Edita Vilkelienė

Kraupus radinys daugiabučių kieme – varganai gyvenanti moteris atliekų konteineryje rado negyvą stirną. Moteris sako aptikusi ją dar leisgyvę, kol atvyko pareigūnai, gyvūnas jau buvo nugaišęs. Policija įtaria, kad į konteinerį stirną galėjo išmesti ją kelyje partrenkęs vairuotojas. Ieškomam kaltininkui nemalonumai gresia net iš trijų skirtingų institucijų. Pasitikdama policijos pareigūnus, apie kraupų radinį pasakoja varganai gyvenanti Irena.

Į Seimą tautos išrinktieji, pasirodo, kartai atžygiuoja ne vieni, o su savo augintiniais. Parlamentarė Agnė Širinskienė prisipažįsta retkarčiais ateinanti su savo keturkoju – triušiu Dornu. Įtakinga valstietė su numylėtiniu į Seimą atėjo ir pirmadienį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė svarsto, kad galbūt Seime reikėtų naujos tradicijos – politikų su augintiniais dienos.

Nors iki Vėlinių beveik visas mėnuo – prekybininkai raitoja rankoves: ir prekybos centruose, ir turgavietėse lentynos pilnos vėlinių žvakių. Kasmet dvasinininkai prašo jomis neapkrauti mirusiųjų kapų, tačiau pardavėjai vis tiek skaičiuoja, kad kasmet jų parduoda milijonus. Kovojantys už švarią aplinką ragina žmones rinktis tokias žvakutes, kurios tiktų perdirbimui.  Vilnietė Nadežda viename prekybos centrų į krepšį krauna dešimtis vėlinių žvakučių.

Medikai sunerimę – populiarėja naujas vėžio savigydos būdas grybais, primenančiais vyrišką lytinį organą. Liaudyje šis grybas vadinamas poniabude arba linksmučiu. Tai šungrybis, kuris, pasak medikų, gali pridaryti rimtų bėdų: sukelti kepenų, skrandžio ar inkstų ligas. Tiesa, mikologai sako, kad grybas nėra tik nuodingas – juo senovėje žmonės taip pat gydydavosi. Tik štai trauktinės niekas negerdavo, užtekdavę tiesiog pasitepti skaudamus sąnarius.

Svogūnų, česnakų, burokėlių ar kopūstų valgytojai, pirkdami šias daržoves, pinigines turi praverti plačiau. Ekspertai sako, kad, palyginti su pernai, dėl itin prastos vasaros šios daržovės pabrango 40 procentų. Tiesa, brangesnės ir bulvės, nors jų derlius, kaip sako ūkininkai, šiemet kur kas geresnis. Tad kodėl su visu derliumi brangsta ir jos? Premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenanti ir ten pat daržoves užauginsi bei Lazdynų turgelyje parduodanti Elena sako, kad česnakai šiemet mažesni.

Šalies vaistinėse neliko itin populiarių medikamentų, gerinančių skrandžio veiklą ar gydančių skrandžio opas. Taip atsitiko kilus tarptautiniam skandalui dėl šių vaistų saugumo. Mat veikliojoje medžiagoje – ranitidine, kurį gamina Indijos ir Ispanijos gamyklos, rasta priemaišos, galinčios sukelti vėžį. Po tyrimų tik įsitikinus, kad tie vaistai saugūs, jie grįš į Lietuvos, ir visos Europos vaistinių lentynas.

Medikai prognozuoja, kad naujas peršalimų sezonas bus gerokai sudėtingesnis nei pernai, mat be mirtį sėjančio gripo, daug bėdų gali pridaryti ir kita vėl plintanti liga – tymai. Ir šį sykį, kaip sako specialistai, tai jau ne vien Lietuvos bėda. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dar keturios Europos šalys sunkiai tvarkosi su šia virusine infekcija. Tarp jų ir lietuvių pamėgta Jungtinė Karalystė.

Pareigūnai įspėja pastarosiomis dienomis daugėja pranešimų apie pasiklydusius grybautojus. Dažną grybavimo entuziastą apima panika, kaip sako policijos atstovai, ir šis pamiršta turintis svarbiausią išsigelbėjimo priemonę – telefoną. Todėl paieškos būna sudėtinges. O kartais baigiasi ir itin liūdnai, mat ne kiekvienas grybautojas, turintis sveikatos bėdų, į mišką pasiima gyvybiškai būtinų vaistų. Tad pareigūnams tenka rasti ir mirusių grybautojų.

