Edita Vilkelienė

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus švenčia 94-ąjį gimtadienį. Ir nors sveikinimai bei gėlės į Prezidentūrą plaukia jau nuo ankstaus ryto, pats prezidentas dėl koronaviruso grėsmės dirba ir sveikinimus priima tik nuotoliniu būdu, o švęsti gimtadienį antradienį pasiryžęs tik dviese su žmona Alma.

Trečius metus iš eilės sostinės savivaldybė prieš Vėlines surengia neįprastas laidotuves – viename kape palaidoja beveik šešiasdešimt mirusiųjų. Susirinkę už valstybės pinigus palaidotų žmonių kolegos neslepia apmaudo – esą likimo nuskriaustaisiais sostinės valdžia galėtų ir geriau pasirūpinti, urnas sudėdama, pavyzdžiui, į kolumbariumus. Tačiau savivaldybė kolumbariumo įrengimo klausimą sprendžia jau trejus metus ir kol kas sprendimo vis dar nerado.

Labdaros organizacija „Caritas" ragina žmones Vėlines pasitikti kitaip – mirusiųjų kapus aplankyti nešinus vos viena žvakute. Dar geriau, jeigu ji bus ne pirkta parduotuvėje, o rankų darbo, žibintą žvakei taip pat žmonės kviečiami pasigaminti patys. Taip esą prisidėsime ir prie gamtos išsaugojimo, ir kapą papuošime originaliau. Be to, kaip sako „​​​​​​​Carito" žvakių dirbtuvių atstovai, rankų darbo žvakė pagaminta jų dirbtuvėse gali išgelbėti kai kuriuos gyvuosius.

Konfliktas tarp Santaros klinikų ir šalia įsikūrusių kioskuose kebabus, saldainius ir kitas prekes pardavinėjančių verslininkų kaip reikiant įsisiūbavo. Klinikų atstovai piktinasi, kad alaus ir nesveiko maisto iškabos gadina vaizdą, masina pacientus blogai maitintis, o kartais kliudo pravažiuoti ir greitosios automobiliams, todėl ne vienerius metus prašo kioskininkus iškelti. Skandalo siūbuojama savivaldybė atkerta, kad iškeldinimo procesą vilkina kioskininkai.

Artėjant Vėlinėms, Rasų kapinių draugija ragina žmones burtis į talką tvarkyti lapus bei senas žvakes istorinėse Rasų ir Bernardinų kapinėse. Į tokius kvietimus jau atsiliepė kai kurios mokyklos, tačiau akcijų rengėjai sako, kad vis dar trūksta ir suagusiųjų pagalbos.   Visuomeninės Rasų kapinių draugijos atstovė Alina nurenka senas žvakutes nuo kapų Rasų kapinėse. Artėjant Vėlinėms ji ragina burtis talkai visus norinčius.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja – prasidedant šildymo sezonui, būtina susitvarkyti krosnis, išsivalyti kaminus. Kasmet netvarkinga šildymo sistema gaisrų šalyje padidina maždaug tūkstančiu, neišvengiama ir mirčių ar rimtų traumų. Tačiau kai kurie privačių namų savininkai vis dar moja ranka į ugniagesių įspėjimus, ir kaminus tvarko itin retai. Šalia Vilkaviškio, Giedriuose gyvenanti Genovaitė jau pradėjo šildymo sezoną. Moteris sako vėstant vakarams namie norisi jaukumo.

Psichologai, dvasininkai ir medikai įspėja – viešojoje erdvėje pasirodė skelbimų, kuriuose save liaudies medicinos žinovais vadinantys žmonės skelbiasi užkalbantys nuo koronaviruso. Specialistai ragina neapsigauti – toks užkalbėjimas gali baigtis tuščia pinigine ir net pašlijusia dvasine sveikata, o ir namo tikrai galime parsinešti pavojingąją infekciją. Šalia Ukmergės esančios Šventupės seniūnaitis Vytautas nustemba, kad čia gyvena užkalbėtoja nuo pavojingojo koronaviruso.

