Edita Vilkelienė

Baltarusija pratęsė bevizį režimą Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams iki 2023 metų pabaigos. Minskas varo savo propagandą, kad taip padeda kaimyninėms šalims, kur kainos esą išaugo trigubai. Mūsų korespondentai apsilankė pasienyje ir išsiaiškino, kad ne dėl kokybiškų ir pigių prekių į Baltarusiją vyksta užsieniečiai, o atvirkščiai – į kaimynines valstybes plūsta baltarusiai. Šalčininkų pasienio punkte eilė norinčiųjų įvažiuoti į Baltarusiją buvo nusidriekusi net kelis kilometrus.

Praūžus šventėms, tautiečiai skuba atsikratyti Kalėdų eglutėmis, keniais, ar pušų šakomis. Vieni medžius meta į tvarkytojų specialiai įrengtas vietas, o kiti prieš pat Tris Karalius eglutes veža ne bet kur, o zoologijos sodo gyventojams. Nors pastarojo šeimininkai prašo to nedaryti – klaidinga manyti, kad Kalėdų medis gyvūnams yra maistas – tai veikiau saldainis ar žaislas retkarčiais pagaląsti dantis ar ragus.

Švenčionių rajone, Pavoverėje, išlaužę buto duris, artimieji rado negyvus 20-metį ir aštuoneriais metais vyresnę jo draugę. Kas nutiko jaunai, mažiau nei prieš savaitę į bendrabutį atsikrausčiusiai porai, pareigūnai nekomentuoja. O ir kaimynai, ir mirusiųjų artimieji kelia savo versiją, esą žmonės galėjo mirti apsinuodiję smalkėmis. Mat jų žiniomis, butą porai išnuomavusi moteris esą buvo įspėjusi, kad židinys – netvarkingas ir naudotis juo negalima.

Pastaraisiais metais it ant mielių ėmė daugėti sergančiųjų tuberkulioze. Vien Vilniuje, palyginti su 2021 metais, pernai ligonių padaugėjo trečdaliu. Ir, kaip aiškina medikai, nuomonė, esą tuberkuliozė plinta tik tarp benamių – klaidinga. Į ligos patalą net ne vienam mėnesiui gali atgulti ir nuolat skubantys, kartais net papietauti neturintys laiko, ar koronaviruso išvarginti žmonės.

Išaušus Naujiesiems, viešoji erdvė mirgėte marga nuo pagalbos prašymų rasti naujametę naktį fejerverkų išgąsdintus, pabėgusius šunis. Vieni žmonės skelbia radę vieną ar kitą keturkojį, kiti maldauja ir prašo pagalbos surasti savo augintinį. Fejerverkų sproginėjimų išsigandę šunys, anot veterinarijos specialistų, gali klaidžioti mažiausiai dar kelias savaites, nes iš streso šuo gali bėgti nė neatsisukdamas net iki penkiasdešimties kilometrų.

Mūsų bendradarbiai Ukrainoje kviečia pasižvalgyti, kaipgi nuo rusų okupantų šalį ginantys Ukrainos kariai apkasuose ar mūšio lauke laukia Naujųjų metų. Charkivo srityje – vietoj sprogimų ar mirtinos tylos – vyksta spektaklis. O karo išvarginti šalies gynėjai iš apkasų ar kovos lauko išeina pasidžiaugti reginiu. Kariškiai pirmieji pamato naujos pjesės „Tegul sekasi“ fragmentus. Tai kartvelų pjesė, pritaikyta šiuolaikiniams įvykiams Ukrainoje. „Jis labai trumpas.

Eidama keturiasdešimt trečiuosius metus mirė viena ryškiausių Lietuvos šou verslo asmenybių, stilistė, nuomonės formuotoja, knygų autorė, buvusi „TV pagalbos“ žvaigždė Agnė Jagelavičiūtė. Draugai ir buvę kolegos šokiruoti, mat žinia apie menininkės mirtį buvo it perkūnas iš giedro dangaus. Moteris mirė dėl sepsio, persirgus plaučių uždegimu. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Atėjus Kūčių vakarui, etninės kultūros žinovai ragina pasirūpinti ne tik vaišių stalu, bet ir žaidimais. Bent jau netikintys Kūčių burtais po šventinės vakarienės gali smagiai pažaisti, o štai tie, kurie jais tiki, – sukluskite:  į Dzūkijoje vykusią advento vakaronę susirinkę etninės kultūros žinovai dalijasi labai mažai girdėtais ar matytais Kūčių burtais ir papročiais.