Medikai ir gamtininkai ragina nesnausti – dabar pats metas stiprinti imunitetą seniausiomis Lietuvos uogomis – spanguolėmis ir bruknėmis. Jų šiemet pilni miškai ir sodai. Specialistai sako tai bene vienintelės uogos, kurios turi priešuždegiminių savybių, tad jeigu neatsiginam gerklės skausmo, ar kamuoja žarnyno bėdos, kiekvieną dieną spanguolių ir bruknių turėtume suvalgyti maždaug po du šaukštus. Kam neskanu, šeimininkės dalija receptus, kaip uogas paversti maloniais desertais ar pagardais.

Netrukus pasiligojusiems naminiams gyvūnams veterinarai rašys ne popierinius, bet, kaip ir gydytojai žmonėms, elektroninius receptus. Prie naujos sistemos pereiti sugalvojusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad taip bus griežčiau kontroliuojamas antibiotikų vartojimas.   Į veterinarijos kliniką vilnietė Rasa atnešė senjorą – katiną Bešą. Penkiolikmečio ausy šeimininkė aptiko darinį. „Tai neaišku, pažiūrės gydytojas.

Grėsmingasis erkinis encefalitas nusinešė dar vieną, šiemet jau trečią gyvybę – Kaune mirė 56-erių moteris. Medikams ne iš karto pavyko nustatyti, kad tai encefalitas. Mat pacientė nė nežinojo, kad buvo įsisiurbusi erkė, tad ligos simptomus galėjo pajusti gerokai per vėlai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai įspėja – segančiųjų mirtį sėjančia liga daugėja. Ir skirtingai nei ankstesniais metais erkinis encefalitas smogia net ir kūdikiams.

 Specialistai įspėja – į Lietuvą iš Australijos atkeliauja grėsmingas ir pavojingas, net skiepams sunkiai pasiduodantis gripas. Australijoje jau prasidėjęs šio sezono gripo virusas į ligos patalus guldo ir senolius, ir kūdikius. O šimtams užsikrėtusiųjų gripas baigėsi mirtimi. Maža to, specialistai pastebi, kad šiemet virusas Australiją pasiekė anksčiau nei prognozuota, tad visai gali būti, kad anksčiau jis užklups ir į Lietuvą.

Nelaimė Švenčionėliuose – nuo šeimininko pasprukęs šuo sužalojo septynmetę. Mergaitei apdraskytas petys, veidas. Įvykį matę kaimynai netveria pykčiu – tai jau ne pirmas kartas, kai šis keturkojis sužaloja žmogų, tačiau atsakingosios institucijos žiūri pro pirštus ir šuo kaip gyveno, taip toliau gyvena daugiabutyje ir baugina aplinkinius. Įdrėskimai ant peties ir veido – kaip sako mažylės mama nedideli. Tačiau išgąstis patirtas penktadienį, Švenčionėliuose gyvenančiai septynmetei įsirėž ilgam.

Lietuvoje plinta nauja nelegalaus verslo rūšis – vos už šimtą eurų vienišos moterys ar vaikų negalinčios susilaukti poros gali nusipirkti spermos donoro paslaugas. Vyrai spermos donoro paslaugas siūlo skelbimuose. Leidžia ir pasirinkti – už pinigus natūraliai apvaisinti, ar spermą atiduoti mėgintuvėliuose.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.

Savo kiemuose tingintys ar nenorintys kovoti su Sosnovskio barščiais bei kitais invaziniais augalais, netrukus sulauks tikrintojų. Vyriausybė inicijuoja įstatymų pataisas, kurios įpareigos žmones imtis priemonių kovojant su invazine augmenija bei gyvūnija. Nepaisančių naujų pakeitimų esą lauks jau ne tik tušti grasinimai, kaip buvo iki šiol, bet ir realios baudos. Mokslininkai tam pritaria, nors sako, kad ne vien baudos žmones įkvėptų gelbėti gamtą.

Specialistai sunerimę – kasmet daugiau nei 30-ties vaikų organizme randama tuberkuliozės lazdelių. Dalis mažųjų dėl to atsiduria ligoninėse, dalis gydosi namuose. Ir nors infekcija mirtinai pavojinga, medikai pastebi, kad liga tėvų negąsdina – retas savo atžalą atveda privalomam tuberkulino testui. O tuberkuliozės atvejų statistika šalyje bauginanti – Europos Sąjungoje esame pirmi po Rumunijos. Tad valdininkai siūlo dalį tuberkuliozės tyrimų padaryti nemokamais.