Pirmadienio rytą vairuotojus užklupo pirmosios rudens šalnos. Vieni iš netikėtumo mažino greitį ir dėl to susidarė spūstys, kiti nelaimėliai net ir mašinas daužė, mat kai kur kelias pasidengė plonu ledo sluoksniu. Sinoptikai sako, kad tai tik pirmieji gamtos nemalonumai, artimiausiomis naktimis jų bus ir daugiau. Tiesa, tai nereiškia, kad jau atėjo žiema, nes šaltukas gąsdins tik naktimis, dienomis dar bus rudeniškai šilta.

Per naktį vienas ūkininkas neteko beveik visos bandos ėriukų – gyvi liko vos dešimt, keturiasdešimt penkis ėriukus ir dvi avis papjovė vilkai. Medžiotojai tik skėsčioja rankomis, esą kol nepaskelbtas vilkų medžioklės sezonas ūkininkams pagelbėti nėra jokių galimybių. Įspėjame, reportaže gali būti nemalonių vaizdų. Nevilties apimtas ūkininkas Edvinas rodo vilkų aukas – naktį į pirmadienį sudraskytas ėriukų kūnus. O ir likę, kaip sako Edvinas, išgąsdinti ir kai kurie su vilko dantų žymėmis.

Psichikos sveikatos specialistai pastebėjo  – šiemet yra kaip niekada daug žmonių, bėgančių nuo streso, ir bent kelias paras norinčių praleisti visiškoje tyloje. Tad vadinamosios Tylos stovyklos – sausakimšos. Ir jaunimas, ir vyresni, deda į šalį mobiliuosius įrenginius ir laiką leidžia toli nuo civilizacijos, nepratardami vienas kitam nė žodžio.

Ugniagesiai gelbėtojai skelbia liūdną statistiką – kasmet gaisruose žūva vis daugiau rūkalių. Tokios žūtys sudaro beveik pusę visų žuvusiųjų liepsnose. Medicinos specialistai priduria, dažnas net ir per stebuklą išsigelbėjęs pomėgio rūkyti nemeta, priklausomybės nuo tabako, ypač padedamas specialisto, kratosi labai retas. Vieni galvoja, kad rūkymas nėra priklausomybė, kiti bijo kreiptis į Priklausomybės ligų centrą vien todėl, kad nepakliūtų į besigydžiusiųjų gretas.

Nors už lango vasara aršiai kovoja su kalendoriniu rudeniu, verslininkai jau skelbia Kalėdas ir pirkėjus vilioja pasipuošę kalėdinėmis dekoracijomis. Senosios kultūros žinovai dalijasi į dvi stovyklas: vieni piktinasi, kad per anksti skelbiamos Kalėdos nuvalkiojamos, kiti gi viliotinį prieš pirkėjus šokančius pardavėjus gina. O štai žinovai paaiškina – už ankstyvas kalėdines nuotaikas turime dėkoti koronavirusui. Lauke vasara niekaip negali užleisti savo pozicijų rudeniui.

Gyvūnų globėjai įtaria, kad įvairių smauglių ar gyvačių augintojai savo augintinius šeria mažais kačiukais ar šuniukais, jiems tai atrodo nehumaniška. Esą pastaruoju metu padaugėjo skelbimų, kuriuose tie patys asmenys kas porą savaičių ieško dovanojamų kačiukų ar šuniukų. Roplių augintojai – profesionalai atkerta, esą gyvates šeria tik specialiai joms auginamomis žiurkėmis, pelėmis ar triušiais, kartais jas pamalonina ir viščiukais, bet katinų ar šunų esą niekas joms neduoda.

