Edita Vilkelienė

Mitybos žinovai pastebi, kad į mūsų šaldymo kameras įsisuka nauja mada – prasidėjus sezonui, žmonės žiemai šaldo jau ne tik uogas ir grybus, bet ir kopūstus, burokėlius, agurkus, net ir svogūnų laiškus. Dažnas tai daro daržoves tiesiog susukęs į maišelį. Specialistai sako, kad šaldyti galima viską, bet tik tam specialiai skirtuose induose. Kitaip ilgainiui iš šaldyti netinkamų maišelių ar indų produktai gali prisisotinti mums kenksmingų medžiagų. Močiutė Aldona raško rūgštynių lapus.

Prakiuro dantis – nusiteikite, kad vizito pas odontologą reikės laukti jau net ne mėnesį, bet du ar net ir tris. Odontologų rūmai sako, kad taip yra todėl, kad šalyje ėmė trukti ir nemokamų kabinetų, ir dantų specialistų. O valstybinės įstaigos esą nesuinteresuotos pritraukti kuo daugiau pacientų, mat medžiagoms ar atlyginimams iš valstybės gauna katino ašaras – metams suaugusiajam skiriama beveik trylika eurų.

Odontologai įniršę – vis daugiau tėvų tingi vaikus dažnai vedžioti pas specialistus, tad laukia, kol mažylių dantys suges, ir juos bus galima gydyti taikant narkozę. Taip esą mažiau streso ir vaikams, ir tėvams, tačiau medikai sako, kad gimdytojai nepagalvoja – narkozė gali ir pakenkti, be to, ji taikoma tik esant būtinybei, o ne bet kada panorėjus. Nė trejų neturinčios Frėjos močiutė rodo mergytės burnoje metalines plokšteles. Jos įdėtos taikant narkozę.

Šalies paštininkai netrukus bus apginkluoti šunis atbaidančia ultargarsine įranga. Tokių priemonių, kaip sako Lietuvos pašto vadovybė, imtasi po to, kai vienas po kito pasipylė šunų apkandžiotų laiškininkų skundai. Keturkojai laiškininkus puola ne tik vienkiemiuose ar vidury kaimo, kaip būdavę anksčiau, bet ir daugiabučiuose. Mindamas dviratį su pilnu krepšiu kaunietis laiškininkas Vitalijus Andriukaitis nuo ankstaus ryto keliauja iš vieno kiemo į kitą.

Šalies kapinės virsta nemokamais sąvartynais, tačiau kai kurios savivaldybės sako esančios bejėgės prieš šiukšlintojus. Kapinėse auga kalnai statybinių atliekų, lovų, klozetų ar kanalizacijos vamzdžių, bet sustabdyti pažeidėjus – trūksta arba pinigų, arba pajėgų. Aplinkos ministerija sako, kad išeitis yra, tik savivaldybės turėtų labiau pasukti galvą. Iš bagažinės traukiama lenta po lentos – tokius vaizdus prie kapinių užfiksavo ir socialiniame tinkle dalijasi mažeikiškis.

Per mėnesį dėl mirtį sėjančio erkinio encefalito į ligos patalą Lietuvoje jau atgulė septyni žmonės. Visi jie, kaip sako gydytojai, buvo nepasiskiepiję. Per metus nuo erkinio encefalito kenčia apie keturis šimtus žmonių, vienas arba du žmonės miršta, o nuo Laimo ligos – tūkstančiai. Medikai ragina tai daryti kuo skubiau, mat nebūtina eiti į mišką, užtenka išeiti prie daugiabučio ar kaime į kiemą, ir namo galime parsinešti erkę, kuri gali susargdinti nepagydomai.

Du neįprasti atvejai Santaros klinikose – per pastarąsias kelias savaites medikams iš pacientų akių teko traukti spagečių ilgio, beveik trylikos ir dešimties centimetrų, kirmėles. Anot specialistų, parazitai žmonių akyse apsigyveno įgėlus užkrėstiems uodams. Gydytojai įspėja – užkrėsti uodai gali apdovanoti parazitais, mėgstančiais apsigyventi ne tik akyse, bet ir vyrų bei moterų lytiniuose organuose. Įspėjame, reportaže yra siaubą keliančių vaizdų.