Specialistai įspėja – pastarosiomis dienomis stebimas itin didelis bičių, vapsvų ir širšių aktyvumas. Vabzdžių šeimos auga it ant mielių ir kuriasi pačiose netikėčiausiose vietose. Jų kelyje pasitaikę žmonės lieka sugelti. Specialistai gyventojams patiems kovoti su nekveistais svečiais nerekomenduoja, o medikai siūlo paisyti jų pamokymo – sugeltam asmeniui griebtis adrenalino nepatariama.

Nors laukuose dar galima pamatyti vadinamą gandrų Seimą – pavienius gandrų pulkus didesnė dalis sparnuočių jau paliko mūsų šalį. Mokslininkai sako – stebėtis nėra kuo, ilgasnapiai paiso ne kalendoriaus, o renkasi kuo geresnius orus kelionei į pietus. Gamtininkai prašo žmonių nemaitinti kelionei pasiruošusių paukščių, kadangi kitu atveju jie pakeis išvykos planus, o tai sparnuočiams gali būti pražūtinga.

Respublikinę Šiaulių ligoninę purto alkoholio skandalas. Onkoligijos klinikos pacientus konsultavo, kaip išsiaiškino specialiai sudaryta komisija, girtas medikas. Ir ne šiaip apgritęs, o būdamas sunkaus girtumo. Ligoninės vadovybė po pacientų skundų lavinos ir tyrimo prisilėbavusį gydytoją tuoj pat atleido iš darbo. Tiesa, aiškėja, kad Šiauliuosse gydytojas pradėjo dirbti kai buvo išmestas iš darbo Vilniuje. Šiaulietis Rimas netveria pykčiu.

Gali būti, kad jau nuo kitų metų alkoholio mylėtojams sekmadieniais neteks į parduotuvę bėgti akis išdegus, norint degtinės ar alaus nusipirkti iki trijų dienos. Socialdarbietis Petras Čimbaras siūlo įstatymo pataisas, kurios leistų prekybą alkoholiu šventą dieną pailginti iki aštuntos vakaro. Pasak siūlytojo, trumpesnis prekybos alkoholiu laikas apčiuopiamos naudos neduoda. Tačiau dalis seimūnų tokio siūlymo kratosi.

Socialdarbietis Petras Čimbaras siūlo įstatymo pataisas dėl alkoholio prekybos sekmadieniais. Jis siekia, kad prekyba alkoholiu šventą dieną būtų pailginta iki aštuntos valandos vakaro. Tvarkiečių lyderis sako, kad prekyba alkoholiu sekmadieniais turi būti ilginama iki aštuntos vakaro ir dėl ekonomikos, ir dėl šešėlinio verslo plitimo, prie kurio neretai prisideda ir taksistai.

Iki pasaulio krepšinio čempionato likus vos kelioms savaitėms prekybininkai trina rankas – sirgaliai nuo lentynų jau šluote šluoja įvairią atributiką. Jos pardavimai kai kur išaugo daugiau nei dvigubai. Prekybininkai juokauja, nors krepšinis – vyrų aistra, visgi puošia juos – moterys, mat būtent jos prie lentynų su atributika sutinkamos dažniausiai. Pirmadienio rytą kiemo krepšinio aikštelėje su trimis anūkais krepšinį žaidžia Romualdas.

Lietuvoje nuo šiol galima mirusiojo pelenus laidoti ne tik į žemę ar kolumbariumą, bet ir išbarstyti ant žemės. Mat jau yra pirmasis tokioms apeigoms skirtas žemės plotas. Ir jis – Vilniaus Liepynės kapinėse. Tiesa, nors čia savo artimųjų pelenus gali barstyti kas nori ir kada nori, valdininkai suka galvas, kaip reiks šį unikalų kapinių sklypą prižiūrėti. O kunigai iš viso nesupranta, kam reikėjo skirti tokį žemės sklypą.

