Edita Vilkelienė

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Vėstant orams, kai kuriuose nakvynės ar laikinuosiuose namuose daugėja tautiečių ne tik jau daugelį metų įpratusių gyventi be pastogės, bet ir tų, kas per karantiną neteko pajamų ir pastogės. Nakvynės namų vadovai sako, kad padėtis kontroliuojama, bet neslepia – paruoštas ir vadinamasis planas B – papildomos patalpos, jeigu tokių žmonių daugės masiškai. Tiesa, kai kuriuos nakvynės namus nuolatiniai gyventojai priešingai – per karantiną apleido dėl taikomų itin griežtų reikalavimų.

Pats laikas jau ne tik įrengti, bet ir pildyti lesyklas. Į jas jau suskrenda ne tik zylės, prie kurių esam įpratę, bet ir žvirbliai, geniai, ar bukučiai, o kartais ir Lietuvoje žiemoti likę varnėnai. Tiesa, tiems, kas sako, kad rūpintis paukščiais dar anksti, nes nėra nagus rodančios žiemos, gamtininkai atkerta: tam, kad pagelbėtume zylei spustelėjus didesniems šalčiams, prisijaukinti ją turime jau dabar, kai už lango dar tik menkutis minusas.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms į madą grįžta popieriniai atvirukai. O kai kurie atvirukų pardavėjai stebi ir naujas tendencijas – jeigu anksčiau dažnas dairėsi atviruko su blizgučiais, dabar ieško kuo originalesnio. O menininkai paantrina, dar geriau, jeigu atvirlaiškis sukurtas savo rankomis. Tiesa, kad ir kokį nuspręstume siųsti, paštininkai ragina tai daryti jau dabar, mat vėliau išsiųstas gali adresatą pasiekti jau gerokai po švenčių.

Prasidėjus adventui vainikų pynėjai trina rankas – šiemet žmonės advento simbolių nupirko kone dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Mat per karantiną daugiau tautiečių laiką leidžia namie, ir nori juos pasipuošti. O štai dvasinininkai ir etnologai pastebi ir kitą tendenciją – šiųmetis adventas norom nenorom žmones privers sugrįžti ir prie senųjų tradicijų – keturias savaites nesilinksminti, susilaikyti nuo šurmuliavimo ir kitų malonumų.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Teisėsaugininkai išnarpliojo stambaus masto korupcijos bylą, kurioje beveik šimtas šalies ligoninių ir poliklinikų medikų įtariami masiškai ėmę kyšius iš farmacininkų, už tai, kad pacientams bruko tik tam tikros bendrovės papildus. Už kyšius iš farmacininkų, gydytojai savo pacientams įsiūlydavo pirkti, kaip įtariama, vienos bendrovės maisto papildus, skirtus stiprinti sąnarius. Už vieno produkto įsiūlymą medikai gaudavo apie šimtą eurų.

Iki Kalėdų lieka vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda ragina nesnausti ir rašyti jam laiškus. Kaukėtasis žilabarzdis užtikrina – net grėsmingasis koronavirusas, Kalėdų tikrai nepavogs, ir laukiantys dovanų neliks nuskriausti. Kaip ir tie, kas pasiruošę su Kalėda linksmintis laikydamiesi saugaus atstumo. Į darželį ksartu su tėčiu keliaujantis Tumas jau ramus – laiškas Seneliui Kalėdai parašytas ir norai išdėstyti. „Laikroduko. Žaislų. Mašinyčių“, – sako darželinukas Tumas.

Sostinės savivaldybei trūko kantrybė – kelerius metus iš vietos nepajudintų mašinų, kai kurie savininkai jau neberas jau ne tik namų kiemuose, bet ir prie servisų ar degalinių. Viešosios tvarkos pareigūnai tokias mašinas išveža į specialią aikštelę, o štai savininkų laukia nemenkos išlaidos. Tiesa, taip būna, jeigu automobilio savininkus pavyksta nustatyti, o jeigu ne, vaiduokliais virstančios mašinos, teismui leidus, keliauja į metalo laužą. O pinigai už jas į – miesto kapšą.

Sugalvojote turguje iš močiučių nusipirkti kiaušinių? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai įspėja būti atsargiems. Mat rudeniop pasipila skundai, esą žmonėms vietoj kaimiškų prekeiviai įbruka senų, jau netinkamų vartoti kiaušinių. Pusė tokių skundų pasitvirtina. O štai patys pirkėjai neslepia, būta atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai kartu su naminiais kiaušiniais įbruka ir gautų iš paukštynų ar pirktų iš parduotuvių pigiau.