Alinantys karščiai ilgina eiles vaistinėse. Farmacininkai raitojasi rankoves, mat nuo lentynų šluojami ir kraujospūdžio matavimo aparatai, ir įvairios piliulės, o štai širdies lašus vaistininkams tenka pardavinėti kone tiesiai iš dėžių, į lentyną jų net nespėjama dėti. Tiesa, kitoje eilėje – prašantys antibiotikų. Jų pardavimai labai panašūs į žieminius, kai žmones šaltuoju metu laiku kankina viršutinių kvėpavimo takų uždegimai.

Vos įpusėjo birželis, o štai už langų jau žydi medumi kvepiančios liepos. Gamtininkai tai vadina anomalija, mat šis medis turėtų žydėti anksčiausiai po Joninių, bet geriausia jam žiedus skleisti liepos mėnesį. Tiesa, nors medžiai apsipylė žiedais, bitininkai guodžiasi, kad rinkti medų bitėms per karšta, o ir žiedadulkės dėl drėgmės stokos sunkiau pasiekiamos, tad liepų medaus gali būti mažiau. Gamtininkas sako, kad liepų žiedai išsiskleidė net trimis savaitėmis anksčiau nei turėtų.

Alinantys karščiai iš kojų verčia ne tik žmones bet ir gyvūnus. Negalavimai patys įvairiausi – katės vemia, šunys po patirto šilumos smūgio ima elgtis neadekvačiai. Specialistai aiškina, kad karščio smūgį gyvūnai gali gauti net ir nelaikomi po atviru dangumi – užtenka kelių karštų dienų prikaitintam bute, kad šis imtų negaluoti.

Neįprastas atvejis Vilniaus rajone – jau dvidešimt metų stuburo ligų prie žemės riečiama moteris ir jos neįgali dukra priverstos išgyventi per dieną vos su keliais litrais vandens. Mat tik tiek jo tebūna šulinyje, o vasarą – iš viso tuščia. Tad tenka eiti jo į tvenkinį. Tačiau vietos valdžia skėsčioja rankomis, tokiai šeimai padėti negalima, mat moteris nėra asociali, turi žemės, tad jokia parama ar pagalba norint iškasti gręžinį, jai nepriklauso.

Skandalas Vilniuje – vaikų ligoninėje atsidūrė vienuolikos mėnesių berniukas, kaip įtariama apsinuodijęs narkotikais. Į medikų rankas kūdikis pakliuvo komos būsenos. Tėvai socialiniams darbuotojas dievagojasi namie nelaikę narkotinių medžiagų, tačiau pasak jų, metadono mažylis galėjo rasti bendrabučio, kuriame gyvena, koridoriuje. Koridoriuose mėtosi narkotikai Bendrabučio gyventojai nesistebi, narkotikai koridoriuose – kasdienybė.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Tokiu atveju nenustebkite, jei atėję po dvejų metų toje vietoje rasite palaidotus visiškai svetimus žmones. Mat neprižiūrimi kapai, valdžios sprendimu, po dvejų metų bus perduodami tiems, kas norės juos prižiūrėti, o vėliau ten ir palaidoti savo artimuosius. Tiesa, savivaldybės kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip tai bus įgyvendinta. Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ darbuotoja Alina sako per kelias dienas įbedanti jau keturioliktą įspėjamąją lentelę.

Gedimino prospekte šurmuliuojanti eitynėms už lygybę, Bernardinų sode surengtas kitas renginys – „Tradicinės šeimų eitynės“. Tiesa, keliasdešimt šeimų su mažyliais ne gatvėmis žygiavo, o pasitelkę į pagalbą klouną Vytautą linksminosi pievelėje šalia fontano.

Verslininkai trina rankas – šylantys orai vis labiau įsuka prekybos arbūzais sezoną. Karštesnę dieną vienas prekybos tinklų jų parduoda nuo kelių iki keliolikos tonų. Tiesa, pardavėjai neslepia, kol kas arbūzus dažniausiai graibsto šventėms, ir net dovanoms. O štai paprastai ant pietų ar pusryčių stalo ši uoga populiaresnė būna liepą ar rugpjūtį. Medikai ragina valgyti arbūzus, tačiau pastebi, kad šis produktas itin pavojingas sergantiems cukriniu diabetu.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Skandalas Varėnos rajone, Perlojos kapinėse, – atėję aplankyti artimųjų kapų, žmonės rado išdaužytus paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis, vietiniai nustėro, mat pasidarbavo čia ne vandalai ar audra, bet profesionaliu medžių pjovimu besigyrusi įmonė. Įpykę perlojiškiai neketina sėdėti rankų sudėję, jie žada kreiptis į teismą ne tik dėl materialinės, bet ir dėl moralinės žalos atlyginimo.

