Sunkiai į šį klausimą gali atsakyti net ir specialistai. Šeškinės gyventojai pasakoja apie savo įspūdžius:
„Sudrebėjo spinta vienam kambary. Ir dukra sėdėjo prie stalo. Stalas irgi sujudėjo su kėde, o mama didžiajame kambary. Tik atsikėliau nuėjau į virtuvę, ir mama šaukia: „kas mane pajudino“, ir visa sujudėjo.“
„Taip išsigandau, sėdžiu ant sofos, kompiuteryje ten skaitau žinias, klausykit, ir po kojom sulingavo, sudrebėjo, lyg tai… taip išsigandau. Išėjau į balkoną, žiūriu… Ir galvoju lyg čia namas griūva.“
„Dukra sako, kad galėjo būti čia toks drebėjimas žemės, nestiprus gal.“
Patirtais įspūdžiais dalijasi ir Irina. Moteris pasakoja net pagalvojusi, kad vyras stumtelėjo baldą, mat vibravimas buvo labai ryškus: „Sėdėjau, o jis kaip tik artinosi prie stalo. Ir aš va taip va tik padariau, ir sakau jam: tu turbūt atsitrenkei į šį kampą, jis sako ne, aš nesitrankiau. Ir pajutau. Sako, gal bomborduoja.“
Vibraciją labiau jautė gyvenantieji žemesniuose daugiabučių aukštuose. Žmonės prisipažįsta – nors ir trumpas vibravimas, baimės akys buvo didelės: „Sudrebėjo stalas, puodeliai, kas buvo – sudrebėjo. Nesmagu. Kai tokie įvykiai tai nesmagu… – Ką pagalvojot, kas tai? – Iš pradžių nesupratau, o paskui prisimeni, kad šalia griauna stadioną, nemalonus jausmas.“
Drebėjo ir kitų Šeškinės gatvių daugiabučiai. Kai kurie žmonės jautė net virpant ir kūną, taip manydami, kad sutriko širdies darbas. Po patirtų išgyvenimų vieni juokauja – kad tai tikrai buvo visus išgąsdinęs žemės drebėjimas. O kiti linkę manyti kitaip.
Vietos gyventojai galvoja, kad tai buvo vis tik ne žemės drebėjimas, o šalia namų griaunamo stadiono pasekmės. Tiesa, Vilniaus savivaldybė mano kitaip.
„Iš esmės stadione vykstantys darbai vyksta tokie, kokie yra numatyti griovimo projekte, niekas nėra pasikeitę. Kaip jie vyko prieš savaitę, taip jie vyksta ir šiuo metu. Technologija nėra pakeista. Tad mes neturime duomenų, kad vyko kitokie darbai, kurie galėjo tas vibracijas sukelti“, – komentuoja savivaldybės atstovė Agnė Šataitė.
Šalia stadiono kelio remonto darbus dirbantis darbuotojas nesutinka, pasak jo, visgi stadione galėjo būti susprogdintas ar parverstas didesnis betono luitas, jis ir sukėlė tokius virpesius.
„Manau, kad gali, kai svoris didelis. – Manot, anie namai girdėjo? – Jo jo“, – kalba darbininkas Janas.
Savivaldybė nesigina, gal tikrai koks didesnis betono gabalas ir galėjo atskilti, ir virsdamas sukelti smarkesnę vibraciją. Tačiau sprogdinti jo niekas nesprogdino.
„Mes svarstome įvairius variantus, nes matome, kad griovimas vyksta komplikuotai dėl pačių konstrukcijų struktūros, tai svarstysime visus elementus, galimus, tačiau šiuo metu tokie darbai tikrai nebuvo atlikti, nes nėra suderinti, nėra parengtas techninis projektas“, – sako A. Šataitė.
Jei stadiono griovimo darbai įtakos neturėjo – belieka tik žemės drebėjimas. Bet jo Lietuvoje vakar, kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas irgi nebuvo. Modernus seismologinių stočių tinklas nefiksavo nieko panašaus.
„Mes fiksuojame net ir menkiausius vykstančius žemės gelmėje, taip, kad šių duomenų pagrindu galime tvirtai teigti, kad žemės drebėjimo nevyko nei vakar, nei šiandien iki pietų tikrai Lietuvoje“, – teigia geologas Jonas Satkūnas.
Ir priduria geologas – savarankiško žemės drebėjimo kilusio Lietuvoje, nebuvo niekada. Dažniausi virpėjimai kuriuos esame jautę, buvę kitose šalyse, ir iki mūsų atėjo tik aidas – ne žemės drebėjimas, o tik virpesiai. Žinomiausias paskutinis – 2004 metais, po žemės drebėjimo Kaliningrade.
Dabar specialistai stebi ir bombardavimą Ukrainoje, tačiau prietaisai jokių žemės virpesių iki šiol nefiksavo. Tad realiausia, kaip aiškina žinovai, kad žemė po šeškiniečių kojomis virpėjo dėl stadiono griovimo darbų. Tačiau tai įrodyti galima tik pastačius seismologinius įrenginius prie vietos, kur vyksta griovimo darbai.