Pirkėjų sumažėjo kone perpus, o ir atėjusieji į turgų perka gerokai mažiau, nei iki karantino. Prekybininkai senbuviai skėsčioja rankomis, nežinodami, ką daryti toliau, o kai kurie ir iš viso palieka prekystalius ir pildo bedarbių gretas. Tiesa, taip yra ne visur. Blogiau tose miesto vietose, kur daugiau senjorų.  Trisdešimt metų Justiniškių turguje prekiaujanti Staselė neprisimena nė vienų metų, kad taip smuktų prekyba bene populiariausia daržove – pomidorais.

Dėl karantino Lietuvos žmonės ėmė žymiai mažiau vaikščioti. Tokias išvadas skelbia prekybininkai pastebėję, kad rekordiškai krito kojinių, pėdkelnių, ar vaikiškų kojinaičių pardavimai. Gamintojai sutinka tik iš dalies – esą šiemet kojinių pardavimai svyruoja – per karantiną krenta, o štai jam pasibaigus, rekordiškai ima augti. Tam pritaria ir pirkėjai, esą kam reikalingos kojinės jeigu dažnas per karantiną ir dirba, ir mokosi iš namų. O ir į kelionę niekur leistis negalima.

Iki Kalėdų likus daugiau nei mėnesiui, kai kurios šalies bažnyčios jau dalija šventintus kalėdaičius. Dvasininkai neslepia tai darantys jau nuo rugsėjo ar spalio. Mat vadinamųjų plotkelių žmonės ėmė prašyti anksčiau ir dėl to, kad nori spėti išsiųsti užsienyje gyvenantiems ir Kalėdoms negrįšiantiems giminaičiams, ir dėl to, kad bijo karantino dėl kurio vėl gali būti uždarytos bažnyčios. Yra ir laikmečio naujovių, kai kuriose bažnyčiose žmonės šiemet galės gauti kalėdaičių ir be gliuteno.

Iki Kalėdų likus mažiau nei dviem mėnesiams, prekybos centruose žmonės graibsto ir kalėdines egles, ir namų puošimo dekoracijas. Prekybininkai trina rankas, pardavimai prasidėjo keliais mėnesiais anksčiau nei pernai. Tiesa, išliko tik viena tradicija – gyvas eglutes žmonės rezervuoja, bet kol kas į namus jų neneša. „Nežinau, penkiasdešimt eurų tarkim“, – sako pirkėja Kristina. Tiek dekoracijoms planuoja išleisti vilnietė Kristina.

Nuo senų laikų taip mėgstama mada ant paminklo mirusiajam dėti nuotrauką – po truputį grimzta į praeitį. Paminkladirbiai pastebi naujas tendencijas – vis dažniau žmonės užsakinėja originalesnius paminklus ar užrašus ant jų. O jeigu jau nori nuotraukos, tai ji išskaptuojama akmenyje. Tiesa, keičiasi ir paminklų mados – istorikai pastebėjo, kad įprastus kartais pakeičia iš rytų atkeliaujanti mada – mirusįjį pavaizduoti visu ūgiu, siluetą išskaptuojant iš akmens.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus švenčia 94-ąjį gimtadienį. Ir nors sveikinimai bei gėlės į Prezidentūrą plaukia jau nuo ankstaus ryto, pats prezidentas dėl koronaviruso grėsmės dirba ir sveikinimus priima tik nuotoliniu būdu, o švęsti gimtadienį antradienį pasiryžęs tik dviese su žmona Alma.

Trečius metus iš eilės sostinės savivaldybė prieš Vėlines surengia neįprastas laidotuves – viename kape palaidoja beveik šešiasdešimt mirusiųjų. Susirinkę už valstybės pinigus palaidotų žmonių kolegos neslepia apmaudo – esą likimo nuskriaustaisiais sostinės valdžia galėtų ir geriau pasirūpinti, urnas sudėdama, pavyzdžiui, į kolumbariumus. Tačiau savivaldybė kolumbariumo įrengimo klausimą sprendžia jau trejus metus ir kol kas sprendimo vis dar nerado.

Labdaros organizacija „Caritas" ragina žmones Vėlines pasitikti kitaip – mirusiųjų kapus aplankyti nešinus vos viena žvakute. Dar geriau, jeigu ji bus ne pirkta parduotuvėje, o rankų darbo, žibintą žvakei taip pat žmonės kviečiami pasigaminti patys. Taip esą prisidėsime ir prie gamtos išsaugojimo, ir kapą papuošime originaliau. Be to, kaip sako „​​​​​​​Carito" žvakių dirbtuvių atstovai, rankų darbo žvakė pagaminta jų dirbtuvėse gali išgelbėti kai kuriuos gyvuosius.

