Edita Vilkelienė

Nors už lango žiema labiau primena pavasarį, gyvūnų mylėtojai neatsispiria norui pasidalyti maistu su miško ar vandens gyventojais. Gamtininkai ir medžiotojai grūmoja, kai už lango pliusas ir nėra sniego, papildomai šerti žvėrių ar paukščių tikrai nereikia. Taip lengvai galima juos ir susargdinti, be reikalo teršiama ir gamta. Be to, taip atpratiname gyvūnus pačius ieškoti maisto.

Šiandien Lietuvos santuokų rūmuose ir bažnyčiose – besituokiančiųjų antplūdis. Poros, įtikėjusios magiška skaičių galia, kurti šeimą nusprendė būtent šiandien – vadinamą dvejetukų ir nulių dieną. Ir ne tik šiandien, bet ir poryt, kai kalendoriuose puikuosis skaičius dvidešimt du. Tiesa, numerologai sako, esą jaunieji kiek prašovė, dvejetas nėra tinkama diena tuoktis. Nors čia pat priduria, kad tinkamai vestuves atšventus, gyvenimas gali būti ir labai sėkmingas.

Ekstremalių situacijų valdymo specialistai vėl sukelti ant kojų – Alytuje medikai skubiai iškviesti pas vyrą, kuris neseniai grįžo iš Kinijos. Pacientas skubiai išvežtas į Kauno klinikinę ligoninę. Pasak specialistų, vyras – ne Lietuvos pilietis. Jis su žmona lietuve atvyko į Alytų paviešėti pas uošvius. Važiavęs paviešėti ir čia gyvenantis jau daugiau nei dvi savaites. Vyras jau buvo tikrintas Vilniaus oro uoste iš karto, kai atvyko. Tuokart nieko įtartino specialistai nerado.

Sostinėje įsiplieskė naujas medžių pjovimo skandalas. Žmonės netveria pykčiu – per porą dienų darbininkai nupjovė dešimt jų manymu sveikų pušų, iškirto niekam netrukdžiusius krūmynus. Savivaldybė aiškina – medžius pjauti buvo būtina, nes jie augo šalia aukštos įtampos laidų, ir vieną dieną galėjo pridaryti bėdų.

Į konteinerius prie kapinių galite mesti maisto atliekas, o štai šiukšlių nuo artimųjų kapų – ne. Tokį akibrokštą Vilniaus valdžia surengė prie istorinių sostinės rasų kapinių. Ant konteinerių puikuojasi nuorodos, kad negalima į juos mesti ir karštų pelenų. Iš kur jie gali atsirasti kapinėse mįslė ir patiems valdininkams. Turistai  stebisi ir tuo, kad buitinių atliekų konteineriai įrengti ir visai netoli nuo Lenkijos vadovo Juzefo Pilsuckio širdies kapo.

Onkologinėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai moderniausią gydymą paremtą naujausiomis technologijomis gauna net ketveriais metais vėliau, nei kitos Europos sąjungos valstybės. Tokią negailestingą statistiką skelbia onkologai. Ir kalti dėl to esą politikai inovatyviam gydymui skiriantys per mažai ir pinigų, ir dėmesio. Nacionaliniame vėžio institute po operacijos sveiksta Natalija. Viešumo kiek privengia, bet apie ligą kalba noriai. Moteris čia jau antrą kartą.

Grėsmingasis gripas šį sezoną nusinešė jau ketvirto žmogaus gyvybę. Prieš kelias dienas sostinėje mirė vyresnio amžiaus moteris. Specialistai sako, kad tai gali būti ne pabaiga, mat gripo sezonas dar nesibaigė. Nors palyginti su praėjusiais metais, sergamumas pavojinguoju virusu gerokai mažesnis. Tačiau atsipalaiduoti, medikai nepataria, mat už lango gripui itin palankūs orai. Todėl labai svarbu ne tik imunitetas, bet ir saugotis. Tiesa, medicininės kaukės čia negelbės.

Neįprastas reginys sostinėje – statybvietėje, kur netrukus turėtų išdygti verslo centras, gyventojai užfiksavo į gilią duobę sumestus, savų vairuotojų laukiančius  automobilius. Vilniečių pranešimai apie tai pasiekė ir Vilniaus savivaldybę. Viešosios tvarkos pareigūnai puolė aiškintis, ar statybos darbus pradėję verslininkai tik neplanuoja slapta svetimo, jiems trukdančio turto užkasti. Vienuolikta ryto, Laisvės prospekto atkarpoje verda statybų darbai.

