Edita Vilkelienė

Vilniaus istorinį Tuskulėnų rimties parką, kur atkūrus Nepriklausomybę rasta ir kolumbariume perlaidota daugiau nei septyni šimtai KGB sušaudytų ir slapta užkastų antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo kovotojų, dabar okupavo benamiai. Dešimtys asocialių, namų neturinčių žmonių naktimis parko teritorijoje miega ir ten pat atlieka gamtinius reikalus. Benamiai taip įsišeimininkavo, kad koją į parką bijo įkelti ir vietiniai, ir turistai.

Tarp Lietuvoje atsidūrusių nelegalų žaibo greičiu plinta COVID-19 infekcija. Specialistai suka galvas, kur izoliuoti nelaimėlius. Galvos skausmu jau tampa ir kitos ligos, mat stovyklose laikomiems nelegalams jau diagnozuotas ir hepatitas, atvira tuberkuliozės forma, ŽIV, niežai. Nors jų ligų sąrašas pildosi, jokių specialių tyrimų nelegaliai Lietuvą pasiekusiems migrantams niekas neatlieka.

Tuo pat metu riaušės vyko ne tik prie Seimo, bet ir Rūdninkuose, kur sukilo 800 poligone laikomų nelegalų: laužė tvoras, šūkavo, 11 jų pabėgo. Apie pirmą nakties, pasitelkę pėdsekius šunis, pareigūnai bėglius sugavo ir grąžino atgal. Pareigūnai sako įtariantys, kad vienu metu dviejuose skirtingose vietose riaušės kilo neatsitiktinai.  Rūdninkų „Saugios kaiminystės“ pirmininkė Julija Janonytė teigia: „Jų užduotis yra stebėti, jų užduotis pranešti policijai, pranešti mums.

Sulaikymo stovyklose laikomi nelegalai atvėsus orams maldauja šiltų drabužių. Įvairios paramos organizacijos ar pavieniai verslininkai jų maldas išgirdo ir suskubo rinkti visus būtiniausius daiktus. Akcijų rengėjai žmonių prašo dalintis šiltais megztiniais, kojinėmis, patalyne. Tiesa, idėjos autoriai ragina dalytis tik tvarkingais daiktais, esą tai ne vieta atsikratyti nereikalingais skarmalais.  „Man labai, labai šalta. Neturiu švarko.

Šalies valdžia pagaliau surado reikiamų strypų, varžtų ir estų dovanota koncertina ėmė vėl tvertis nuo Baltarusijos, ir taip toliau stabdyti iš ten plūstančius nelegalus. Vyriausybė apsisprendė ir kokią tvorą statys šalia koncertinos – ji bus keturių metrų aukščio ir valstybei kainuos mažiausiai šimtą penkiasdešimt milijonų eurų.  Druskininkų užkardoje, kariškiais vėl tęsia prieš daugiau nei mėnesį pradėtus koncertinos tiesimo darbus.

Valdžiai užsiminus apie dar vieną galimą stovyklavietę nelegalams, priešintis bando dalis prie pat sienos su Baltarusija esančio Didžiasalio gyventojų. Vieni renka parašus ir vardija savo baimes: esą jeigu anksčiau gyveno nerakindami namų durų, dabar jau rakina net ir ūkinius pastatus, esą nežino ko tikėtis iš dokumentų neturinčių nelegalų.

Į Rūdninkų Viešojo saugumo tarnybos poligoną, prie kurio dėl planuojamo nelegalų apgyvendinimo buvo kilę protestuotojų susirėmimai su pareigūnais – ką tik, prieš porą valandų atvažiavo pirmieji autobusai su nelegalais. Pareigūnai papildomai aptveria teritoriją, kurioje jau paruoštos vietos maždaug 400 svečių.   Netoli Rūdninkų, keliu vedančiu į uždarą Viešojo saugumo tarnybos teritoriją beveik 17 val.

Atšaukus karantiną it ant mielių išaugo vasaros stovyklų suaugusiems populiarumas. Mėnesiais namie sėdėję žmonės su malonumu griebiasi pačių įvairiausių veiklų – kas puodus lipdo, ar mokosi kalvystės amato, kiti renkasi sportą ar kultūrą. Psichikos sveikatos specialistai žeria patarimus – po karantino turėtume rinktis tik pačias maloniausias, atpalaiduojančias veiklas.  „Tie metai tokie sunkūs, ir buvimas namie jis labai išvargino iš tikrųjų.