Konfliktas tarp Santaros klinikų ir šalia įsikūrusių kioskuose kebabus, saldainius ir kitas prekes pardavinėjančių verslininkų kaip reikiant įsisiūbavo. Klinikų atstovai piktinasi, kad alaus ir nesveiko maisto iškabos gadina vaizdą, masina pacientus blogai maitintis, o kartais kliudo pravažiuoti ir greitosios automobiliams, todėl ne vienerius metus prašo kioskininkus iškelti. Skandalo siūbuojama savivaldybė atkerta, kad iškeldinimo procesą vilkina kioskininkai.

Artėjant Vėlinėms, Rasų kapinių draugija ragina žmones burtis į talką tvarkyti lapus bei senas žvakes istorinėse Rasų ir Bernardinų kapinėse. Į tokius kvietimus jau atsiliepė kai kurios mokyklos, tačiau akcijų rengėjai sako, kad vis dar trūksta ir suagusiųjų pagalbos.   Visuomeninės Rasų kapinių draugijos atstovė Alina nurenka senas žvakutes nuo kapų Rasų kapinėse. Artėjant Vėlinėms ji ragina burtis talkai visus norinčius.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja – prasidedant šildymo sezonui, būtina susitvarkyti krosnis, išsivalyti kaminus. Kasmet netvarkinga šildymo sistema gaisrų šalyje padidina maždaug tūkstančiu, neišvengiama ir mirčių ar rimtų traumų. Tačiau kai kurie privačių namų savininkai vis dar moja ranka į ugniagesių įspėjimus, ir kaminus tvarko itin retai. Šalia Vilkaviškio, Giedriuose gyvenanti Genovaitė jau pradėjo šildymo sezoną. Moteris sako vėstant vakarams namie norisi jaukumo.

Psichologai, dvasininkai ir medikai įspėja – viešojoje erdvėje pasirodė skelbimų, kuriuose save liaudies medicinos žinovais vadinantys žmonės skelbiasi užkalbantys nuo koronaviruso. Specialistai ragina neapsigauti – toks užkalbėjimas gali baigtis tuščia pinigine ir net pašlijusia dvasine sveikata, o ir namo tikrai galime parsinešti pavojingąją infekciją. Šalia Ukmergės esančios Šventupės seniūnaitis Vytautas nustemba, kad čia gyvena užkalbėtoja nuo pavojingojo koronaviruso.

Pirmadienio rytą vairuotojus užklupo pirmosios rudens šalnos. Vieni iš netikėtumo mažino greitį ir dėl to susidarė spūstys, kiti nelaimėliai net ir mašinas daužė, mat kai kur kelias pasidengė plonu ledo sluoksniu. Sinoptikai sako, kad tai tik pirmieji gamtos nemalonumai, artimiausiomis naktimis jų bus ir daugiau. Tiesa, tai nereiškia, kad jau atėjo žiema, nes šaltukas gąsdins tik naktimis, dienomis dar bus rudeniškai šilta.

Per naktį vienas ūkininkas neteko beveik visos bandos ėriukų – gyvi liko vos dešimt, keturiasdešimt penkis ėriukus ir dvi avis papjovė vilkai. Medžiotojai tik skėsčioja rankomis, esą kol nepaskelbtas vilkų medžioklės sezonas ūkininkams pagelbėti nėra jokių galimybių. Įspėjame, reportaže gali būti nemalonių vaizdų. Nevilties apimtas ūkininkas Edvinas rodo vilkų aukas – naktį į pirmadienį sudraskytas ėriukų kūnus. O ir likę, kaip sako Edvinas, išgąsdinti ir kai kurie su vilko dantų žymėmis.

Psichikos sveikatos specialistai pastebėjo  – šiemet yra kaip niekada daug žmonių, bėgančių nuo streso, ir bent kelias paras norinčių praleisti visiškoje tyloje. Tad vadinamosios Tylos stovyklos – sausakimšos. Ir jaunimas, ir vyresni, deda į šalį mobiliuosius įrenginius ir laiką leidžia toli nuo civilizacijos, nepratardami vienas kitam nė žodžio.