Gastroenterologai atviri: gyventojų, kurie tiesiog medikų reikalauja jiems skirti būtent antibiotikus, kad esą greičiau pasveiktų, nemažėja. Tačiau medikai įspėja – besaikis antibiotikų vartojimas gali baigtis sunkiai gydoma žarnyno infekcija. Sunki liga – klostridija – į ligoninės patalą kas mėnesį paguldo net ne po vieną vyresnio amžiaus pacientą. Sveikatos specialistai sako, kad apsisaugoti nuo šios ligos galėtume ne tik atsakingiau vartodami antibiotikus, bei ir sveikiau maitindamiesi.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Sveikatos specialistai įspėja – šilta žiema visų erkių neužmigdė, todėl pavojinga sveikatai liga apsikrėtusį parazitą gamtoje galime sutikti ir dabar – sausį. Prailgėjus erkių platinamų ligų sezonui, gyventojai raginami būti dar budresniais. O budrumą, pasak specialistų, lietuviai praradę – pernai sergančiųjų erkinių encefalitu buvo kone dvigubai daugiau nei užpernai. Mirusiųjų nuo pavojingos infekcijos taip pat ir du, ir net ris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Lietuvoje gyvenančio vyro žarnyne medikai aptiko retą parazitą – jautinį kaspinuotį. Specialistai sako, kad tokie parazitai pastaraisiais metais buvo retenybė, bet mėgstančių valgyti žalią mėsą žmonių daugėja, tad gali daugėti ir apsikrėtusių šiais, kartais ir 25 metrus siekiančiais parazitais. Jautinio kaspinuočio fragmentus iš mėgintuvėlio traukia ir labai atsargiai rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus parazitologė.

Sergamumui peršalimo ligomis tai augant, tai mąžtant, vieni žmonės griebiasi vitaminų ir vaistų, kiti – eterinių aliejų. Specialistai dalijasi į dvi stovyklas, vieni tam pritaria, kiti grūmoja, esą, jeigu garinsim bet kokius aliejus, galim ne tik nenusikratyti ligų, bet ir pasigauti dar baisesnių – alergiją ar vėžį.

Skandalas Sudervės kapinėse – švenčių proga atėję aplankyti mirusiųjų kapų, žmonės rado pasvirusius paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis – sužinojo, kad taip kapinėse tarpušventy pasidarbavo medžių pjovėjai, kuriuos pasamdė seniūnija. Tiesa, vietos valdžia didesnės bėdos nemato, nors seniūnė žada, kad gyventojams nuotoliai bus atlyginti.

Vaisingumo centruose Latvijoje ir Estijoje – vienišų ar homoseksualių lietuvaičių antplūdis. Negalinčios susilaukti mažylių, moterys keliauja gydytis, taip pat apvaisinimo procedūroms į vaisingumo klinikas kaimyninėse šalyse ar toliau. Mat Lietuvos įstatymai gyvenančioms be vyro ar nesusituokusioms ir vaikų negalinčioms susilaukti poroms neleidžia naudotis jokiomis gydymo procedūromis. Neturi Lietuva, kaip guodžiasi medikai, ir valstybinio spermos banko.

Išaušus Naujiesiems vieša erdvė mirga marga skelbimų dėl dingusių ar pasiklydusių šunų. Vieni žmonės skelbia radę, kiti maldaudami prašo pagalbos rasti prarastus keturkojus. Fejerverkų bumbsėjimų aukos, kaip sako gyvūnų globėjai, gali klaidžioti mažiausiai dar kelias savaites, nes išsigandęs šuo, gali bėgti nė neatsisukdamas dešimtis kilometrų. Ir uoslė jam tikrai nepadės sugrįžti.

Naujuosius buvo patariama pasitikti ne aukščiausioje pastato vietoje, o kuo arčiau žemės – kas galime – net ir namo rūsyje. Esą tai padės pritraukti sėkmę itin energingais metais. Mat palyginti su nueinančiais pasyviais kiaulės metais, Naujieji žada būti įsimintini planuojantiems kurti šeimą ar karjeristams. O štai norintiems auginti žiurkę – mokslininkai žeria patarimų – ilgauodegę galima priversti ir šypsotis, ir žaisti krepšinį, tik reikia laikytis kelių taisyklių.

