Edita Vilkelienė

Vis grėsmingiau į Lietuvą žengiant koronavirusui, šalies medikai su užsikrėtusiais pacientais tebedirba plikomis rankomis – trūksta tiek apsauginių kaukių ar respiratorių, pirštinių ar kostiumų. Ypač sunku – šeimos gydytojams, pastarieji priversti patys iš po ranka esančių medžiagų – plastiko butelių, ar popierinių rankšluosčių gamintis kaukes ar kitokias veido apsaugas. Specialistai sako, esą dažnu atveju savadarbės kaukės yra tiesiog psichologinė apsauga, bet nuo realios grėsmės vargiai saugo.

Dėl šalyje paskelbto karantino besituokiantieji atsisako planų tuoktis. Ir ne tik todėl, kad pobūvių salės užsivėrusios, arba vaišes galima tik išsinešti, bet ir todėl, kad dalis jaunikių ar nuotakų tiesiog negali atvykti į Lietuvą. Gerokai apsunko ir mirusiųjų palydėjimas anapilin: artimieji šarvojimo salėse su jais atsisveikinti turi ne paras, o vos valandą ar pusvalandį.  Prie Vilniaus laidojimo rūmų renkasi mirusiųjų artimieji, rankose ne tik gėlės bet ir respiratoriai.

Plungėje policijai teko šturmuoti prieš savaitę iš Prancūzijos grįžusio, ir koronavirusu galimai užsikrėtusio plungiškio namus. Plungiškis ne tik neįsileido medikų, bet ir peiliu puolė į jo namus įsilaužiusius pareigūnus. Policininkai nenukentėjo, o vyrui greitosios mašinoje jėga buvo paimtas tyrimas dėl koronaviruso. Vėliau jis grąžintas namo, mat dėl agresyvaus elgesio medikai ligoninėje jo palikti nenorėjo.

Aplinkos ministerijos kancleris Lietuvai pateikė pas mus dar negirdėtą idėją: varninius paukščius išmokyti iš miestų gatvių rinkti nuorūkas. Ministerijos valdininkas sako, kad toks siūlymas nėra laužtas iš piršto. Tokiais tvarkdariais sparnuočiai dirba kai kuriuose miestuose Europos Vakaruose. Tiesa, Aplinkos ministras ir ornitologai nėra tokie entuziastingi.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Koronovirusui sėjant grėsmę, medikų sąjūdis kreipėsi į bažnyčią dėl kai kurių bažnytinių tradicijų pakeitimo. Tačiau Lietuvos vyskupų konferencija išgirdo tik dalį medikų prašymų. Esminis, dėl ko sveikatos apsaugos specialistai baiminasi labiausiai – komunijos dalijimas į burną, o ne į rankas, kaip tai daroma Vakarų Europoje, išgirstas nebuvo. Kunigai nusileido tik tiek – komuniją dalys kaip daliję, tik štai ne plikomis rankomis, o su pirštinėmis.

Santaros klinikose ištisus mėnesius besigydančiais pacientais rūpinasi ne tik medikai. Neseniai sunkiau sergančių žmonių palatose pradėjo lankytis savanoriai – specialiai apmokyti žmonės, kurie pacientams nuperka skanumynų, vaistų, palaiko psichologiškai, ar net sugalvoja, ką veikti ilgomis dienomis gulint palatoje.

Dvejos Vilniaus kapinės užsimojo apmokestinti įvažiavimą į kapines. Norintieji iš pagrindų susitvarkyti artimųjų kapus Liepkalnio, Eufrosinijos bažnyčios parapijai priklausančiose kapinėse, turi susimokėti 10 eurų, arba 28 eurus už tris kartus. Kiek mažesnis mokestis, 7 eurai, bus imamas iš tvarkytojų Rokantiškių kapinėse.

Dėl koronaviruso epidemijos svetur Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie dirba arba iš namų, arba jiems išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Sveiki, tačiau su ligos biuleteniais dienas namie jau leidžia du šimtai lietuvių. Tarp tokių ir Riešės gimnazijos pedagogai, kurie per mokinių atostogas poilsiavo viruso apimtoje Šiaurės Italijoje. Mažiausiai penkis kartus per dieną šluostę ir dezinfekcinį skystį į rankas pastarosiomis dienomis ima Vilniaus rajono Riešės gimnazijos valytojos.

