Edita Vilkelienė

Lietuvos kultūros sostinę Trakus krečia viešųjų tualetų skandalas. Mat už beveik pusantro šimto tūkstančių eurų įrengtos tupyklos ėmė gesti vos tik atsivėrė duris vietiniams ir miesto svečiams. Į Trakus plūstantys turistai skundžiasi, kad prispirti gamtinių reikalų turi skubėti į krūmus už prabangaus tualeto, arba ieškoti artimiausių miškų. O kai kas tupia tiesiai po daugiabučių balkonais, mat tualetų problema kultūros sostinėje žmones kamuoja jau ne vienerius metus.

Specialistams paskelbus apie naują erkių rūšį, chemija parazitus naikinančias įmones užplūdo žmonių prašymai susidoroti ir su mirtį sėjančiais voragyviais. Aiškėja, kad kalbos, jog chemija naikinti erkių Lietuvoje negalima – iš piršto laužtos. Mat apstu įmonių, gaunančių leidimus vykdyti tokią veiklą. Kiek chemijos pakliūva į aplinką, ir kodėl žūsta ne tik dvi pavojingos, bet ir šimtai gamtai naudingų erkių rūšių, šalyje galvos per daug nesuka nė viena valdiška institucija.

Pasibaigus karantinui, medikus užplūdo nerimo ar depresijos simptomus jaučiantys žmonės. Specialistai aiškina, kad tokių pacientų jau po karantino padaugėjo net 3-4 kartus. Vizito laukiančiųjų virtualios eilės tįsta poliklinikose, psichikos centruose, apie tai vis garsiau kalba ir pacientus vienijančių organizacijų atstovai. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariai prieš kamerą mielai užtraukia vieną kitą dainą.

Valdžiai prakalbus apie privalomą kaukių dėvėjimą tautiečiai ėmė šluoti vaistines. Iš lentynų masiškai graibstomos kaukės ir vienkartinės pirštinės. Kai kur sandėliuose jų jau nebeliko. Visgi sveikatos apsaugos ministras ramina, esą kaukių užteks, o kol sergamumas toks kaip dabar, privalomo kaukių dėvėjimo nebus. Vilnietė Onutė į šalia namų esančią vaistinę užsuko ne tik vaistų, bet ir kaukių. Tačiau čia jos iššluotos: „Ne, bet jau kitą savaitę, kitą savaitę.

Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje gali knibždėti net erkių. Tiek savivaldybė, tiek kapines prižiūrinti įmonė atkerta – žolė pjaunama kaip numatyta taisyklėse – prie pagrindinių kelių, o štai apie kapavietes susitvarkyti turi patys mirusiųjų artimieji.

Istorinis įvykis numizmatams ir ne tik – Lietuvos bankas pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje, skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Naujiena skirta pagerbti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus. Esą tokie projektai padės ateityje apsispręsti ar galima pereiti prie virtualių pinigų. Tiesa, atsiskaityti parduotuvėje su skaitmenine moneta už prekes bent jau kol kas nepavyks.

Vilniaus universitete mediciną studijuojantiems studentams atsivėrė daugiau galimybių mokytis ne kremtant sausą teoriją, bet prisiliečiant prie tikro žmogaus kūno. Universitetas skelbia sulaukęs rekordiškai daug – septyniasdešimties žmonių prašymų po mirties savo kūną paaukoti mokslui. Ir devynių tokių žmonių pareikšta valia pernai jau buvo įvykdyta, mirusiųjų kūnai tarnauja medicinai.

Įsivyravus ekstremaliai karštiems orams, odos ligų specialistai ir alergologai ragina saugotis. Mat itin karšta saulė, pasak medikų, mūsų odai labai nedraugiška. Tačiau daugelis į medikų raginimus vengti tiesioginių spindulių moja ranka. Pastaraisiais metais daugėja sergančiųjų odos vėžiu, daugiau ir tų, kam dėl kaitrios saulės pasireiškia ir alerginės reakcijos. Ypač, jeigu į paplūdimį keliaujame pasikvėpinę kvepalais.