Kapus tvarkančios įmonės trina rankas – rudenėjant daugėja žmonių, kurie artimųjų kapus tvarko ne patys, o tai daryti patiki įmonėms. Yra ir tokių, kas pinigus moka privatiems, ne visada legaliai dirbantiems asmenims. Štai dėl to vartotojų teisės žmones įspėja būti atsargius, kitaip galima likti ir be pinigų, ir su apžėlusiais kapais. Aštuoniasdešimt perkopusi vilnietė Valentina Vilniaus Sudervės kapinėse prižiūri net ne savo, o šeimos draugų kapavietę.

Dviratininkai ir paspirtukininkai įžūlėja – bent jau tuo skundžiasi nuo jų pastaruoju metu vis dažniau nukenčiantys pėstieji. Ir policija, ir medikai taip pat pastebi, kad kelių eismo taisyklių dviratininkai – mėgėjai ar paspirtukininkai ne visada paiso. Dėl to sukelia kartais ir labai skaudžias nelaimes. Vien šiemet dėl pačių dviratininkų kaltės žuvo keturi dviratininkai buvo sužalota daugiau kaip šimtas pėsčiųjų.

Ruduo – kaštonų metas, bet ar žinote, kad jie gali apsaugoti ir nuo įvairių ligų, ir nuo piktos akies? Bent jau taip sako liaudies medicinos žinovai, kaip tik dabar raginantys rinkti kaštonų metamus vaisius. Tiesa, naudoti lietuviško medžio metamas dovanas galime ne tik maistui. Jeigu norime išsikepti Prancūzijoje populiarų skanėstą, dietologai sako, kad turime rinktis tik valgomuosius atvežtinius kaštainius.

Neeilinė gelbėjimo operacija Pavilnyje. Iš Lietuvos pašto terminalo ugniagesiams gelbėtojams bei gyvūnų globėjams teko vaduoti kačiukus. Spėjama, kad alkani ir sušalę gyvūnai galėjo būti išmesti į gatvę prieš parą. O bėgdami nuo pavojaus užstrigo tarp terminalo ir sienos. Iš šešių gyvi liko tik du mažyliai. Neįprastas vaizdas smalsuolių žvilgsnį traukia Pavilnyje. Šalia Lietuvos pašto esančio terminalo darbuojasi ugniagesiai gelbėtojai bei gyvūnų globėjai.

Skandalas dėl mokinių maisto. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė skundas, kad vienoje sostinės mokyklų vaikai valgo patiekalus pagamintus iš atliekų. Neva tai, kas nesuvartojama vieną dieną, kitą dieną virsta blynais ar kitais patiekalais. Nors mokymo įstaigai maistą tiekianti įmonė „Bruneros“ kaltės kratosi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai paskelbė – patikrinimas parodė, kad pažeidimų apstu.

Medžius atakuoja pavojingasis kenkėjas – viršūninis žievėgraužis, kaimyninėse Baltarusijoje ir Lenkijoje sunaikinęs milijonus kubų pušų. Pasak specialistų, šis kenkėjas gali išplisti akimirksniu: jeigu dar prieš kelias dienas matėme sveiką pušį, jau po kelių dienų ją galime rasti gelstančią, mat aptikti šį kenkėją itin sudėtinga. Vienintelis būdas su juo kovoti ne džiuginantis – kirsti gelsti pradėjusius spygliuočius, jokių kitų kovos su juo būdų, nėra.

Policijos pareigūnų kantrybę perpildė važiuojantys ir prie vairo telefonais kalbantys ar juose naršantys vairuotojai – pažeidėjai. Tad policija kontrolę griežtina ir per aštuonis šių metų mėnesius vien Vilniuje nubaudė dvigubai daugiau telefonu plepėjusių ar jame naršiusių vairuotojų, nei pernai tuo pačiu laiku.