Šalies santuokų rūmuose – besituokiančiųjų antplūdis. Ir visai ne dėl to, kad prieš nosį Kalėdos. Pasirodo, kai kurios poros tiki magiška skaičių galia. O ši diena išskirtinė – joje net šeši dvejetukai ir dažnam, kaip sako ženklas, santuoka bus laiminga. Tad šią dieną kai kurios poros specialiai rezervavo dar pavasarį. Numerologai dėsto savo nuomonę – ši diena santuokai tinka toms poroms, kur bent vienas iš partnerių kiek ramesnis, kitaip šeimoje, juokauja, netrūks linksmybių.

Lietuvos miestai ir miesteliai šiandien jau pakvipo artėjančiomis šventėmis, mat miestų aikštėse ar prie prekybos centrų miškininkai dalijo eglių ir pušų šakas. Iš viso tautiečiams išdalyta per šimtas tūkstančių kalėdinių puošmenų. Lygiai trečią popiet atsiveria mašinos, atvežusios šakas, durys ir eilėje kone pusvalandį lūkuriavę vilniečiai puola rinktis gražesnę. Kai kurie tautiečiai renkasi šakas ramiai, pakilia nuotaika. Mat šakų, kaip sako miškininkai, parinkta pagal kiekvieno skonį.

Iki Kalėdų vos šešios dienos, o žiema, panašu, jau išsidūko ir per Kalėdas pasakiškų orų nedovanos. Sinoptikai žada ir plikledį, ir purvą. Senosios kultūros žinovai priduria – jeigu Kalėdos bus šiltesnės, nekokios lauks ir pavasario šventės. Vilnietis Mindaugas neatsidžiaugia šiųmete žiema. Kas antrą dieną jis griebiasi slidžių ir – į parką. „Man kažkur iki 35 metų įdomiau buvo vasara, nuo 35 metų įdomiau žiema. Kai tikra žiema yra, kadangi, aš dar į kalnus važinėju slidinėti.

Artėjant šventėms Alytaus rajone, Makniūnuose, sendaikčių turgus vieną dieną virto ir senoviniu šeškaturgiu, skaistaturgiu bei saldaturgiu – beveik kaip praeitame amžiuje. Dzūkai pirkėjus viliojo šventėms pirkti ir originaliausių dovanų, ir skanėstų. Ten jų prisipirkti užsuko ir Kalėdų senelis, iš vaikų surinkęs laiškus su pageidavimais. Savo norus žilabarzdžiui į ausį kuždėjo ir vyresni. „Gražiausi daiktukai, po vieną eurą, dzidziuliai po du.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Žiemai rodant aštresnius nagus, tautiečiai vėl raitojasi rankoves ir Rusijos pradėto karo alinamai Ukrainai aukoja ir šiltesnius drabužius, ir miegmaišius. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia per savaitgalį jų surinkęs keturis tūkstančius. Nors šiltų miegmaišių reikia gerokai daugiau. O artėjant šventėms pavienės organizacijos pakuoja ir veža ukrainiečiams simbolines dovanas su linkėjimais kuo greičiau pasiekti pergalę.

Prasidėjus adventui, šalies bažnyčios pradėjo dalyti šventinius kalėdaičius. Už juos aukoti, kaip sako kunigai, kiekvienas gali kiek panorėjęs, o kalėdaičių galima gauti ne tik šeimos nariams, bet ir gyvūnams. Tiesa, jau ne vienerius metus bažnyčios siūlo ne tik įprastus paplotėlius, bet ir be gliuteno. Tiesa, kalėdaičius galime išsikepti ir patys, o kaip?  Kalėdaičių kepimo paslaptimis dalijasi rumšiškietis Valentinas.