Nors Lietuvoje dar nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, nėra duomenų apie sergančius lietuvius užsienyje kai kurie žmonės mūsų šalyje jau puolė į paniką ar net isteriją. Parduotuvėse dalis žmonių nuo lentynų šluoja ilgo galiojimo maisto produktus, vaistinėse nebelikus apsauginių kaukių jau ima trukti dezinfekcinio skysčio. Medikai ragina nepanikuoti, laikytis higienos, ir sekti specialistų rekomendacijas.

Šalies miestai ir miesteliai antradienį kvepia Užgavėnių blynais, mat iš kiemų varyta bent trumpam juose pasirodžiusi žiema. Pagal senuosius papročius, persirengę velniais ir raganomis, kanapiniais ir lašininiais, reikia ne tik varyti žiemą, bet ir labai sočiai prisivalgyti. Kaip juokauja senosios kultūros žinovai, pilvai turi būti kietesni už kaktą. Tiesa, net ir vyresnės kartos žmonės neslepia, kad švęsti Užgavėnes primiršta ir jie. Senjorė Aldona nuo ankstaus ryto sukasi virtuvėje.

Koronavirusui toliau sėjant mirtį Kinijoje, lietuviai masiškai atšaukia keliones ne tik į šią šalį. Gerokai mažiau, kaip sako kelionių organizatoriai, norinčiųjų vykti į Tailandą, Vietnamą ar kitas Azijos šalis. Tiesa, draudikai sako, iš anksto nusipirkusiems keliones, bet pabūgusiems važiuoti į bet kurią Azijos šalį, vien todėl, kad yra baisu, kelionės pinigai grąžinti nebus. Organizatoriai siūlo vienintelę alternatyvą – keisti kelionės datą.

Norime visą pavasarį ir vasarą būti labai energingi? Tuomet šiandien turėtume daug sportuoti, šokti. O tiems kas nori gražios odos, dar šiandien reikia nusiprausti lediniu vandeniu. Tokius patarimus dalija etnologai, mat šiandien minima pavasario pranašo – vieversio diena. Senovėje tai buvusi šventinė, kupina draudimų, ir patarimų diena. Vieversio arba kitaip dar švento Motiejaus diena, buvusi ir orų spėjimų diena.

Sukanka lygiai trisdešimt metų nuo dienos, kai šalyje įvyko pirmi laisvi rinkimai nulėmę tai, kad šiandien gyvename laisvoje šalyje. Mat tauta, kaip niekada tvirtai pasisakė – balsuojanti už Lietuvos laisvę, štai todėl užtikrinai, didelę persvara prieš komunistus rinkimus laimėjo ir į valdžią atėjo Sąjūdis. Nepadėjo Lietuvos komunistams patekti į valdžią, net ir tai, kad gerokai iki rinkimų mūsų šalyje apsilankė ir pats Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja – šylant klimatui daugėja sergančiųjų kirmėlinėmis ligomis. Palyginti su pernai sausiu, šiemet užsikrėtusių kirmėlėmis ir susirgusiųjų askaridoze – du kartus daugiau. Parazitologai sako, kad dėl šiltos žiemos parazitų kiaušinėliai neįšalo, todėl dabar gyventojai higienos turi laikytis itin uoliai. Mat užsikrėsti šia parazitine liga labai lengva. Sveikatos specialistai sako, kad įpročio ragauti turguje turėtume atsikratyti.

Nors už lango žiema labiau primena pavasarį, gyvūnų mylėtojai neatsispiria norui pasidalyti maistu su miško ar vandens gyventojais. Gamtininkai ir medžiotojai grūmoja, kai už lango pliusas ir nėra sniego, papildomai šerti žvėrių ar paukščių tikrai nereikia. Taip lengvai galima juos ir susargdinti, be reikalo teršiama ir gamta. Be to, taip atpratiname gyvūnus pačius ieškoti maisto.

Šiandien Lietuvos santuokų rūmuose ir bažnyčiose – besituokiančiųjų antplūdis. Poros, įtikėjusios magiška skaičių galia, kurti šeimą nusprendė būtent šiandien – vadinamą dvejetukų ir nulių dieną. Ir ne tik šiandien, bet ir poryt, kai kalendoriuose puikuosis skaičius dvidešimt du. Tiesa, numerologai sako, esą jaunieji kiek prašovė, dvejetas nėra tinkama diena tuoktis. Nors čia pat priduria, kad tinkamai vestuves atšventus, gyvenimas gali būti ir labai sėkmingas.

