Edita Vilkelienė

Prasidėjo laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – dešimtis tūkstančių specialių jaukų į pasienio laukus ir miškus lakūnai paskleIdžia iš lėktuvų. Tačiau specialistai įspėja žmones neliesti rasto jauko. Jame esanti kapsulė yra su gyva pasiutligės vakcina, skirta tik laukiniams gyvūnams. Palietęs plikomis ir, pavyzdžiui, žaizdotomis rankomis, žmogus gali pats užsikrėsti pasiutlige. O ir namie laikomiems keturkojams tokia vakcina netinka – jie skiepijami kitokiu būdu.

Rudenį kemšantis gatvėms, dalis stebinčių eismą kaltina ką tik studijuoti atvykusius ir pasimetusius studentus, o dalis kalba apie garbaus amžiaus vairuotojus: esą šie lėčiau važiuoja, dažniau sukelia avarines situacijas, ir yra pavojingi keliuose. Tam pritaria ir kai kurios draudimo bendrovės teigiančios, kad senjorai, perkopę 70 metų, prasčiau orientuojasi gatvėse. Tačiau senjorai atkerta – ne amžius kelyje svarbiausia.

Neįprastas radinys Nemenčinės miške – aplinkosaugininkai aptiko daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo degtinės, brendžio ir kitų prabangesnių svaigiųjų gėrimų. Įkliuvo greičiausiai tuos butelius net penkerius metus tuštinęs ir į mišką nešęs alkoholio mėgėjas. Dabar jam gresia rimti nemalonumai. Aplinkosaugininkai rado vietą, kur prieš dvi dienas aptiko neįprastą radinį – daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo brendžio, degtinės ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 16 žmonių. Iš jų 13 buvo visai neskiepyti arba pasiskiepyję tik iš dalies. Lietuvoje mirštamumas nuo šios ligos tapo bene didžiausias Europos Sąjungoje. O štai Lietuvos mokslininkai ištyrė, kaip lietuvius paveikė vakcinacija ir suskaičiavo, kokius šansus užsikrėsti, pakliūti į ligoninę ar numirti turi vakcinuoti ir nevakcinuoti lietuviai.

Susisiekimo ministerija siūlo keisti kai kurias kelių eismo taisykles. Turėtų atsirasti ir naujas kelių eismo ženklas, žymintis dviračių gatvę. Jis reikš, kad transporto priemonėms toje zonoje bus draudžiama lenkti bei važiuoti greičiau nei 30-ties kilometrų per valandą greičiu.

Koronavirusas sparčiai pildo reanimacijos palatas. Santaros klinikos, kur gydomi sunkiausiai koronavirusų sergantys pacientai, paskelbė, kad netrukus vienas infekcinių ligų skyrius bus skirtas tik kovidiniams pacientams, sergantys kitomis infekcinėmis ligomis bus nukreipiami į kitas ligonines. Medikai skelbia, kad į ligoninės lovą mirtį sėjantį infekcija dažniausiai guldo nesiskiepijusius pacientus, tačiau skiepų kai kurie tautiečiai ir toliau principingai kratosi.

Antradienio rytą į darbą dviračiu skubėjusi finansų viceministrė Rūta Bilkšytė atsidūrė ne ministerijoje, o po taksi automobiliu. Pačiame miesto centre, Gedimino prospekte, dviračių taku važiavusi moteris buvo parblokšta pavėžėjo mašinos durelių. Viceministrei nuo smūgio lūžo koja. Ir nors niekas sužalotos moters neatsiprašė, labiausiai ji piktinasi, kad ne tik šis vairuotojas, bet ir daugelis kitų dviratininkams nerodo jokios tolerancijos.

Alytaus rajono ūkininkai netveria pykčiu – Poteronių kaime vilkai įsisuko į avių bandą. Per naktį viena ūkininkų šeima neteko penkių avių, dalį gyvūnų vilkai sužeidė. Ūkininkai vėl piktinasi, kad vilkų populiacijos Lietuvoje niekas  neskuba mažinti. „Baltijos vilko“ atstovai atkerta – vilkai yra, buvo ir bus, o avimis turi labiau pasirūpinti ūkininkai.  Prie pat namų kraujo klane gulėjo penkios avys.

