Edita Vilkelienė

Ant plauko gali pakibti galimybių paso likimas. Ir šalies vadovas, ir kai kurie ekspertai abejoja, kad kovojant su greitai plintančiu omikronu pandemijos pradžioje įvesti ribojimai vis dar veiksmingi. Prezidentas aiškina, kad galimybių pasas supriešina visuomenę, bet viruso plitimo nestabdo. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sako, kad galimybių paso likimą išties imsis svarstyti. Peržiūrės ir kitus dabar galiojančius ribojimus.

Šiandien švenčiant pusiaužiemį pagrindinis miško sinoptikas barsukas turi gerų naujienų – diena apniukusi, tad savo šešėlio jis greičiausiai nepamatė, neišsigando ir ant kito šono jau tikrai nesiguls, tad ir pavasarį prišauks greičiau. Bent jau taip antros žiemos pusės orus spėdavo senovės lietuviai.

Sostinės Naujamiesčio rajone dar penki nauji šunų apnuodijimo atvejai – tokiais skaičiais dalijasi gyvūnų teisių aktyvistė, ir net siūlo tūkstančio eurų premiją. Ją gaus tas, kas padės policijai rasti jau ne tik šunų, bet ir balandžių nuodytoją ar net kelis. Kol kas gyvūnai kenčia, o jų nuodytojo, kuris žiurknuodžius sumaišo su įvairiais skanėstais ir išmėto gatvėse, sučiupti niekam nepavyksta.

Tautiečiai atrado naują turizmo nišą – lankyti apleistus, dažniausiai avarinius pastatus. Kai kurie entuziastai į tokias laiko pamirštas vietas ryžtasi koją kelti vieni, o kai kas ieško net ir slaptomis vadinamų ekskursijų. Pastarųjų organizatoriai neslepia – susidomėjimas toks didelis, kad kartais tenka priimti daugiau žmonių nei planuota.

Koronaviruso pandemija, atitolinusi pirkėjus nuo parduotuvių, privertė prekeivius šokti viliotinį feisbuke ar instagrame: čia pardavėjai iki šiol rengia tiesiogines transliacijas ir kaip išmanydami siūlo tautiečiams pirkti drabužius, ir ne tik. Vieniems tokių transliacijų rengėjams sekasi, ir net yra atpažįstami gatvėse, o štai kitų šmaikštavimai kartais, kaip juokauja marketingo žinovai – ir gerokai prajuokina tautiečius.

Trijų karalių šventės išvakarėse tautiečiai jau atsisveikina su Kalėdų eglutėmis. Tik štai vieni jas meta į specialiai tam skirtas vietas, o kiti laikosi senų tradicijų – egles palieka bet kur – prie konteinerių ar po balkonu. Valdininkai kraipo galvą – taip besielgiančiam pažeidėjui gali tekti ir baudą susimokėti. Vilnietė Gabrielė su ketverių sūnumi Jonu žaliaskarei „ate“ sako Trijų karalių šventės išvakarėse. „Nu žinokite, jis labai sudžiūvo, jau lūžinėjo šakos.

Kai kurie po švenčių į darbus grįžtantys tautiečiai atsidūrė ne darbuose, o medikų rankose ar ligoninėse. Dėl čiuožyklomis virtusių gatvių ir šaligatvių žmonės slydo, krito, ir užtvindė ligoninių bei poliklinikų priimamuosius. Šią parą medikai jau vadina rekordine: vien Vilniaus gydytojai per parą sulaukė tris kartus daugiau pagalbos prašymų, nei įprastai. Tad ligoninėse pritrūko ir neštuvų, ribojamos ir planinės operacijos.

Kalėdos prabėgo, o daiktų atiduotuvės pildosi kai kam nepatikusiomis dovanomis. Tokias tendencijas pastebi atiduotuvių šeimininkai pastarosiomis dienomis sulaukiantys žmonių atneštų naujutėlaičių laikrodžių, indų, knygų, drabužių. Tiesa žmonės vėl ėmė dairytis daiktų dovanoms, tad tai kas nepatinka vieniems, mielai atsiduria kitų namuose.

Ugniagesiai skuba gelbėti miegamajame į keblią padėtį pakliuvusius pikantiško sekso mėgėjus, policijos pareigūnai gaudo laukinių gyvūnų jauniklius, ar lydi žmones nupjautais pirštais į ligoninę, o štai greitosios medikams tenka nuo chuliganų gelbėti praeivius. Tai ne scenarijai iš filmų, o lietuviška realybė su kuria specialiųjų tarnybų atstovams tenka susidurti vis dažniau. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai kovoja dėl aštuoniasdešimties galvijų bandos likimo.