Istorinis momentas Antakalnio kapinėse – skulptūros sovietų kariams paliko amžinojo poilsio vietą, darbininkai išardę jas dalimis išvežė į savivaldybės įmonei priklausančią aikštelę. Žadėję prisirišti, jeigu skulptūros bus ardomos, prorusiškai nusiteikę asmenys kapinėse nepasirodė, tačiau darbus atliekančios įmonės atstovę užvertė grasinančiomis žinutėmis susidoroti.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Iki Kalėdų likus trims savaitėms, paštininkai įspėja – šios dienos paskutinės išsiųsti siuntą ar atviruką į svečias šalis, jeigu norime, kad siuntinys adresatą pasiektų iki švenčių. Kitaip Kalėdų senelis draugus ar artimuosius aplankys geriausiu atveju tarpušventy, arba ir dar vėliau – jau gerokai po švenčių. Viename sostinės pašto skyrių siuntą paslapčia ruošia vilnietė, kuri sako šiemet dirbanti nykštuku.

Antakalnio kapinėse Vilniaus savivaldybė pradėjo sovietinių skulptūrų nukėlimo darbus. Beveik keturiasdešimt metų stovėjusios skulptūros, kaip sako jas prižiūrėjęs skulptorius, anksčiau ar vėliau vis tiek būtų nuvirtusios. Skulptūrų nukėlimo darbai miestui kainuos apie šešiasdešimt tūkstančių eurų. O mūru už jas stojantys prorusiški aktyvistai miesto valdžią, priėmusią sprendimą stelas nukelti, apkaltino provokacija, ir pareiškė, esą taip Lietuva prisišauks Rusijos tankus.

Vilniaus savivaldybė Antakalnio kapinėse pradėjo sovietinių skulptūrų nukėlimo darbus, nepaisant Jungtinių Tautų formalaus draudimo kol kas to nedaryti. Memorialo sovietų kariams turėtų nebelikti iki Kalėdų.

Nors šaltukas tik vos paspaudė, tačiau vandens telkiniams pasidengus plonu ledu pastarosiomis dienomis pasipylė pranešimai apie skęstančiuosius. Dviems žvejams ledo tvirtumo bandymas Rokiškio ir Raseinių rajonuose baigėsi tragiškai – jie nuskendo. O štai dvi mažeikiškių šeimos galės švęsti antruosius savo vaikų gimtadienius – aštuonmetė ir devynmetė nenuskendo tik per plauką. Susiruošusios palesinti antis, jos atsidūrė po ledu.

Prasidėjo keturias savaites truksiantis Kalėdų laukimo, ypatingo susikaupimo metas – Adventas. Dvasininkai ir etnologai ragina šį laiką praleisti ypatingai – nebūtinai atsisakius džiugesio ar labai griežtai pasninkaujant. Užtenka tiesiog sustoti skubėjus ir vakarais užsidegti vieną iš keturių Advento žvakučių. Tiesa, ugniagesiai gelbėtojai ragina grožėtis žvakių šviesa itin atsakingai. Mat pernai dėl pamirštų Advento žvakelių šalyje kilo penki gaisrai.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Skandalas Šalčininkų rajone – į moters kvietimą padėti jos kraujuojančiam vyrui atskubėję greitosios medikai vos išnešė sveiką kailį. Įsisiautėjęs pacientas greitosios medikus iš namų vijo grasindamas peiliu, pasičiupo ir statybinę šluotą. Laimei, medikai nenukentėjo, tačiau greitosios mašina apdaužyta. Tiesa, seniūnė nusikaltimu įtariamą vyrą dangsto, tačiau vietiniai neslepia – kaime jis jau seniai pagarsėjęs agresyvumu. O medikai sako išvis bijantys ten važiuoti.

Jau pasirodžius pirmosioms snaigėms, gamtininkai ragina traukti lesyklas. Mat į jas jau porą savaičių pasidomėti, ar yra maisto, užsuka ir zylės, ir bukučiai. Jeigu ignoruosime jų smalsumą dabar, visai gali būti, kad paspaudus šalčiams, kad ir kiek lesalo bersime, paukščiai rinksis kaimyno lesyklą. Mat sparnuočiai kaip tik dabar jau ima dairytis vietų, kur skris maitintis spaudžiant didesneniems šalčiams.

