Edita Vilkelienė

Šalies miestai ir miesteliai šiandien ūžė nuo linksmybių, o ore tvyrojo ne tik sočių blynų kvapas, bet ir deginamos Morės dūmų debesys. Tiesa, ne visur – Vilnius nusprendė senąsias tradicijas pakoreguoti ir Užgavėnių simbolį Morę – ne sudeginti, o ištekinti bei išsiųsti į povestuvinę kelionę į Tailandą. Kai kuriuos etnologus toks šventės rengėjų sprendimas nustebino ir papiktino – sprendimą Morę ištekinti jie vadina pasityčiojimu iš tradicijų.

Šalyje nykstant autentiškoms sodyboms, ima populiarėti vietiniai, pačių gyventojų įrengiami muziejai. O juose atsiduria autentiški, kartais net smetoninius laikus menantys daiktai. Toks štai muziejus Nepriklausomybės dienos išvakarėse duris atvėrė Alytaus rajone, Raitininkų seniūnijoje. Tarp eksponatų žmonių padovanota ir du šimtus metų menanti kryžiaus skulptūrėlė. Taip pat net šypseną keliantis įrenginys, skirtas nusiauti batus. Vietiniai neslepia – toks muziejus kraštui tiesiog būtinas.

Lietuvoje disleksiją turinčių vaikų – daug.  Ir tokį sutrikimą turinčių vaikų tėvai skundžiasi gaunantys per mažai pagalbos mokykloje. Esą dažnai pedagogai net nesigilina, koks konkrečiai sutrikimas kamuoja vaiką, tad neturi ir specialių planų, kaip su tokiais vaikais dirbti. Ir nors prieš beveik metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žadėjo ir daugiau specialistų ir daugiau dėmesio tokiems vaikams, šiandien situacija nesikeičia.

Penktą dieną iš eilės dingusio paauglio Mykolo Davidonio Neries upėje ieškantys Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai į pagalbą pasitelkė jau ir Alytaus gelbėtojus, kurie su savimi atsivežė ir specialų prietaisą, padedantį išsamiau tyrinėti upės dugną. O paauglio tėvas, pareigūnams tyrinėjant paauglio telefoną, puse lūpų prasitaria turintis vilties, kad visgi gal sūnus dar gyvas. Apie pusę vienuolikos ryto prie Neries vėl tęsti paieškų atskuba ugniagesiai gelbėtojai.

Virš Lietuvos jau kelias paras karaliauja, o trečiadienį ir piką pasiekė ypač aukštas atmosferos slėgis, o tai, pasak mokslininkų ir gydytojų, daugybei žmonių išprovokavo įvairius sveikatos sutrikimus. Mat jautresnių žmonių grupei priklausantys senjorai ir dalis bet kokio amžiaus moterų skundėsi galvos skausmais, svaigimu, dusuliu. Sinoptikai ramina, rekordo nepasiekęs, bet gana aukštas atmosferos slėgis iki savaitgalio turėtų normalizuotis.

Šeštadienį Vilniuje dingęs penkiolikmetis Mykolas Davidonis vis dar nesurastas. Ant kojų sukeltos specialiosios tarnybos paieškas toliau tęsia toje vietoje, kur buvo rasti paauglio daiktai. O dalis prie paieškų prisidėjusių savanorių, kartu su penkiolikmečio tėvu, Neries pakrantes apžiūrinėjo maždaug trisdešimties kilometrų nuo Vilniaus atstumu. Vaikino tėvas neslepia jau nesitikintis rasti sūnaus gyvo.

Mįslingomis aplinkybėmis Vilnuje dingęs penkiolikmetis vis dar ieškomas. Gausios pareigūnų, savanorių bei šaulių pajėgos vaikino ieško nuo ankstaus ryto ir rado dar keletą jo daiktų, telefonas, banko kortelė. Versijų kas galėjo nutikti paaugliui daug, kol kas policija nelinkusi jomis dalytis, o štai paauglio tėvai neatmeta – vaikinas galėjo būti užpultas.

Šalies poliklinikos pradeda nemokamai skiepyti vienuolikmečius berniukus nuo žmogaus papilomos viruso – vienos labiausiai lytiškai plintančios infekcijos, dažnai sukeliančios vėžį. Iki šiol nuo šio viruso nemokamai buvo skiepijamos tik mergaitės. Kaip sako specialistai – amžiaus rykšte vadinama liga lyties nesirenka, tad būtina rūpintis ir vyrams. Dešimta ryto – vienoje sostinės poliklinikų, šalia skiepų kabineto, galima išvysti nebent mamas su kūdikiais.