Pasirodo, kad renovuoti namai jau patinka ir geniams. Vienas toks įsitaisė sostinės daugiabutyje ir snapu name padarė nemenką skylę. Namo gyventojai tuoj suskubo dalytis į dvi stovyklas, vieni nori nelegalą margąjį didįjį genį išvyti, o kiti – leisti jam gyventi išskaptuotame uokse. Ornitologai pataria genį išprašyti, jiems antrina ir statybų ekspertai.

Prieš daugiau nei metus tautiečiams pradėtos dalyti kalio jodido tabletės pusės tautiečių stalčiuose arba neužsibuvo, arba visai į juos nepakliuvo. Dalis žmonių jodo tabletes jau spėjo pamesti, kiti antrina iš viso neėmę ir tik pusė mūsų apklaustų žmonių prisipažįsta saugantys kalio jodidą kaip savo akį bei bijantys galimos branduolinės avarijos Astravo atominėje elektrinėje.

Pedofilijos skandalas Vilniaus arkivyskupijoje – po 17 metų pertraukos vilnietis menininkas apkaltino kunigą jį išnaudojus seksualiai. Esą tuomet vos dešimties berniuką kunigas ne tik glostė, bet ir kišo rankas į trumpikes. Kol vyksta bažnyčios tyrimas, ar tikrai kunigas galėjo išnaudoti vaiką, pedofilija įtariamas dvasininkas nušalintas nuo kunigystės. Tačiau nuo detalesnių komentarų bažnyčia susilaiko.

Valstybinė mokesčių inspekcija atvėrė politikų pinigines ir sąskaitas – paviešintos turto deklaracijos atskleidė, kiek per metus praturtėjo ir Seimo pirmininkė, ir Premjerė, o štai Prezidento turtai kiek sumenko. Savo pinigus taip pat pasididino Vyriausybės nariai ir parlamentarai. Kas gyvena prabangiau, o kas skurdžiausiai? Drąsiai vakcinuotis besisėdusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali taip pat drąsiai save vadinti turtingiausia iš šalies vadovų.

Paskelbus, kad didžiausia nauja nelegalų stovykla bus įrengta Dieveniškėse, vietos gyventojai kyla į kovą – jau antradienį žada jungtis į gyvą grandinę ir blokuoti įvažiavimą į savo miestelį. Vietiniai piktinasi, kad miestelyje šalies valdžia ketina apgyvendinti kone du kartus daugiau nelegalų, nei čia gyvena pačių dieveniškiečių, kad jų saugumui esą gali iškilti pavojus.

Vaistažolių rinkėjai raitojasi rankoves – už lango liepų žydėjimo įkarštis, tad žIedus nuo medžių kai kurie skuba skinti į pagalbą pasitelkę net ir keltuvus. Esą nuo viršūnių nuskinti vadinamieji liepukai ir kvapnesni, ir prikaupę daugiau eterinių aliejų, tad arbatos kur kas skanesnės. O gamta šiemet dosni ne tik medumi kvepiančių žiedų, bet ir kitokių vaistažolių – gausu ir čiobrelių, ir vyrų augalu vadinamo gauromečio.

Vilnių išmaudė stichiškai pavojinga liūtis: gatvės virto ežerais, skendo mašinos, vandenyje liko plaukioti dešimtys valstybinių numerių. Sinoptikai sako, kad panašaus likimo, kai per pusę paros iškrenta viso mėnesio kritulių norma – galėjo sulaukti ir kiti miestai, tačiau iki vakaro stichija jau turi nurimti ir bent jau kol kas nepasikartos niekur. Štai tokiais vaizdais nuo ankstaus ryto dalijosi tinklo „Facebook“ grupės Reidas Vilniuje nariai.

Daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardus turinčių žmonių kasmet siautulingai švenčia savo vardo dieną. O Joninių išvakarėse specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje vėl ėmė daugėti Jonų. Tiesa, iki praėjusio šimtmečio rekordų, kai per metus preliminariai daugiau nei tūkstantis mažylių gaudavo Jono ar Janinos vardą, dar toli, bet norinčiųjų vaiką šaukti Jono vardu – jau šimtai. Bet štai Janina savo naujagimę per metus pavadina tik viena kita šeima.