Sostinėje jau pakvipo kalėdiniais meduoliais. Ir ne bet kokiais, o keptais pagal didikų Radvilų virėjo paliktą XVII amžiaus receptą. Kuo istoriniai meduoliai skiriasi nuo kepamų šiandien ir kodėl jie buvo taip mėgstami karių? Istorikė Andželika Laužikienė rodo: istorinių meduolių tešla – sunkiai traukiama iš dubens ir gana kietoka. O tešlos receptas mena XVII amžių. Ir gautas ne iš bet kur, o iš didikų Radvilų virėjo užrašų knygutės.

Šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei koronavirusu. Ir sergančiųjų, kaip aiškina specialistai, šiemet bus gerokai daugiau nei pernai, mat po karantino žmonės vis rečiau dėvi kaukes, rečiau plauna rankas ir dažniau eina į didesnio susibūrimo vietas. Tam, kad persirgtume lengviau, medikai ragina skiepytis. 87-erių senjorė Zofija į Šeškinės polikliniką užsuko pasiskiepiti. „Sūnus užrašė ir atvažiavom“, – sako vilnietė Zofija Tamašauskienė.

Prieš kelias dienas elektros nutrenktą paauglį, kuris užsilipęs ant traukinio po aukštos įtampos laidais darėsi asmenukes, gelbėjęs ir pats elektros nukrėstas greitosios medikas neišgyveno. Be tėvo liko du vaikai. Artimieji svarsto apie kompensacijos iš valstybės reikalavimą. Vieta, kur įvyko nelaimė, pasak artimųjų, neapsaugota nuo pašalinių.

Dėl prastėjančių darbo sąlygų ir mažų atlyginimų byra šalies policija. Pastaraisiais metais, kaip aiškina pareigūnus ginanti Lietuvos policijos profsąjunga, tarnybą paliko mažiausiai apie tris šimtai policininkų. Policijos vadovybė neslepia – problema dar didesnė, mat šiuo metu įvairiose srityse trūksta maždaug pusantro tūkstančio pareigūnų. Tiesa, užtikrina, kad gyventojai gali būti ramūs, saugumas nenukentės. Esą į tarnybą netrukus įsilies jaunimas.

Šalyje ėmė sparčiai populiarėti mirusiųjų kremavimas. Valdininkai skaičiuoja, kad didesnėse šalies savivaldybėse pastaraisiais metais norinčiųjų kremuoti mirusius artimuosius padaugėjo 50 ar net 80 procentų. Viena iš tokio populiarumo priežasčių – noras mirusiuosius palaidoti jau uždarytose kapinėse, ten, kur karstams vietos valdžia kapaviečių jau neskiria, bet urnoms vietos užtenka.

Aiškėja tragiškos nelaimės aplinkybės, kai su tėvais poilsiaudama nuskendo trimetė Anykščių SPA Vilnius. Nelaimės liudininkai tikina, kad ir greitoji atvyko laiku, ir poilsio vietoje budėjo prižiūrėtoja. Vietos žiniasklaidai žuvusios mergytės giminaičiai prasitaria, kad nelaimė nutiko akimirksniu, veikiausiai mažylei susitrenkus galvą. Be jos šeimoje auga dar du berniukai.

Kol visa Lietuva dega žvakutes ant artimųjų kapų, Dzūkijoje esantis Margionių kaimas stebina viena seniausių Lietuvoje tradicijų – per Vėlines vidury kapinių žmonės kūrena laužą, renkasi bendrai maldai, ir prisimena tais metais išėjusius bendruomenės narius. O degdami laužą sukūrena ir senus, supuvusius kryžius. Tiesa, jų kasmet, kaip sako margioniškiai – vis mažiau. „Jau nuo ketverių metų čia vaikščiojau. Atsivedė močiutės“, – sako 77 metus perkopusi Stanislava, Margionių gyventoja.

Lietuvoje vis labiau populiarėjanti Helovino šventė patinka ne visiems: ji ne juokais pykdo ne tik dvasininkus, bet ir senosios kultūros atstovus. Kurie sako, kad tai keltų šventė visiškai prieštaraujanti lietuviškai kultūrai ir tradicijoms, neva per Heloviną vejame savo mirusių artimųjų vėles, o jau per Vėlines skubame degti žvakes ant tų pačių mirusiųjų kapų.