Žiemai bandant rodyti aštresnius nagus, ornitologai prašo pasirūpinti Raudonojoje knygoje atsidūrusiomis kurapkomis. Daugiau pasnigus reikėtų ir spygliuočių šakų palapines įrengti, ir gausiau parūpinti lesalo. Mat laukinėmis vištomis vadinamos kurapkos lesalo žiemą susiranda sunkiai, o dar ir pačios tampa lengvu plėšrūnų grobiu. Palapinę kurapkai įrenginėja ornitologas Gediminas Petkus.

Panašu, kad ilgus mėnesius žmones namie kalinęs karantinas kai kuriems tautiečiams sužadino aistringas mintis. Bent jau tokias išvadas skelbia ir seksologai, ir erotinių prekių pardavėjai. Jie pastebėjo, kad būtent po karantino karštai meilei skirtų žaislų ar kitokių sekso prekių pardavimai šoktelėjo du kartus daugiau nei iki pandemijos. Ir perka tokias prekes jau ne tik jaunimas, bet ir senjorai.

Įpusėjus adventui, žmonės prisipažįsta uolus pasninkavimas ar kitos senosios advento tradicijos grimzta užmarštin. Senjorai dalijasi senoviniais pasninkavimo receptais, bet pasninkauja jau tik vienas kitas. Tad panašu, kad uoliausiai dabar pasninkauja nebent sveikuoliai. Kunigai į beiskeičiančias tradicijas žvelgia liberaliai, mat pasaulis keičiasi, tad keičiasi ir advento papročiai.

Šalies miestuose ir miesteliuose dar labiau pakvipo artėjančiomis šventėmis: miškininkai žmonėms išdalijo per šimtą tūkstančių eglių ir pušų šakų. Parsinešti į namus Kalėdų puošmenas skubėjo ir jaunimas, ir vyresni. Tiesa, kai kas grįžo ir su dovanomis: vienur miškininkai dalijo ne tik šakas bet ir gyvas eglutes, o kai kur žmonės gavo ir spanguolių uogienės. Kam eglišakį sutrumpinti, o kam gražesnę šakelę parinkti.

Lietuvoje oficialiai patvirtinta omikron viruso atmaina. Sveikatos apsaugos ministerija tik puse lūpų prasitaria, kad ji įvežta iš Čekijos. Ir nors detalių  neatskleidžia, greičiausiai omikronas nustatytas dviem iš Čekijos grįžusiems Lietuvos sportininkams. Vandensvydininkai vakar noriai bendravę su TV3 Žinių žurnalistais, šiandien nuo bet kokių komentarų jau susilaiko. Izoliacijoje apie dvidešimt asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiaisiais.

Artėjant šventėms, kai kurios gyvūnų prieglaudos stabdo šunų ar kačių dovanojimą, o kai kurios imasi griežtesnės kontrolės ir dar uoliau egzaminuoja tuos, kas nori namo parsinešti šunį ar katę. Taip prieglaudų atstovai ginasi nuo šeimininkų apsišaukėlių, kurie dievagojasi imantys gyvūnus sau, o, atėjus šventėms, juos dovanoja tiems, kas gyvų staigmenų visai nelaukia, ir keturkojai vėl atsiduria gatvėje.

Iki Kalėdų likus jau tik kelioms savaitėms, paštininkai įspėja – norime, kad draugai ir artimieji dovanas ar sveikinimo atvirukus gautų laiku, paskubėkime siuntinius išsiųsti dar šiomis dienomis. Kitaip Kalėdų Senelis adresatus aplankys gerokai po švenčių. Be to, yra ir naujovių.

Prasidėjus adventui, šalies bažnyčios pradėjo dalyti šventinius kalėdaičius. Juos įsigydamas aukoti, kaip sako kunigai, kiekvienas gali kiek tik panorėjęs, todėl kartais aukų dėžutėse dvasininkai ar jų padėjėjai randa ir metalinių eurų, ir 50 eurų kupiūrų. Tiesa, jau ne vienerius metus bažnyčios siūlo ne tik įprastus paplotėlius, bet ir spalvotus, ar be gliuteno. Paplotėlius galima išsikepti ir patiems, bet tik po specialios maldos bažnyčioje kalėdaitis tampa šventintu.

Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui prasideda Adventas – keturias savaites truksiantis susikaupimo laikas. Dvasininkai ir etnininės kultūros žinovai ragina šį laiką praleisti ypatingai: nebūtina švenčių laukti atsisakius džiugesio ar labai griežtai pasninkaujant, kartais užtenka tiesiog sustoti skubėjus, vakarais užsidegant Advento žvakutę pabūti su savimi.

Miestuose ir miesteliuose sparčiai daugėja balandžių. Ir nors jų lesinimas dažnam atrodo labai nekaltas užsiėmimas, ir sveikatos specialistai, ir gamtininkai primygtinai prašo to nedaryti. Esą taip tik dar labiau didinsim balandžių populiaciją, o tai reiškia, kad daugės ir jų platinamų ligų, viena jų – pavojingasis plaučių uždegimas. Įvairias kruopas balandžiams beria vilnietė Bronislava.

Iki Kalėdų likus mėnesiui paštininkai vos spėja rūšiuoti laiškus adresuotus Vyriausiajam Kalėdų seneliui Kalėdai, o pats senelis raitojasi rankoves ir su pagalbininkais ruošiasi šventėms. Tiesa, vaikus įspėja – ne visiems jis galės pasirodyti, kai kuriems paliks dovanėles pačiose netikėčiausiose vietose, arba prašys, kad tai padarytų pagalbininkai. O štai etninės kultūros žinovai atsigręžia į praeitį, ir atskleidžia kas vaikus lankydavo senovėje, ir kokių mažieji sulaukdavo dovanų.

Pasieniečiams Rukloje įkliuvo vienuolika nelegalų, Lietuvą greičiausiai pasiekusių nepastebimai. Daugiabučio, kuriame glaudėsi nelegaliai sieną kirtę migrantai, gyventojai neslepia nuostabos – viename kambaryje glaudėsi net 11 žmonių, o kone visas namas apie tai nieko nežinojo. Apie tai, kad Rukloje, viename name, vieno kambario bute, gyveno net vienuolika žmonių, nežinojo nė vienas kalbintas šio namo gyventojas.

Elektrėniškių pora sugalvojo itin originaliai papuošti savo sodybą – ant segmentinės tvoros pradėjo kabinti kavos, arbatos ar kitų gėrimų puodelius. Iš pradžių, sako, kabinę tik savo šeimos ar draugų dovanotus, bet ilgainiui prisidėjo kone visi važiuojantys pro šalį ir paliekantys savo puodelį. Tad taip ant tvoros sugulė jau daugiau kaip septyni šimtai įvairiausių puodelių: nuo kalėdinių iki itin pikantiškų, dėl kurių seilę varvina, pavyzdžiui, vyrai.

Vilniuje žmones puldinėję ir grobę jų daiktus nusikaltėliai – sučiupti. Policija skelbia sugavusi tris įvairiuose sostinės rajonuose žmones nuo spalio vidurio apiplėšinėjusius įtariamuosius, o juos išdavė vienas ir tas pats nusikaltimų braižas: aukas jie smaugdavo, atiminėdavo jų daiktus. Pagrindinis įtariamasis – vos prieš pusantro mėnesio iš kalėjimo išėjęs varėniškis. Smaugimo žymes rodo vilnietė Irena – viena iš mažiausiai dešimties nusikaltėlių nuskriaustų aukų.

Pasibaigus Vėlinėms vieni žmonės jau tvarko kapus ir meta sudegusias žvakutes, o kiti uoliai laikosi katalikiškos tradicijos – per Vėlinių oktavą pirmas aštuonias lapkričio dienas vis dar lanko kapus, meldžiasi prisimindami išėjusius. Įpusėjus aštuondieniui, dvasininkai prašo mirusiuosius minėti maldomis bažnyčiose, bet ne papildomomis žvakutėmis kapinėse.  Žvakeles nuo vyro kapo jau nurenka vilnietė Aldona. Moteris sako, Vėlinės baigėsi, tad žvakių daugiau nebedegs.

