Prieš skrydį lakūnai atveria dėžes su specialioje temperatūroje laikyta vakcina nuo pasiutligės. Plikomis rankomis jos liesti negalima. Mat užtenka mikrotraumos, kad ant rankų papuolusi gyva vakcina užkrėstų žmogų pasiutlige.
Lakūnas operatorius Vladimiras parodo, kaip atrodo jaukas su viduje esančia piliule: „Jis užšalęs dabar. Jo temperatūra yra dvidešimt keturi laipsniai kažkur. Minusas. Paskui jis krenta ant žemės, tirpsta, ir skleidžia tokį kvapą, žuvies tokios.“
Bet lapes ar usūrinius šunis toks kvapas suvilioja.
„Prakanda šitą jauką, o ten, viduje, ampulė su vakcina. Prakanda ir užtenka to, kad ji būtų vakcinuota“, – aiškina specialistas.
Maži rudi gabaliukai su vakcina nuo pasiutligės keliauja į vienviečiame orlaivyje įrengtą aparatūrą, skirtą mėtyti vakciną iš oro.
„Juosta iš tos dėžės išeina į aparatūrą, užfiksuojama aparatūroje ir viskas, paruošimas baigtas. Ir paskui lakūnas tik valdo šitą aparatūrą“, – pasakoja V. Malinas.
Vakcina kris pasienyje su Baltarusija, Lenkija. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės vyriausiasis veterinarijos gydytojas užtikrina, Lietuva pasiutligės atvejų nefiksuoja jau ne vienerius metus, tačiau žvėrys migruoja ir rizikuoti negalima.
„Šiaip niekas negali pasakyti, kur vaikšto užkratas. Kad jos nėra dabar, tai taip yra tikrai. Su liga užkrečiamąja negalima žaisti. Nes ji gali bet kada pasireikšti. Nes mes gyvenam šalia kaimynų baltarusių. Pas juos tikrai pasiutligės labai daug yra. Tas pats Ukrainoje, Lenkijoje taip pat, o žvėrys tai migruoja“, – aiškina vyriausiasis veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis.
Kiek tiksliai tokių kapsulių nuryja gyvūnai, niekas nesuskaičiuoja. Preliminariai tyrimai atliekami radus nugaišusias lapes ir mangutus,arba paprašius medžiotojų perduoti sumedžiotus gyvūnus tirti.
„Juos tiriame Nacionaliniame rizikos vertinimo institute. Yra du tyrimai, vienas – kiek gyvūnų iš tų rastų suvalgė, o kitas tyrimas serologinis, kiek tie, kurie suvalgė, įgijo imunitetą. Tai kur suvalgė yra virš 80 procentų efektyvumas, o kur imunitetą įgauna – keturiasdešimt du procentus“, – teigia A. Paliutus.
Mat tyrimai, kaip sako specialistai – nėra labai tikslūs. Esą nebūtinai rastas gyvūnas bus nurijęs jauką su kapsule. Iki gruodžio vidurio bus išmėtyta penkiasdešimt tūkstančių štai tokių jaukų. Vienas lėktuvas pakyla su šešiomis ar septyniomis dėžėmis.
Per dvi su puse valandas pilotai žada išbarstyti apie septynias dėžes vakcinų. Vienoje dėžėje apie septyni šimtai vienetų, tai maždaug per porą valandų bus išbarstyta apie penki tūkstančiai vakcinos dozių.
Laukiniams gyvūnams jaukas visai nepavojingas, tačiau gyventojai radę tokias piliules raginami jų namo nesinešti. Naminiams gyvūnams ši vakcina visiškai netinka.
„Toje kapsulėje gyva pasiutligės vakcina. Tai naminiams gyvūnėliams nerekomenduojam niekada. Nors atsitinka taip, kad jeigu šunelis lakstydamas perkas, jis gali susiskiepyti, čia nieko neatsitiks, ji pakankamai saugi, todėl nieko neatsitiks. Bet nerizikuokime, ji gyva vakcina, ir skirta tik laukiniams gyvūnams“, – perspėja A. Paliutis.
Mėtoma iš trijų aerodromų – Paluknio, Molėtų aerodromas, ir Kauno Aleksoto. Kitas vakcinavimas jau bus planuojamas kitąmet kovą.