Artėjant Vėlinėms, floristai žmones ragina artimųjų kapus papuošti skoningai ir gražiai, nepaversti jų gėlių darželiais. Tam esą nereikia didesnių investicijų – užtenka įjungti fantaziją ir medžiagų dekoracijoms paieškoti laukuose bei miškuose. O senųjų tradicijų puoselėtojai paantrina – venkime ryškių, margaspalvių plastikinių gėlių ir atsisukime į praeitį, mat į kapines galime nusinešti ne tik vaško žvakutę, bet ir obuolių.

Šalyje mažėja kunigų, mat jaunimo norinčio pasukti dvasininko keliu kasdien vis mažiau. Į kunigų seminariją stoja penkis kartus mažiau jaunuolių nei seminarija gali mokyti. Vis dažniau į kunigystę pasuka ne jauni, tik mokyklą baigę vaikinai, bet vieną ar kelias specialybes jau išbandę vyresni, o kartais ir iš emigracijos grįžę vyrai. Atokvėpio akimirkai stabteli Vilniaus kunigų seminarijos šeštakursis Deivydas.

Įsiplieskęs skandalas tarp buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus ir ministrės Agnės Bilotaitės įgauna pagreitį. Iš komandiruotės grįžusi Bilotaitė kerta iš peties – viešus Pociaus pasisakymus specialiai surengtoje spaudos konferencijoje vadina liguistais kliedesiais, priekaištus generolo darbui žeria vieną po kito. Situaciją įvertino ir Gabrielius Landsbergis.

Skandalas dėl iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įsisuka vis labiau. Jau visa Seimo opozicija ketina inicijuoti specialią Seimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar ministrė Bilotaitė, konfliktuodama su Viešojo saugumo tarnybos vadu Pociumi, nenaudojo mobingo, ir ar teisėtai vyko riaušių prie Seimo malšinimas.

Skandalas dėl trečiadienį iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įgauna pagreitį. Dabar jau buvęs tarnybos vadovas žeria kaltinimus vidaus reikalų ministrei Bilotaitei dėl patirto mobingo, po to, kai jis esą nesuvaldė situacijos pernai rugpjūtį, kilus didžiulėms riaušėms prie Seimo. Į kaltinimus reaguodama vidaus reikalų ministerija paviešino Pociaus prasižengimus. Ir jų – esą net ne vienas.

Pacientų dažnai koneveikiami ir skriaudžiami Greitosios pagalbos medikai norėtų būti prilyginti pareigūnams ir tarnautojams, tad visi, kas juos įžeidinėtų ar keltų ranką prieš juos, būtų baudžiami griežčiau. Seimo pirmininkė tokiai idėjai pritaria, tačiau Seimo opozicija tikina, kad vargu ar baudos ką nors pakeis. Be to, daugiau privilegijų norės ir kitų profesijų atstovai.

Artėjančios Vėlinės tautiečius verčia pinigines praverti plačiau: šiemet brangiau teks mokėti už vieną pagrindinių Vėlinių simbolių – žvakutę. Per metus ir stiklinės, ir plastiko žvakės pabrango dvidešimčia, penkiasdešimčia centų, o kai kurios – ir visu euru. Žmonės ieško išeičių –  kai kas rinksis žvakių įdėklus, tačiau pirkti mažiau ar grįžti prie draugiškos aplinkai senovinės vaškinės žvakutės – nori grįžti retas. Vilnietis Aleksandras dega žvakutę ant uošvės kapo.

Besigrožintys gelstančiais klevų lapais šiemet turi ne juokais nusivilti, mat dažnas klevas pažeistas – lapai paženklinti juodomis dėmėmis. Gamtininkai aiškina, kad tai grybelis. Jauniems medžiams pavojingas, o štai žmogui, kaip sako specialistai, gali ir praversti.  Mėgstantiems vėlinių puokštę papuošti savadarbe Vėlinių puokšte iš klevo lapų, šiemet teks nusivilti. Gamta pakišo koją ir lapus numargino juodomis dėmėmis, gamtos tyrimų centro atstovai sako, kad tai klevų liga.