Benamės katės sukiršino Vilniuje, soduose, gyvenančius kaimynus. Gavusi iš Vilniaus savivaldybės leidimą rūpintis benamiais katinais, vilnietė, pasak kaimynų, neprižiūri jų: nesterilizuoja, kaip yra įpareigota savivaldybės, gyvūnai serga. Tačiau pati moteris jai mestus kaltinimus neigia – esą gyvūnus ji prižiūrinti, o kaimynai ir gyvūnų globėjai ją nori tiesiog apjuodinti. Vienoje sodų bendrijoje kaimynai tarpusavyje sukėlė tikrą vėją, o kaltininkai – rudeninės vados kačiukai.

Menu labai nesidomėję už grotų bausmę atliekantys kaliniai stebina kurdami neįprastus kūrinius – miniatiūrines medines bažnyčias su viduje mišias aukojančiais kunigais, arba šventųjų paveikslus, pavyzdžiui, iš daržovių dėžių. Graudindamiesi nuteistieji tvirtina, esą bažnytinė tematika jų kūriniuose pasirinkta ne šiaip sau – vieni atgailauja, kiti tiesiog raminasi laukdami, kada bus išleisti į laisvę.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus švenčia jubiliejinį devyniasdešimt penktąjį gimtadienį. Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas neslepia – kažkada gimtadienius šventęs linksmai, ir didesniame žmonių būryje, dabar dėl koronaviruso grėsmės savo jubiliejų ketina paminėti tik artimiausiųjų rate. O štai pagrindinį sveikinimą – nuo žmonos Almos gavo anksti ryte. Staigmena jo laukė ir Prezidentūroje.

Mirusieji nuo koronaviruso jau nebe tokie pavojingi giminėms ar artimiesiems, kaip atrodė pandemijos pradžioje: pernai griežtai nerekomendavusi atidarinėti maišų su kūnais, dabar šių reikalavimų valdžia atsisakė. Esą mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad šarvojant ir laidojant mirusiuosius, artimiesiems koronavirusu užsikrėsti neįmanoma. Tiesa, yra išimtis – jeigu prie mirusiųjų kūnų jie neprisiliečia.

Aštuoniasdešimt perkopusi senolė iš Vilniaus pašonėje esančios Paberžės vietinius stebina neįprastu užsiėmimu – maždaug trisdešimt metų senjorė tvarko pusšimtį nelankomų kapų ir neima už tai jokio atlygio. Negana to, silpstant sveikatai, moteris iš savo pensijos samdo pagalbininkus. Toks užsiėmimas, kaip ji paaiškina, gimė sapne. Vietiniai neslepia, jų močiutė – miestelio fenomenas. Nurodymus pagalbininkams duoda aštuoniasdešimtį perkopusi Kristina.

Akibrokštas šalia Vilniaus esančioje Paberžėje – mirusią senolę palaidoję artimieji po kelių dienų sužinojo, kad ji sveika ir gyva. O giminės kape ilsisi visiškai svetima moteris. Nesusipratimas galimai įvyko Molėtų ligoninėje, kurioje nuo koronaviruso buvo gydomos abi senjorės, iš kurių vienai mirus, visai gali būti, buvo supainioti dokumentai.  Po šoko neatsigauna giminės kapavietėje visiškai svetimos moters kapą tvarkanti paberžiškė Teresa.

Krentantys klevo ar kitų medžių lapai tvarkytojams – galvos skausmas, o menininkai geba juos paversti ir tikrais meno kūriniais. Tad kai kurių darbuose įamžintos prakartėlės, katinai, drugeliai ir net etnografinio kaimo motyvai. Tautodailininkai neslepia, kad raižymas klevo lape įveikiamas kiekvienam norinčiam, tereikia peiliuko, tušinuko ir noro, mat idėją, koks gims kūrinys, gali pasufleruoti ir pati gamta.

Trakuose su paštininkais pas žmones keliavę slaugytojai per penkias dienas nuo COVID-19 infekcijos įkalbėjo pasiskiepyti tik kas šeštą aplankytą. Dažnas savo atsisakymą motyvavo nenoru arba tuo, kad asmens dokumentus atėmę vaikai skiepytis draudžia, buvo bijančių ir nepageidaujamų reakcijų į vakciną. Specialistai ramina: esą per beveik metus skiepijimo, nefiksuota nė vieno atvejo, kad žmogui būtų pasireiškusi ūmi, gyvybei pavojinga alergija.