Ugniagesiai gelbėtojai skelbia liūdną statistiką – kasmet gaisruose žūva vis daugiau rūkalių. Tokios žūtys sudaro beveik pusę visų žuvusiųjų liepsnose. Medicinos specialistai priduria, dažnas net ir per stebuklą išsigelbėjęs pomėgio rūkyti nemeta, priklausomybės nuo tabako, ypač padedamas specialisto, kratosi labai retas. Vieni galvoja, kad rūkymas nėra priklausomybė, kiti bijo kreiptis į Priklausomybės ligų centrą vien todėl, kad nepakliūtų į besigydžiusiųjų gretas.

Nors už lango vasara aršiai kovoja su kalendoriniu rudeniu, verslininkai jau skelbia Kalėdas ir pirkėjus vilioja pasipuošę kalėdinėmis dekoracijomis. Senosios kultūros žinovai dalijasi į dvi stovyklas: vieni piktinasi, kad per anksti skelbiamos Kalėdos nuvalkiojamos, kiti gi viliotinį prieš pirkėjus šokančius pardavėjus gina. O štai žinovai paaiškina – už ankstyvas kalėdines nuotaikas turime dėkoti koronavirusui. Lauke vasara niekaip negali užleisti savo pozicijų rudeniui.

Gyvūnų globėjai įtaria, kad įvairių smauglių ar gyvačių augintojai savo augintinius šeria mažais kačiukais ar šuniukais, jiems tai atrodo nehumaniška. Esą pastaruoju metu padaugėjo skelbimų, kuriuose tie patys asmenys kas porą savaičių ieško dovanojamų kačiukų ar šuniukų. Roplių augintojai – profesionalai atkerta, esą gyvates šeria tik specialiai joms auginamomis žiurkėmis, pelėmis ar triušiais, kartais jas pamalonina ir viščiukais, bet katinų ar šunų esą niekas joms neduoda.

Kapus tvarkančios įmonės trina rankas – rudenėjant daugėja žmonių, kurie artimųjų kapus tvarko ne patys, o tai daryti patiki įmonėms. Yra ir tokių, kas pinigus moka privatiems, ne visada legaliai dirbantiems asmenims. Štai dėl to vartotojų teisės žmones įspėja būti atsargius, kitaip galima likti ir be pinigų, ir su apžėlusiais kapais. Aštuoniasdešimt perkopusi vilnietė Valentina Vilniaus Sudervės kapinėse prižiūri net ne savo, o šeimos draugų kapavietę.

Dviratininkai ir paspirtukininkai įžūlėja – bent jau tuo skundžiasi nuo jų pastaruoju metu vis dažniau nukenčiantys pėstieji. Ir policija, ir medikai taip pat pastebi, kad kelių eismo taisyklių dviratininkai – mėgėjai ar paspirtukininkai ne visada paiso. Dėl to sukelia kartais ir labai skaudžias nelaimes. Vien šiemet dėl pačių dviratininkų kaltės žuvo keturi dviratininkai buvo sužalota daugiau kaip šimtas pėsčiųjų.

Ruduo – kaštonų metas, bet ar žinote, kad jie gali apsaugoti ir nuo įvairių ligų, ir nuo piktos akies? Bent jau taip sako liaudies medicinos žinovai, kaip tik dabar raginantys rinkti kaštonų metamus vaisius. Tiesa, naudoti lietuviško medžio metamas dovanas galime ne tik maistui. Jeigu norime išsikepti Prancūzijoje populiarų skanėstą, dietologai sako, kad turime rinktis tik valgomuosius atvežtinius kaštainius.

Neeilinė gelbėjimo operacija Pavilnyje. Iš Lietuvos pašto terminalo ugniagesiams gelbėtojams bei gyvūnų globėjams teko vaduoti kačiukus. Spėjama, kad alkani ir sušalę gyvūnai galėjo būti išmesti į gatvę prieš parą. O bėgdami nuo pavojaus užstrigo tarp terminalo ir sienos. Iš šešių gyvi liko tik du mažyliai. Neįprastas vaizdas smalsuolių žvilgsnį traukia Pavilnyje. Šalia Lietuvos pašto esančio terminalo darbuojasi ugniagesiai gelbėtojai bei gyvūnų globėjai.

Skandalas dėl mokinių maisto. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė skundas, kad vienoje sostinės mokyklų vaikai valgo patiekalus pagamintus iš atliekų. Neva tai, kas nesuvartojama vieną dieną, kitą dieną virsta blynais ar kitais patiekalais. Nors mokymo įstaigai maistą tiekianti įmonė „Bruneros“ kaltės kratosi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai paskelbė – patikrinimas parodė, kad pažeidimų apstu.