Šalia Klaipėdos esantį Šiūparių kaimą sukrėtė mįslinga dviejų dvidešimtmečių vyrų mirtis. Abu kūnai buvo rasti vieno sodo namo palėpėje. Pareigūnai mano, kad abu vyrai nusižudė. Į sodo namą Šiūparių kaime vakar ryte skubėjo pareigūnai. Namo palėpėje policija aptiko dviejų – dvidešimt vienerių ir dvidešimt dvejų vyrų kūnus. Apie nelaimę policijai veikiausiai pranešė vieno mirusiojo tėvas, sūnaus pasigedęs ir ieškojęs kelias paras: „Tėvas ieškojo dvi ar tris dienas. Mobiliu neatsakė.

Nuo savaitgalio Santaros klinikose gydytas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus išleistas gydytis ambulatoriškai. O jau dvi savaites klinikose gydoma ponia Adamkienė ir toliau lieka reanimacijoje. Tiesa, kaip jis jaučiasi ir ar dar kamuoja pokovidiniai simptomai – nei medikai, nei prezidentūros atstovai nekomentuoja. Pusė vienuolikos ryto – į Santaros klinikų infekcijos korpusą įsuka prezidento Adamkaus automobilis.

Pasigyrusi apie kone ketvirtį milijono kainuosiančią Kalėdų eglutę ir dėl to sulaukusi kritikos bangos, sostinės valdžia savo sprendimą atšaukia ir prisipažįsta, kad suklydo. Meras Šimašius pareiškė, esą krizės akivaizdoje reikia kuklesnių Kalėdų. Dalis politikų stebisi, esą valdžia pirmiausia turėtų pagalvoti, o tada priimti sprendimus, o ne atvirkščiai. Apie miesto eglę pasisakė ir floristas Mantas Petruškevičius.

Savaitgalį prasčiau pasijutęs ir ligoninėje atsidūręs prezidentas Valdas Adamkus ir toliau lieka prižiūrimas gydytojų. Į infekcinių ligų skyrių kadenciją baigęs šalies vadovas paguldytas dėl kvėpavimo sistemos sutrikimų, jis stipriai kosėja. Santaros klinikų intensyviosios priežiūros skyriuje pirmadienį dar lieka ir ponia Alma Adamkienė. Savaitgalį į Santaros infekcinių ligų skyrių skubiai paguldytas prezidentas Valdas Adamkus ir toliau lieka ligoninėje.

Nelankėte artimųjų kapų pastaruosius dvejus metus? Nenustebkite, kad atėję lankyti dabar, šeimos kapavietėje galite rasti palaidotą svetimą žmogų. Dvejus metus stebėtas ir niekieno neprižiūrimas kapavietes šalies savivaldybės jau pradėjo dalyti naujiems savininkams. O šie senesnėse kapinaitėse jau pradėjo laidoti ir savo artimuosius. Tiesa, kaip sako valdininkai, norinčiųjų perimti svetimą kapavietę, bent jau kol kas, ne tiek ir daug.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Kapinėse ėmė daugėti vagysčių. Ilgapirščiai nusitaikė į marmurines ar granitines plokštes, apvadus, kitas detales. Nors anksčiau tokių vagysčių buvo viena kita, dabar didesnių kapinių prižiūrėtojai per savaitę gauna po 3–4 mirusiųjų artimųjų skundus. Tiesa, policijos žmonės kviesti neskuba, esą netiki, kad ilgapirščius pavyks sučiupti. Dėdeliškėse gyvenanti Valentina rodo ilgapirščių pėdsakus. Ten dar prieš geras kelias savaites kapus puošė marmurinis apvadas ir gėlės jo viduje.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vyriausybė siūlo keisti ne tik urnų laidojimo tvarką, bet ir leisti žmonėms rinktis – nori artimojo pelenus laidoti į žemę, ar laikyti kolumbariume. Iki šiol tai galėjo daryti tik juodai dienai pinigų susitaupę mirusiųjų artimieji, arba tie, kas gauna didesnes pajamas. Mat kai kur vieta kolumbariume kainuoja tūkstantį ir daugiau eurų. Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės lėšomis statomi kolumbariumai būtų nemokami.