Iki Joninių likus kiek mažiau nei mėnesiui, šalia Šiaulių, Žaliūkių malūnininko sodyboje, kyla kone rekordinė – net šešių metrų aukščio gėlių ir žalumynų deivės Rasos skulptūra. Ir ne bet kokia, o kurta iš nendrių. Skulptūros autoriai sako skirtingai nei šiaudinė, ši deivė Joninių naktį nesuliepsnos, bet pagautą nuostabos paliks ne vieną.  Pundelį prie pundelio, detalę prie detalės jau daugiau nei dešimt dienų deda menininkai Arūnas ir Reda Uogintai.

Kaukės iš liemenėlių, o angelai iš dantų plombų – tai tik keli eksponatai, kurie pasiekė Lietuvos nacionalinį muziejų, po to, kai šis paprašė žmonių dalytis viskuo, kas susiję su pasaulį paralyžiavusia Covid 19 pandemija.

Karantinas į madą grąžina stalo žaidimus. Bene populiariausias – dėlionės. Žmonės buriasi į grupes, dalijasi dėliojimo patarimais, o kartais ir pačiomis dėlionėmis. Dažnas ir pasidžiaugia, esą jeigu dėl karantino negali keliauti, tai smagu bent dėlionę su svajonių šalies vaizdais sudėti. Psichikos specialistai tikina, kad toks užsiėmimas – nauda ir jaunesniems, ir senjorams, mat puikus būdas atsitraukti nuo slogių minčių.

Karantinas užkirto kelią pakliūti į Lietuvą korumpuoto Putino rėžimo liaupsintojams Filipui Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui, tačiau už nukeltus jų koncertus šių renginių organizatoriai iš mūsų valstybės gavo dosnią kompensaciją – trisdešimt tūkstančių eurų. Politikos apžvalgininkai pasipiktinę – prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, tačiau nei buvusi, nei esama valdžia nesigilina į jo pasekmes.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Apgintai Lietuvos Laisvei – trisdešimt. Tėvynės gynėjai šiandien ne tik dalijasi prisiminimais iš tragiškų mūsų šaliai dienų, bet ir siekia susirasti tuos, kas prieš trisdešimt metų kartu būrėsi prie Seimo, Televizijos bokšto, kitose vietose, dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Vieni nori kartu pasidžiaugti išsaugota laisve, o štai kiti ir padėkoti už pagalbą, mat būta tikrai įsimintinų istorijų. Tiesa, kol kas tik virtualioje erdvėje.

Per karantiną suaktyvėjo alkanais benamiais apsimetę ar pažinčių puslapiuose meilės dėl pinigų ieškantys sukčiai. Teisėsaugininkai ragina nepasimauti – kilus bet kokiam įtarimui pranešti apie apgavikus policijai. Tiesa, užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, kaip pripažįsta specialistai, kol kas sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Į Lietuvą atkeliavo Trys karaliai, skelbiantys kalėdinio laikotarpio pabaigą. Skirtingai nei pernai, dėl koronaviruso grėsmės, Trijų karalių šventė – itin kukli: be triukšmingos eisenos ir didesnių renginių. Tačiau grėsmingasis koronavirusas tradicijų nepalietė: bažnyčios tikintiesiems padalino šventintą kreidą, dvasininkai per nuotolį šventino visų norinčiųjų smilkalus, mirą ir auksą. Sekmadienį Krekenavos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje per mišias klebonas palaimino kreidą.

Praūžus šventėms miškininkai ir šalies savivaldybės ragina su Kalėdų eglute atsisveikinti tinkamai – nemesti prie konteinerio, ar tiesiog per balkoną, o nešti į specialiai tams skirtas vietas. Vilnius net ir naują tradiciją sugalvojo – sostinėje kuriamas Kalėdinių eglučių miškas. Tiesa, sodinti eglių kol kas negalėsime. Viena po kitos į specialias vietas keliauja per šventes tautiečius džiuginusios Kalėdų eglutės.