Po daugiau nei savaitės tylos generalinė prokuratūra paskelbė – buvęs parlamentaras, pedofilija įtariamas Kristijonas Bartoševičius galėjo seksualiai prievartauti ir tvirkinti mažiausiai keturis vaikus. Prokurorai sako turintys duomenų, kad tai jis darė jau būdamas Seimo nariu. Jam paskirtos dvi kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Buvę Bartoševičiaus kolegos neslepia šoko jau ne tik dėl to, ką jis galima įvykdė, bet ir kokie nusikaltimo mastai.

Panika Trakuose – į vieną darželių galimai įsisuko mirtinai pavojinga žaibinė meningokoko infekcija. Į reanimacijos palatą ji paguldė keturmetę mergaitę. Darželio bendruomenė šokiruota, mat dar penktadienį mergytė buvo guvi ir jokių ligos požymių esą nebuvo nė pėdsako. Medikai apie mergytę daugiau informacijos neteikia, tačiau neslepia – situacija sudėtinga. Ir priduria, esą Lietuvoje įvedus privalomą skiepą nuo meningokoko susirgimų žaibine šios infekcijos forma sumažėjo.

Buvę šauktiniai prabilo apie susirgimus erkių platinamomis ligomis ir kaltina Lietuvos kariuomenę, kad ši per pratybas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo parazitų. Esą kariams dalijamų repelentų trūksta, o kai kariai suserga, esą atsakomybės kariuomenės vadovybė kratosi. Kariuomenės atstovai sako, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis pastaraisiais metais tikrai ėmė augti, tačiau kaltinimus, esą kariai visai neapsaugoti – atmeta.

Praėjusią naktį Lietuvos paežerės knibždėte knibždėjo maudytis susiruošusių žmonių. Vienas po kito jie nėrė į ledinį vandenį tikėdami, kad naktį į sausio 19-ąją, laikrodžiams rodant dvyliktą, vanduo bent trumpam tampa stebuklingas. Išsimaudžius jame esą visus metus aplenks ligos. Į vandenį šoko ir krikščionys ortodoksai, taip minėdami vieną seniausių Viešpaties krikšto šventę. Prieš pat vidurnaktį paplūdimys Vilniaus pašonėje, prie Žaliųjų ežerų, sausakimšas.

Už lango pliusinei temperatūrai kaitaliojantis su šalčiu, šeimos gydytojus užplūdo sergantieji. Tačiau ne gripu ar koronavirusu, o kankinami neaiškios kilmės virusų. Tiesa, į gripą sveikatos specialistai taip pat ragina nemoti ranka – šį sezoną jis nusinešė vienuolikos žmonių gyvybes. Jauniausiai aukai – vos per keturiasdešimt. Prognozuojama, kad gripas vėl gali smogti po mėnesio. Vilnietis Rytis rankas dezinfekuoja prieš įžengdamas į Šeškinės poliklinikos karščiavimo kabinetą.

Kaimyninėje Latvijoje daugiau kaip 40 metų neregėtas potvynis. Vanduo skandina vos už pusšimčio kilometrų nuo Lietuvos sienos esantį Jakabpilio miestą: parduotuvės ir mokyklos užsidaro, ligoninės teikią tik skubiąją medicininę pagalbą. Miesto valdžia vietinius prašo kuo skubiau evakuotis, mat bijo baisiausio – užtvankos griūties, o jeigu ji subyrės, vanduo buldozerio principu nuo kelio šluos viską, kas gyva.

Dalyvaudami Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio platinimo darbuose, archeologai aptiko beveik šimto žmonių palaikus. 64 atidavė tirti antropoplogams. Dviejų žmonių kūnai mokslininkams užminė net ne vieną mįslę. Svarstoma, ar du kūnai gali būti Lietuvos partizanų kūnai, ar kitos KGB režimo aukos? Mokslininkai atsakys atlikę išsamesnius tyrimus. O štai platinti Menininkų kalnelio teritoriją Vilniaus savivaldybė nutarė pritrūkusi vietų laidoti.

Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankančius žmones papiktino ten apsigyvenę būriai katinų ir žmonės, kurie šius padarus ten nelegaliai šeria ir veisia. Mirusiųjų artimieji skundžiasi kapines prižiūrinčiai įmonei esą katinai dergia kapus, o jų indeliai su maistu vėjo išnešiojami po kapavietes. Piktinasi ir prekybininkai gėlėmis, mat atėję po nakties jie randa net ir suniokotas savo gėles.

Baltarusija pratęsė bevizį režimą Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams iki 2023 metų pabaigos. Minskas varo savo propagandą, kad taip padeda kaimyninėms šalims, kur kainos esą išaugo trigubai. Mūsų korespondentai apsilankė pasienyje ir išsiaiškino, kad ne dėl kokybiškų ir pigių prekių į Baltarusiją vyksta užsieniečiai, o atvirkščiai – į kaimynines valstybes plūsta baltarusiai. Šalčininkų pasienio punkte eilė norinčiųjų įvažiuoti į Baltarusiją buvo nusidriekusi net kelis kilometrus.

Praūžus šventėms, tautiečiai skuba atsikratyti Kalėdų eglutėmis, keniais, ar pušų šakomis. Vieni medžius meta į tvarkytojų specialiai įrengtas vietas, o kiti prieš pat Tris Karalius eglutes veža ne bet kur, o zoologijos sodo gyventojams. Nors pastarojo šeimininkai prašo to nedaryti – klaidinga manyti, kad Kalėdų medis gyvūnams yra maistas – tai veikiau saldainis ar žaislas retkarčiais pagaląsti dantis ar ragus.

Švenčionių rajone, Pavoverėje, išlaužę buto duris, artimieji rado negyvus 20-metį ir aštuoneriais metais vyresnę jo draugę. Kas nutiko jaunai, mažiau nei prieš savaitę į bendrabutį atsikrausčiusiai porai, pareigūnai nekomentuoja. O ir kaimynai, ir mirusiųjų artimieji kelia savo versiją, esą žmonės galėjo mirti apsinuodiję smalkėmis. Mat jų žiniomis, butą porai išnuomavusi moteris esą buvo įspėjusi, kad židinys – netvarkingas ir naudotis juo negalima.

Pastaraisiais metais it ant mielių ėmė daugėti sergančiųjų tuberkulioze. Vien Vilniuje, palyginti su 2021 metais, pernai ligonių padaugėjo trečdaliu. Ir, kaip aiškina medikai, nuomonė, esą tuberkuliozė plinta tik tarp benamių – klaidinga. Į ligos patalą net ne vienam mėnesiui gali atgulti ir nuolat skubantys, kartais net papietauti neturintys laiko, ar koronaviruso išvarginti žmonės.

Išaušus Naujiesiems, viešoji erdvė mirgėte marga nuo pagalbos prašymų rasti naujametę naktį fejerverkų išgąsdintus, pabėgusius šunis. Vieni žmonės skelbia radę vieną ar kitą keturkojį, kiti maldauja ir prašo pagalbos surasti savo augintinį. Fejerverkų sproginėjimų išsigandę šunys, anot veterinarijos specialistų, gali klaidžioti mažiausiai dar kelias savaites, nes iš streso šuo gali bėgti nė neatsisukdamas net iki penkiasdešimties kilometrų.

Mūsų bendradarbiai Ukrainoje kviečia pasižvalgyti, kaipgi nuo rusų okupantų šalį ginantys Ukrainos kariai apkasuose ar mūšio lauke laukia Naujųjų metų. Charkivo srityje – vietoj sprogimų ar mirtinos tylos – vyksta spektaklis. O karo išvarginti šalies gynėjai iš apkasų ar kovos lauko išeina pasidžiaugti reginiu. Kariškiai pirmieji pamato naujos pjesės „Tegul sekasi“ fragmentus. Tai kartvelų pjesė, pritaikyta šiuolaikiniams įvykiams Ukrainoje. „Jis labai trumpas.

