Nuo skiepo per beveik metus nemirė nė vienas žmogus. Tačiau žmonių nerimo tai nesumažina.
„Nu bijau bijau, visokias priemones naudoju. Plaunu rankas, nu viską darau, bet bijau, bijau“, – sako gatvėje sutiktas trakiškas Valdas.
Koronaviruso bijo, tačiau baimė skiepytis, kaip prisipažįsta trakietis Valdas, dar didesnė: „Pasiskiepija ir iš karto bloga pasidaro žmonėms. Va, moteriškė irgi stovėjo, irgi pardavinėjo. Ir sakė, kad kovo mėnesį pasiskiepijo, ir iki šiol bloga jai. Sukasi galva. – Ji tai siejo su vakcina? – Nu taip. – Medikai patvirtino? – Nežinau.“
Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė sako, kad baimė sukaustė ir daugiau žmonių, tad eksperimentinis bandymas paskiepyti važiuojant į namus su paštininkais taip norimo rezultato nedavė. Per penkias dienas pasiskiepijo kas šeštas aplankytas žmogus – vos dvylika iš kone septyniasdešimties. Kiti atsisakė.
„Kad bus šalutinis poveikis, pirmas dalykas, kitas, kad ir po skiepų suserga“, – teigia slaugytoja Jūratė Juknienė-Stadalnykienė.
Vyresnius nuo adatos dūrio bijodami dėl savo tėvų, akylai saugo suaugę vaikai. „Asmens tapatybės dokumentus pasiėmę vaikai. Be asmens tapatybės dokumento mes negalime skiepyti, nes nežinome tiksliai, ar tai tas asmuo. – O buvo tokių, kurie sakė, kad norėtų? – Buvo vienas iš tokių“, – tikina slaugytoja.
Vienus kaustant baimei, o kitiems dar ir į ugnį pilant alyvos ir dalijantis vaizdais, kuriuose užfiksuoti prie skiepobuso ar vakcinacijos centruose gaivinami žmonės, specialistai prakalbo faktų kalba: kodėl nereikia bijoti skiepytis. Registruotų nepageidaujamų reakcijų nuo vakcinos yra, kaip pabrėžia žinovai, bet jos nebuvo nemirtinos.
„Kol kas mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre, registro duomenų bazėje, nėra užregistruota nė vienos mirties nuo COVID-19 vakcinos“, – kalba higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nuo vakcinacijos pradžios iki rugsėjo septynioliktos dienos gavo penkis tūkstančius trisdešimt devynis pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas.
„Ir pagrindiniai žmonių nusiskundimai, šiaip tikrai niekuo neišsiskiriantys, lygiai tas pats skausmas dūrio vietoje, galvos skausmas, rankos skausmas. Šaltkrėtis, karščiavimas. Visi šie nemalonūs pojūčiai žmonėms praeidavo per kelias dienas“, – aiškina valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Pasitaiko ir alerginių reakcijų: įvairūs bėrimai, galimi dilgėlinės atvejai. Bene dažniausiai alerginė reakcija – odos paraudimas arba tynimas dūrio vietoje. Tačiau gyvybei pavojingo, taip žmonių bijomo anafilaksinio šoko, pavyzdžiui, Santaros medikai sako neregistravę nei tarp skiepytų medikų, nei tarp eilinių pacientų.
„Iš pacientų tarpo, kurie kreipėsi į mus dėl įvairių pasitaikiusių alergijų, mes turėjome gal kelis pacientus, kuriems galėtume įtarti anafilaksiją, vieną jų ištyrėme, neradome alergijos vakcinai. Ir sėkmingai paskiepijome antra doze“, – sako Santaros klinikų alergologė Anželika Chomičienė.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis sako, esą tai, kad mūsų organizmas reaguoja į vakciną – natūralus dalykas. Štai dėl to patiriantys įvairiausių reakcijų raginami apie tai pranešti valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Ir kiekvienas atvejis, pasak profesoriaus, turi būti nagrinėjamas individualiai.
O psichiatrai priduria, kad nemaža dalis žmonių nejaučia jokios reakcijos, tačiau alpsta, nes prieš tai užsiprogramuoja, esą po vakcinos būtinai kas nors nutiks.
„Be abejo, jeigu žmogus kažkokios procedūros labiau bijo, tai tas gali būti tiesiog papildomas dirgiklis. Ir tada, sakysim, labiau tikėtina, kad žmogus nualps. Tas ir yra blogai, kad tas mūsų visiškai kvailas antivakserinis judėjimas kelia žmonėms papildomą įtampą, kurios jos ir šiaip daug.Na toks žmonių emocinis reagavimas“, – dėsto Vilniaus psichikos sveikatos centras vadovas Martynas Marcinkevičius.
Ir kokių nors vakcinos sąsajų su psichinėmis ligomis psichiatras sako tikrai nėra. Tad manyti, esą skiepas gali išprovokuoti panikos atakas ar kitokius psichinius negalavimus, nereikėtų.