Ekstremalių situacijų valdymo specialistai vėl sukelti ant kojų – Alytuje medikai skubiai iškviesti pas vyrą, kuris neseniai grįžo iš Kinijos. Pacientas skubiai išvežtas į Kauno klinikinę ligoninę. Pasak specialistų, vyras – ne Lietuvos pilietis. Jis su žmona lietuve atvyko į Alytų paviešėti pas uošvius. Važiavęs paviešėti ir čia gyvenantis jau daugiau nei dvi savaites. Vyras jau buvo tikrintas Vilniaus oro uoste iš karto, kai atvyko. Tuokart nieko įtartino specialistai nerado.

Sostinėje įsiplieskė naujas medžių pjovimo skandalas. Žmonės netveria pykčiu – per porą dienų darbininkai nupjovė dešimt jų manymu sveikų pušų, iškirto niekam netrukdžiusius krūmynus. Savivaldybė aiškina – medžius pjauti buvo būtina, nes jie augo šalia aukštos įtampos laidų, ir vieną dieną galėjo pridaryti bėdų.

Į konteinerius prie kapinių galite mesti maisto atliekas, o štai šiukšlių nuo artimųjų kapų – ne. Tokį akibrokštą Vilniaus valdžia surengė prie istorinių sostinės rasų kapinių. Ant konteinerių puikuojasi nuorodos, kad negalima į juos mesti ir karštų pelenų. Iš kur jie gali atsirasti kapinėse mįslė ir patiems valdininkams. Turistai  stebisi ir tuo, kad buitinių atliekų konteineriai įrengti ir visai netoli nuo Lenkijos vadovo Juzefo Pilsuckio širdies kapo.

Onkologinėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai moderniausią gydymą paremtą naujausiomis technologijomis gauna net ketveriais metais vėliau, nei kitos Europos sąjungos valstybės. Tokią negailestingą statistiką skelbia onkologai. Ir kalti dėl to esą politikai inovatyviam gydymui skiriantys per mažai ir pinigų, ir dėmesio. Nacionaliniame vėžio institute po operacijos sveiksta Natalija. Viešumo kiek privengia, bet apie ligą kalba noriai. Moteris čia jau antrą kartą.

Grėsmingasis gripas šį sezoną nusinešė jau ketvirto žmogaus gyvybę. Prieš kelias dienas sostinėje mirė vyresnio amžiaus moteris. Specialistai sako, kad tai gali būti ne pabaiga, mat gripo sezonas dar nesibaigė. Nors palyginti su praėjusiais metais, sergamumas pavojinguoju virusu gerokai mažesnis. Tačiau atsipalaiduoti, medikai nepataria, mat už lango gripui itin palankūs orai. Todėl labai svarbu ne tik imunitetas, bet ir saugotis. Tiesa, medicininės kaukės čia negelbės.

Neįprastas reginys sostinėje – statybvietėje, kur netrukus turėtų išdygti verslo centras, gyventojai užfiksavo į gilią duobę sumestus, savų vairuotojų laukiančius  automobilius. Vilniečių pranešimai apie tai pasiekė ir Vilniaus savivaldybę. Viešosios tvarkos pareigūnai puolė aiškintis, ar statybos darbus pradėję verslininkai tik neplanuoja slapta svetimo, jiems trukdančio turto užkasti. Vienuolikta ryto, Laisvės prospekto atkarpoje verda statybų darbai.