Rugsėjis įpusėjo, bet šiluma nesitraukia – bent jau tokias išvadas skelbia orų žinovai ir gamtininkai, skubėdami nuraminti tuos kas jau šiandien suskubo ieškoti šiltesnių drabužių. Šilumos ir vėsos kova, pasak klimatologų, gali užsitęsti net iki šio mėnesio pabaigos. Tą patį patvirtina ir gamtininkai stebintys, kad medžiai nuo vėjo virsta, bet lapų mesti dar neskuba. Tiesa, viskas kardinaliai gali pasikeisti po kelių dienų, minint rudens lygiadienį.

Riešutų mylėtojai gali džiūgauti – šiemet lazdynai itin dosnūs, bent jau miškuose aplipę kekėmis. Kad jau miškai pilni, mitybos specialistai ragina pasinaudoti gamtos dovanomis ir valgyti juos kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Tiesa, jeigu nesame jiems alergiški. Ir nesvarbu, ar tai bus lietuviški lazdynų, ar vis labiau populiarėjantys graikiniai riešutai.

Nors ruduo dar tik žengia pirmuosius žingsnius, medikai jau sulaukia pacientų varvančiomis nosimis ar besiskundžiančių kitais peršalimo simptomais. Specialistai prognozuoja, kad jeigu nesuskubsim stiprinti imunitetą, po kelių savaičių sergamumas gali gerokai šoktelėti. Ir ne tik peršalimo ligomis, bet ir klastinguoju gripu. Juolab, kad vakcinos nuo jo Lietuva vis dar neturi. O karaliaus šį sezoną kitoks gripas, nei buvo praėjusį.

Prieš metus Liepynės kapinėse įrengta mirusiųjų pelenų barstymo vieta ne tik apytuštė, bet ir kaitina aistras. Per metus išbarstyti penkių mirusiųjų pelenai, o štai kai kurie gyvieji, neslepia – toks pelenų barstymas nepagarba išėjusiems anapilin. Mat pelenai išbarstyti pievoje, kurioje prabėga ir vienas kitas gyvūnas, pelenus išpučia vėjas. Niekas tiksliai nežino, kaip tokios vietos turėtų būti tvarkomos.

Dėl pasaulį kaustančio koronaviruso sugrįžta kone prieš dvidešimt metų karaliavusi mada vestuves kelti ne prabangiame restorane ar kavinėje, kaip dabar, o gyvenamojo namo kieme įrengtoje palapinėje. Tokias tendencijas pastebi ne tik vestuvių planuotojai, bet ir palapinių nuoma besiverčiantys verslininkai. Sveikintojų tiek, kad šventę teks dalyti į kelias dalis, sako tik ką susituokę Arnoldas ir Justina. Pora su svečiais žada linksmintis kavinėje.

Lietuvoje gandrų išlydėtuvių diena minima be gandrų. Bent jau taip sako mokslininkai pastebėję, kad dauguma ilgasnapių mūsų šalį paliko ir į pietus patraukė pirmomis rugpjūčio dienomis, nalaukę Švento Baltramiejaus – išskridimo dienos.  Ornitologai sako taip yra todėl, kad sparnuočiams šiūmetė vasara buvo labai tinkama palikuonis užauginti anksčiau, tad ir į šiltuosius kraštus ilgakojai iškeliavo nesulaukus įprasto meto.

Skandalas Abromiškėse – užsikrėtę koronavirusu ir reabilitacijos ligoninės skirtose patalpose turintys izoliuotis pacientai laužo taisykles: vakarais netrukdomi keliauja ir į parduotuvę, ir pasivaikščioti po kaimą. Ligoninės administracija neslepia – toks incidentas buvęs, tačiau ligoninė ne kalėjimas, ir susekti kiekvieno sergančiojo tiesiog neįmanoma.