Eidama keturiasdešimt trečiuosius metus mirė viena ryškiausių Lietuvos šou verslo asmenybių, stilistė, nuomonės formuotoja, knygų autorė, buvusi „TV pagalbos“ žvaigždė Agnė Jagelavičiūtė. Draugai ir buvę kolegos šokiruoti, mat žinia apie menininkės mirtį buvo it perkūnas iš giedro dangaus. Moteris mirė dėl sepsio, persirgus plaučių uždegimu. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Atėjus Kūčių vakarui, etninės kultūros žinovai ragina pasirūpinti ne tik vaišių stalu, bet ir žaidimais. Bent jau netikintys Kūčių burtais po šventinės vakarienės gali smagiai pažaisti, o štai tie, kurie jais tiki, – sukluskite:  į Dzūkijoje vykusią advento vakaronę susirinkę etninės kultūros žinovai dalijasi labai mažai girdėtais ar matytais Kūčių burtais ir papročiais.

Šalies santuokų rūmuose – besituokiančiųjų antplūdis. Ir visai ne dėl to, kad prieš nosį Kalėdos. Pasirodo, kai kurios poros tiki magiška skaičių galia. O ši diena išskirtinė – joje net šeši dvejetukai ir dažnam, kaip sako ženklas, santuoka bus laiminga. Tad šią dieną kai kurios poros specialiai rezervavo dar pavasarį. Numerologai dėsto savo nuomonę – ši diena santuokai tinka toms poroms, kur bent vienas iš partnerių kiek ramesnis, kitaip šeimoje, juokauja, netrūks linksmybių.

Lietuvos miestai ir miesteliai šiandien jau pakvipo artėjančiomis šventėmis, mat miestų aikštėse ar prie prekybos centrų miškininkai dalijo eglių ir pušų šakas. Iš viso tautiečiams išdalyta per šimtas tūkstančių kalėdinių puošmenų. Lygiai trečią popiet atsiveria mašinos, atvežusios šakas, durys ir eilėje kone pusvalandį lūkuriavę vilniečiai puola rinktis gražesnę. Kai kurie tautiečiai renkasi šakas ramiai, pakilia nuotaika. Mat šakų, kaip sako miškininkai, parinkta pagal kiekvieno skonį.

Iki Kalėdų vos šešios dienos, o žiema, panašu, jau išsidūko ir per Kalėdas pasakiškų orų nedovanos. Sinoptikai žada ir plikledį, ir purvą. Senosios kultūros žinovai priduria – jeigu Kalėdos bus šiltesnės, nekokios lauks ir pavasario šventės. Vilnietis Mindaugas neatsidžiaugia šiųmete žiema. Kas antrą dieną jis griebiasi slidžių ir – į parką. „Man kažkur iki 35 metų įdomiau buvo vasara, nuo 35 metų įdomiau žiema. Kai tikra žiema yra, kadangi, aš dar į kalnus važinėju slidinėti.

Artėjant šventėms Alytaus rajone, Makniūnuose, sendaikčių turgus vieną dieną virto ir senoviniu šeškaturgiu, skaistaturgiu bei saldaturgiu – beveik kaip praeitame amžiuje. Dzūkai pirkėjus viliojo šventėms pirkti ir originaliausių dovanų, ir skanėstų. Ten jų prisipirkti užsuko ir Kalėdų senelis, iš vaikų surinkęs laiškus su pageidavimais. Savo norus žilabarzdžiui į ausį kuždėjo ir vyresni. „Gražiausi daiktukai, po vieną eurą, dzidziuliai po du.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Žiemai rodant aštresnius nagus, tautiečiai vėl raitojasi rankoves ir Rusijos pradėto karo alinamai Ukrainai aukoja ir šiltesnius drabužius, ir miegmaišius. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia per savaitgalį jų surinkęs keturis tūkstančius. Nors šiltų miegmaišių reikia gerokai daugiau. O artėjant šventėms pavienės organizacijos pakuoja ir veža ukrainiečiams simbolines dovanas su linkėjimais kuo greičiau pasiekti pergalę.

Prasidėjus adventui, šalies bažnyčios pradėjo dalyti šventinius kalėdaičius. Už juos aukoti, kaip sako kunigai, kiekvienas gali kiek panorėjęs, o kalėdaičių galima gauti ne tik šeimos nariams, bet ir gyvūnams. Tiesa, jau ne vienerius metus bažnyčios siūlo ne tik įprastus paplotėlius, bet ir be gliuteno. Tiesa, kalėdaičius galime išsikepti ir patys, o kaip?  Kalėdaičių kepimo paslaptimis dalijasi rumšiškietis Valentinas.