Kalėdos kai kuriems parlamentarams, ne tik intensyvus darbymetis, bet ir noras pakeisti įvaizdį.  Vieni atsiaugina ilgesnę barzdą, keičia nuobodžius kaklaraiščius spalvingesniais. Moterys segasi dailesnes seges, arba keičia šukuosenas. Mados tendencijų analitikai sveikina politikus, dažnai keičiančius įvaizdį, bet kartu turi dėl ko pagrūmoti. Ypač tiems parlamentarams, kurie dažnai pamiršta, kad ne visada jie apsirengia ar susišukuoja pagal protokolą.

Ar kada susimąstėte, kuo skirdavosi vaikų žaislai akmens amžiuje nuo dabartinių? Istorikai ir kolekcininkai atskleidžia – kai kuriuose žaisluose galima išvysti labai ryškius istorijos pėdsakus. Pavyzdžiui, originalūs žaislai gimdavo tik iki pramonės revoliucijos, vėliau jų madas diktavo valdžia. Pavyzdžiui, Stalino laikų meškiukai ar lėlės šiukštu negalėjo nesišypsoti. O štai vėlesnių laikų gaminiai privalėjo žvilgsnį kreipti tik į šviesų rytojų.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

Etnologai sako, kad pagal svarbumą ant šventinio stalo, kūčiukai yra antri iš dvylikos patiekalų, tad jie turėtų puikuotis šalia kalėdaičių. Senovėje kūčiukus žmonės kepė protėvių vėlėms, štai todėl šiam kepiniui reikia skirti ypatingą dėmesį. Iš šaldytuvo tešlą traukia močiutė Aldona. Tiesa, prieš pradėdama darbą, moteris pirmiausia paruošia stalą: „va, miltų pabarstai…“ Šeimininkė užmaišė tešlą iš anksto, nes ji mielinė, tad reikia kelis sykius kildinti.

Kūčių išvakarėse etnologai ragina prisiminti senąsias šventinės tos dienos tradicijas. Kūčių rytą reikia pradėti ne tik griežtu pasninkavimu, bet ir laikytis kitų tradicijų – niekam nieko neskolinti, dar svarbiau nesiskolinti, ir nekelti kojos iš namų. Iki šventinės vakarienės būtina atlikti visus nebaigtus darbus. Esą tada ateinantys metai bus ir šviesesni, ir geresni už buvusius. O dvasininkai priduria, pasitinkant Kalėdas labai svarbu ne tik ruoša, bet padėka ar atsiprašymas.

Šalies miestuose ir miesteliuose dar labiau pakvipo artėjančiomis šventėmis. Žmonėms jau pradėtos dalyti eglių šakelės. Šiemet miškininkai dovanoja ne tik eglišakius, bet ir ekologiškus pApuošalus jiems – kankorėžius. Miškininkai giriasi šiemet išdalysią dar gausiau šakų dar daugiau šalies vietovių. Apie pusę dvyliktos Vilniuje šalia Prezidentūros rikiuojasi miškininkai ir tie, kas pusvalandį pasiryžę laukti, kol nemokamai bus pradėtos dalyti eglių šakos.

Iki Kūčių likus lygiai savaitei – restoranai vos spėja priimti užsakymus šventinei vakarienei, mat pastaraisiais metais norinčiųjų švęsti ne namie – daugėja. Štai todėl, kaip sako kai kurių kavinių ar užeigų vadovai, kai kur visos vietos jau buvo rezervuotos dar lapkričio viduryje. Dabar žmonės maistą gali užsisakyti nebent į namus. O norinčiųjų dvylikos patiekalų iš kavinių taip pat daugėja, vis rečiau šeimininkės virtuvėje nori suktis pačios.

Dvasininkai ir etnologai pastebi – advento tradicijų žmonės paiso vis mažiau. Dažnas daugiau linksminasi nei susikaupia, ir pačios dovanos rūpi labiau, nei proga, dėl kurios jos dovanojamos. Tiesa, dažniausiai esą taip elgiasi jaunimas. Tačiau ir senjorai kartais šypteli, kad džiugios šventės reikia laukti pakylėtai, o ne kančios perkreiptu veidu. „Nu, aš galvoju taip, kad tai yra ramybės, susikaupimo, laukimo, pirmiausia, galbūt net ir su savim susitaikymo laikas.

