Edita Vilkelienė

Medikai sunerimę – artėjantis šiltasis sezonas padidins ir taip jau it ant mielių augantį sergamumą kirmėlinėmis ligomis. Per pirmąjį šių metų mėnesį į medikus kreipėsi daugiau kaip pusšimtis pacientų. Dar tiek žmonių, kaip sako laboratorijos atstovai, tyrimus darosi privačiai, mat gydytojams pasisakyti apie kankinančias kirmėlines ligas gėdijasi. O užsikrėsti paprasta – tereikia nusiskinti ir suvalgyti neplautą braškę, ar paragauti ją turgavietėje.

Premjero Sauliaus Skvernelio kelias užkliuvo ir buvusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės, o vėliau ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjui Gediminui Vaitkevičiui. Kaip sako premjeras, prieš kelias paras pradėjęs marginti į jo namus vedantį kelią, vyras esą savo darbą pratęsė vakar, pirmą nakties. Užrašai įžeidžiantys, bet ar jie taps pretekstu pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus rajono policija dar sprendžia.

Klastingasis koronvavirusas įžiebė naują pavojingos infekcijos židinį Kernavėje. Liga nustatyta dviem iš keturių Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojams, dalyvavusiems privačioje šventėje, susirgo dar šeši miestelio gyventojai. Iš viso čia izoliacijoje atsidūrė apie keturiasdešimt žmonių.  Panašus židinys nustatytas ir Vilniaus rajone, Kalveliuose.

Norite, kad išsipildytų slapčiausias noras ar svajonė? Pasigaminkite ritualinę lėlę – tokias gamino senovės lietuviai, siekdami ne tik į namus prisikviesti laimę, bet ir apsaugoti juos nuo piktos akies. Iš natūralių medžiagų gamintos skudurinukės senovėje nestebino nieko. Šiandien ši tradicija, kaip sako tokių lėlių kūrimo mokanti menininkė, atgimsta. Kuria jas net ir netikintys magija, mat toks užsiėmimas virsta smagia pramoga. Tokias lėles jų fanai skuba gaminti dar iki Joninių.

Sodininkai ir daržininkai skundžiasi neatsiginantys kaip niekada gausiu kenkėjų antplūdžiu. Ypač daug bėdų pastarosiomis dienomis pridaro invazinės sraigės, šliužai, arba Lietuvoje nuo seno daržininkus varginantys kurkliai bei kurmiai. Atsikratyti neprašytais daržo svečiais, kaip sako mokslininkai nėra paprasta. Labai dažnai bejėgės būna jau ne tik liaudiškos priemonės, bet ir cheminės medžiagos.

Šeimos gydytojus užplūdo staigių oro permainų kankinami pacientai. Vieną dieną vasarišką šilumą, o kitą jau vėsą pajutę žmonės skundžiasi ne tik sąnarių skausmais, kraujagyslių ligų paūmėjimu, šokinėja ir cukraus kiekis kraujyje. Daugiau žmonių skundžiasi ir prastėjančia nuotaika. Orų žinovai sako prie staigių permainų turim pratintis, esą ateityje dėl klimato kaitos jų tik daugės.

Šiandien – kaimynų diena, o jos proga turime ir puikią žinią. Posakis apie džiaugsmą degant kaimyno tvartui grimzta į praeitį. Surengę specialų konkursą policijos pareigūnai pamatė, kiek džiaugsmo tautiečiams atneša gera kaimynystė. Kaimuose žmonės vieni kitiems padeda dirbti ūkio darbus, o štai kai kuriuose miestuose skamba istorijos, kai kaimynai net ir žmonių gyvybes gelbsti. „Kai pirkau sodą, man močiutė sakė, nežiūrėk kokia žemė, žiūrėk koks kaimynas.

Vieno sostinės daugiabučio gyventojas surengė egzotinių paukščių parodą ne kur kitur, o tiesiai ant savo buto balkono stogo. Pavydžiai žiūrėjęs kitas kaimynas neatsiliko – po balkonu įkurdino pliušinę mešką. Dar išmoningesni, senais futbolininkų batais papuošė medžių šakas, ar klozetuose ėmė tupdyti augalus.

