Į Seimo kirpyklos kėdę sėdasi parlamentaras Algirdas Sysas. Šį kartą tik trumpas pasigražinimas, dažniausiai jo šukuosena rūpinasi ne Seimo kirpėja, o kaimynė:
„Mano kirpėja, kai žiūri televizorių, ir mato mane, tai ji negirdi, ką aš sakau, ji mato tik baisią mano šukuoseną, ir tada jau skambina ir sako, kad pats laikas apsilankyti.“
Įvaizdžio keitimas Algirdui Sysui nesvetimas. Tokį rinkėjai įpratę jį matyti dabar, prieš Kalėdas, su ilgesne barzda, panašų į Kalėdų senelį. Be barzdos jis buvo prieš bemaž dešimtmetį. Kalėdų senelio įvaizdžio dar sykį A. Sysas sako bent kol kas neatsisakys:
„Tinginystė, nes vistiek reikia laiko skirti kiekvieną dieną šveisti skruostus. O kai barzda, tai gali kas savaitę… mašinėle prabrauki, ir viskas… kažką palygini, tai žymiai mažiau darbo reikia, nei kai tu skutiesi kas dieną.“
Kas keičia barzdos ilgį, o kas Seime vos spėja stebinti naujomis šukuosenomis – taip juokauja parlamentarai, pirštu rodydami į kelis Seimo narius. Pirmiausia – Remigijų Žemaitaitį. Šis neslepia, krito kilogramai, keitėsi ir šukuosena. Rinkėjai pastaraisiais metais jį matė ir trumpesniais plaukais.
„Taip, per dvidešimt metų ne kiek šukuosenas keičiau, teko būti natūraliam. Visus tuos metus. Bet kadangi jau atsibodo visiems aiškintis, maždaug, kokie čia tie jūsų plaukai, o dar atsiranda tokių, kurie nori pačiupinėti ar ten cheminis, ar ne cheminis. Bet kai jau paskiau kalbėti, kad matyt susirgo ir arba tai perukas, arba nuo chemoterapijos, tai pagalvojau, kad vis gi reikia trumpai kirptis, trumpai tvarkytis. Ir grįžti į tą dalyką, koks dirbtinai tu esi“, – sakė jis.
Petras Gražulis – dar vienas Seimo narys, dažnai, kaip sako parlamentarai, linksniuojamas dėl savo išvaizdos.
„Petras jis kartais pasigražina. Matyt, jo pavardė yra tokia. Gražulis… Gražiukas tas mūsų Gražulis. Man keista, kad jis nežyla. Aš va koks… o jis keliais metais už mane jaunesnis, bet juodas, kaip sabaliukas. Fainiai atrodo“, – sako Seimo narys Algimantas Salamakinas.
„Kaip kirpėjai man ką pataria, tą darau. – Nusikirpti, tvarkingai atrodyti. Gal reikėtų jau nusikirpti. Vistiek jie specialistai, jie pataria, jie žino geriau“, – pasakoja Seimo narys Petras Gražulis.
Moterys taip pat keičia šukuosenas. Į Seimo posėdį besiruošianti parlamentarė Dovilė Šakalienė sako savo įvaizdžiu tikrai nesiekianti išsiskirti. O šukuosenos pokyčiams yra paaiškinimas:
„Jeigu jau reikia paaiškinimo, kodėl keičiasi tas įvaizdis, tai dėl trišakio nervo, dviejų šakų neuropatijos, labai skausminga yra šukuotis. Tai ji man pasiūlė dviejų minučių sugarbanavimą, kuris realiai leido mano plaukams apsispręsti, ar jie banguoti ar ne. Nes anksčiau buvo nei šis nei tas. Ir dabar tiesiog ryte nusausinu rankšluosčiu, ir padžiovinu su fenu, ir viskas.“
Parlamentarė prisipažįsta, kadangi po radioaktyvios terapijos plauko struktūra buvo pakitusi, žalia plaukų spalva esą buvo ne noras išsiskirti, bet plaukų reakcija į dažus. O štai kone nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Seime dirbantis Algimantas Salamakinas labai gerai prisimena laikus, kai politikai į darbą ir šukuodavosi, ir rengdavosi it į paplūdimį:
„Ir štai tas nepriklausomybės laisvės gūsis, ypač jaunimui. Tad jie į darbą eidavo su šortais, su tokiais sijonėliais, su maikutėm visokiom, ir Seimo pirmininkas tuometinis, Juršėnas, žiūrėjo, žiūrėjo ir vieną dieną sako: nu, reikia pasidaryti tvarką. Atrodom labai durnai ir prieš užsienio svečius ir prieš viską. Sukvietė visus Seimo darbuotojus į salę ir sako: nuo rytojaus mielos damos ir merginos, sijonėlis turi būti normalus, o ne čiut, čiut, o vaikinai, baikit su tais sijonėliais, čia yra institucija valdžios, o ne pliažas. Ir davė komandą, kad su tokiais negalima ateiti.“
Taip prasidėjo Seime moterų kova už elegantiškiausios vardą. Elegantiškiausiomis ne pirmą kadenciją Seime dirbanti Irena Degutienė įvardijo ankstesnių kadencijų seimūnes – Dalią Teišerskytę, Mildą Petrauskienę ir Rasą Juknevičienę.