Atkeliavus Naujiesiems, psichiatrai ragina nepulti dalyti sau naujamečių pažadų. Mat galime ne tik jų neįgyvendinti, bet dar ir pakenkti – įvarydami sau, pavyzdžiui, nepilnavertiškumo jausmą. Saviugdos specialistai priduria – Naujametė naktis nėra stebuklinga, ir tikėtis, kad noras sportuoti atsiras vien todėl, kad pasižadame tai daryti nuo Naujųjų – neverta. O jeigu jau vistiek imamės kažko, specialistai ragina tai daryti mažais žingsneliais, nesitikint stebuklų.

Paskutinę metų dieną norinčiųjų sukurti šeimą nesustabdė nei karantinas, nei tai, kad jaunavedžiai negali iškelti prabangios šventės ar net vienas kito pasveikinti tikru bučiniu. Tuokiasi panašiai tiek porų, kiek ir prieš metus. Apie pietus į Vilniaus santuokų rūmus skuba pirmos poros, nutarusios pasakyti lemtingąjį „taip“. Tarp besituokiančiųjų ir verslininkės – deimantų karaliene vadinamos Danos Ribas sūnus su išrinktąja.

Europarlamentaras Viktoras Uspaskich žmonėms ėmė pardavinėti vandenį, kuris juos neva turėtų išgelbėti nuo nuo koronaviruso. Politikas tikina, neva jo strūktūrizuotas vanduo, kurio litras kainuoja brangiau nei alaus, daro stebuklus – vienus išgydo nuo pasaulį kaustančio viruso, o kitiems padeda nesusirgti. Medikai tai vadina šarlatanizmu ir apgavyste, o politiko veiksmus sieja su nusikalstama veika ir prašo nepamesti sveiko proto.

Labai gerai pagalvokite, iš kur perkate dantų puošmenas ir kam mokate pinigus. Mat viešojoje erdvėje daugėja sukčių, kurie vietoj norimų prekių atsiunčia plastiko gabalėlius ir pinigų už tokias prekes dažniausiai atsiimti neįmanoma.  „Net ir vaikams žaisliniai yra geresni“, – piktinasi juknaitiškė Birutė. Moteris rodo dantų laminates, atsisiųstas iš vienos elektroninės parduotuvės. Už tai ji sumokėjo keturiasdešimt penkis eurus.

Šeimininkės raitojasi rankoves ir šventei ruošia saldumynus – pagrindinis jų – imbieriniai sausainiai, meduoliai, ar namukai. Konditerijos žinovai sako, kad senovėje imbieriniai kepiniai ne tik gomurį pamalonindavo, bet ir stiprindavo sveikatą, ar būdavo puikia dovana mažiesiems. Kai kurie į imbierinius sausainius dėti prieskoniai, šiandien kainuojantys centus, anuomet kainuodavo maždaug tiek, kiek ūkininkas prašydavo už karvę ar arklį.

Valdžiai raginant nesiburiuoti prie didžiųjų miesto eglių, o kalėdinę nuotaiką kurti savo namuose, tautiečiai nesnaudžia. Vieni tūkstančiais lempučių dabina gyvenamus namus, kiti – stebina puošdami balkonus ir dalijasi idėjomis, kaip pasipuošti aplinką, kad iš namų kojos kelti tiesiog nesinorėtų. Daugiau nei šeši tūkstančiai lempučių, originalus užrašas ant namo stogo – ir štai Kalėdų pasaka džiugina ne vieno praeivio akį Panevėžio rajone, Daukniūnuose.

Karantinas prieš Kūčias ir Kalėdas tautiečius įkalino namie, bet ne visus virtuvėje. Kavinių ir restoranų savininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis daugėja žmonių, kurie Kūčių vakarienę ne ruošiasi patys, o užsako į namus. Žmonės ieško ir tradicinių, senovinių patiekalų, ir naujesnių, neįprastų senoviniam Kūčių stalui – su krevetėmis ar lašiša. Senosios kultūros žinovai gūžčioja pečiais, sako Kūčių vakarienę turėtume gaminti patys.

Valdžiai sugriežtus karantiną, švenčių tradicijas dalis šeimų turės pakeisti – bažnyčios visai neužsidaro, bet tradicines Piemenėlių ar kitas mišias aukos be tikinčiųjų. O pasimelsti žmonės kviečiami namuose prie išmaniųjų įrenginių, mišios bus transliuojamos gyvai. Tiesa, melstis net ir namie, kaip sako kunigai, turėtume prieš tai susikūrę ypatingą aplinką.