Mokslininkai skelbia Lietuvoje atradę naują erkės rūšį, iki šiol dažniausiai sutiktą centrinėje Europoje. Ši erkė pavojinga tuo, kad vystosi vasarą, tad atsikvėpti nuo ligas platinančio gyvio nebus kada: vienos erkės pavojų kelia rudenį ir pavasarį, šios kels vasarą. Vilnietė pasakoja karantiną praleidusi namuose, bet ligą pasigavo tiesiog namo kieme. Specialistai svarsto, kad ateityje gali reikėti net ir naujų skiepų.

Koronavirusui vis dar sėjant baimę, kai kurie tautiečiai atsisuka į istorinius laikus: norėdami greičiau sustabdyti pandemiją, keliauja melstis prie istorinius laikus menančių paveikslų arba lanko tas vietas, kurios žymi didžiųjų epidemijų Lietuvoje laikus. Istorijos žinovai aiškina, kad infekcijos Lietuvą kankino net ne kartą.  Pasak istorikų, kai kurie susirgimai esą labai panašūs į dabar žmones bauginantį koronavirusą, o ir gelbėjosi būdai esą buvo panašūs.

Iki Joninių likus visai nedaug laiko, senosios kultūros žinovai ragina šventimui pasiruošti anksčiau. Iš anksto reikia surinkti ir žoles būsimam Joninių vainikui, tada esą plukdomas jis ir neskęs, ir nupinti bus paprasčiau. Pasiruošti reikia ir būrimams, etnologai sako, kad Joninių naktis prilygsta Kūčių vakarui, kai pildosi visi burtai. Ypač, jeigu buriasi jaunimas, siekiantis susirasti sau porą.

Į sostinę atkeliavo itin retas, Europoje labai saugomas gyvis – niūriaspalvis auksavabalis. Kaip sako gamtininkai, prieš dešimt ir daugiau metų miško, ar parko lankytojų akį džiuginęs vabalas, dabar Lietuvoje sutinkamas itin retai. Tad mokslininkams teko gerokai pasukti galvą, kaip atkurti jo populiaciją. Todėl nutarta gyvį veisti dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi yra labai trapus,  pats procesas visiems tapo iššūkiu.

Atėjus karščiams, žmonės plūsta į paplūdimius mėgautis saulės voniomis ir po ilgesnio buvimo namie pamerkti kojas į šylantį vandenį. Specialistai sako, šiluma lepins ir toliau, tad vandens temperatūra greičiau kils ne tik tvenkiniuose, ežeruose, bet ir jūroje. Tačiau perspėja, kad maudytis galime ne visur. Apie vandens kokybę po liūčių ir kur bristi nereikėtų, atsakymai tiesiai iš maudynių vietų. Baltijos bangos jau kviečia prie jūros. Vandens temperatūra 13 laipsnių, oro – 27 laipsniai.

Premjero Sauliaus Skvernelio kelią aprašinėjusiam buvusiam Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulio patarėjui Gediminui Vaitkevičiui gresia baudžiamoji atsakomybė – prokuratūra šiandien paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo. Kai kurie teisininkai tokiu teisėsaugininkų žingsniu piktinasi, esą baudžiamoji byla keliama nepagrįstai.

Karantino pradžioje šlavę kruopas, dabar tautiečiai tuština sporto prekių parduotuvių lentynas. Prekybininkai sako vos spėjantys jas pildyti, o dažnai pildyti net ir nėra kuo, mat lieknėti padedančio inventoriaus gamintojai nespėja gaminti ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Dietologai paantrina, žmonės sportuoja, mat per kelis karantino mėnesius mažai judėjo ir intensyviai valgė ne tik kruopas, bet ir saldumynus.

Medikai sunerimę – artėjantis šiltasis sezonas padidins ir taip jau it ant mielių augantį sergamumą kirmėlinėmis ligomis. Per pirmąjį šių metų mėnesį į medikus kreipėsi daugiau kaip pusšimtis pacientų. Dar tiek žmonių, kaip sako laboratorijos atstovai, tyrimus darosi privačiai, mat gydytojams pasisakyti apie kankinančias kirmėlines ligas gėdijasi. O užsikrėsti paprasta – tereikia nusiskinti ir suvalgyti neplautą braškę, ar paragauti ją turgavietėje.