Sostinės daugiabučių kiemuose įsisuko vandalas – automobilių darkytojas. Maždaug trisdešimties vyras naktimis ant mašinų supila kibirus dažų ir tuoj pat pasišalina. Tiesa, nors dažniausiai nukenčia neeksploatuojami automobiliai, žmonės netveria pykčiu – kone kas naktį vandalas nusitaiko vis į kitą mašiną, o sučiupti jo žmonėms nepavyksta. Policija ir savivaldybė apie vandalizmo išpuolius žino, tačiau kol negavo iš savininkų oficialaus pranešimo, vandalo neieško.

Vėstant orams, sveikatos žinovai ragina vartoti daugiau šaltalankių. Sauja per dieną, pasak jų, atstoja ir citrinų, ir svarainių ar serbentų valgymą, mat šaltalankiuose gausu vitamino C, kitų mums labai naudingų medžiagų.  Tiesa, bent jau kol kas oranžinio aukso prekyvietėse rasti sunku. Trūksta ir pamiškėse augančių uogų, jų šiemet mažai ir ūkininkų auginamose plantacijose. Šių uogų šiemet dėl sausros gamta pašykštėjo.

Ligoninėse daugėja sunkias traumas patyrusių elektrinių paspirtukų vairuotojų: vieniems išbyrėję dantys, kai kurių ir gyvybė pakimba ant plauko. Vien Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos medikai suskaičiavo, kad tokių nelaimėlių per tris vasaros mėnesius į kliniką pakliuvo apie 1000. Ir dažnas jų į palatą pakliuvo girtas.  Paspirtukas ant šono – vairuotojas ir po kojomis pasimaišiusi pėsčioji – medikų rankose.

Prasidėjo laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – dešimtis tūkstančių specialių jaukų į pasienio laukus ir miškus lakūnai paskleIdžia iš lėktuvų. Tačiau specialistai įspėja žmones neliesti rasto jauko. Jame esanti kapsulė yra su gyva pasiutligės vakcina, skirta tik laukiniams gyvūnams. Palietęs plikomis ir, pavyzdžiui, žaizdotomis rankomis, žmogus gali pats užsikrėsti pasiutlige. O ir namie laikomiems keturkojams tokia vakcina netinka – jie skiepijami kitokiu būdu.

Rudenį kemšantis gatvėms, dalis stebinčių eismą kaltina ką tik studijuoti atvykusius ir pasimetusius studentus, o dalis kalba apie garbaus amžiaus vairuotojus: esą šie lėčiau važiuoja, dažniau sukelia avarines situacijas, ir yra pavojingi keliuose. Tam pritaria ir kai kurios draudimo bendrovės teigiančios, kad senjorai, perkopę 70 metų, prasčiau orientuojasi gatvėse. Tačiau senjorai atkerta – ne amžius kelyje svarbiausia.

Neįprastas radinys Nemenčinės miške – aplinkosaugininkai aptiko daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo degtinės, brendžio ir kitų prabangesnių svaigiųjų gėrimų. Įkliuvo greičiausiai tuos butelius net penkerius metus tuštinęs ir į mišką nešęs alkoholio mėgėjas. Dabar jam gresia rimti nemalonumai. Aplinkosaugininkai rado vietą, kur prieš dvi dienas aptiko neįprastą radinį – daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo brendžio, degtinės ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 16 žmonių. Iš jų 13 buvo visai neskiepyti arba pasiskiepyję tik iš dalies. Lietuvoje mirštamumas nuo šios ligos tapo bene didžiausias Europos Sąjungoje. O štai Lietuvos mokslininkai ištyrė, kaip lietuvius paveikė vakcinacija ir suskaičiavo, kokius šansus užsikrėsti, pakliūti į ligoninę ar numirti turi vakcinuoti ir nevakcinuoti lietuviai.

Susisiekimo ministerija siūlo keisti kai kurias kelių eismo taisykles. Turėtų atsirasti ir naujas kelių eismo ženklas, žymintis dviračių gatvę. Jis reikš, kad transporto priemonėms toje zonoje bus draudžiama lenkti bei važiuoti greičiau nei 30-ties kilometrų per valandą greičiu.

Koronavirusas sparčiai pildo reanimacijos palatas. Santaros klinikos, kur gydomi sunkiausiai koronavirusų sergantys pacientai, paskelbė, kad netrukus vienas infekcinių ligų skyrius bus skirtas tik kovidiniams pacientams, sergantys kitomis infekcinėmis ligomis bus nukreipiami į kitas ligonines. Medikai skelbia, kad į ligoninės lovą mirtį sėjantį infekcija dažniausiai guldo nesiskiepijusius pacientus, tačiau skiepų kai kurie tautiečiai ir toliau principingai kratosi.

