REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais.

REKLAMA

Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis. Nors ir dviem savaitėmis vėluodama, prasidėjo pavasarinė varliagyvių migracija. Pabudusios po žiemos miego, į drėgnesnes, pelkėtas, vietas, pirmiausia keliauja rusvosios varlės.

Laikinieji atitvarai, kaip sako Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistai, padės apsaugoti migruojančias varles ir jų giminaites rūpužes, bei kitus varliagyvius, nuo žūties po automobilių ratais.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia yra rekreacinė teritorija, labai daug žmonių čia būna mėgstančių pasivaikščioti, kurie atvažiuoja čia ir su mašinomis. Tai visada ant kelio būdavo pritraiškyta šimtai varlių. Patys žmonės suprasdavo, kad tai yra negerai, ir prašė mūsų ieškoti sprendimų“, – sako parkų direkcijos atstovas Rokas Butkus.

REKLAMA

Štai todėl vienas sprendimų ir buvo – varles apsaugoti ne tik laikina tvora. Dar didesni parkų teritorijų plotai tveriami nuolatine, betonine, atitinkančia europinius standartus, tvora, arba kitaip vadinama varlių tuneliais bei perėjomis.

O apsauga, kaip sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius, varliagyviams tiesiog būtina. Kasmet Lietuvoje žūva jau net ne tūkstančiai, o milijonai varlių, rūpužių, kitų migruojančių šaltakraujų.

„Sakykim, du-trys tūkstančiai varlių keliauja tuo maršrutu. Jeigu vienoje vietoje žūsta penki šimtai, o jeigu Lietuvoje tokių vietų yra penki tūkstančiai, tai padauginkite. Aš tikrai nepamažinau. Tokių panašių vietų yra labai daug“, – pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Ir ne tik skriejantys automobiliai traiško varles.

O dar pavojingiau štai tokioms gražuolėms – deginama žolė. Net jeigu varlytė ir išsigelbėja, ji jau nebeturės palikuonių.

„Neužmirškime, kad varliagyvių oda yra be galo jautri. Ji labai pralaidi, nes vandenyje, varliagyviai neturėdami žiaunų gali išbūti valandų valandas, kvėpuoti pro odą. Taigi jų oda visai kitokių funkcijų dangalas. Ir štai gaisravietės cheminių pelenų reakcija gali būti pražūtinga“, – teigia S. Paltanavičius.

Kai kur varlės iš vienos kelio pusės į kitą pernešamos kibirais. Per dieną aktyvesniu varlių migracijos metu, taip persikelia apie pusė tūkstančio gražuolių. Atgal jau jos grįš rudeniop, kai ims ruoštis žiemos miegui.

O manantiems, kad varlių saugoti neverta gamtininkai turi žinią – jeigu Lietuvoje jų neliktų, uodų, musių ir įkyrių vabzdžių smarkiai padaugėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų