Charkivo srityje – vietoj sprogimų ar mirtinos tylos – vyksta spektaklis. O karo išvarginti šalies gynėjai iš apkasų ar kovos lauko išeina pasidžiaugti reginiu.
Kariškiai pirmieji pamato naujos pjesės „Tegul sekasi“ fragmentus. Tai kartvelų pjesė, pritaikyta šiuolaikiniams įvykiams Ukrainoje.
„Jis labai trumpas. Pjesė buvo parašyta po įvykių, kai Sakartvelas patyrė tą patį, ką išgyvename dabar. Labai sarkastiškas, ironiškas stilius“, – pasakoja Charkivo teatro vyriausiasis režisierius Stepan Pasečnik.
Ir ne šiaip sau į frontą atvyko aktoriai. Savo spektakliais ir dainomis jie panoro ne tik nudžiuginti, bet ir sustiprinti Ukrainos gynėjų kovinę dvasią, ypač dabar – per šventes.
„Stengiuosi perduoti pozityvią žinią, pakelti kovotojų kovinę dvasią, nudžiuginti čia atkeltus žmones, visus, kam galime vaidinti. Visiems ukrainiečiams, visiems patriotiškai nusiteikusiems žmonėms, visiems, kas nori, kad Ukraina laimėtų kuo greičiau“, – kalba Charkivo Taraso Ševčenkos teatro aktorius Roman Zhirov.
Šioje fronto dalyje – Charkivo srities pasienyje – ramu. Taigi aktoriams pavyko patekti ir nudžiuginti gynėjus. O pastarieji neatsidžiaugia pajutę tikrą Kalėdų dvasią. Nors prisipažįsta, ir be žaliaskarės gerai, jos puošti tiesiog nesinori. Juk šie vyrai palaiko dalies Charkivo srities gynybą. Tad rūpesčių ir be eglės užtenka.
„Stebėjimas, gynybina. Paprastos užduotys. Tai yra aptikti dronus, aptikti bet kokį judėjimą, neatpažintus žmones ar daiktus, pranešti vadovybei. Kol kas tai viskas. O norint pasiekti eglutę, reikia įbristi į tokį purvą, jis visas „plūduriuoja“. Čia ir be to darbo užtenka“, – sako Ukrainos nacionalinės gvardijos karys Igoris.
O nei laiko, nei jėgų šie kariai negaili vaikams, gyvenantiems prie pat fronto linijos ir nuolat patiriantiems stresą. Net karinio dalinio lauko kepykla gavo užduotį – pagaminti kažką skanesnio. Ypač dabar tai svarbu, kai dingsta elektros.
„Šiandien vaikams kepėme duoną, obuolių ir kopūstų pyragus“, – kalba kepėja Julia.
Kupjanskas ir jo apylinkės. Šios teritorijos nuo rusų okupantų buvo išlaisvintos dar ankstyvą rudenį. Tačiau maži vaikai vis dar girdi artilerijos, apšaudančios ukrainiečių kovotojus ir netoliese esančias gyvenvietes, garsus. Daugelis jų kartu su tėvais išvažiavo, tačiau yra ir likusių. Tad Ukrainos kariai jiems pakeičia iš gimtinės į ramesnes vietas išvažiavusius draugus.
„Atvažiavau į Kupjanską pasveikinti vaikus. Nes vaikai turi turėti šventę“, – sako kariškis Vladimiras.
Iš ten išvykusių žmonių argumentai paprasti – norisi saugumo. Ne mažiau jo norisi ir čia, deokupuotose teritorijose likusiems žmonėms. Tačiau daugelis jų negali išvažiuoti, nes neturi kur.
„Pasakysiu jums, kad labai baisu. Vaiką naktį kankina traukuliai. O ima ir atskrenda šalia. Ir nors neseniai buvo sužeista moteris... Nesinori palikti savo tėvynės. Kita vertus, norisi, kad vaikai būtų saugūs. Turiu keturis, du suaugusius ir du mažylius“, – pasakoja Novosinovo gyventoja Tatjana.
Kol aktoriai linksmina karius fronto linijose, dalis jų skuba pas vaikus su dovanomis. Tuo metu Charkivo moksleiviai nepraleidžia progos juos pasveikinti: gamina amuletus, piešia paveikslėlius ir kepa skanėstus.
„Naujųjų metų švenčių proga visi visada dovanoja dovanas vaikams, todėl ir vaikai taip pat norėjo paruošti dovanų mūsų kariams. Kiekvienas mažylis sukūrė bent vieną meduolį, talismaną. Žiūrėkite, visa tai mūsų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams“, – sako auklėtoja Irina Golub.
Šias dovanas ruošia našlaičių namų auklėtiniai. Kadangi šiems vaikams trūksta tėvų globos, rūpinimasis Ukrainos gynėjais jiems yra puikus būdas parodyti savo meilę.