Medžius atakuoja pavojingasis kenkėjas – viršūninis žievėgraužis, kaimyninėse Baltarusijoje ir Lenkijoje sunaikinęs milijonus kubų pušų. Pasak specialistų, šis kenkėjas gali išplisti akimirksniu: jeigu dar prieš kelias dienas matėme sveiką pušį, jau po kelių dienų ją galime rasti gelstančią, mat aptikti šį kenkėją itin sudėtinga. Vienintelis būdas su juo kovoti ne džiuginantis – kirsti gelsti pradėjusius spygliuočius, jokių kitų kovos su juo būdų, nėra.

Policijos pareigūnų kantrybę perpildė važiuojantys ir prie vairo telefonais kalbantys ar juose naršantys vairuotojai – pažeidėjai. Tad policija kontrolę griežtina ir per aštuonis šių metų mėnesius vien Vilniuje nubaudė dvigubai daugiau telefonu plepėjusių ar jame naršiusių vairuotojų, nei pernai tuo pačiu laiku.

Rugsėjis įpusėjo, bet šiluma nesitraukia – bent jau tokias išvadas skelbia orų žinovai ir gamtininkai, skubėdami nuraminti tuos kas jau šiandien suskubo ieškoti šiltesnių drabužių. Šilumos ir vėsos kova, pasak klimatologų, gali užsitęsti net iki šio mėnesio pabaigos. Tą patį patvirtina ir gamtininkai stebintys, kad medžiai nuo vėjo virsta, bet lapų mesti dar neskuba. Tiesa, viskas kardinaliai gali pasikeisti po kelių dienų, minint rudens lygiadienį.

Riešutų mylėtojai gali džiūgauti – šiemet lazdynai itin dosnūs, bent jau miškuose aplipę kekėmis. Kad jau miškai pilni, mitybos specialistai ragina pasinaudoti gamtos dovanomis ir valgyti juos kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Tiesa, jeigu nesame jiems alergiški. Ir nesvarbu, ar tai bus lietuviški lazdynų, ar vis labiau populiarėjantys graikiniai riešutai.

Nors ruduo dar tik žengia pirmuosius žingsnius, medikai jau sulaukia pacientų varvančiomis nosimis ar besiskundžiančių kitais peršalimo simptomais. Specialistai prognozuoja, kad jeigu nesuskubsim stiprinti imunitetą, po kelių savaičių sergamumas gali gerokai šoktelėti. Ir ne tik peršalimo ligomis, bet ir klastinguoju gripu. Juolab, kad vakcinos nuo jo Lietuva vis dar neturi. O karaliaus šį sezoną kitoks gripas, nei buvo praėjusį.

Prieš metus Liepynės kapinėse įrengta mirusiųjų pelenų barstymo vieta ne tik apytuštė, bet ir kaitina aistras. Per metus išbarstyti penkių mirusiųjų pelenai, o štai kai kurie gyvieji, neslepia – toks pelenų barstymas nepagarba išėjusiems anapilin. Mat pelenai išbarstyti pievoje, kurioje prabėga ir vienas kitas gyvūnas, pelenus išpučia vėjas. Niekas tiksliai nežino, kaip tokios vietos turėtų būti tvarkomos.

Dėl pasaulį kaustančio koronaviruso sugrįžta kone prieš dvidešimt metų karaliavusi mada vestuves kelti ne prabangiame restorane ar kavinėje, kaip dabar, o gyvenamojo namo kieme įrengtoje palapinėje. Tokias tendencijas pastebi ne tik vestuvių planuotojai, bet ir palapinių nuoma besiverčiantys verslininkai. Sveikintojų tiek, kad šventę teks dalyti į kelias dalis, sako tik ką susituokę Arnoldas ir Justina. Pora su svečiais žada linksmintis kavinėje.

Lietuvoje gandrų išlydėtuvių diena minima be gandrų. Bent jau taip sako mokslininkai pastebėję, kad dauguma ilgasnapių mūsų šalį paliko ir į pietus patraukė pirmomis rugpjūčio dienomis, nalaukę Švento Baltramiejaus – išskridimo dienos.  Ornitologai sako taip yra todėl, kad sparnuočiams šiūmetė vasara buvo labai tinkama palikuonis užauginti anksčiau, tad ir į šiltuosius kraštus ilgakojai iškeliavo nesulaukus įprasto meto.