Prasidėjus adventui bažnyčios pradėjo ir šventintų kalėdaičių dalybas. Ir dvasininkai pastebi, kad norinčiųjų jų įsigyti jau apstu. Mat, pasirodo, kasmet populiarėja paplotėlių siuntimas į užsienį ten gyventi išvykusiems giminaičiams. Tiesa, kunigai sako pastebėję, kad paplotėlių teiraujasi vis vyresni, jaunimas – mažiau. O Lietuvos paštas pastebi, kad siuntų artimiesiems į užsienį jau padaugėjo kelisskart.

Vilniuje it ant mielių dygsta namukai katinams. Savivaldybė giriasi skirtingose miesto vietose jų įrengusi daugiau nei pusšimtį, o jeigu bus poreikis, būsto švelniakailiams bus daugiau. Tiesa, gyvūnų globėjai ir giria iniciatyvą, ir piktinasi. Esą beveik pusę tūkstančio eurų kainuojantis vienas namukas katinams yra pinigų švaistymas į balą, mat niekas žmonėms neaiškina, kodėl jie reikalingi ir kaip su jais elgtis. Penkta vakaro. Vilnietis Stanislovas neša maistą dešimčiai benamių katinų.

Dienoms trumpėjant, gamtininkai ragina susirūpinti zylėmis ir dar bene dvidešimčia paukščių rūšių. Esą net nereikia šalčio, užtenka tamsesnės dienos, ir sparnuočiai lieka alkani. Tiesa, ornitologai primena, kad maistas paukšteliams neturėtų būti nuo mūsų stalo. O ir į lesyklą nereikia moti ranka, būtina išsirinkti tokią, kaip sako staliai, kurioje paukščiai pietautų saugiai. Skyles lentoje būsimai lesyklai gręžia Vilniaus statybininkų rengimo centro pirmakursis Danielius.

Nė pusantrų metukų nesulaukusią mažylę savaitgalį pražudė itin klastinga pneumokoko infekcija – tokias išvadas skelbia Santaros medikai. Jų teigimu, išgelbėti vaiko nebuvo jokių galimybių. Mat tokia infekcijos padermė kerta vos vienam iš dviejų šimtų žmonių, susirgusių šia liga. Į Santaros klinikų Vaikų ligoninę iš Antakalnio ligoninės, kur ji buvo gydyta vos parą, mergytė atvežta jau leisgyvė.

Sostinėje užvirė kova dėl išmaldos davimo benamiams ar vargingiau gyvenantiems žmonėms. Gailestingumo fondo valdytojai skundžiasi esą pareigūnai prašantiems išmaldos neleidžia duoti ir maisto, vaiko net ir tuos, kurie trumpam sustoja prie ranką ištiesusio žmogaus. Policija atkerta, esą Vilniuje galiojančios taisyklės neleidžia nei prašyti išmaldos, nei duoti prašantiems. Ir nesvarbu – ar maisto produktus žmogus ištiesia, ar vieną kitą centą.

Iki švenčių vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda skelbia laukiantis vaikų laiškų. Ir būtinai pieštų ir rašytų ranka – ne elektroninių. Žilabarzdis guodžiasi, kad piešinių ar popierinių laiškų kasmet gauna vis mažiau. Tą patį sako pastebintys ir Lietuvos pašto atstovai, esą palyginti su pernai, šiemet ranka rašytų laiškų sumažėjo beveik penktadaliu. „Kalėdų Senelio prašau elektrinio šautuvo ir keturis bibleidus“, – sako Darius.

Nors iki švenčių dar daugiau nei mėnuo, iš prekybos centrų ar drabužių nuomos salonų jau šluojami karnavaliniai kostiumai. Be jau įprasto nykštuko, ar snieguolės apdaro, šiemet žmonės nusitaikė į pelių kaukes ir drabužius. Tiesa, dažnas skundžiasi ne visur randantis trokštamą rūbą. Nes, pavyzdžiui, kai kurios internetinės parduotuvės populiariausius karnavalinius drabužius jau išpardavusios, ir kai kurių personažų kostiumų jau tenka ieškoti kone su žiburiu. O nuomininkų norai patys įvairiausi.

Jau netrukus Vilniaus rajono gyventojams dantų protezai bus prieinami ne tik sulaukus pensinio amžiaus. Rajono savivaldybė užsimojo šypsenas grąžinti ir bedarbiams ar gaunantiems mažas pajamas. Tad jau nuo Naujųjų metų jie galės registruotis į atskirą eilę ir laukti kompensacijų dantų protezavimo išlaidoms. Tiesa, kompensacijas gaus ne visi, o tik tie, kurie atitiks tam tikrus reikalavimus. 33 m. Robertas sėdasi į odontologo kėdę. Vyras sako per metus čia apsilankantis ne kartą.