Atšilus orams net keliomis savaitėmis anksčiau nei pernai prasidėjo ledų valgymo sezonas. Per kelias, labiau vasarą, o ne pavasarį primenančias savaites prekyba ledais prekybos centruose šoktelėjo net tris kartus. Išsiilgę ledų, smaguriai juos graibsto net ne po vieną porciją. Tarp populiariausių – tai plombyras, vyšniniai ledai. Klientų pageidavimai patys įvairiausi. Svarbiausias noras, kad ledai būtų švieži ir primintų naminius.

Medikai pastebi, kad Lietuvoje daugėja vyresnių mamų, atžalų susilaukiančių gerokai per keturiasdešimt ar net sulaukus penkiasdešimties. Kai kurie gydytojai grūmoja – lauktis vaiko vyresnio amžiaus – rizika ir mažyliui, ir mamai. Tačiau pačios vyresnės mamos atkerta – jeigu vaikas laukiamas, tai visai nesvarbu, kokio amžiaus mama jį pagimdė. Nuotraukų albumą varto močiutė Aldona. Ir štai, ji rodo savo mamą, pagimdžiusią septynis vaikus.

Kelių sostinės daugiabučių gyventojus sukiršino vienos poros itin atvirai demonstruotos sekso scenos. Savo bute, prie lango, pasimylėję vyras ir moteris kalami prie kryžiaus neva dėl to, kad tai darė matant mažamečiams. Tačiau kita dalis gyventojų stoja į poros pusę, esą kiekvienas už uždarų durų darome, ką norime. Į skandalą veliama policija kol kas laukia oficialių skundų iš gyventojų, ir tada žada spręsti, baus atvirai jausmus rodančią porą ar ne.

Artėjanti Motinos diena tuština gėlių pardavėjų atsargas. Pasirodo, kapinėse taip populiarios našlaitės bent jau sostinėje pastarosiomis dienomis tapo kone deficitinės. Žmonės perka jau net ne vienetais, o dešimtimis dėžių. Mamų kapų tvarkytojų gausumu pastarosiomis dienomis stebisi ir kapines priežiūrinčių įmonių atstovai, vos spėjantys vežti šiukšles. Vos sulaukusi lietaus, Karveliškių kapinėse pluša vilnietė Janina.

Atokiau nuo Vilniaus ar Kauno gimusių neišnešiotukų tėvai guodžiasi esantys nereikalingi vietos ligoninėms. Mat jeigu ankstukas gimsta dar ir su tam tikra patologija, jo gydyti bet kokio mažesnio miesto ligoninės neturi sąlygų, arba medikai tokių vaikų tiesiog bijo. Tad su savo ankstukais tėvai priversti ištisus mėnesius gyventi didmiesčių ligoninėse. Kai kurie gimdytojai netenka kantrybės, palūžta ir savo per anksti gimusių mažylių tiesiog atsisako.

Vilniaus rajono Sudervės miestelyje – žalčių antplūdis. Ypač daug geltonausių Marijano Zdiechovskio pagrindinėje mokykloje. Saulėtą dieną vienoje vietoje mokytojai ir vaikai šių roplių daugiau kaip pusšimtį. Žalčiai rangosi ne tik po medžiais, bet ir koridoriuje ar net sporto salėje. Jei suaugę į rankas šių gyvačių neima, vaikai tai daro su malonumu. Mokykloje tikima, kad žalčiai neša laimę. Šiltą saulėtą dieną tokių geltonausių gyvačių galima pamatyti net ne po vieną.

Medikai įspėja – nesiskiriame su išmaniuoju telefonu, atsisveikinkime su miegu ir gera laikysena. Mat galva sveria tiek, kad kaklas, ilgai žiūrint į telefoną, jos tiesiog nebeatlaiko. Štai todėl į medikų kabinetus pastaruoju metu su skundais dėl kaklo ar galvos skausmų kreipiasi vis daugiau žmonių. Patarimų ieško ir kenčiantys nuo nemigos. Ir štai paaiškėja – miegotume geriau, jeigu bent dvi valandas prieš miegą nesinaudotume telefonu.