Persikų augintojai trina rankomis – šiųmetis vaisių derlius kaip niekada gausus. Vaismedžių augintojai vos spėja skinti vaisius ir virti uogienes. Mokslininkai nesistebi, ateityje dėl nuolat šylančio klimato turėsime ne tik daugiau persikų, ar nektarinų, bet ir bananų ar šilkmedžių. Tiesa, gali tekti atsisveikinti su kai kuriomis daržovėmis, pavyzdžiui bulvėmis, mat sausros ir nepastovūs orai joms itin nepalankūs. Kaunietės Odetos persikui – treji.

Prasidėjus daržovių konservavimo ir sulčių spaudimo sezonui, specialistai įspėja – rauginti, marinuoti ir vaisių sultis laikyti žiemai tinkama tik stiklinė tara. Plastiko buteliai, tokie kaip nuo mineralinio vandens, netiks nei kompotui, nei sultims. Esą juose kaupiasi nuodingos medžiagos, ilgainiui galinčios sukelti ligas.

Vilniaus valdžiai giriantis nupirktais naujais troleibusais, keleiviai ir juos vairuojantys darbuotojai netveria pykčiu. Troleibusai esą ne tik nepatogūs, bet ir labai greitai genda. Kai kurie gedimai, kaip aiškina vairuotojai, pavojingi keleivių sveikatai, mat riedant nuo kalno kai kuriems troleibusams kilo rimtų bėdų. Visgi, valdininkai atkerta, kad jokių skundų iš vairuotojų nėra gavę.

Žolinę ilguoju savaitgaliu pasivertę tautiečiai, pasak sinoptikų, tikrai nesigailės. Mat visai netrukus trumpam grįš tikri vasariški karščiai. Tiesa, gamtininkai ir ornitologai patys stebisi jau pirmaisiais rudens požymiais. Jie netgi išduoda, kokį rudenį mums gamta prognozuoja. Edukacijų „Pažinkime paukščius drauge“ vadovas Gediminas Petkus rodo tuščią kikilio lizdelį. Ne tik jis, bet dar daugiau paukščių jau paliko Lietuvą: „Geriausiai matosi stebint baltuosius gandrus.

Alkoholio parduotuvėje ryte nenusipirksime, tačiau alkoholizmu sergantiems tautiečiams prisigerti iš pat ryto tai netrukdo. Mat svaigalais virsta ir burnos skalavimo skystis su laipsniais, kurio „karčiosios“ mylėtojai randa kioske. Taip besisvaiginančių pakanka ir netoli sostinės. Vietos valdžia tik skėsčioja rankomis, į pagalbą kviečia policiją, bet geriančiųjų sutramdyti niekam nepavyksta.

Mėgstantiems pigesnę, lenkišką vištieną – liūdnos žinios iš veterinarijos bei visuomenės sveikatos specialistų. Pastaruoju metu daugėja sergančiųjų salmonelioze, bei kitomis ligomis plintančiomis per užterštą mėsą bei kiaušinius. Per pirmą šių metų pusmetį, tokių pacientų užregistruota ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Veterinarijos specialistai kategoriški – užterštos mėsos židinys kaimyninėje Lenkijoje, tad įvežtinę produkciją rekomenduojama rinktis itin atidžiai.

Lietuviai vis dažniau sunčiasi prekes iš Kinijos ar kitų šalių – dėl šios priežasties laiškininkai Darbo laiškininkams prideda ne tik siuntų gausa, bet ir ligotų senjorų prašymai – vieni pašto darbuotojų prašo vaistų, kiti tualetinio popieriaus ar skalbimo miltelių. Molėtiškė laiškininkė Laima vėl pravėrė Žiūrų kaimo gyventojos Aldonos namų duris. Sunkiai judančiai senjorei ji įteikia registruotą laišką. Visgi, močiutė sako, kad pašto darbuotojos labiau laukė dėl pirkinių.

Medikai raitojasi rankoves – vasaros malonumai baigiasi sausakimšomis ligoninėmis. Suaugę, padauginę alkoholio, išsidaužo dantis ir susilaužo žandikaulius. O štai vaikams nesėkmingai šokinėjant ant batutų, ar važiuojant paspirtukais bei riedžiais, lūžta rankos ar kojos. Gydytojai įspėja – šiltuoju metu laiku turime labiau pasisaugoti, nes be traumų daugėja ir pacientų, kuriuos kamuoja pūliniai.