Ar žinote, kad pagal indėnų legendą spalvotus ir tik gražius sapnus mums pritraukia, o košmarus sugaudo ne kas kitas, o sapnų gaudyklės? O kas jeigu dar prieš miegą apsilankytume prie didžiausios pasaulyje? Būtent tokia sapnų gaudyklė įrašyta į Pasaulio Gineso rekordų knygą, kuri yra ne kur kitur, o Lietuvoje – Asvejos regioniniame parke.

Turguose ar parduotuvėse jau pasirodė pirmosios lietuviško derliaus daržovės ir prieskoniai auginti ne tik šiltnamyje, o ir po atviru dangumi. Tiesa, smulkieji šviežių daržovių augintojai džiaugiasi – lietuviška žiema lyg ir leido užauginti skanumynus anksčiau, bet pripažįsta, kad karantinas sustabdė prekybą.  Savo užaugintus krapus turguje pirkėjai įsiūlo Maišiagaloje ūkininkaujanti Janina.

Nors visi įpratę Meilės dieną švęsti vasario 14–ąją, prisipažinti meilėje galima ir šiandien – gegužės tryliktąją, minint lietuvių meilės ir piršlybų deivės Mildos dieną. Senovėje jaunimas, kaip sako kai kurie etninės kultūros žinovai, šią šventę labai mėgo ir šventė iš peties – burdavosi, linksmindavosi, piršdavosi, iš meilės žolių virė arbatą. Šiandien ši šventė jau gerokai primiršta, arba virto tiesiog smagių žaidimų diena. „Gelsvė labai labai geras augalas. Prieskoninis augalas.

To Lietuvoje seniai nebuvo – vos per naktį po vasariškų orų Lietuvą aplankė snieguota žiema. O iškritęs sniegas kai kuriuos tautiečius džiugino romantiškais vaizdais, o štai kai kaim kėlė pyktį. Mat gamtos stichija vertė medžius, traukė elektros laidus. Tamsoje rytą pasitiko apie dešimt tūkstančių šalies gyventojų. Šoką patyrė ne tik žmonės, bet ir gyvūnija bei augmenija, pradėjusi krauti žiedus, ir tokios gamtos kiaulystės tikrai nesitikėjusi.

Prasidėjus kapų tvarkymo sezonui nesnaudžia ir verslininkai – reklamą apie teikiamas paslaugas jie palieka ant mirusiųjų kapų – kabina ant  kryžių, ar vizitines kaišioja į žvakides su liepsnojančiomis žvakėmis. Artimųjų kapus lankantys žmonės neslepia pasipiktinimo, esą taip besireklamuodami verslininkai peržengia visas padorumo ribas. O štai vartotojų teises ginanti tarnyba už tai žada ir daugiatūkstantinę baudą.

Kam karantinas jau gerokai pabodo, o štai kai kuriems gyvūnų globos namų gyventojams šis laikas pats smagiausias. Mat kaip sako tokių globos namų vadovai, pirmą kartą Lietuvoje atsirado tiek daug norinčių laikinai globai paimti šuniuką ar katiną. O tokia globa esą labai reikalinga, ypač tiems augintiniams, kurie tik paskiepyti ir laukia, kol susidarys imunitetas. Daugiabučio laiptais leidžiasi ir pasivaikščioti keliauja vilnietės Agnės laikinoji globotinė dvejų Luna.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Daugiau nei mėnesį Lietuvoje trunkantis karantinas dažną privertė imtis neįprastos veiklos – dainininkus pavertė maisto gamintojais, virėjus privertė mokytis siuvimo, o štai siuvėjus – griebtis kompiuterinių pamokų. O kai kam buto erdvę teko pritaikyti sportavimui, o vonios kambarius paversti grožio salonais. Kažko išmokę tautiečiai džiūgauja – karantinas ne tik įkalino namie, bet ir davė apčiuopiamos naudos.