Valdžia vis stipriau grūmoja – švęstume Kalėdas tik savo aplinkoje, nelankykime artimųjų ar draugų, tačiau kai kuriems į Lietuvą sugrįžtantiems emigrantams tai nė motais. Iš užsienio grįžę tautiečiai puola į glėbį artimiesiems ir šventes ketina švęsti artimųjų būryje. Valdžia atvira – emigrantams galioja tos pačios taisyklės kaip ir visiems gyvenantiems Lietuvoje, tačiau prisipažįsta, sustabdyti pas tėvus į Lietuvą atvykusių vaikų būdų neranda.

Valdžiai paskeblbs apie naujus draudimus, žmonės apgulė ne tik parduotuves, kaip niekada sparčiai šiandien sukosi ir Kalėdų seneliai. Mat mažylių turintys tėvai suskubo perkelti šventes darželiuose ar mokyklose iš pavyzdžiui rytdienos ar tarpušvenčio – į šiandien. Mokyklos užsidaro nuotoliniam mokymuisi, o patys Kalėdų seneliai iš Vyriausybės nutarimų taip ir nesupranta, ar dar galės mažylius lankyti gyvai laikydamiesi saugaus atstumo, kaip buvo kai kur iki šiol.

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Vėstant orams, kai kuriuose nakvynės ar laikinuosiuose namuose daugėja tautiečių ne tik jau daugelį metų įpratusių gyventi be pastogės, bet ir tų, kas per karantiną neteko pajamų ir pastogės. Nakvynės namų vadovai sako, kad padėtis kontroliuojama, bet neslepia – paruoštas ir vadinamasis planas B – papildomos patalpos, jeigu tokių žmonių daugės masiškai. Tiesa, kai kuriuos nakvynės namus nuolatiniai gyventojai priešingai – per karantiną apleido dėl taikomų itin griežtų reikalavimų.

Pats laikas jau ne tik įrengti, bet ir pildyti lesyklas. Į jas jau suskrenda ne tik zylės, prie kurių esam įpratę, bet ir žvirbliai, geniai, ar bukučiai, o kartais ir Lietuvoje žiemoti likę varnėnai. Tiesa, tiems, kas sako, kad rūpintis paukščiais dar anksti, nes nėra nagus rodančios žiemos, gamtininkai atkerta: tam, kad pagelbėtume zylei spustelėjus didesniems šalčiams, prisijaukinti ją turime jau dabar, kai už lango dar tik menkutis minusas.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms į madą grįžta popieriniai atvirukai. O kai kurie atvirukų pardavėjai stebi ir naujas tendencijas – jeigu anksčiau dažnas dairėsi atviruko su blizgučiais, dabar ieško kuo originalesnio. O menininkai paantrina, dar geriau, jeigu atvirlaiškis sukurtas savo rankomis. Tiesa, kad ir kokį nuspręstume siųsti, paštininkai ragina tai daryti jau dabar, mat vėliau išsiųstas gali adresatą pasiekti jau gerokai po švenčių.

Prasidėjus adventui vainikų pynėjai trina rankas – šiemet žmonės advento simbolių nupirko kone dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Mat per karantiną daugiau tautiečių laiką leidžia namie, ir nori juos pasipuošti. O štai dvasinininkai ir etnologai pastebi ir kitą tendenciją – šiųmetis adventas norom nenorom žmones privers sugrįžti ir prie senųjų tradicijų – keturias savaites nesilinksminti, susilaikyti nuo šurmuliavimo ir kitų malonumų.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Teisėsaugininkai išnarpliojo stambaus masto korupcijos bylą, kurioje beveik šimtas šalies ligoninių ir poliklinikų medikų įtariami masiškai ėmę kyšius iš farmacininkų, už tai, kad pacientams bruko tik tam tikros bendrovės papildus. Už kyšius iš farmacininkų, gydytojai savo pacientams įsiūlydavo pirkti, kaip įtariama, vienos bendrovės maisto papildus, skirtus stiprinti sąnarius. Už vieno produkto įsiūlymą medikai gaudavo apie šimtą eurų.