Molėtus drebina mieste susibūrusi nepilnamečių nusikaltėlių „Erdvinių“ gauja, su kuria esą nesusitvarko nei valdininkai, nei policija. Įbauginti molėtiškiai skundžiasi, kad gaujos nariai ne tik puola, į šiukšlių dėžę kiša ar iki sąmonės netekimo sumuša mažamečius, keliaujančius į mokyklą, bet ir šiurpina suaugusius, niokoja miesto turtą. Valdininkai skėsčioja rankomis, policija didelės problemos nemato.

Dalis Trakų gyventojų įniršę – už valdiškus pinigus miesto valdžia organizuoja čakrų šokius, laimės treniruotes, kviečia astropsichologus, numerologus, rengia sveikatinimosi užsiėmimus su specialistais ne visada turinčiais medicininių žinių. Tiesa nors renginiai esą nemokami, vis gi atėjusieji turi pakloti ir po dešimt, ir po dvidešimt penkis eurus, esą už priemones skirtas paskaitoms. Nepatenkinti ir kai kurie lektoriai.

Įsibėgėjanti javapjūtė verčia raitotis rankoves ir Ugniagesius. Mat pastaruoju metu ėmė daugėti gaisrų laukuose: užsidega kombainai, o nuo jų įsiliepsnoja ir javų laukai. Vien praėjęs savaitgalis paženklintas penkiais liepsnojusiais kombainais. Priežastys, pasak specialistų, kasmet tos pačios – dažnai medžiodami šiltas ir sausas dienas, ūkininkai pamiršta apžiūrėti, ar į laukus išrieda saugia technika, dažnas išvažiuoja be gesintuvo ar kitų nuo ugnies apsaugančių priemonių.

Prieš Žolines į Pilaitės parapiją Vilniuje grįžta dėl koronaviruso iš šalies bažnyčių išguitas šventintas vanduo ir tradicija žegnotis pašlaksčius juo rankas. Parapijos klebonas sugalvojo šventintą vandenį supilti į bekontaktes talpas, skirtas dezinfekciniam skysčiui. O specialistai tokią idėją sveikina ir džiaugiasi dvasininkų kūrybiškumu.  Pilaitės klebonas Ričardas Doveika tikintiesiems rodo pavyzdį – atėjus į maldos namus būtina dezinfekuoti rankas.

Sostinės Vingio parke ypatinga šventė – pirmą kartą keturkojų istorijoje į vieną būrį sukviesti karališkieji korgiai. Šypseną keliantys šunys varžėsi ir dėl greičiausiojo titulo, netrūko ir tokių, kas ne tik bėgo, bet ir šventėje pasirodė išskirtiniais apdarais.  „Pirmoji svorio kategorija, trys, du vienas – startas…“, – štai taip startas duotas pirmą kartą Lietuvoje surengtose karališkųjų korgių lenktynėse.

Laidotuvės Vilkaviškio rajone baigėsi kaimą sukrėtusiu ir į dvi stovyklas padalijusiu skandalu. Į savo parapijos kapines laidoti mirusiosios kito kunigo neįsileidęs Skardupių klebonas buvo apstumdytas, iškeiktas ir apmėtytas monetomis. Mirusiosios artimieji sako esą nenorėję, kad šis klebonas laidotų močiutę, tad bandę atsivežti savo kunigą. O klebonas tam pasipriešino. Vilkaviškio vyskupija skėsčioja rankomis, neva nesusipratimas įvyko, nes giminės ir kunigas nesusikalbėjo.

Prasidedant grybavimo sezonui, tiek policija, tiek kitos tarnybos įspėja miško gėrybių rinkėjus – be ryškių drabužių, degtukų ir telefono į miško tankmynę kojos geriau nekelti. Ypač įspėjami senjorai. Mat jie miškuose pasiklysta dažniausiai. Ir ne visiems jiems namus pavyksta pasiekti sveikiems ir gyviems. Vien šiemet dingusiųjų pasitelkus sraigtasparnius teko ieškoti jau septynis kartus. Žmonės aptinkami nusilpę, bent vienas paklydėlis randamas negyvas.