Premjero Sauliaus Skvernelio kelias užkliuvo ir buvusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės, o vėliau ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjui Gediminui Vaitkevičiui. Kaip sako premjeras, prieš kelias paras pradėjęs marginti į jo namus vedantį kelią, vyras esą savo darbą pratęsė vakar, pirmą nakties. Užrašai įžeidžiantys, bet ar jie taps pretekstu pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus rajono policija dar sprendžia.

Klastingasis koronvavirusas įžiebė naują pavojingos infekcijos židinį Kernavėje. Liga nustatyta dviem iš keturių Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojams, dalyvavusiems privačioje šventėje, susirgo dar šeši miestelio gyventojai. Iš viso čia izoliacijoje atsidūrė apie keturiasdešimt žmonių.  Panašus židinys nustatytas ir Vilniaus rajone, Kalveliuose.

Norite, kad išsipildytų slapčiausias noras ar svajonė? Pasigaminkite ritualinę lėlę – tokias gamino senovės lietuviai, siekdami ne tik į namus prisikviesti laimę, bet ir apsaugoti juos nuo piktos akies. Iš natūralių medžiagų gamintos skudurinukės senovėje nestebino nieko. Šiandien ši tradicija, kaip sako tokių lėlių kūrimo mokanti menininkė, atgimsta. Kuria jas net ir netikintys magija, mat toks užsiėmimas virsta smagia pramoga. Tokias lėles jų fanai skuba gaminti dar iki Joninių.

Sodininkai ir daržininkai skundžiasi neatsiginantys kaip niekada gausiu kenkėjų antplūdžiu. Ypač daug bėdų pastarosiomis dienomis pridaro invazinės sraigės, šliužai, arba Lietuvoje nuo seno daržininkus varginantys kurkliai bei kurmiai. Atsikratyti neprašytais daržo svečiais, kaip sako mokslininkai nėra paprasta. Labai dažnai bejėgės būna jau ne tik liaudiškos priemonės, bet ir cheminės medžiagos.

Šeimos gydytojus užplūdo staigių oro permainų kankinami pacientai. Vieną dieną vasarišką šilumą, o kitą jau vėsą pajutę žmonės skundžiasi ne tik sąnarių skausmais, kraujagyslių ligų paūmėjimu, šokinėja ir cukraus kiekis kraujyje. Daugiau žmonių skundžiasi ir prastėjančia nuotaika. Orų žinovai sako prie staigių permainų turim pratintis, esą ateityje dėl klimato kaitos jų tik daugės.

Šiandien – kaimynų diena, o jos proga turime ir puikią žinią. Posakis apie džiaugsmą degant kaimyno tvartui grimzta į praeitį. Surengę specialų konkursą policijos pareigūnai pamatė, kiek džiaugsmo tautiečiams atneša gera kaimynystė. Kaimuose žmonės vieni kitiems padeda dirbti ūkio darbus, o štai kai kuriuose miestuose skamba istorijos, kai kaimynai net ir žmonių gyvybes gelbsti. „Kai pirkau sodą, man močiutė sakė, nežiūrėk kokia žemė, žiūrėk koks kaimynas.

Vieno sostinės daugiabučio gyventojas surengė egzotinių paukščių parodą ne kur kitur, o tiesiai ant savo buto balkono stogo. Pavydžiai žiūrėjęs kitas kaimynas neatsiliko – po balkonu įkurdino pliušinę mešką. Dar išmoningesni, senais futbolininkų batais papuošė medžių šakas, ar klozetuose ėmė tupdyti augalus.

Ar žinote, kad pagal indėnų legendą spalvotus ir tik gražius sapnus mums pritraukia, o košmarus sugaudo ne kas kitas, o sapnų gaudyklės? O kas jeigu dar prieš miegą apsilankytume prie didžiausios pasaulyje? Būtent tokia sapnų gaudyklė įrašyta į Pasaulio Gineso rekordų knygą, kuri yra ne kur kitur, o Lietuvoje – Asvejos regioniniame parke.