Gastroenterologai atviri: gyventojų, kurie tiesiog medikų reikalauja jiems skirti būtent antibiotikus, kad esą greičiau pasveiktų, nemažėja. Tačiau medikai įspėja – besaikis antibiotikų vartojimas gali baigtis sunkiai gydoma žarnyno infekcija. Sunki liga – klostridija – į ligoninės patalą kas mėnesį paguldo net ne po vieną vyresnio amžiaus pacientą. Sveikatos specialistai sako, kad apsisaugoti nuo šios ligos galėtume ne tik atsakingiau vartodami antibiotikus, bei ir sveikiau maitindamiesi.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Sveikatos specialistai įspėja – šilta žiema visų erkių neužmigdė, todėl pavojinga sveikatai liga apsikrėtusį parazitą gamtoje galime sutikti ir dabar – sausį. Prailgėjus erkių platinamų ligų sezonui, gyventojai raginami būti dar budresniais. O budrumą, pasak specialistų, lietuviai praradę – pernai sergančiųjų erkinių encefalitu buvo kone dvigubai daugiau nei užpernai. Mirusiųjų nuo pavojingos infekcijos taip pat ir du, ir net ris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Lietuvoje gyvenančio vyro žarnyne medikai aptiko retą parazitą – jautinį kaspinuotį. Specialistai sako, kad tokie parazitai pastaraisiais metais buvo retenybė, bet mėgstančių valgyti žalią mėsą žmonių daugėja, tad gali daugėti ir apsikrėtusių šiais, kartais ir 25 metrus siekiančiais parazitais. Jautinio kaspinuočio fragmentus iš mėgintuvėlio traukia ir labai atsargiai rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus parazitologė.

Sergamumui peršalimo ligomis tai augant, tai mąžtant, vieni žmonės griebiasi vitaminų ir vaistų, kiti – eterinių aliejų. Specialistai dalijasi į dvi stovyklas, vieni tam pritaria, kiti grūmoja, esą, jeigu garinsim bet kokius aliejus, galim ne tik nenusikratyti ligų, bet ir pasigauti dar baisesnių – alergiją ar vėžį.

Skandalas Sudervės kapinėse – švenčių proga atėję aplankyti mirusiųjų kapų, žmonės rado pasvirusius paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis – sužinojo, kad taip kapinėse tarpušventy pasidarbavo medžių pjovėjai, kuriuos pasamdė seniūnija. Tiesa, vietos valdžia didesnės bėdos nemato, nors seniūnė žada, kad gyventojams nuotoliai bus atlyginti.

Vaisingumo centruose Latvijoje ir Estijoje – vienišų ar homoseksualių lietuvaičių antplūdis. Negalinčios susilaukti mažylių, moterys keliauja gydytis, taip pat apvaisinimo procedūroms į vaisingumo klinikas kaimyninėse šalyse ar toliau. Mat Lietuvos įstatymai gyvenančioms be vyro ar nesusituokusioms ir vaikų negalinčioms susilaukti poroms neleidžia naudotis jokiomis gydymo procedūromis. Neturi Lietuva, kaip guodžiasi medikai, ir valstybinio spermos banko.

Išaušus Naujiesiems vieša erdvė mirga marga skelbimų dėl dingusių ar pasiklydusių šunų. Vieni žmonės skelbia radę, kiti maldaudami prašo pagalbos rasti prarastus keturkojus. Fejerverkų bumbsėjimų aukos, kaip sako gyvūnų globėjai, gali klaidžioti mažiausiai dar kelias savaites, nes išsigandęs šuo, gali bėgti nė neatsisukdamas dešimtis kilometrų. Ir uoslė jam tikrai nepadės sugrįžti.

Naujuosius buvo patariama pasitikti ne aukščiausioje pastato vietoje, o kuo arčiau žemės – kas galime – net ir namo rūsyje. Esą tai padės pritraukti sėkmę itin energingais metais. Mat palyginti su nueinančiais pasyviais kiaulės metais, Naujieji žada būti įsimintini planuojantiems kurti šeimą ar karjeristams. O štai norintiems auginti žiurkę – mokslininkai žeria patarimų – ilgauodegę galima priversti ir šypsotis, ir žaisti krepšinį, tik reikia laikytis kelių taisyklių.

Kalėdos kai kuriems parlamentarams, ne tik intensyvus darbymetis, bet ir noras pakeisti įvaizdį.  Vieni atsiaugina ilgesnę barzdą, keičia nuobodžius kaklaraiščius spalvingesniais. Moterys segasi dailesnes seges, arba keičia šukuosenas. Mados tendencijų analitikai sveikina politikus, dažnai keičiančius įvaizdį, bet kartu turi dėl ko pagrūmoti. Ypač tiems parlamentarams, kurie dažnai pamiršta, kad ne visada jie apsirengia ar susišukuoja pagal protokolą.

Ar kada susimąstėte, kuo skirdavosi vaikų žaislai akmens amžiuje nuo dabartinių? Istorikai ir kolekcininkai atskleidžia – kai kuriuose žaisluose galima išvysti labai ryškius istorijos pėdsakus. Pavyzdžiui, originalūs žaislai gimdavo tik iki pramonės revoliucijos, vėliau jų madas diktavo valdžia. Pavyzdžiui, Stalino laikų meškiukai ar lėlės šiukštu negalėjo nesišypsoti. O štai vėlesnių laikų gaminiai privalėjo žvilgsnį kreipti tik į šviesų rytojų.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

Etnologai sako, kad pagal svarbumą ant šventinio stalo, kūčiukai yra antri iš dvylikos patiekalų, tad jie turėtų puikuotis šalia kalėdaičių. Senovėje kūčiukus žmonės kepė protėvių vėlėms, štai todėl šiam kepiniui reikia skirti ypatingą dėmesį. Iš šaldytuvo tešlą traukia močiutė Aldona. Tiesa, prieš pradėdama darbą, moteris pirmiausia paruošia stalą: „va, miltų pabarstai…“ Šeimininkė užmaišė tešlą iš anksto, nes ji mielinė, tad reikia kelis sykius kildinti.

Kūčių išvakarėse etnologai ragina prisiminti senąsias šventinės tos dienos tradicijas. Kūčių rytą reikia pradėti ne tik griežtu pasninkavimu, bet ir laikytis kitų tradicijų – niekam nieko neskolinti, dar svarbiau nesiskolinti, ir nekelti kojos iš namų. Iki šventinės vakarienės būtina atlikti visus nebaigtus darbus. Esą tada ateinantys metai bus ir šviesesni, ir geresni už buvusius. O dvasininkai priduria, pasitinkant Kalėdas labai svarbu ne tik ruoša, bet padėka ar atsiprašymas.

Šalies miestuose ir miesteliuose dar labiau pakvipo artėjančiomis šventėmis. Žmonėms jau pradėtos dalyti eglių šakelės. Šiemet miškininkai dovanoja ne tik eglišakius, bet ir ekologiškus pApuošalus jiems – kankorėžius. Miškininkai giriasi šiemet išdalysią dar gausiau šakų dar daugiau šalies vietovių. Apie pusę dvyliktos Vilniuje šalia Prezidentūros rikiuojasi miškininkai ir tie, kas pusvalandį pasiryžę laukti, kol nemokamai bus pradėtos dalyti eglių šakos.

Iki Kūčių likus lygiai savaitei – restoranai vos spėja priimti užsakymus šventinei vakarienei, mat pastaraisiais metais norinčiųjų švęsti ne namie – daugėja. Štai todėl, kaip sako kai kurių kavinių ar užeigų vadovai, kai kur visos vietos jau buvo rezervuotos dar lapkričio viduryje. Dabar žmonės maistą gali užsisakyti nebent į namus. O norinčiųjų dvylikos patiekalų iš kavinių taip pat daugėja, vis rečiau šeimininkės virtuvėje nori suktis pačios.

Dvasininkai ir etnologai pastebi – advento tradicijų žmonės paiso vis mažiau. Dažnas daugiau linksminasi nei susikaupia, ir pačios dovanos rūpi labiau, nei proga, dėl kurios jos dovanojamos. Tiesa, dažniausiai esą taip elgiasi jaunimas. Tačiau ir senjorai kartais šypteli, kad džiugios šventės reikia laukti pakylėtai, o ne kančios perkreiptu veidu. „Nu, aš galvoju taip, kad tai yra ramybės, susikaupimo, laukimo, pirmiausia, galbūt net ir su savim susitaikymo laikas.

Prasidėjus adventui bažnyčios pradėjo ir šventintų kalėdaičių dalybas. Ir dvasininkai pastebi, kad norinčiųjų jų įsigyti jau apstu. Mat, pasirodo, kasmet populiarėja paplotėlių siuntimas į užsienį ten gyventi išvykusiems giminaičiams. Tiesa, kunigai sako pastebėję, kad paplotėlių teiraujasi vis vyresni, jaunimas – mažiau. O Lietuvos paštas pastebi, kad siuntų artimiesiems į užsienį jau padaugėjo kelisskart.

Vilniuje it ant mielių dygsta namukai katinams. Savivaldybė giriasi skirtingose miesto vietose jų įrengusi daugiau nei pusšimtį, o jeigu bus poreikis, būsto švelniakailiams bus daugiau. Tiesa, gyvūnų globėjai ir giria iniciatyvą, ir piktinasi. Esą beveik pusę tūkstančio eurų kainuojantis vienas namukas katinams yra pinigų švaistymas į balą, mat niekas žmonėms neaiškina, kodėl jie reikalingi ir kaip su jais elgtis. Penkta vakaro. Vilnietis Stanislovas neša maistą dešimčiai benamių katinų.