Valdžiai švelninant karantiną, džiugesnės dienos ir vestuvininkams. Nuo ketvirtadienio į santuokos ceremoniją jau galima atsivesti ne tik liudytojus, bet ir fotografus. Tiesa, net ir tai nesulaiko būsimų jaunavedžių nuo vestuvių datų perkėlimo į vėlesnį laiką, kartais net ir į kitus metus. Bent jau Vilniaus santuokų rūmai skaičiuoja, kad šiemet per karantino mėnesį žmonių sutuokė perpus mažiau nei pernai tokiu pat metu.

Nuo koronaviruso uoliai besisaugantys lietuviai daugybę kartų per dieną plauna ir dezinfekuoja rankas, bet ne visiems tai baigiasi gerai.  Kosmetologus ir dermatologus užplūdo besiskundžiantieji suskeldėjusia, pleiskanojančia, ar net žaizdota rankų oda. Vieni pacientai teigia, kad dezinfektantai dirgina odą, kiti guodžiasi ir prasidėjusiomis rankų odos ligomis. Specialistai žeria patarimų, esą dabar rankoms reikia dar geresnės priežiūros nei anksčiau.

Karantine švenčiamos Motinos dienos išvakarėse gėlių pardavėjai šoka viliotinį – vienur pirkėjams siūlo kaip niekada ankstyvus bijūnų žiedus, ar vėlyvesnes tulpes. Gėlių ūkiai parduoda ne tik pavasarines, bet ir vasarą žydinčias gėles. Kai kurie verslininkai sako bent jau Lietuvoje augintų gėlių nebrangins, tuo metu už įvežtines skintas gėles šiemet pirkėjai mokės brangiau. Verslininkai neslepia, net ir tai nepadės gelbėjantis nuo dėl karantino patirtų nuostolių.

Po daugiau nei mėnesį trunkančio karantino, paskelbus antrą jo švelninimo etapą, duris pravėrė grožio salonai, lauko kavinės. Keli miestai į darželius jau priima ir daugiau vaikų, nuo šiandien galima lankytis archyvuose, bibliotekose, muziejuose. Tiesa, valdžia sako, karantinas pratęstas iki gegužės vienuoliktos, tad nenustebkime, jeigu pakliūsime ne visur ir gausime ne visas paslaugas, pavyzdžiui, grožio salonuose. O kai kurios jų mums kainuos brangiau nei iki karantino.

Kol darbuotojai karantinuojasi, vietoj jų biuruose ar restoranuose šeimininkauja tarakonai ir žiurkės. Kai kurios su šiais kenkėjais kariaujančios įmonės sako gaunančios kone dvigubai iškvietimų, nei buvę iki karantino. Mat atėję trumpam į darbą žmonės randa ir žiurkių sugraužtus laidus, ir tarakonus, keliaujančius iš patalpos į patalpą. Daugiau tarakonų ir žiurkių tenka naikinti ir daugiabučiuose, kur neseniai buvo užvirinti šiukšlių vamzdžiai.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Kol tautiečiai bijodami koronaviruso karantinuojasi ir realų gyvenimą keičia į virtualų, sukčiai nesnaudžia. Socialiniuose tinkluose vienas po kito pasipylė siūlymai ir pigesnių kaukių parūpinti, ir dezinfekcinio skysčio atsiųsti. O kur dar garsių prekių ženklų drabužiai – šiuo metu internete apgavikai siūlo juos ir už keturiskart mažesnę kainą, nei jie kainuoja įprastoje parduotuvėje. Tik štai pareigūnai įspėja neužkibti ant panašių kabliukų.

Visiems liūdintiems, kad ir per Velykas dėl karantino negalime iškelti kojos iš namų, etnografai pataria nenukabinti nosies ir prisiminti tokius kiaušinių marginimo papročius, kokiems laiko paprastai neturime. O štai tiems, kas neturi menininko gyslelės, patarimų žeria išbandžiusieji kiaušinių marginimą tuo, ką turime po ranka. „Dabar aš parodysiu, kaip marginame kiaušinius su servetėle“, – rodo septynmetė kaunietė Amelija.