Antradienio rytą į darbą dviračiu skubėjusi finansų viceministrė Rūta Bilkšytė atsidūrė ne ministerijoje, o po taksi automobiliu. Pačiame miesto centre, Gedimino prospekte, dviračių taku važiavusi moteris buvo parblokšta pavėžėjo mašinos durelių. Viceministrei nuo smūgio lūžo koja. Ir nors niekas sužalotos moters neatsiprašė, labiausiai ji piktinasi, kad ne tik šis vairuotojas, bet ir daugelis kitų dviratininkams nerodo jokios tolerancijos.

Alytaus rajono ūkininkai netveria pykčiu – Poteronių kaime vilkai įsisuko į avių bandą. Per naktį viena ūkininkų šeima neteko penkių avių, dalį gyvūnų vilkai sužeidė. Ūkininkai vėl piktinasi, kad vilkų populiacijos Lietuvoje niekas  neskuba mažinti. „Baltijos vilko“ atstovai atkerta – vilkai yra, buvo ir bus, o avimis turi labiau pasirūpinti ūkininkai.  Prie pat namų kraujo klane gulėjo penkios avys.

Karšta vasara ir lietinga jos pabaiga lėmė rekordiškai didelių grybų augimą: vieno kauniečio pintinėje atsidūrė jo gyvenimo grybas – maždaug kilogramo svorio baravykas. Tiesa, užvaldytas emocijų, grybautojas laimikį pamiršo pasverti, bet džiaugiasi valgantis jį jau tris dienas. Grybus tiriantys specialistai kol kas neturi atsakymo, kodėl kai kuriais metais įprastai dvidešimties centimetrų skersmens grybai užauga net iki pusės metro.

Populiarėjant aktyviam poilsiui gamtoje, per uogavimo ir grybavimo sezoną, nesnaudžia ir erkės. Vien per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo beveik 150 žmonių, 550 žmonių išgirdo Laimo ligos diagnozę. Du žmonės mirė. Ir nors statistika baugina, grybą miške iš samanų traukia vos vienas kitas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.  Specialistai perspėja ir dėl Laimo ligos –Vilniaus apskrityje ją platina kas penkta tirta erkė.

Jeigu gyvenime ir egzistuoja tikra meilė – tai ji tikrai gyvena Prezidento Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos namuose. Mat jiedu su žmona šiandien švenčia septyniasdešimtąsias bendro gyvenimo metines. O štai pažintis, kaip išduoda Prezidentas, užsimezgė dar anksčiau – prieš septyniasdešimt penkerius metus.

Jei pernai rugsėjis buvo ypatingai šiltas, panašu, kad šiemet situacija bus visiškai kitokia – tokių kaip ankstesniais metais smagių vasariškų orų, bent jau mėnesio pradžioje, nesulauksime. O apie tai, kad už lango jau tikras ruduo – gamtininkai pastebi ir augmenijoje. Jau žiedais apsipylė paprastai daugiausiai jų rudenį kraunantys jurginai.  Daugiau nei prieš dvidešimt metų iš Lietuvos emigravusi Gražina Vilniaus universiteto botanikos sode grožisi jurginų žiedais.

Gerokai ištuštėję gandralizdžiai dar ne požymis, kad Lietuvą palieka ilgasnapiai. Mat kol kas jie nesibūriuoja į vadinamuosius gandrų Seimus, tad nesiruošia ir kelis mėnesius truksiančiai kelionei į šiltuosius kraštus. Kol kas gamtoje kaip niekada daug maisto, tad ir skubėti nėra kur. Juolab, kad kitose šalyse lietuviškiems gandrams maisto tenka paieškoti sąvartynuose, ar nuo skėrių chemija purškiamuose laukuose.   Lizdai tuštyn, bet laukuose dar baltuoja dešimtys gandrų.

Saulėtiems ir šiltiems orams nesitraukiant, žmonės vėsinasi ir šaltu vandeniu, ir kondicionieriais. Jų montuotojai pastebi, kad karštomis dienomis kondicionierių pardavimai šoktelėjo 6 kartus. Tą pajuto net ir vaistininkai, mat kosinčių ir čiaudinčių taip pat dvigubai daugiau, nes ne visi žmonės žino, kaip tinkamai vėsintis. O dažnas ir iš viso moja ranka į negalavimus, ir kondicionierių jungia visu galingumu.