Iki Kalėdų lieka vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda ragina nesnausti ir rašyti jam laiškus. Kaukėtasis žilabarzdis užtikrina – net grėsmingasis koronavirusas, Kalėdų tikrai nepavogs, ir laukiantys dovanų neliks nuskriausti. Kaip ir tie, kas pasiruošę su Kalėda linksmintis laikydamiesi saugaus atstumo. Į darželį ksartu su tėčiu keliaujantis Tumas jau ramus – laiškas Seneliui Kalėdai parašytas ir norai išdėstyti. „Laikroduko. Žaislų. Mašinyčių“, – sako darželinukas Tumas.

Sostinės savivaldybei trūko kantrybė – kelerius metus iš vietos nepajudintų mašinų, kai kurie savininkai jau neberas jau ne tik namų kiemuose, bet ir prie servisų ar degalinių. Viešosios tvarkos pareigūnai tokias mašinas išveža į specialią aikštelę, o štai savininkų laukia nemenkos išlaidos. Tiesa, taip būna, jeigu automobilio savininkus pavyksta nustatyti, o jeigu ne, vaiduokliais virstančios mašinos, teismui leidus, keliauja į metalo laužą. O pinigai už jas į – miesto kapšą.

Sugalvojote turguje iš močiučių nusipirkti kiaušinių? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai įspėja būti atsargiems. Mat rudeniop pasipila skundai, esą žmonėms vietoj kaimiškų prekeiviai įbruka senų, jau netinkamų vartoti kiaušinių. Pusė tokių skundų pasitvirtina. O štai patys pirkėjai neslepia, būta atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai kartu su naminiais kiaušiniais įbruka ir gautų iš paukštynų ar pirktų iš parduotuvių pigiau.

Pirkėjų sumažėjo kone perpus, o ir atėjusieji į turgų perka gerokai mažiau, nei iki karantino. Prekybininkai senbuviai skėsčioja rankomis, nežinodami, ką daryti toliau, o kai kurie ir iš viso palieka prekystalius ir pildo bedarbių gretas. Tiesa, taip yra ne visur. Blogiau tose miesto vietose, kur daugiau senjorų.  Trisdešimt metų Justiniškių turguje prekiaujanti Staselė neprisimena nė vienų metų, kad taip smuktų prekyba bene populiariausia daržove – pomidorais.

Dėl karantino Lietuvos žmonės ėmė žymiai mažiau vaikščioti. Tokias išvadas skelbia prekybininkai pastebėję, kad rekordiškai krito kojinių, pėdkelnių, ar vaikiškų kojinaičių pardavimai. Gamintojai sutinka tik iš dalies – esą šiemet kojinių pardavimai svyruoja – per karantiną krenta, o štai jam pasibaigus, rekordiškai ima augti. Tam pritaria ir pirkėjai, esą kam reikalingos kojinės jeigu dažnas per karantiną ir dirba, ir mokosi iš namų. O ir į kelionę niekur leistis negalima.

Iki Kalėdų likus daugiau nei mėnesiui, kai kurios šalies bažnyčios jau dalija šventintus kalėdaičius. Dvasininkai neslepia tai darantys jau nuo rugsėjo ar spalio. Mat vadinamųjų plotkelių žmonės ėmė prašyti anksčiau ir dėl to, kad nori spėti išsiųsti užsienyje gyvenantiems ir Kalėdoms negrįšiantiems giminaičiams, ir dėl to, kad bijo karantino dėl kurio vėl gali būti uždarytos bažnyčios. Yra ir laikmečio naujovių, kai kuriose bažnyčiose žmonės šiemet galės gauti kalėdaičių ir be gliuteno.

Iki Kalėdų likus mažiau nei dviem mėnesiams, prekybos centruose žmonės graibsto ir kalėdines egles, ir namų puošimo dekoracijas. Prekybininkai trina rankas, pardavimai prasidėjo keliais mėnesiais anksčiau nei pernai. Tiesa, išliko tik viena tradicija – gyvas eglutes žmonės rezervuoja, bet kol kas į namus jų neneša. „Nežinau, penkiasdešimt eurų tarkim“, – sako pirkėja Kristina. Tiek dekoracijoms planuoja išleisti vilnietė Kristina.