Karšta vasara ir lietinga jos pabaiga lėmė rekordiškai didelių grybų augimą: vieno kauniečio pintinėje atsidūrė jo gyvenimo grybas – maždaug kilogramo svorio baravykas. Tiesa, užvaldytas emocijų, grybautojas laimikį pamiršo pasverti, bet džiaugiasi valgantis jį jau tris dienas. Grybus tiriantys specialistai kol kas neturi atsakymo, kodėl kai kuriais metais įprastai dvidešimties centimetrų skersmens grybai užauga net iki pusės metro.

Populiarėjant aktyviam poilsiui gamtoje, per uogavimo ir grybavimo sezoną, nesnaudžia ir erkės. Vien per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo beveik 150 žmonių, 550 žmonių išgirdo Laimo ligos diagnozę. Du žmonės mirė. Ir nors statistika baugina, grybą miške iš samanų traukia vos vienas kitas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.  Specialistai perspėja ir dėl Laimo ligos –Vilniaus apskrityje ją platina kas penkta tirta erkė.

Jeigu gyvenime ir egzistuoja tikra meilė – tai ji tikrai gyvena Prezidento Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos namuose. Mat jiedu su žmona šiandien švenčia septyniasdešimtąsias bendro gyvenimo metines. O štai pažintis, kaip išduoda Prezidentas, užsimezgė dar anksčiau – prieš septyniasdešimt penkerius metus.

Jei pernai rugsėjis buvo ypatingai šiltas, panašu, kad šiemet situacija bus visiškai kitokia – tokių kaip ankstesniais metais smagių vasariškų orų, bent jau mėnesio pradžioje, nesulauksime. O apie tai, kad už lango jau tikras ruduo – gamtininkai pastebi ir augmenijoje. Jau žiedais apsipylė paprastai daugiausiai jų rudenį kraunantys jurginai.  Daugiau nei prieš dvidešimt metų iš Lietuvos emigravusi Gražina Vilniaus universiteto botanikos sode grožisi jurginų žiedais.

Gerokai ištuštėję gandralizdžiai dar ne požymis, kad Lietuvą palieka ilgasnapiai. Mat kol kas jie nesibūriuoja į vadinamuosius gandrų Seimus, tad nesiruošia ir kelis mėnesius truksiančiai kelionei į šiltuosius kraštus. Kol kas gamtoje kaip niekada daug maisto, tad ir skubėti nėra kur. Juolab, kad kitose šalyse lietuviškiems gandrams maisto tenka paieškoti sąvartynuose, ar nuo skėrių chemija purškiamuose laukuose.   Lizdai tuštyn, bet laukuose dar baltuoja dešimtys gandrų.

Saulėtiems ir šiltiems orams nesitraukiant, žmonės vėsinasi ir šaltu vandeniu, ir kondicionieriais. Jų montuotojai pastebi, kad karštomis dienomis kondicionierių pardavimai šoktelėjo 6 kartus. Tą pajuto net ir vaistininkai, mat kosinčių ir čiaudinčių taip pat dvigubai daugiau, nes ne visi žmonės žino, kaip tinkamai vėsintis. O dažnas ir iš viso moja ranka į negalavimus, ir kondicionierių jungia visu galingumu.

Rūdininkiečiai nuo iš stovyklos bėgančių neteisėtų migrantų ėmė ginkluotis dujų balionėliais, švilpukais ir mobiliaisiais telefonais. Tokias priemones nupirko verslas, o idėją sugalvojo seniūnija. Nors nelegalai jokių incidentų vietiniams rajone kol kas nesukėlė, apie kone kasdien iš stovyklų pabėgančius sienos pažeidėjus girdintys žmonės nusprendė apsidrausti.

Vilniaus istorinį Tuskulėnų rimties parką, kur atkūrus Nepriklausomybę rasta ir kolumbariume perlaidota daugiau nei septyni šimtai KGB sušaudytų ir slapta užkastų antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo kovotojų, dabar okupavo benamiai. Dešimtys asocialių, namų neturinčių žmonių naktimis parko teritorijoje miega ir ten pat atlieka gamtinius reikalus. Benamiai taip įsišeimininkavo, kad koją į parką bijo įkelti ir vietiniai, ir turistai.