Į hektarus besidriekiančias Vilniaus Rokantiškių kapines nuo šiol galima patekti tik pėsčiomis. Prie įvažiavimo vairuotojus jau pasitinka užtvaras. Artimųjų kapus lankantys žmonės neslepia pasipiktinimo, mat kapinių teritorija didelė ir nueiti pėsčiomis iki artimojo kapo ypač vyresniems žmonėms misija neįmanoma. Tačiau ir administracija, ir savivaldybė laikosi savo, esą kitaip nebus. Anot jų, užtvaras kapinėse – vienintelis būdas apsiginti nuo šiukšlintojų.

Į kovą su Karveliškių kapinėse apsigyvenusiomis stirnomis stojanti Vilniaus savivaldybė užsimojo amžino poilsio vietą aptverti specialia tvora. Tiesa, nors darbai dar nebaigti, 180 tūkst. eurų kainuosiančią tvorą jau tenka remontuoti. Dabar stirnos blaškosi po kapines ir mėgina į laisvę ištrūkti su visa tvora, tad ją dažnai apgadina. Gamtinininkai nesupranta, kodėl prieš aptveriant kapines iš teritorijos nebuvo išvaikyti laukiniai žvėrys.

Paštininkai įspėja – jeigu norime, kad draugai ir artimieji siuntas gautų laiku, o ne per Velykas, turėtume suskubti jas išsiųsti ir siųsti jas reikia kur kas atsakingiau nei tai darom dabar. Pasirodo, kad dažnas naudodamasis terminalų savitarna, pamiršta ne tik ant siuntinio užklijuoti adresą ir kam siunčiama. Pamiršta žmonės ir supakuoti siunčiamus daiktus. Štai todėl labai dažnai paštininkams tenka pasukti galvą – kam galėtų priklausyti nuvytusios gėlės, išskridusi bitė, ar net vikšrų gauja.

Prekybos centruose – pirmieji šviežio derliaus požymiai. Ant prekystalių jau atsiranda šviežių kopūstų, trumpavaisių agurkų, prieskoninių žolelių, kai kurių salotų rūšių. Po kelių savaičių žadamos ir bulvės, pomidorai. Smulkieji ūkininkai spėja, kad taip yra ne tik todėl, kad norima įtikti pirkėjams, bet ir dėl to, kad ūkininkų sandėliuose krapštomi paskutiniai pernykščio derliaus likučiai. Vilnietė Ona prie prekybos centro parduoda likučius iš rūsio – paskutiniai moliūgų gabaliukai.

Pirmasis gyvybės langelis Vilniuje netrukus minės dešimtmetį. Idėjos iniciatoriai giriasi išsaugoję šešiasdešimt šešis naujagimius, esą nereikalingi vaikai būtų nužudyti, išmesti į konteinerius ar tualetą. Tačiau tiek policija, tiek psichiatrai labai abejoja, kad prie mažylių nužudymo statistikos mažėjimo prisidėjo būtent gyvybės langeliai.

Specialistai skelbia – pasiektas gripo pikas ir nors sergančiųjų visose šalies savivaldybėse mažiau, bet mirtį sėjantis virusas trauktis dar neskuba. Į ligos patalą guldomi nauji pacientai, intensyvios terapijos skyriuose gausu kovojančių už gyvybę. Medikai pastebi, palyginti su ankstesniais metais, šiemet žmones kankinantis gripas išsiskiria tuo, kad po jo dažniausia komplikacija – pavojingasis plaučių uždegimas.

Šiauliuose pleškėjo darbiečių deleguoto kandidato į merus – Marijaus Veličkos automobilis. Pareigūnai įtaria, kad trisdešimčia tūkstančių eurų įvertinta mašina buvo padegta, išdaužius šoninį langelį. Pats savininkas net ir rodo pirštu į galimus padegėjus. Apdegusio, vos ketverių metų senumo automobilio bagažinę atidaro darbiečių kandidatas į Šiaulių merus – Marijus Velička. Vyras sako mašina pirkta šviežiai – pernai lapkritį.