Turguose ar parduotuvėse jau pasirodė pirmosios lietuviško derliaus daržovės ir prieskoniai auginti ne tik šiltnamyje, o ir po atviru dangumi. Tiesa, smulkieji šviežių daržovių augintojai džiaugiasi – lietuviška žiema lyg ir leido užauginti skanumynus anksčiau, bet pripažįsta, kad karantinas sustabdė prekybą.  Savo užaugintus krapus turguje pirkėjai įsiūlo Maišiagaloje ūkininkaujanti Janina.

Nors visi įpratę Meilės dieną švęsti vasario 14–ąją, prisipažinti meilėje galima ir šiandien – gegužės tryliktąją, minint lietuvių meilės ir piršlybų deivės Mildos dieną. Senovėje jaunimas, kaip sako kai kurie etninės kultūros žinovai, šią šventę labai mėgo ir šventė iš peties – burdavosi, linksmindavosi, piršdavosi, iš meilės žolių virė arbatą. Šiandien ši šventė jau gerokai primiršta, arba virto tiesiog smagių žaidimų diena. „Gelsvė labai labai geras augalas. Prieskoninis augalas.

To Lietuvoje seniai nebuvo – vos per naktį po vasariškų orų Lietuvą aplankė snieguota žiema. O iškritęs sniegas kai kuriuos tautiečius džiugino romantiškais vaizdais, o štai kai kaim kėlė pyktį. Mat gamtos stichija vertė medžius, traukė elektros laidus. Tamsoje rytą pasitiko apie dešimt tūkstančių šalies gyventojų. Šoką patyrė ne tik žmonės, bet ir gyvūnija bei augmenija, pradėjusi krauti žiedus, ir tokios gamtos kiaulystės tikrai nesitikėjusi.

Prasidėjus kapų tvarkymo sezonui nesnaudžia ir verslininkai – reklamą apie teikiamas paslaugas jie palieka ant mirusiųjų kapų – kabina ant  kryžių, ar vizitines kaišioja į žvakides su liepsnojančiomis žvakėmis. Artimųjų kapus lankantys žmonės neslepia pasipiktinimo, esą taip besireklamuodami verslininkai peržengia visas padorumo ribas. O štai vartotojų teises ginanti tarnyba už tai žada ir daugiatūkstantinę baudą.

Kam karantinas jau gerokai pabodo, o štai kai kuriems gyvūnų globos namų gyventojams šis laikas pats smagiausias. Mat kaip sako tokių globos namų vadovai, pirmą kartą Lietuvoje atsirado tiek daug norinčių laikinai globai paimti šuniuką ar katiną. O tokia globa esą labai reikalinga, ypač tiems augintiniams, kurie tik paskiepyti ir laukia, kol susidarys imunitetas. Daugiabučio laiptais leidžiasi ir pasivaikščioti keliauja vilnietės Agnės laikinoji globotinė dvejų Luna.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Daugiau nei mėnesį Lietuvoje trunkantis karantinas dažną privertė imtis neįprastos veiklos – dainininkus pavertė maisto gamintojais, virėjus privertė mokytis siuvimo, o štai siuvėjus – griebtis kompiuterinių pamokų. O kai kam buto erdvę teko pritaikyti sportavimui, o vonios kambarius paversti grožio salonais. Kažko išmokę tautiečiai džiūgauja – karantinas ne tik įkalino namie, bet ir davė apčiuopiamos naudos.

Valdžiai švelninant karantiną, džiugesnės dienos ir vestuvininkams. Nuo ketvirtadienio į santuokos ceremoniją jau galima atsivesti ne tik liudytojus, bet ir fotografus. Tiesa, net ir tai nesulaiko būsimų jaunavedžių nuo vestuvių datų perkėlimo į vėlesnį laiką, kartais net ir į kitus metus. Bent jau Vilniaus santuokų rūmai skaičiuoja, kad šiemet per karantino mėnesį žmonių sutuokė perpus mažiau nei pernai tokiu pat metu.