Tarp Lietuvoje atsidūrusių nelegalų žaibo greičiu plinta COVID-19 infekcija. Specialistai suka galvas, kur izoliuoti nelaimėlius. Galvos skausmu jau tampa ir kitos ligos, mat stovyklose laikomiems nelegalams jau diagnozuotas ir hepatitas, atvira tuberkuliozės forma, ŽIV, niežai. Nors jų ligų sąrašas pildosi, jokių specialių tyrimų nelegaliai Lietuvą pasiekusiems migrantams niekas neatlieka.

Tuo pat metu riaušės vyko ne tik prie Seimo, bet ir Rūdninkuose, kur sukilo 800 poligone laikomų nelegalų: laužė tvoras, šūkavo, 11 jų pabėgo. Apie pirmą nakties, pasitelkę pėdsekius šunis, pareigūnai bėglius sugavo ir grąžino atgal. Pareigūnai sako įtariantys, kad vienu metu dviejuose skirtingose vietose riaušės kilo neatsitiktinai.  Rūdninkų „Saugios kaiminystės“ pirmininkė Julija Janonytė teigia: „Jų užduotis yra stebėti, jų užduotis pranešti policijai, pranešti mums.

Sulaikymo stovyklose laikomi nelegalai atvėsus orams maldauja šiltų drabužių. Įvairios paramos organizacijos ar pavieniai verslininkai jų maldas išgirdo ir suskubo rinkti visus būtiniausius daiktus. Akcijų rengėjai žmonių prašo dalintis šiltais megztiniais, kojinėmis, patalyne. Tiesa, idėjos autoriai ragina dalytis tik tvarkingais daiktais, esą tai ne vieta atsikratyti nereikalingais skarmalais.  „Man labai, labai šalta. Neturiu švarko.

Šalies valdžia pagaliau surado reikiamų strypų, varžtų ir estų dovanota koncertina ėmė vėl tvertis nuo Baltarusijos, ir taip toliau stabdyti iš ten plūstančius nelegalus. Vyriausybė apsisprendė ir kokią tvorą statys šalia koncertinos – ji bus keturių metrų aukščio ir valstybei kainuos mažiausiai šimtą penkiasdešimt milijonų eurų.  Druskininkų užkardoje, kariškiais vėl tęsia prieš daugiau nei mėnesį pradėtus koncertinos tiesimo darbus.

Valdžiai užsiminus apie dar vieną galimą stovyklavietę nelegalams, priešintis bando dalis prie pat sienos su Baltarusija esančio Didžiasalio gyventojų. Vieni renka parašus ir vardija savo baimes: esą jeigu anksčiau gyveno nerakindami namų durų, dabar jau rakina net ir ūkinius pastatus, esą nežino ko tikėtis iš dokumentų neturinčių nelegalų.

Į Rūdninkų Viešojo saugumo tarnybos poligoną, prie kurio dėl planuojamo nelegalų apgyvendinimo buvo kilę protestuotojų susirėmimai su pareigūnais – ką tik, prieš porą valandų atvažiavo pirmieji autobusai su nelegalais. Pareigūnai papildomai aptveria teritoriją, kurioje jau paruoštos vietos maždaug 400 svečių.   Netoli Rūdninkų, keliu vedančiu į uždarą Viešojo saugumo tarnybos teritoriją beveik 17 val.

Atšaukus karantiną it ant mielių išaugo vasaros stovyklų suaugusiems populiarumas. Mėnesiais namie sėdėję žmonės su malonumu griebiasi pačių įvairiausių veiklų – kas puodus lipdo, ar mokosi kalvystės amato, kiti renkasi sportą ar kultūrą. Psichikos sveikatos specialistai žeria patarimus – po karantino turėtume rinktis tik pačias maloniausias, atpalaiduojančias veiklas.  „Tie metai tokie sunkūs, ir buvimas namie jis labai išvargino iš tikrųjų.

Pasirodo, kad renovuoti namai jau patinka ir geniams. Vienas toks įsitaisė sostinės daugiabutyje ir snapu name padarė nemenką skylę. Namo gyventojai tuoj suskubo dalytis į dvi stovyklas, vieni nori nelegalą margąjį didįjį genį išvyti, o kiti – leisti jam gyventi išskaptuotame uokse. Ornitologai pataria genį išprašyti, jiems antrina ir statybų ekspertai.