Kauno tardymo izoliatoriuje laikomą Neringą Venckienę aplankė septynerius metus gyvai jos nematę tėvai – Vytautas ir Laimutė Kedžiai. Beveik tris valandas trukusio pokalbio detalių jie per daug neišduoda, bet sako jau laukiantys naujo susitikimo po savaitės, kai su garsiąja bėgle galės bendrauti jau ne tik per stiklą. Kol kas Venckienei leista pervesti pinigų, senoliai atvežė ir televizorių.

Suskaudo dantį naktį ar per šventes? Kentėkite, bent jau tokį patarimą pažeria Sveikatos apsaugos ministerija, sukanti galvą, kaip spręsti skubios odontologinės pagalbos suteikimo problemą Lietuvoje. Jeigu apie Vilnių ir Kauną gyvenantys pacientai dar gali tikėtis nuskausminamųjų, tai atokesnių miestų gyventojai laiką leidžia užsiimdami naudos neduodančia savigyda ar ieškodami nelegalių dantistų.

Amerikoje buvusi teisėja ir politikė Neringa Venckienė atsidūrė bėgdama nuo visą Lietuvą sukrėtusių kruvinųjų įvykių garsiojoje pedofilijos byloje. Ne viena mirtimi paženklinta byla, kaip sako teisės apžvalgininkai, galėjo tapti tramplynu N. Venckienės karjeros siekimui. Tačiau, įvykiams pakrypus kita linkme, buvusiai teisininkei ir politikei teko palikti Lietuvą. Ar sugrąžinta namo ji vėl kels violetinę revoliuciją, politikos apžvalgininkai abejoja.

Gripui vieną po kito žmones guldant į ligos patalą, šalies gydymo įstaigas užplūdo norintys pasiskiepyti nuo ir mirtimi galinčio pasibaigti viruso. Tačiau nemokamas vakcinas nuo gripo gydymo įstaigose sunku rasti ir su žiburiu, mat, pasirodo, jos poliklinikos arba neturi, arba turi tik likučius. Tad šiandien skiepytis gali nebent turintys daugiau pinigų, mat skiepų turi tik privačios klinikos. Ir tai ne visos. Medikai neslepia nesitikėję tokio norinčiųjų skiepytis antplūdžio.

Vienišų žmonių daugėja, o po mirties jų kapų prižiūrinčių žmonių kaskart vis mažiau. Bent jau tokias išvadas skelbia kai kurie vienuoliai, tai pastebi ir laidojimo įmonių atstovai. Tiesa, kartais paaiškėja, kad į vienišų žmonių sąrašą pakliūva ir tie, kas turi giminių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, nesigiminiuoja ir jau apie buvusių artimųjų kapų priežiūrą tikrai negalvoja. O štai ladojimo paslaugų verslininkai nesnaudžia.

Nors daugelis artimųjų kapus tikriausiai aplankėte ir žvakeles uždegėte dar vakar, etnologai primena, kad tikroji mirusiųjų lankymo diena yra šiandien, lapkričio antroji. O dar senosios kultūros žinovai skelbia, kad Vėlinių tradicijos Lietuvoje kinta žaibišku greičiu. Anksčiau žmonės Mirusiųjų pagerbimo dieną net elgetoms aukodavo, kad šie melstųsi už šeimos mirusiuosius, o štai kapams skirdavo mažiau dėmesio.

Jei dažnai sergate peršalimo ligomis ir sukate galvą, kodėl bakterijos ir virusai puola būtent mus, mokslininkai turi atsakymą – visai gali būti, kad prie negalavimo prisideda ir būtent vitamino D trūkumas. Pernai viena laboratorija ištyrė, kad šio vitamino trūko devyniems iš dešimties tautiečių, septyniems – vitamino trūko gyvybiškai. Imunitetas nusilpsta ir štai dėl to esą karščiuojame, imame kosėti ar puola sloga.

Pas odontologą niekada nesilankiusiems, sunkią negalią turintiems vilniečiams bei rajono gyventojams sužibo viltis turėti gražią šypseną. Mat jau beveik pusmetį nešini specialia įranga, pas juos į namus skuba dantų gydytojai. Tiesa, dažnas jų sako – nors pacientai namų aplinkoje nemalonias procedūras iškenčia ramiau nei gydytojo kabinete, pavojus kartais iškyla patiems medikams, mat gydyti tenka ir sunkia psichinę negalią turinčius žmones.