Klastingajam koronavirusui plintant, o gydytojams reikalaujant griežtai laikytis karantino, kai kurie tautiečiai į tokius reikalavimus moja. Ypač nenoriai raginimams nesibūriuoti grupėse, vengti kontakto, ir likti namie priešinasi jaunimas. Vieni, drasko „STOP“ juostas stadionuose ir toliau naudojasi metaliniais treniruokliais, kiti sugeba dar ir nevykusiai juokauti – viešajame transporte spjaudytis į šalis ir taip gąsdinti žmones.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Šalyje švenčiamas Verbų sekmadienis, tiesa, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje – Didžioji savaitė dėl paskelbto karantino prasidėjo be didesnio šurmulio. Bažnyčiose dvasininkai meldėsi be žmonių. O štai savo pasidarytas verbas, ar iš miško atsineštą kadagio šakelę maldininkai laikė prie radijo, televizoriaus, ar kompiuterio ekrano, ir  kunigų aukojamas mišias stebėjo nuotoliniu būdu.

To Lietuvos bažnyčios istorijoje dar nebuvo – dėl karantino Velykos nebus perkeltos, bet daugumos mums įprastų šventinių tradicijų šiemet bažnyčia atsisako. Verbų sekmadienį nebus šventinamos kadagio šakelės, o Velykų rytą mišias kunigai aukos be maldininkų. Ir tai bus daroma tik šalies Katedrose. Šiandien į Vilniaus Arkikatedrą negalima kojos kelti ne tik turistams, pakliūva čia ir tik vos vienas kitas maldininkas.

Nors koronavirusas ne tik šimtus tautiečių guldo į ligos patalą, bet ir toliau šienauja gyvybes, sveikatos apsaugos ministras užsimojo sumažinti tyrimų apimtis. Vilniuje ir Kaune penktadienį vėlai vakare ministras Aurelijus Veryga nusprendė uždaryti du iš trijų mobilių patikros punktų ir palikti tik po vieną veikiantį. Esą laboratorijos nespėja atlikti tyrimų.

Prabėgus dviem karantino savaitėms, prekybininkai skelbia apie pasikeitusius pirkėjų įpročius. Jau niekas nebešluoja tualetinio popieriaus ar kruopų. Žmonės renkasi tas prekes, kurios praskaidrins kasdienybę – vyrai perka daugiau alaus, o moterys, negalinčios pasiekti grožio salonų, internetinėse parduotuvėse šluoja plaukų dažus, ar nagų tvarkymo priemones. O štai senjorai laiką leisdami namie nuotaiką sau pasikelia šokoladu ar kitokiais saldumynais.

Sostinėje vieno daugiabučio gyventojai pakliuvo į kaimynės pinkles: moteris atliktus gamtinius reikalus kaupia balkone. Kaimynė, kaip skundžiasi namo gyventojai, balkone prikaupusi butelių su šlapimu, vėliau jį išpila per langą. Smarvės neapsikentę žmonės sako ne kartą mynę valdiškų institucijų slenksčius, tačiau savivalės su šlapimu nesustabdo niekas. Lyg to būtų negana, iš moters buto pasipylė ir tarakonai. Daugiabučio gyventoja Melana į septintą aukštą keliauja laiptais.

Karantinas ne toks ir baisus, jeigu ir namie susirandame pramogų. Bent jau taip įrodė du sostinėje gyvenantys kaimynai saksofonininkai, vieną karantino vakarą sugalvoję palinksminti kaimynus gyva muzika. Palaikymą vienas kitam, ir, žinoma, medikams garsiai ir triukšmingai reiškia ir daugiau žmonių, vakarais rengia diskotekas balkonuose ar puošiantys namų langus palaikymo užrašais. Saksofonininkas Juozas Kuraitis išstoja iš savo balkono viename sostinės daugiabutyje.

Jei jus gąsdina ir vargina pratęstas karantinas bei užkrato grėsmė, priimkite tai natūraliai. Mat psichologai atviri – tokių išsigandusių ir išvargintų tautiečių dabar apstu ir kone kiekvienas jautresnis skundžiasi sau įtariantis pavojingojo viruso simptomus, ar dažnėjančiais panikos priepuoliais. Tačiau medikai ramina ir dalija patarimus, kaip išsaugoti sveiką protą ir kuo didesnę ramybę karantino kasdienybėje.