Nors didysis žoliavimas jau pasibaigė, žolininkai ragina suskubti – liko dar kelios dienos susirinkti ir susidžiovinti mums labai naudingo gauromečio lapus ir žiedus. Senovėje šį augalą žmonės itin vertino, mat jis gelbėjo gydant ir žarnyno ligas, ir nemigą. Dabar taisyklingai fermentuotas ir išdžiovintas jis gali virsti skania, nuotaiką keliančia arbata. Siauralapio gauromečio lapelių, į šalia namų esančią pamiškę atskuba Alina.

Lietuvos kultūros sostinę Trakus krečia viešųjų tualetų skandalas. Mat už beveik pusantro šimto tūkstančių eurų įrengtos tupyklos ėmė gesti vos tik atsivėrė duris vietiniams ir miesto svečiams. Į Trakus plūstantys turistai skundžiasi, kad prispirti gamtinių reikalų turi skubėti į krūmus už prabangaus tualeto, arba ieškoti artimiausių miškų. O kai kas tupia tiesiai po daugiabučių balkonais, mat tualetų problema kultūros sostinėje žmones kamuoja jau ne vienerius metus.

Specialistams paskelbus apie naują erkių rūšį, chemija parazitus naikinančias įmones užplūdo žmonių prašymai susidoroti ir su mirtį sėjančiais voragyviais. Aiškėja, kad kalbos, jog chemija naikinti erkių Lietuvoje negalima – iš piršto laužtos. Mat apstu įmonių, gaunančių leidimus vykdyti tokią veiklą. Kiek chemijos pakliūva į aplinką, ir kodėl žūsta ne tik dvi pavojingos, bet ir šimtai gamtai naudingų erkių rūšių, šalyje galvos per daug nesuka nė viena valdiška institucija.

Pasibaigus karantinui, medikus užplūdo nerimo ar depresijos simptomus jaučiantys žmonės. Specialistai aiškina, kad tokių pacientų jau po karantino padaugėjo net 3-4 kartus. Vizito laukiančiųjų virtualios eilės tįsta poliklinikose, psichikos centruose, apie tai vis garsiau kalba ir pacientus vienijančių organizacijų atstovai. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariai prieš kamerą mielai užtraukia vieną kitą dainą.

Valdžiai prakalbus apie privalomą kaukių dėvėjimą tautiečiai ėmė šluoti vaistines. Iš lentynų masiškai graibstomos kaukės ir vienkartinės pirštinės. Kai kur sandėliuose jų jau nebeliko. Visgi sveikatos apsaugos ministras ramina, esą kaukių užteks, o kol sergamumas toks kaip dabar, privalomo kaukių dėvėjimo nebus. Vilnietė Onutė į šalia namų esančią vaistinę užsuko ne tik vaistų, bet ir kaukių. Tačiau čia jos iššluotos: „Ne, bet jau kitą savaitę, kitą savaitę.

Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje gali knibždėti net erkių. Tiek savivaldybė, tiek kapines prižiūrinti įmonė atkerta – žolė pjaunama kaip numatyta taisyklėse – prie pagrindinių kelių, o štai apie kapavietes susitvarkyti turi patys mirusiųjų artimieji.

Istorinis įvykis numizmatams ir ne tik – Lietuvos bankas pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje, skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Naujiena skirta pagerbti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus. Esą tokie projektai padės ateityje apsispręsti ar galima pereiti prie virtualių pinigų. Tiesa, atsiskaityti parduotuvėje su skaitmenine moneta už prekes bent jau kol kas nepavyks.

Vilniaus universitete mediciną studijuojantiems studentams atsivėrė daugiau galimybių mokytis ne kremtant sausą teoriją, bet prisiliečiant prie tikro žmogaus kūno. Universitetas skelbia sulaukęs rekordiškai daug – septyniasdešimties žmonių prašymų po mirties savo kūną paaukoti mokslui. Ir devynių tokių žmonių pareikšta valia pernai jau buvo įvykdyta, mirusiųjų kūnai tarnauja medicinai.