Irena Degutienė sako šios kadencijos – valstiečių Seime, spindinčių elegancija nebelikę, nors pati stengiasi išlaikyti anų dienų stilių. Ji pati drabužius perka Lietuvos prekybos centruose ar siuvasi pas savo siuvėją. Ir išduoda paslaptį, kaip kartais pavyksta neišlaidaujant atrodyti nepriekaištingai:
„Tikrai turiu rūbų, kuriuos esu nešiojusi ir prieš dešimt metų. Kurie, kaip sakoma pailsi, išsitrauki iš naujo, kadangi, aš kaip ir sakau, mėgstu klasiką, tai ateini, kaip ir su nauju. Tam, kad nebūtumei nuobodus, tam tikrus aksesuarus pasirenki. Kaip daugelis pastebėjo, aš mėgstu įvairias seges. Ir tikrai jų nemažai turiu per gyvenimą susikaupusi. Pasipuošiu jomis, o pagal segę, pasirenku auskarus.“
Aksesuarus, kaip savo išskirtinumą įvardija ir Rasa Budbergytė. Tiesa, net ir Seime moteris sako besipuošianti retai:
„Kai turime tik tokias dienas, kai vyksta tik komitetų posėdžiai, susitikimai su rinkėjais, to darbo pilna, tuomet leidžiu sau ir dar neformaliau apsirengti, kad būtų patogu ir nesijaustum kartais, su kostiumėliu, kaip stiuradesė.“
Vyrai taip pat neatsilieka noru išsiskirti. Algirdas Sysas kasmet traukia kalėdinius kaklaraiščius. Net pats nesuskaičiuoja kiek jų turi, ir ne tik kalėdinių:
„Ir su kaukolytėm, grabelių nėra, bet kaukolyčių yra. Galbūt ne šventėms, o būna tam tikri…visada užsidedu kaklaraištį ant kurio parašyta finišas, kai balsuojam…arba tai būna paskutinė sesijos diena, arba priimam biudžetą. Tai toks simbolinis gestas per ženklą, visokių yra. Ančiukų yra, yra monkey business, visko yra tik reikia pagalvoti.“
Paprastai Seimo narys sako daug dėmesio įvaizdžiui neskiriantis. Kostiumus perka, kai jau ima, kaip pats juokauja, blizgėti švarkų rankovės. Aprangai dėmesio pernelyg neskiria ir Dovilė Šakalienė. Drabužius ji perka lietuviškose interneto parduotuvėse. Mat apsipirkti prekybos centruose, parlamentarė prisipažįsta iš tiesų nemėgstanti:
„Kažkada mudvi su Ingrida Šimonyte esam kalbėjusios, kad svarbiausia, jog išvaizda netrukdytų. Viskas. Turi būti pagarbos, negali į Seimą ateiti pasišiaušęs, ar ten nešvariais drabužiais.“
Pradėjusi kovą dėl prezidento posto Ingrida Šimonytė ir rengtis puošniau buvo pradėjusi, ir šukuosenai su makiažu daugiau dėmesio skirti. Ir iškart pagarsėjo taškuotomis suknelėmis ir kostiumėliais. Šimonytė ant konservatorių frakcijos kabinetų durų įvardijama – visada madinga. Tačiau pati prisipažįsta, toks plakatas tebuvo menininkų pokštas. Pati sako neesanti madistė, ir juo labiau įvaizdžio klausimais nesitarianti nei su dizaineriais, nei su bet kuo kitu:
„Tikrai, nei man kas pataria, kaip rengtis, nei man pataria, kaip šukuotis. Nei man kas pataria, ką kalbėti, ko nekalbėti. Viską, ką padarau žioplai, ar ne visada vykusiai, tai yra mano pačios nuopelnas kabutėse. Bet viską, ką padarau gerai irgi yra mano pačios nuopelnas. Tiesiog yra žmonių, iš kurių aš pasisemiu idėjų. Bet tikrai man niekas nepatarinėja kažkaip specifiškai elgtis.“
O burbuliukai ar taškiukai ant drabužių, kaip sako Šimonytė, taip pat pačios idėja: „Man visada patiko taškeliai. Yra žmonių, kurie per kampaniją pastebėjo, kad aš dažnai nešioju taškuotas skaras, ir man tiesiog gražu. Ir ten kažkas man sakė – nemadinga, nemadinga. Na, koks man skirtumas madinga ar nemadinga, man svarbu, kad gražu.“
Parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė sako taip pat dėl aprangos į dizainerius nesikreipianti. Savo stilių kuria pati:
„Aš rūbus praktiškai visus siuvu. Ko aš noriu, medžiagą renkuosi pati, esu jau išmokusi, kad norint pasirinkti spalvą, pavyzdžiui žalią, reikia pasirinkti trijų keturių atspalvių, dėti prie veido, koks labiausiai tinka – pasirenki. Tada pasirenki medžiagos spalvą, ir, kai aš jau suprantu, kad man kažko naujo jau reikia, tai aš fasono pasižiūriu… pasižiūriu filmuose, pasižiūriu „Stiliaus" žurnale.“
Visus šiuos politikų pokyčius akylai stebi mados tendencijų analitikai. Ir giria parlamentarus už norą keistis, tarkim, per šventes, bet tuo pačiu negaili ir kritikos. Esą dažnas ir su ilgaauliais batais patalpoje sau leidžia būti, ir rengiasi ar šukuojasi ne pagal protokolą.
„Galbūt neišskirčiau dabar vyrų ar moterų, bet tikrai daug yra elementų, kurie net ir pagal protokolines taisykles, na teoriškai būtų netinkami. Pernelyg laisvalaikio aprangai priskiriami audiniai. Kažkokie masyvūs nežinau, aksesuarai, šalikai. Iš principo, kuo labiau esame matomi, tuo labiau formalesnė turi būti mūsų apranga“, – kalbėjo mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė.
Labai dažnai, kaip pastebi dizainerė, politikai pasirenka per didelius drabužius, moterys bando įsisprausti į per mažus kostiumėlius. Tad reprezentuojant šalį, viešiems asmenims dizaineriai visgi pataria pasikonsultuoti su mados žinovais dėl aprangos, šukuosenų ir net dėl papuošalų.