Istorinis momentas Antakalnio kapinėse – skulptūros sovietų kariams paliko amžinojo poilsio vietą, darbininkai išardę jas dalimis išvežė į savivaldybės įmonei priklausančią aikštelę. Žadėję prisirišti, jeigu skulptūros bus ardomos, prorusiškai nusiteikę asmenys kapinėse nepasirodė, tačiau darbus atliekančios įmonės atstovę užvertė grasinančiomis žinutėmis susidoroti.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Iki Kalėdų likus trims savaitėms, paštininkai įspėja – šios dienos paskutinės išsiųsti siuntą ar atviruką į svečias šalis, jeigu norime, kad siuntinys adresatą pasiektų iki švenčių. Kitaip Kalėdų senelis draugus ar artimuosius aplankys geriausiu atveju tarpušventy, arba ir dar vėliau – jau gerokai po švenčių. Viename sostinės pašto skyrių siuntą paslapčia ruošia vilnietė, kuri sako šiemet dirbanti nykštuku.

Antakalnio kapinėse Vilniaus savivaldybė pradėjo sovietinių skulptūrų nukėlimo darbus. Beveik keturiasdešimt metų stovėjusios skulptūros, kaip sako jas prižiūrėjęs skulptorius, anksčiau ar vėliau vis tiek būtų nuvirtusios. Skulptūrų nukėlimo darbai miestui kainuos apie šešiasdešimt tūkstančių eurų. O mūru už jas stojantys prorusiški aktyvistai miesto valdžią, priėmusią sprendimą stelas nukelti, apkaltino provokacija, ir pareiškė, esą taip Lietuva prisišauks Rusijos tankus.

Vilniaus savivaldybė Antakalnio kapinėse pradėjo sovietinių skulptūrų nukėlimo darbus, nepaisant Jungtinių Tautų formalaus draudimo kol kas to nedaryti. Memorialo sovietų kariams turėtų nebelikti iki Kalėdų.

Nors šaltukas tik vos paspaudė, tačiau vandens telkiniams pasidengus plonu ledu pastarosiomis dienomis pasipylė pranešimai apie skęstančiuosius. Dviems žvejams ledo tvirtumo bandymas Rokiškio ir Raseinių rajonuose baigėsi tragiškai – jie nuskendo. O štai dvi mažeikiškių šeimos galės švęsti antruosius savo vaikų gimtadienius – aštuonmetė ir devynmetė nenuskendo tik per plauką. Susiruošusios palesinti antis, jos atsidūrė po ledu.

Prasidėjo keturias savaites truksiantis Kalėdų laukimo, ypatingo susikaupimo metas – Adventas. Dvasininkai ir etnologai ragina šį laiką praleisti ypatingai – nebūtinai atsisakius džiugesio ar labai griežtai pasninkaujant. Užtenka tiesiog sustoti skubėjus ir vakarais užsidegti vieną iš keturių Advento žvakučių. Tiesa, ugniagesiai gelbėtojai ragina grožėtis žvakių šviesa itin atsakingai. Mat pernai dėl pamirštų Advento žvakelių šalyje kilo penki gaisrai.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Skandalas Šalčininkų rajone – į moters kvietimą padėti jos kraujuojančiam vyrui atskubėję greitosios medikai vos išnešė sveiką kailį. Įsisiautėjęs pacientas greitosios medikus iš namų vijo grasindamas peiliu, pasičiupo ir statybinę šluotą. Laimei, medikai nenukentėjo, tačiau greitosios mašina apdaužyta. Tiesa, seniūnė nusikaltimu įtariamą vyrą dangsto, tačiau vietiniai neslepia – kaime jis jau seniai pagarsėjęs agresyvumu. O medikai sako išvis bijantys ten važiuoti.

Jau pasirodžius pirmosioms snaigėms, gamtininkai ragina traukti lesyklas. Mat į jas jau porą savaičių pasidomėti, ar yra maisto, užsuka ir zylės, ir bukučiai. Jeigu ignoruosime jų smalsumą dabar, visai gali būti, kad paspaudus šalčiams, kad ir kiek lesalo bersime, paukščiai rinksis kaimyno lesyklą. Mat sparnuočiai kaip tik dabar jau ima dairytis vietų, kur skris maitintis spaudžiant didesneniems šalčiams.