Nuo koronaviruso uoliai besisaugantys lietuviai daugybę kartų per dieną plauna ir dezinfekuoja rankas, bet ne visiems tai baigiasi gerai.  Kosmetologus ir dermatologus užplūdo besiskundžiantieji suskeldėjusia, pleiskanojančia, ar net žaizdota rankų oda. Vieni pacientai teigia, kad dezinfektantai dirgina odą, kiti guodžiasi ir prasidėjusiomis rankų odos ligomis. Specialistai žeria patarimų, esą dabar rankoms reikia dar geresnės priežiūros nei anksčiau.

Karantine švenčiamos Motinos dienos išvakarėse gėlių pardavėjai šoka viliotinį – vienur pirkėjams siūlo kaip niekada ankstyvus bijūnų žiedus, ar vėlyvesnes tulpes. Gėlių ūkiai parduoda ne tik pavasarines, bet ir vasarą žydinčias gėles. Kai kurie verslininkai sako bent jau Lietuvoje augintų gėlių nebrangins, tuo metu už įvežtines skintas gėles šiemet pirkėjai mokės brangiau. Verslininkai neslepia, net ir tai nepadės gelbėjantis nuo dėl karantino patirtų nuostolių.

Po daugiau nei mėnesį trunkančio karantino, paskelbus antrą jo švelninimo etapą, duris pravėrė grožio salonai, lauko kavinės. Keli miestai į darželius jau priima ir daugiau vaikų, nuo šiandien galima lankytis archyvuose, bibliotekose, muziejuose. Tiesa, valdžia sako, karantinas pratęstas iki gegužės vienuoliktos, tad nenustebkime, jeigu pakliūsime ne visur ir gausime ne visas paslaugas, pavyzdžiui, grožio salonuose. O kai kurios jų mums kainuos brangiau nei iki karantino.

Kol darbuotojai karantinuojasi, vietoj jų biuruose ar restoranuose šeimininkauja tarakonai ir žiurkės. Kai kurios su šiais kenkėjais kariaujančios įmonės sako gaunančios kone dvigubai iškvietimų, nei buvę iki karantino. Mat atėję trumpam į darbą žmonės randa ir žiurkių sugraužtus laidus, ir tarakonus, keliaujančius iš patalpos į patalpą. Daugiau tarakonų ir žiurkių tenka naikinti ir daugiabučiuose, kur neseniai buvo užvirinti šiukšlių vamzdžiai.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Kol tautiečiai bijodami koronaviruso karantinuojasi ir realų gyvenimą keičia į virtualų, sukčiai nesnaudžia. Socialiniuose tinkluose vienas po kito pasipylė siūlymai ir pigesnių kaukių parūpinti, ir dezinfekcinio skysčio atsiųsti. O kur dar garsių prekių ženklų drabužiai – šiuo metu internete apgavikai siūlo juos ir už keturiskart mažesnę kainą, nei jie kainuoja įprastoje parduotuvėje. Tik štai pareigūnai įspėja neužkibti ant panašių kabliukų.

Visiems liūdintiems, kad ir per Velykas dėl karantino negalime iškelti kojos iš namų, etnografai pataria nenukabinti nosies ir prisiminti tokius kiaušinių marginimo papročius, kokiems laiko paprastai neturime. O štai tiems, kas neturi menininko gyslelės, patarimų žeria išbandžiusieji kiaušinių marginimą tuo, ką turime po ranka. „Dabar aš parodysiu, kaip marginame kiaušinius su servetėle“, – rodo septynmetė kaunietė Amelija.

Klastingajam koronavirusui plintant, o gydytojams reikalaujant griežtai laikytis karantino, kai kurie tautiečiai į tokius reikalavimus moja. Ypač nenoriai raginimams nesibūriuoti grupėse, vengti kontakto, ir likti namie priešinasi jaunimas. Vieni, drasko „STOP“ juostas stadionuose ir toliau naudojasi metaliniais treniruokliais, kiti sugeba dar ir nevykusiai juokauti – viešajame transporte spjaudytis į šalis ir taip gąsdinti žmones.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Šalyje švenčiamas Verbų sekmadienis, tiesa, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje – Didžioji savaitė dėl paskelbto karantino prasidėjo be didesnio šurmulio. Bažnyčiose dvasininkai meldėsi be žmonių. O štai savo pasidarytas verbas, ar iš miško atsineštą kadagio šakelę maldininkai laikė prie radijo, televizoriaus, ar kompiuterio ekrano, ir  kunigų aukojamas mišias stebėjo nuotoliniu būdu.