Prieš daugiau nei metus tautiečiams pradėtos dalyti kalio jodido tabletės pusės tautiečių stalčiuose arba neužsibuvo, arba visai į juos nepakliuvo. Dalis žmonių jodo tabletes jau spėjo pamesti, kiti antrina iš viso neėmę ir tik pusė mūsų apklaustų žmonių prisipažįsta saugantys kalio jodidą kaip savo akį bei bijantys galimos branduolinės avarijos Astravo atominėje elektrinėje.

Pedofilijos skandalas Vilniaus arkivyskupijoje – po 17 metų pertraukos vilnietis menininkas apkaltino kunigą jį išnaudojus seksualiai. Esą tuomet vos dešimties berniuką kunigas ne tik glostė, bet ir kišo rankas į trumpikes. Kol vyksta bažnyčios tyrimas, ar tikrai kunigas galėjo išnaudoti vaiką, pedofilija įtariamas dvasininkas nušalintas nuo kunigystės. Tačiau nuo detalesnių komentarų bažnyčia susilaiko.

Valstybinė mokesčių inspekcija atvėrė politikų pinigines ir sąskaitas – paviešintos turto deklaracijos atskleidė, kiek per metus praturtėjo ir Seimo pirmininkė, ir Premjerė, o štai Prezidento turtai kiek sumenko. Savo pinigus taip pat pasididino Vyriausybės nariai ir parlamentarai. Kas gyvena prabangiau, o kas skurdžiausiai? Drąsiai vakcinuotis besisėdusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali taip pat drąsiai save vadinti turtingiausia iš šalies vadovų.

Paskelbus, kad didžiausia nauja nelegalų stovykla bus įrengta Dieveniškėse, vietos gyventojai kyla į kovą – jau antradienį žada jungtis į gyvą grandinę ir blokuoti įvažiavimą į savo miestelį. Vietiniai piktinasi, kad miestelyje šalies valdžia ketina apgyvendinti kone du kartus daugiau nelegalų, nei čia gyvena pačių dieveniškiečių, kad jų saugumui esą gali iškilti pavojus.

Vaistažolių rinkėjai raitojasi rankoves – už lango liepų žydėjimo įkarštis, tad žIedus nuo medžių kai kurie skuba skinti į pagalbą pasitelkę net ir keltuvus. Esą nuo viršūnių nuskinti vadinamieji liepukai ir kvapnesni, ir prikaupę daugiau eterinių aliejų, tad arbatos kur kas skanesnės. O gamta šiemet dosni ne tik medumi kvepiančių žiedų, bet ir kitokių vaistažolių – gausu ir čiobrelių, ir vyrų augalu vadinamo gauromečio.

Vilnių išmaudė stichiškai pavojinga liūtis: gatvės virto ežerais, skendo mašinos, vandenyje liko plaukioti dešimtys valstybinių numerių. Sinoptikai sako, kad panašaus likimo, kai per pusę paros iškrenta viso mėnesio kritulių norma – galėjo sulaukti ir kiti miestai, tačiau iki vakaro stichija jau turi nurimti ir bent jau kol kas nepasikartos niekur. Štai tokiais vaizdais nuo ankstaus ryto dalijosi tinklo „Facebook“ grupės Reidas Vilniuje nariai.

Daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardus turinčių žmonių kasmet siautulingai švenčia savo vardo dieną. O Joninių išvakarėse specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje vėl ėmė daugėti Jonų. Tiesa, iki praėjusio šimtmečio rekordų, kai per metus preliminariai daugiau nei tūkstantis mažylių gaudavo Jono ar Janinos vardą, dar toli, bet norinčiųjų vaiką šaukti Jono vardu – jau šimtai. Bet štai Janina savo naujagimę per metus pavadina tik viena kita šeima.

Iki Joninių likus kiek mažiau nei mėnesiui, šalia Šiaulių, Žaliūkių malūnininko sodyboje, kyla kone rekordinė – net šešių metrų aukščio gėlių ir žalumynų deivės Rasos skulptūra. Ir ne bet kokia, o kurta iš nendrių. Skulptūros autoriai sako skirtingai nei šiaudinė, ši deivė Joninių naktį nesuliepsnos, bet pagautą nuostabos paliks ne vieną.  Pundelį prie pundelio, detalę prie detalės jau daugiau nei dešimt dienų deda menininkai Arūnas ir Reda Uogintai.