Prasidėjęs sėjos sezonas plonina daržininkų ir sodininkų pinigines. Sėklas perkantys žmonės skundžiasi, kad jos kasmet brangsta, bet ne visada pasėta morkos ar agurko sėkla išdygsta, o vėliau ne visada ir derlių duoda. Augalininkystės tarnyba sako, kad priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Viena jų – netinkama vasara, neleidusi gerai subrandinti sėklų, arba, kaip priduria sėklų pardavėjai, žmonės ne visada laikosi sėjos taisyklių. Daržininkės Ana ir Ina parduotuvėje dairosi sėklų.

Lietuvoje visi iškeliantys koją iš namų turėtų dėvėti respiratorių ar bent jau apsaugines kaukes. Tie, kas neturi medicininių, anot specialistų, gali drąsiai dėvėti medžiagines, tinka net ir skarelės ar šalikai, svarbu būtų uždengta burna ir nosis. Tiesa, kaukės nebūtinos vairuojant automobilį. Specialistai žeria patarimų, kokia kaukė saugiausia ir kaip ją prižiūrėti, jeigu ją pasigaminome savo rankomis ir ji yra daugkartinio naudojimo.

Vis grėsmingiau į Lietuvą žengiant koronavirusui, šalies medikai su užsikrėtusiais pacientais tebedirba plikomis rankomis – trūksta tiek apsauginių kaukių ar respiratorių, pirštinių ar kostiumų. Ypač sunku – šeimos gydytojams, pastarieji priversti patys iš po ranka esančių medžiagų – plastiko butelių, ar popierinių rankšluosčių gamintis kaukes ar kitokias veido apsaugas. Specialistai sako, esą dažnu atveju savadarbės kaukės yra tiesiog psichologinė apsauga, bet nuo realios grėsmės vargiai saugo.

Dėl šalyje paskelbto karantino besituokiantieji atsisako planų tuoktis. Ir ne tik todėl, kad pobūvių salės užsivėrusios, arba vaišes galima tik išsinešti, bet ir todėl, kad dalis jaunikių ar nuotakų tiesiog negali atvykti į Lietuvą. Gerokai apsunko ir mirusiųjų palydėjimas anapilin: artimieji šarvojimo salėse su jais atsisveikinti turi ne paras, o vos valandą ar pusvalandį.  Prie Vilniaus laidojimo rūmų renkasi mirusiųjų artimieji, rankose ne tik gėlės bet ir respiratoriai.

Plungėje policijai teko šturmuoti prieš savaitę iš Prancūzijos grįžusio, ir koronavirusu galimai užsikrėtusio plungiškio namus. Plungiškis ne tik neįsileido medikų, bet ir peiliu puolė į jo namus įsilaužiusius pareigūnus. Policininkai nenukentėjo, o vyrui greitosios mašinoje jėga buvo paimtas tyrimas dėl koronaviruso. Vėliau jis grąžintas namo, mat dėl agresyvaus elgesio medikai ligoninėje jo palikti nenorėjo.

Aplinkos ministerijos kancleris Lietuvai pateikė pas mus dar negirdėtą idėją: varninius paukščius išmokyti iš miestų gatvių rinkti nuorūkas. Ministerijos valdininkas sako, kad toks siūlymas nėra laužtas iš piršto. Tokiais tvarkdariais sparnuočiai dirba kai kuriuose miestuose Europos Vakaruose. Tiesa, Aplinkos ministras ir ornitologai nėra tokie entuziastingi.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Koronovirusui sėjant grėsmę, medikų sąjūdis kreipėsi į bažnyčią dėl kai kurių bažnytinių tradicijų pakeitimo. Tačiau Lietuvos vyskupų konferencija išgirdo tik dalį medikų prašymų. Esminis, dėl ko sveikatos apsaugos specialistai baiminasi labiausiai – komunijos dalijimas į burną, o ne į rankas, kaip tai daroma Vakarų Europoje, išgirstas nebuvo. Kunigai nusileido tik tiek – komuniją dalys kaip daliję, tik štai ne plikomis rankomis, o su pirštinėmis.