Šalies savivaldybės neatsigina žmonių prašymų kapinėse išpjauti medžius. Žmonės skundžiasi, kad šakos, lapai ar spygliai teršia kapus, tad medžiais būtina atsikratyti. Ir nors tik nedidelė dalis prašymų patenkinama, etnologai piktinasi, kad Lietuvoje tuoj bus išnaikintas kultūrinis kraštovaizdis. Esą senovėje be medžių nebuvo nė vienų kapinių, o dabar jau apaugusias medžiais pamatyti retenybė.

Neįprastas atvejis Lietuvoje – grįžusi iš atostogų Kenijoje moteris šlaunyje aptiko storą kirmėlę. Netrukus nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai patvirtino – pacientės organizme apsigyveno musės lerva, mintanti žmogaus audiniais. Medikai sako, tokių istorijų daugėja – iš svečių šalių žmonės parsiveža ne tik kraują stingdančių kirmėlių, bet ir kitų odos ligų.

Vėlinių išvakarėse Vilniaus savivaldybė vėl rengia akibrokštą – viename kape ruošiamasi laidoti beveik septyniasdešimt mirusiųjų. Nuo pernai lapkričio rinktos ir lentynose saugotos kapsulės su benamių, vienišų žmonių ir naujagimių pelenais, pasak valdininkų, bendrame kape atsiduria tik todėl, kad miestui ir vėl trūksta vietos laidoti benamius ar likimo nuskriaustuosius atskirai. Dėl tokių sprendimų piktinasi ir dvasininkai, ir senosios kultūros žinovai, ir kapinėse artimuosius lankantys žmonės.

Artėjant Vėlinėms floristai raitojasi rankoves – gėlių kompozicijas kuria ir iš džiovintų kankorėžių, ir iš medžiaginių gėlių. Mat pirkėjai kasmet tampa vis reiklesni, reikalaujantys originalumo. Kompozicijų kūrėjai pastebi naujovę – šiemet žmonės renkasi didesnes puokštes. Mat mirusiojo artimieji gėles ant kapo deda nuo visos giminės, o ne kiekvienas atskirai, kaip būdavę iki šiol.

Ukmergės ligoninės chirurgai atliko kiek neįprasta operaciją – iš paciento bambos jie ištraukė vienuolikos centimetrų kirmėlę. Į medikus vyras kreipėsi dėl sunkiai pakeliamų skausmų pilvo srityje. Atlikus pjūvį paaiškėjo – vyrą kankino lietuviškų uodų platinamas, po oda migravęs parazitas. Tai jau trečias šiemet Lietuvoje registruotas toks atvejis. Įspūdžiais po kiek neįprastos operacijos dalijosi ir kompiuterio ekrane tik pašalintą, dar besiraitančią kirmėlę rodė chirurgas Nikas Samuolis.

Medikai įspėja – gripo virusas ir kitos peršalimo ligos į patalą guldo vis daugiau lietuvaičių. Kai kurios gydymo įstaigos sergančiųjų pastarosiomis dienomis sulaukė du kartus daugiau nei prieš mėnesį. Ir bobų vasara eilių prie medikų kabinetų nemažina. Kaip sako specialistai, puikūs orai priverčia mus išsirengti, o netinkama apranga, anot gydytojų, viena iš priežasčių, dėl ko ir susergame.

Vilniaus Kalvarijos „Carito“ bendruomenė, vėstant orams, sugalvojo naujovę – du kartus per savaitę vargingiau gyvenančius žmones ryte po mišių nusprendė pavaišinti arbata ir sumuštiniais. Juos tepti padeda ne tik „Carito“ savanoriai, bet ir aplinkiniai gyventojai. Kaip sako „caritietės”, prašančiųjų karštos arbatos rudeniop daugėja, ir vis jaunesnių. Vyresni gi prisipažįsta dažniau maisto randantys konteineriuose.

Seimas neeilinio posėdžio metu nusprendė dabartinio parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio likimą. Po balsavimo paaiškėjo, kad V. Pranckietis lieka Seimo pirmininko poste. Svarstant šį klausimą valdantieji paliko Seimo salę, tad Ramūnas Karbauskis tikisi, kad neeilinis posėdis bus paskelbtas neteisėtu. Seimo etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nenusprendė, ar antradienį surengtas parlamento vadovybės posėdis buvo teisėtas. Klausimas pavestas nagrinėti išvadų rengėjams.