Dietologai ir dietistai sunerimę – Lietuvoje daugėja nukentėjusiųjų nuo save dietologais vadinančių apsišaukėlių, kai kuriems žmonėms tokie „patarimai" baigiasi ir mirtimi. Mitybos klausimais žmones jie esą konsultuoja neturėdami būtiniausių medicininių žinių. Mada atsisakyti vienų produktų arba badauti ilgomis valandomis, gaunant minimalų kalorijų kiekį, kaip sako medikai, ne tik plonina piniginę, bet kai kam ir sutrumpina gyvenimą.

Mitybos žinovai pastebi, kad į mūsų šaldymo kameras įsisuka nauja mada – prasidėjus sezonui, žmonės žiemai šaldo jau ne tik uogas ir grybus, bet ir kopūstus, burokėlius, agurkus, net ir svogūnų laiškus. Dažnas tai daro daržoves tiesiog susukęs į maišelį. Specialistai sako, kad šaldyti galima viską, bet tik tam specialiai skirtuose induose. Kitaip ilgainiui iš šaldyti netinkamų maišelių ar indų produktai gali prisisotinti mums kenksmingų medžiagų. Močiutė Aldona raško rūgštynių lapus.

Prakiuro dantis – nusiteikite, kad vizito pas odontologą reikės laukti jau net ne mėnesį, bet du ar net ir tris. Odontologų rūmai sako, kad taip yra todėl, kad šalyje ėmė trukti ir nemokamų kabinetų, ir dantų specialistų. O valstybinės įstaigos esą nesuinteresuotos pritraukti kuo daugiau pacientų, mat medžiagoms ar atlyginimams iš valstybės gauna katino ašaras – metams suaugusiajam skiriama beveik trylika eurų.

Odontologai įniršę – vis daugiau tėvų tingi vaikus dažnai vedžioti pas specialistus, tad laukia, kol mažylių dantys suges, ir juos bus galima gydyti taikant narkozę. Taip esą mažiau streso ir vaikams, ir tėvams, tačiau medikai sako, kad gimdytojai nepagalvoja – narkozė gali ir pakenkti, be to, ji taikoma tik esant būtinybei, o ne bet kada panorėjus. Nė trejų neturinčios Frėjos močiutė rodo mergytės burnoje metalines plokšteles. Jos įdėtos taikant narkozę.

Šalies paštininkai netrukus bus apginkluoti šunis atbaidančia ultargarsine įranga. Tokių priemonių, kaip sako Lietuvos pašto vadovybė, imtasi po to, kai vienas po kito pasipylė šunų apkandžiotų laiškininkų skundai. Keturkojai laiškininkus puola ne tik vienkiemiuose ar vidury kaimo, kaip būdavę anksčiau, bet ir daugiabučiuose. Mindamas dviratį su pilnu krepšiu kaunietis laiškininkas Vitalijus Andriukaitis nuo ankstaus ryto keliauja iš vieno kiemo į kitą.

Šalies kapinės virsta nemokamais sąvartynais, tačiau kai kurios savivaldybės sako esančios bejėgės prieš šiukšlintojus. Kapinėse auga kalnai statybinių atliekų, lovų, klozetų ar kanalizacijos vamzdžių, bet sustabdyti pažeidėjus – trūksta arba pinigų, arba pajėgų. Aplinkos ministerija sako, kad išeitis yra, tik savivaldybės turėtų labiau pasukti galvą. Iš bagažinės traukiama lenta po lentos – tokius vaizdus prie kapinių užfiksavo ir socialiniame tinkle dalijasi mažeikiškis.

Per mėnesį dėl mirtį sėjančio erkinio encefalito į ligos patalą Lietuvoje jau atgulė septyni žmonės. Visi jie, kaip sako gydytojai, buvo nepasiskiepiję. Per metus nuo erkinio encefalito kenčia apie keturis šimtus žmonių, vienas arba du žmonės miršta, o nuo Laimo ligos – tūkstančiai. Medikai ragina tai daryti kuo skubiau, mat nebūtina eiti į mišką, užtenka išeiti prie daugiabučio ar kaime į kiemą, ir namo galime parsinešti erkę, kuri gali susargdinti nepagydomai.

Du neįprasti atvejai Santaros klinikose – per pastarąsias kelias savaites medikams iš pacientų akių teko traukti spagečių ilgio, beveik trylikos ir dešimties centimetrų, kirmėles. Anot specialistų, parazitai žmonių akyse apsigyveno įgėlus užkrėstiems uodams. Gydytojai įspėja – užkrėsti uodai gali apdovanoti parazitais, mėgstančiais apsigyventi ne tik akyse, bet ir vyrų bei moterų lytiniuose organuose. Įspėjame, reportaže yra siaubą keliančių vaizdų.