Sostinėje jau pakvipo kalėdiniais meduoliais. Ir ne bet kokiais, o keptais pagal didikų Radvilų virėjo paliktą XVII amžiaus receptą. Kuo istoriniai meduoliai skiriasi nuo kepamų šiandien ir kodėl jie buvo taip mėgstami karių? Istorikė Andželika Laužikienė rodo: istorinių meduolių tešla – sunkiai traukiama iš dubens ir gana kietoka. O tešlos receptas mena XVII amžių. Ir gautas ne iš bet kur, o iš didikų Radvilų virėjo užrašų knygutės.

Šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei koronavirusu. Ir sergančiųjų, kaip aiškina specialistai, šiemet bus gerokai daugiau nei pernai, mat po karantino žmonės vis rečiau dėvi kaukes, rečiau plauna rankas ir dažniau eina į didesnio susibūrimo vietas. Tam, kad persirgtume lengviau, medikai ragina skiepytis. 87-erių senjorė Zofija į Šeškinės polikliniką užsuko pasiskiepiti. „Sūnus užrašė ir atvažiavom“, – sako vilnietė Zofija Tamašauskienė.

Prieš kelias dienas elektros nutrenktą paauglį, kuris užsilipęs ant traukinio po aukštos įtampos laidais darėsi asmenukes, gelbėjęs ir pats elektros nukrėstas greitosios medikas neišgyveno. Be tėvo liko du vaikai. Artimieji svarsto apie kompensacijos iš valstybės reikalavimą. Vieta, kur įvyko nelaimė, pasak artimųjų, neapsaugota nuo pašalinių.

Dėl prastėjančių darbo sąlygų ir mažų atlyginimų byra šalies policija. Pastaraisiais metais, kaip aiškina pareigūnus ginanti Lietuvos policijos profsąjunga, tarnybą paliko mažiausiai apie tris šimtai policininkų. Policijos vadovybė neslepia – problema dar didesnė, mat šiuo metu įvairiose srityse trūksta maždaug pusantro tūkstančio pareigūnų. Tiesa, užtikrina, kad gyventojai gali būti ramūs, saugumas nenukentės. Esą į tarnybą netrukus įsilies jaunimas.

Šalyje ėmė sparčiai populiarėti mirusiųjų kremavimas. Valdininkai skaičiuoja, kad didesnėse šalies savivaldybėse pastaraisiais metais norinčiųjų kremuoti mirusius artimuosius padaugėjo 50 ar net 80 procentų. Viena iš tokio populiarumo priežasčių – noras mirusiuosius palaidoti jau uždarytose kapinėse, ten, kur karstams vietos valdžia kapaviečių jau neskiria, bet urnoms vietos užtenka.

Aiškėja tragiškos nelaimės aplinkybės, kai su tėvais poilsiaudama nuskendo trimetė Anykščių SPA Vilnius. Nelaimės liudininkai tikina, kad ir greitoji atvyko laiku, ir poilsio vietoje budėjo prižiūrėtoja. Vietos žiniasklaidai žuvusios mergytės giminaičiai prasitaria, kad nelaimė nutiko akimirksniu, veikiausiai mažylei susitrenkus galvą. Be jos šeimoje auga dar du berniukai.

Kol visa Lietuva dega žvakutes ant artimųjų kapų, Dzūkijoje esantis Margionių kaimas stebina viena seniausių Lietuvoje tradicijų – per Vėlines vidury kapinių žmonės kūrena laužą, renkasi bendrai maldai, ir prisimena tais metais išėjusius bendruomenės narius. O degdami laužą sukūrena ir senus, supuvusius kryžius. Tiesa, jų kasmet, kaip sako margioniškiai – vis mažiau. „Jau nuo ketverių metų čia vaikščiojau. Atsivedė močiutės“, – sako 77 metus perkopusi Stanislava, Margionių gyventoja.

Lietuvoje vis labiau populiarėjanti Helovino šventė patinka ne visiems: ji ne juokais pykdo ne tik dvasininkus, bet ir senosios kultūros atstovus. Kurie sako, kad tai keltų šventė visiškai prieštaraujanti lietuviškai kultūrai ir tradicijoms, neva per Heloviną vejame savo mirusių artimųjų vėles, o jau per Vėlines skubame degti žvakes ant tų pačių mirusiųjų kapų.