Kaukės iš liemenėlių, o angelai iš dantų plombų – tai tik keli eksponatai, kurie pasiekė Lietuvos nacionalinį muziejų, po to, kai šis paprašė žmonių dalytis viskuo, kas susiję su pasaulį paralyžiavusia Covid 19 pandemija.

Karantinas į madą grąžina stalo žaidimus. Bene populiariausias – dėlionės. Žmonės buriasi į grupes, dalijasi dėliojimo patarimais, o kartais ir pačiomis dėlionėmis. Dažnas ir pasidžiaugia, esą jeigu dėl karantino negali keliauti, tai smagu bent dėlionę su svajonių šalies vaizdais sudėti. Psichikos specialistai tikina, kad toks užsiėmimas – nauda ir jaunesniems, ir senjorams, mat puikus būdas atsitraukti nuo slogių minčių.

Karantinas užkirto kelią pakliūti į Lietuvą korumpuoto Putino rėžimo liaupsintojams Filipui Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui, tačiau už nukeltus jų koncertus šių renginių organizatoriai iš mūsų valstybės gavo dosnią kompensaciją – trisdešimt tūkstančių eurų. Politikos apžvalgininkai pasipiktinę – prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, tačiau nei buvusi, nei esama valdžia nesigilina į jo pasekmes.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Apgintai Lietuvos Laisvei – trisdešimt. Tėvynės gynėjai šiandien ne tik dalijasi prisiminimais iš tragiškų mūsų šaliai dienų, bet ir siekia susirasti tuos, kas prieš trisdešimt metų kartu būrėsi prie Seimo, Televizijos bokšto, kitose vietose, dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Vieni nori kartu pasidžiaugti išsaugota laisve, o štai kiti ir padėkoti už pagalbą, mat būta tikrai įsimintinų istorijų. Tiesa, kol kas tik virtualioje erdvėje.

Per karantiną suaktyvėjo alkanais benamiais apsimetę ar pažinčių puslapiuose meilės dėl pinigų ieškantys sukčiai. Teisėsaugininkai ragina nepasimauti – kilus bet kokiam įtarimui pranešti apie apgavikus policijai. Tiesa, užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, kaip pripažįsta specialistai, kol kas sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Į Lietuvą atkeliavo Trys karaliai, skelbiantys kalėdinio laikotarpio pabaigą. Skirtingai nei pernai, dėl koronaviruso grėsmės, Trijų karalių šventė – itin kukli: be triukšmingos eisenos ir didesnių renginių. Tačiau grėsmingasis koronavirusas tradicijų nepalietė: bažnyčios tikintiesiems padalino šventintą kreidą, dvasininkai per nuotolį šventino visų norinčiųjų smilkalus, mirą ir auksą. Sekmadienį Krekenavos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje per mišias klebonas palaimino kreidą.

Praūžus šventėms miškininkai ir šalies savivaldybės ragina su Kalėdų eglute atsisveikinti tinkamai – nemesti prie konteinerio, ar tiesiog per balkoną, o nešti į specialiai tams skirtas vietas. Vilnius net ir naują tradiciją sugalvojo – sostinėje kuriamas Kalėdinių eglučių miškas. Tiesa, sodinti eglių kol kas negalėsime. Viena po kitos į specialias vietas keliauja per šventes tautiečius džiuginusios Kalėdų eglutės.

Atkeliavus Naujiesiems, psichiatrai ragina nepulti dalyti sau naujamečių pažadų. Mat galime ne tik jų neįgyvendinti, bet dar ir pakenkti – įvarydami sau, pavyzdžiui, nepilnavertiškumo jausmą. Saviugdos specialistai priduria – Naujametė naktis nėra stebuklinga, ir tikėtis, kad noras sportuoti atsiras vien todėl, kad pasižadame tai daryti nuo Naujųjų – neverta. O jeigu jau vistiek imamės kažko, specialistai ragina tai daryti mažais žingsneliais, nesitikint stebuklų.

Paskutinę metų dieną norinčiųjų sukurti šeimą nesustabdė nei karantinas, nei tai, kad jaunavedžiai negali iškelti prabangios šventės ar net vienas kito pasveikinti tikru bučiniu. Tuokiasi panašiai tiek porų, kiek ir prieš metus. Apie pietus į Vilniaus santuokų rūmus skuba pirmos poros, nutarusios pasakyti lemtingąjį „taip“. Tarp besituokiančiųjų ir verslininkės – deimantų karaliene vadinamos Danos Ribas sūnus su išrinktąja.

Europarlamentaras Viktoras Uspaskich žmonėms ėmė pardavinėti vandenį, kuris juos neva turėtų išgelbėti nuo nuo koronaviruso. Politikas tikina, neva jo strūktūrizuotas vanduo, kurio litras kainuoja brangiau nei alaus, daro stebuklus – vienus išgydo nuo pasaulį kaustančio viruso, o kitiems padeda nesusirgti. Medikai tai vadina šarlatanizmu ir apgavyste, o politiko veiksmus sieja su nusikalstama veika ir prašo nepamesti sveiko proto.

Labai gerai pagalvokite, iš kur perkate dantų puošmenas ir kam mokate pinigus. Mat viešojoje erdvėje daugėja sukčių, kurie vietoj norimų prekių atsiunčia plastiko gabalėlius ir pinigų už tokias prekes dažniausiai atsiimti neįmanoma.  „Net ir vaikams žaisliniai yra geresni“, – piktinasi juknaitiškė Birutė. Moteris rodo dantų laminates, atsisiųstas iš vienos elektroninės parduotuvės. Už tai ji sumokėjo keturiasdešimt penkis eurus.

Šeimininkės raitojasi rankoves ir šventei ruošia saldumynus – pagrindinis jų – imbieriniai sausainiai, meduoliai, ar namukai. Konditerijos žinovai sako, kad senovėje imbieriniai kepiniai ne tik gomurį pamalonindavo, bet ir stiprindavo sveikatą, ar būdavo puikia dovana mažiesiems. Kai kurie į imbierinius sausainius dėti prieskoniai, šiandien kainuojantys centus, anuomet kainuodavo maždaug tiek, kiek ūkininkas prašydavo už karvę ar arklį.

Valdžiai raginant nesiburiuoti prie didžiųjų miesto eglių, o kalėdinę nuotaiką kurti savo namuose, tautiečiai nesnaudžia. Vieni tūkstančiais lempučių dabina gyvenamus namus, kiti – stebina puošdami balkonus ir dalijasi idėjomis, kaip pasipuošti aplinką, kad iš namų kojos kelti tiesiog nesinorėtų. Daugiau nei šeši tūkstančiai lempučių, originalus užrašas ant namo stogo – ir štai Kalėdų pasaka džiugina ne vieno praeivio akį Panevėžio rajone, Daukniūnuose.

Karantinas prieš Kūčias ir Kalėdas tautiečius įkalino namie, bet ne visus virtuvėje. Kavinių ir restoranų savininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis daugėja žmonių, kurie Kūčių vakarienę ne ruošiasi patys, o užsako į namus. Žmonės ieško ir tradicinių, senovinių patiekalų, ir naujesnių, neįprastų senoviniam Kūčių stalui – su krevetėmis ar lašiša. Senosios kultūros žinovai gūžčioja pečiais, sako Kūčių vakarienę turėtume gaminti patys.

Valdžiai sugriežtus karantiną, švenčių tradicijas dalis šeimų turės pakeisti – bažnyčios visai neužsidaro, bet tradicines Piemenėlių ar kitas mišias aukos be tikinčiųjų. O pasimelsti žmonės kviečiami namuose prie išmaniųjų įrenginių, mišios bus transliuojamos gyvai. Tiesa, melstis net ir namie, kaip sako kunigai, turėtume prieš tai susikūrę ypatingą aplinką.

Valdžia vis stipriau grūmoja – švęstume Kalėdas tik savo aplinkoje, nelankykime artimųjų ar draugų, tačiau kai kuriems į Lietuvą sugrįžtantiems emigrantams tai nė motais. Iš užsienio grįžę tautiečiai puola į glėbį artimiesiems ir šventes ketina švęsti artimųjų būryje. Valdžia atvira – emigrantams galioja tos pačios taisyklės kaip ir visiems gyvenantiems Lietuvoje, tačiau prisipažįsta, sustabdyti pas tėvus į Lietuvą atvykusių vaikų būdų neranda.