To Lietuvos bažnyčios istorijoje dar nebuvo – dėl karantino Velykos nebus perkeltos, bet daugumos mums įprastų šventinių tradicijų šiemet bažnyčia atsisako. Verbų sekmadienį nebus šventinamos kadagio šakelės, o Velykų rytą mišias kunigai aukos be maldininkų. Ir tai bus daroma tik šalies Katedrose. Šiandien į Vilniaus Arkikatedrą negalima kojos kelti ne tik turistams, pakliūva čia ir tik vos vienas kitas maldininkas.

Nors koronavirusas ne tik šimtus tautiečių guldo į ligos patalą, bet ir toliau šienauja gyvybes, sveikatos apsaugos ministras užsimojo sumažinti tyrimų apimtis. Vilniuje ir Kaune penktadienį vėlai vakare ministras Aurelijus Veryga nusprendė uždaryti du iš trijų mobilių patikros punktų ir palikti tik po vieną veikiantį. Esą laboratorijos nespėja atlikti tyrimų.

Prabėgus dviem karantino savaitėms, prekybininkai skelbia apie pasikeitusius pirkėjų įpročius. Jau niekas nebešluoja tualetinio popieriaus ar kruopų. Žmonės renkasi tas prekes, kurios praskaidrins kasdienybę – vyrai perka daugiau alaus, o moterys, negalinčios pasiekti grožio salonų, internetinėse parduotuvėse šluoja plaukų dažus, ar nagų tvarkymo priemones. O štai senjorai laiką leisdami namie nuotaiką sau pasikelia šokoladu ar kitokiais saldumynais.

Sostinėje vieno daugiabučio gyventojai pakliuvo į kaimynės pinkles: moteris atliktus gamtinius reikalus kaupia balkone. Kaimynė, kaip skundžiasi namo gyventojai, balkone prikaupusi butelių su šlapimu, vėliau jį išpila per langą. Smarvės neapsikentę žmonės sako ne kartą mynę valdiškų institucijų slenksčius, tačiau savivalės su šlapimu nesustabdo niekas. Lyg to būtų negana, iš moters buto pasipylė ir tarakonai. Daugiabučio gyventoja Melana į septintą aukštą keliauja laiptais.

Karantinas ne toks ir baisus, jeigu ir namie susirandame pramogų. Bent jau taip įrodė du sostinėje gyvenantys kaimynai saksofonininkai, vieną karantino vakarą sugalvoję palinksminti kaimynus gyva muzika. Palaikymą vienas kitam, ir, žinoma, medikams garsiai ir triukšmingai reiškia ir daugiau žmonių, vakarais rengia diskotekas balkonuose ar puošiantys namų langus palaikymo užrašais. Saksofonininkas Juozas Kuraitis išstoja iš savo balkono viename sostinės daugiabutyje.

Jei jus gąsdina ir vargina pratęstas karantinas bei užkrato grėsmė, priimkite tai natūraliai. Mat psichologai atviri – tokių išsigandusių ir išvargintų tautiečių dabar apstu ir kone kiekvienas jautresnis skundžiasi sau įtariantis pavojingojo viruso simptomus, ar dažnėjančiais panikos priepuoliais. Tačiau medikai ramina ir dalija patarimus, kaip išsaugoti sveiką protą ir kuo didesnę ramybę karantino kasdienybėje.

Prasidėjęs sėjos sezonas plonina daržininkų ir sodininkų pinigines. Sėklas perkantys žmonės skundžiasi, kad jos kasmet brangsta, bet ne visada pasėta morkos ar agurko sėkla išdygsta, o vėliau ne visada ir derlių duoda. Augalininkystės tarnyba sako, kad priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Viena jų – netinkama vasara, neleidusi gerai subrandinti sėklų, arba, kaip priduria sėklų pardavėjai, žmonės ne visada laikosi sėjos taisyklių. Daržininkės Ana ir Ina parduotuvėje dairosi sėklų.