Skandalas Abromiškėse – užsikrėtę koronavirusu ir reabilitacijos ligoninės skirtose patalpose turintys izoliuotis pacientai laužo taisykles: vakarais netrukdomi keliauja ir į parduotuvę, ir pasivaikščioti po kaimą. Ligoninės administracija neslepia – toks incidentas buvęs, tačiau ligoninė ne kalėjimas, ir susekti kiekvieno sergančiojo tiesiog neįmanoma.

Molėtus drebina mieste susibūrusi nepilnamečių nusikaltėlių „Erdvinių“ gauja, su kuria esą nesusitvarko nei valdininkai, nei policija. Įbauginti molėtiškiai skundžiasi, kad gaujos nariai ne tik puola, į šiukšlių dėžę kiša ar iki sąmonės netekimo sumuša mažamečius, keliaujančius į mokyklą, bet ir šiurpina suaugusius, niokoja miesto turtą. Valdininkai skėsčioja rankomis, policija didelės problemos nemato.

Dalis Trakų gyventojų įniršę – už valdiškus pinigus miesto valdžia organizuoja čakrų šokius, laimės treniruotes, kviečia astropsichologus, numerologus, rengia sveikatinimosi užsiėmimus su specialistais ne visada turinčiais medicininių žinių. Tiesa nors renginiai esą nemokami, vis gi atėjusieji turi pakloti ir po dešimt, ir po dvidešimt penkis eurus, esą už priemones skirtas paskaitoms. Nepatenkinti ir kai kurie lektoriai.

Įsibėgėjanti javapjūtė verčia raitotis rankoves ir Ugniagesius. Mat pastaruoju metu ėmė daugėti gaisrų laukuose: užsidega kombainai, o nuo jų įsiliepsnoja ir javų laukai. Vien praėjęs savaitgalis paženklintas penkiais liepsnojusiais kombainais. Priežastys, pasak specialistų, kasmet tos pačios – dažnai medžiodami šiltas ir sausas dienas, ūkininkai pamiršta apžiūrėti, ar į laukus išrieda saugia technika, dažnas išvažiuoja be gesintuvo ar kitų nuo ugnies apsaugančių priemonių.

Prieš Žolines į Pilaitės parapiją Vilniuje grįžta dėl koronaviruso iš šalies bažnyčių išguitas šventintas vanduo ir tradicija žegnotis pašlaksčius juo rankas. Parapijos klebonas sugalvojo šventintą vandenį supilti į bekontaktes talpas, skirtas dezinfekciniam skysčiui. O specialistai tokią idėją sveikina ir džiaugiasi dvasininkų kūrybiškumu.  Pilaitės klebonas Ričardas Doveika tikintiesiems rodo pavyzdį – atėjus į maldos namus būtina dezinfekuoti rankas.

Sostinės Vingio parke ypatinga šventė – pirmą kartą keturkojų istorijoje į vieną būrį sukviesti karališkieji korgiai. Šypseną keliantys šunys varžėsi ir dėl greičiausiojo titulo, netrūko ir tokių, kas ne tik bėgo, bet ir šventėje pasirodė išskirtiniais apdarais.  „Pirmoji svorio kategorija, trys, du vienas – startas…“, – štai taip startas duotas pirmą kartą Lietuvoje surengtose karališkųjų korgių lenktynėse.

Laidotuvės Vilkaviškio rajone baigėsi kaimą sukrėtusiu ir į dvi stovyklas padalijusiu skandalu. Į savo parapijos kapines laidoti mirusiosios kito kunigo neįsileidęs Skardupių klebonas buvo apstumdytas, iškeiktas ir apmėtytas monetomis. Mirusiosios artimieji sako esą nenorėję, kad šis klebonas laidotų močiutę, tad bandę atsivežti savo kunigą. O klebonas tam pasipriešino. Vilkaviškio vyskupija skėsčioja rankomis, neva nesusipratimas įvyko, nes giminės ir kunigas nesusikalbėjo.

Prasidedant grybavimo sezonui, tiek policija, tiek kitos tarnybos įspėja miško gėrybių rinkėjus – be ryškių drabužių, degtukų ir telefono į miško tankmynę kojos geriau nekelti. Ypač įspėjami senjorai. Mat jie miškuose pasiklysta dažniausiai. Ir ne visiems jiems namus pavyksta pasiekti sveikiems ir gyviems. Vien šiemet dingusiųjų pasitelkus sraigtasparnius teko ieškoti jau septynis kartus. Žmonės aptinkami nusilpę, bent vienas paklydėlis randamas negyvas.