Dienoms trumpėjant, gamtininkai ragina susirūpinti zylėmis ir dar bene dvidešimčia paukščių rūšių. Esą net nereikia šalčio, užtenka tamsesnės dienos, ir sparnuočiai lieka alkani. Tiesa, ornitologai primena, kad maistas paukšteliams neturėtų būti nuo mūsų stalo. O ir į lesyklą nereikia moti ranka, būtina išsirinkti tokią, kaip sako staliai, kurioje paukščiai pietautų saugiai. Skyles lentoje būsimai lesyklai gręžia Vilniaus statybininkų rengimo centro pirmakursis Danielius.

Nė pusantrų metukų nesulaukusią mažylę savaitgalį pražudė itin klastinga pneumokoko infekcija – tokias išvadas skelbia Santaros medikai. Jų teigimu, išgelbėti vaiko nebuvo jokių galimybių. Mat tokia infekcijos padermė kerta vos vienam iš dviejų šimtų žmonių, susirgusių šia liga. Į Santaros klinikų Vaikų ligoninę iš Antakalnio ligoninės, kur ji buvo gydyta vos parą, mergytė atvežta jau leisgyvė.

Sostinėje užvirė kova dėl išmaldos davimo benamiams ar vargingiau gyvenantiems žmonėms. Gailestingumo fondo valdytojai skundžiasi esą pareigūnai prašantiems išmaldos neleidžia duoti ir maisto, vaiko net ir tuos, kurie trumpam sustoja prie ranką ištiesusio žmogaus. Policija atkerta, esą Vilniuje galiojančios taisyklės neleidžia nei prašyti išmaldos, nei duoti prašantiems. Ir nesvarbu – ar maisto produktus žmogus ištiesia, ar vieną kitą centą.

Iki švenčių vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda skelbia laukiantis vaikų laiškų. Ir būtinai pieštų ir rašytų ranka – ne elektroninių. Žilabarzdis guodžiasi, kad piešinių ar popierinių laiškų kasmet gauna vis mažiau. Tą patį sako pastebintys ir Lietuvos pašto atstovai, esą palyginti su pernai, šiemet ranka rašytų laiškų sumažėjo beveik penktadaliu. „Kalėdų Senelio prašau elektrinio šautuvo ir keturis bibleidus“, – sako Darius.

Nors iki švenčių dar daugiau nei mėnuo, iš prekybos centrų ar drabužių nuomos salonų jau šluojami karnavaliniai kostiumai. Be jau įprasto nykštuko, ar snieguolės apdaro, šiemet žmonės nusitaikė į pelių kaukes ir drabužius. Tiesa, dažnas skundžiasi ne visur randantis trokštamą rūbą. Nes, pavyzdžiui, kai kurios internetinės parduotuvės populiariausius karnavalinius drabužius jau išpardavusios, ir kai kurių personažų kostiumų jau tenka ieškoti kone su žiburiu. O nuomininkų norai patys įvairiausi.

Jau netrukus Vilniaus rajono gyventojams dantų protezai bus prieinami ne tik sulaukus pensinio amžiaus. Rajono savivaldybė užsimojo šypsenas grąžinti ir bedarbiams ar gaunantiems mažas pajamas. Tad jau nuo Naujųjų metų jie galės registruotis į atskirą eilę ir laukti kompensacijų dantų protezavimo išlaidoms. Tiesa, kompensacijas gaus ne visi, o tik tie, kurie atitiks tam tikrus reikalavimus. 33 m. Robertas sėdasi į odontologo kėdę. Vyras sako per metus čia apsilankantis ne kartą.

Kauno tardymo izoliatoriuje laikomą Neringą Venckienę aplankė septynerius metus gyvai jos nematę tėvai – Vytautas ir Laimutė Kedžiai. Beveik tris valandas trukusio pokalbio detalių jie per daug neišduoda, bet sako jau laukiantys naujo susitikimo po savaitės, kai su garsiąja bėgle galės bendrauti jau ne tik per stiklą. Kol kas Venckienei leista pervesti pinigų, senoliai atvežė ir televizorių.