Įsivyravus ekstremaliai karštiems orams, odos ligų specialistai ir alergologai ragina saugotis. Mat itin karšta saulė, pasak medikų, mūsų odai labai nedraugiška. Tačiau daugelis į medikų raginimus vengti tiesioginių spindulių moja ranka. Pastaraisiais metais daugėja sergančiųjų odos vėžiu, daugiau ir tų, kam dėl kaitrios saulės pasireiškia ir alerginės reakcijos. Ypač, jeigu į paplūdimį keliaujame pasikvėpinę kvepalais.

Mokslininkai skelbia Lietuvoje atradę naują erkės rūšį, iki šiol dažniausiai sutiktą centrinėje Europoje. Ši erkė pavojinga tuo, kad vystosi vasarą, tad atsikvėpti nuo ligas platinančio gyvio nebus kada: vienos erkės pavojų kelia rudenį ir pavasarį, šios kels vasarą. Vilnietė pasakoja karantiną praleidusi namuose, bet ligą pasigavo tiesiog namo kieme. Specialistai svarsto, kad ateityje gali reikėti net ir naujų skiepų.

Koronavirusui vis dar sėjant baimę, kai kurie tautiečiai atsisuka į istorinius laikus: norėdami greičiau sustabdyti pandemiją, keliauja melstis prie istorinius laikus menančių paveikslų arba lanko tas vietas, kurios žymi didžiųjų epidemijų Lietuvoje laikus. Istorijos žinovai aiškina, kad infekcijos Lietuvą kankino net ne kartą.  Pasak istorikų, kai kurie susirgimai esą labai panašūs į dabar žmones bauginantį koronavirusą, o ir gelbėjosi būdai esą buvo panašūs.

Iki Joninių likus visai nedaug laiko, senosios kultūros žinovai ragina šventimui pasiruošti anksčiau. Iš anksto reikia surinkti ir žoles būsimam Joninių vainikui, tada esą plukdomas jis ir neskęs, ir nupinti bus paprasčiau. Pasiruošti reikia ir būrimams, etnologai sako, kad Joninių naktis prilygsta Kūčių vakarui, kai pildosi visi burtai. Ypač, jeigu buriasi jaunimas, siekiantis susirasti sau porą.

Į sostinę atkeliavo itin retas, Europoje labai saugomas gyvis – niūriaspalvis auksavabalis. Kaip sako gamtininkai, prieš dešimt ir daugiau metų miško, ar parko lankytojų akį džiuginęs vabalas, dabar Lietuvoje sutinkamas itin retai. Tad mokslininkams teko gerokai pasukti galvą, kaip atkurti jo populiaciją. Todėl nutarta gyvį veisti dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi yra labai trapus,  pats procesas visiems tapo iššūkiu.

Atėjus karščiams, žmonės plūsta į paplūdimius mėgautis saulės voniomis ir po ilgesnio buvimo namie pamerkti kojas į šylantį vandenį. Specialistai sako, šiluma lepins ir toliau, tad vandens temperatūra greičiau kils ne tik tvenkiniuose, ežeruose, bet ir jūroje. Tačiau perspėja, kad maudytis galime ne visur. Apie vandens kokybę po liūčių ir kur bristi nereikėtų, atsakymai tiesiai iš maudynių vietų. Baltijos bangos jau kviečia prie jūros. Vandens temperatūra 13 laipsnių, oro – 27 laipsniai.

Premjero Sauliaus Skvernelio kelią aprašinėjusiam buvusiam Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulio patarėjui Gediminui Vaitkevičiui gresia baudžiamoji atsakomybė – prokuratūra šiandien paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo. Kai kurie teisininkai tokiu teisėsaugininkų žingsniu piktinasi, esą baudžiamoji byla keliama nepagrįstai.