Santaros klinikose ištisus mėnesius besigydančiais pacientais rūpinasi ne tik medikai. Neseniai sunkiau sergančių žmonių palatose pradėjo lankytis savanoriai – specialiai apmokyti žmonės, kurie pacientams nuperka skanumynų, vaistų, palaiko psichologiškai, ar net sugalvoja, ką veikti ilgomis dienomis gulint palatoje.

Dvejos Vilniaus kapinės užsimojo apmokestinti įvažiavimą į kapines. Norintieji iš pagrindų susitvarkyti artimųjų kapus Liepkalnio, Eufrosinijos bažnyčios parapijai priklausančiose kapinėse, turi susimokėti 10 eurų, arba 28 eurus už tris kartus. Kiek mažesnis mokestis, 7 eurai, bus imamas iš tvarkytojų Rokantiškių kapinėse.

Dėl koronaviruso epidemijos svetur Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie dirba arba iš namų, arba jiems išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Sveiki, tačiau su ligos biuleteniais dienas namie jau leidžia du šimtai lietuvių. Tarp tokių ir Riešės gimnazijos pedagogai, kurie per mokinių atostogas poilsiavo viruso apimtoje Šiaurės Italijoje. Mažiausiai penkis kartus per dieną šluostę ir dezinfekcinį skystį į rankas pastarosiomis dienomis ima Vilniaus rajono Riešės gimnazijos valytojos.

Nors Lietuvoje dar nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, nėra duomenų apie sergančius lietuvius užsienyje kai kurie žmonės mūsų šalyje jau puolė į paniką ar net isteriją. Parduotuvėse dalis žmonių nuo lentynų šluoja ilgo galiojimo maisto produktus, vaistinėse nebelikus apsauginių kaukių jau ima trukti dezinfekcinio skysčio. Medikai ragina nepanikuoti, laikytis higienos, ir sekti specialistų rekomendacijas.

Šalies miestai ir miesteliai antradienį kvepia Užgavėnių blynais, mat iš kiemų varyta bent trumpam juose pasirodžiusi žiema. Pagal senuosius papročius, persirengę velniais ir raganomis, kanapiniais ir lašininiais, reikia ne tik varyti žiemą, bet ir labai sočiai prisivalgyti. Kaip juokauja senosios kultūros žinovai, pilvai turi būti kietesni už kaktą. Tiesa, net ir vyresnės kartos žmonės neslepia, kad švęsti Užgavėnes primiršta ir jie. Senjorė Aldona nuo ankstaus ryto sukasi virtuvėje.

Koronavirusui toliau sėjant mirtį Kinijoje, lietuviai masiškai atšaukia keliones ne tik į šią šalį. Gerokai mažiau, kaip sako kelionių organizatoriai, norinčiųjų vykti į Tailandą, Vietnamą ar kitas Azijos šalis. Tiesa, draudikai sako, iš anksto nusipirkusiems keliones, bet pabūgusiems važiuoti į bet kurią Azijos šalį, vien todėl, kad yra baisu, kelionės pinigai grąžinti nebus. Organizatoriai siūlo vienintelę alternatyvą – keisti kelionės datą.

Norime visą pavasarį ir vasarą būti labai energingi? Tuomet šiandien turėtume daug sportuoti, šokti. O tiems kas nori gražios odos, dar šiandien reikia nusiprausti lediniu vandeniu. Tokius patarimus dalija etnologai, mat šiandien minima pavasario pranašo – vieversio diena. Senovėje tai buvusi šventinė, kupina draudimų, ir patarimų diena. Vieversio arba kitaip dar švento Motiejaus diena, buvusi ir orų spėjimų diena.

Sukanka lygiai trisdešimt metų nuo dienos, kai šalyje įvyko pirmi laisvi rinkimai nulėmę tai, kad šiandien gyvename laisvoje šalyje. Mat tauta, kaip niekada tvirtai pasisakė – balsuojanti už Lietuvos laisvę, štai todėl užtikrinai, didelę persvara prieš komunistus rinkimus laimėjo ir į valdžią atėjo Sąjūdis. Nepadėjo Lietuvos komunistams patekti į valdžią, net ir tai, kad gerokai iki rinkimų mūsų šalyje apsilankė ir pats Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.