Alinantys karščiai ilgina eiles vaistinėse. Farmacininkai raitojasi rankoves, mat nuo lentynų šluojami ir kraujospūdžio matavimo aparatai, ir įvairios piliulės, o štai širdies lašus vaistininkams tenka pardavinėti kone tiesiai iš dėžių, į lentyną jų net nespėjama dėti. Tiesa, kitoje eilėje – prašantys antibiotikų. Jų pardavimai labai panašūs į žieminius, kai žmones šaltuoju metu laiku kankina viršutinių kvėpavimo takų uždegimai.

Vos įpusėjo birželis, o štai už langų jau žydi medumi kvepiančios liepos. Gamtininkai tai vadina anomalija, mat šis medis turėtų žydėti anksčiausiai po Joninių, bet geriausia jam žiedus skleisti liepos mėnesį. Tiesa, nors medžiai apsipylė žiedais, bitininkai guodžiasi, kad rinkti medų bitėms per karšta, o ir žiedadulkės dėl drėgmės stokos sunkiau pasiekiamos, tad liepų medaus gali būti mažiau. Gamtininkas sako, kad liepų žiedai išsiskleidė net trimis savaitėmis anksčiau nei turėtų.

Alinantys karščiai iš kojų verčia ne tik žmones bet ir gyvūnus. Negalavimai patys įvairiausi – katės vemia, šunys po patirto šilumos smūgio ima elgtis neadekvačiai. Specialistai aiškina, kad karščio smūgį gyvūnai gali gauti net ir nelaikomi po atviru dangumi – užtenka kelių karštų dienų prikaitintam bute, kad šis imtų negaluoti.

Neįprastas atvejis Vilniaus rajone – jau dvidešimt metų stuburo ligų prie žemės riečiama moteris ir jos neįgali dukra priverstos išgyventi per dieną vos su keliais litrais vandens. Mat tik tiek jo tebūna šulinyje, o vasarą – iš viso tuščia. Tad tenka eiti jo į tvenkinį. Tačiau vietos valdžia skėsčioja rankomis, tokiai šeimai padėti negalima, mat moteris nėra asociali, turi žemės, tad jokia parama ar pagalba norint iškasti gręžinį, jai nepriklauso.

Skandalas Vilniuje – vaikų ligoninėje atsidūrė vienuolikos mėnesių berniukas, kaip įtariama apsinuodijęs narkotikais. Į medikų rankas kūdikis pakliuvo komos būsenos. Tėvai socialiniams darbuotojas dievagojasi namie nelaikę narkotinių medžiagų, tačiau pasak jų, metadono mažylis galėjo rasti bendrabučio, kuriame gyvena, koridoriuje. Koridoriuose mėtosi narkotikai Bendrabučio gyventojai nesistebi, narkotikai koridoriuose – kasdienybė.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Tokiu atveju nenustebkite, jei atėję po dvejų metų toje vietoje rasite palaidotus visiškai svetimus žmones. Mat neprižiūrimi kapai, valdžios sprendimu, po dvejų metų bus perduodami tiems, kas norės juos prižiūrėti, o vėliau ten ir palaidoti savo artimuosius. Tiesa, savivaldybės kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip tai bus įgyvendinta. Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ darbuotoja Alina sako per kelias dienas įbedanti jau keturioliktą įspėjamąją lentelę.

Gedimino prospekte šurmuliuojanti eitynėms už lygybę, Bernardinų sode surengtas kitas renginys – „Tradicinės šeimų eitynės“. Tiesa, keliasdešimt šeimų su mažyliais ne gatvėmis žygiavo, o pasitelkę į pagalbą klouną Vytautą linksminosi pievelėje šalia fontano.

Verslininkai trina rankas – šylantys orai vis labiau įsuka prekybos arbūzais sezoną. Karštesnę dieną vienas prekybos tinklų jų parduoda nuo kelių iki keliolikos tonų. Tiesa, pardavėjai neslepia, kol kas arbūzus dažniausiai graibsto šventėms, ir net dovanoms. O štai paprastai ant pietų ar pusryčių stalo ši uoga populiaresnė būna liepą ar rugpjūtį. Medikai ragina valgyti arbūzus, tačiau pastebi, kad šis produktas itin pavojingas sergantiems cukriniu diabetu.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.