Unikalus klaipėdiškių, gyvenančių viename daugiabutyje, pagalbos šauksmas: po to, kai sprogo kanalizacijos vamzdis, vieno namo gyventojus puola ir sugelia už aguonos grūdą mažesni padarai. Dėl neaiškių gyvių namie klaipėdiškiai kreipėsi net į tyrimų laboratorijas. Ir specialistai ištyrė: klaipėdiškius iki sunkiai pakeliamo niežėjimo gelia lizdinė arba guolinė erkė.

Devyni politikai ir visuomenės veikėjai vienas po kito šeštadienį skubėjo į Vyriausiąją rinkimų komisiją pateikti reikiamus dokumentus būsimai kovai už vietą Daukanto aikštėje. Tiesa, startui vieni buvo nusiteikę linksmai, o štai kiti karingai, ir net skelbė planuojantys perversmą. Pirmoji atvyko Ingrida Šimonytė ir pareiškė, kad visada mėgsta būti pirma. „Aš visada noriu būti pirma. Taip, aš visada noriu būti pirma.

Specialistai įspėja – Lietuvoje daugėja uodų, žmones apkrečiančių spagečių ilgio kirmėlėmis. Jos mėgsta apsigyventi po oda, ypač akyse ar vyrų lytiniuose organuose. Būtent taip nutiko vienam paaugliui. Santaros vaikų ligoninės medikai iš vaikino sėklidžių ištraukė daugiau nei 13 centimetrų kirmėlę. Jeigu gyventumėte Indijoje, toks vaizdas nestebintų – medikams iš akies traukti kirmėlę gan įprasta. Tačiau tokių operacijų ėmė daugėti ir Lietuvoje.

Už lango dar atrodo žiema, tačiau miške jau galima pamatyti pirmuosius pavasario pranašus. Pumpurus jau krauna ir pamažu skleidžiasi gluosniai, blindės ir karklai. O ar vadinamieji kačiukai jau greitai atneš pavasarį, domėjosi mūsų žurnalistai. Močiutė Agnė – Vilniaus centre gėles parduoda ne pirmus metus. Bet taip anksti prekiauti kačiukais, kaip sako senolė, tenka ne kasmet. Šiemet, pasak močiutės, pavasaris pasijuto, kaip niekada anksti.

Už lango dar sniegas ir ledas, tačiau pats laikas imtis apsaugos prieš erkinį encifalitą. Specialistai sako, kad vienintelė apsauga nuo mirtį sėjančio viruso – skiepai. Tam, kad taptume atsparūs šiam virusui, turime pasiskiepyti trimIs dozėmis, tad tai užtrunka ne vieną mėnesį. Prie miško esančioje draugo sodyboje Algimantas talkininkauja drąsiai ne tik todėl, kad žiema ir erkės nebaisios, bet ir todėl, kad jis jų tiesiog nebijo. Nors traukė iš kūno jas ne kartą, ypač tada, kai dirbo eiguliu.

Gamtininkai įspėja – keliuose šiuo metu būkime itin atidus, mat jie laukinius žvėris dabartinėmis dienomis traukia it magnetas. Tuo jau įsitikina ir paprasti vairuotojai: vienam jų pavyko užfiksuoti, kai vienu metu aplink kelią sukinėjasi net pusšimtis miško gyventojų. Tokio elnių, briedžių ar stirnų elgesio migracija, pasak gyvūnų žinovų, vadinti tikrai negalima.  Prieš kelias dienas kaunietis Mindaugas kelyje netoli Lapių miestelio sutiko iki šiol nematytą laukinių gyvūnų bandą.

Ar žinote, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja dėl nelaimingų atsitikimų darbe? Per 30 metų darbo vietoje žuvo ar susižalojo per 80 tūkst. gyventojų. Kone tiek pat tautiečių, kiek gyvena Panevėžyje. Dirbantieji sako, esą situacija tik prastės, nes darbdaviai piktnaudžiauja ir labai dažnai susižalojusius verčia prisiimti atsakomybę sau. Sąvaržėlės kaire ranka šiandien suimti negali vienoje įmonėje metalo apdirbimo šlifuotoju dirbantis Mindaugas Balsys.

Pavojingasis gripas ir toliau šienauja gyvybes. Nuo grėsmingojo viruso šalyje mirė dešimt žmonių. Infekcija nepasigailėjo ir vaiko. Trečiadienį vakare nuo gripo komplikacijos užgeso vos dešimties klaipėdietės gyvybė. Medikai žmones ragina nepulti į paniką, bet įspėja – jeigu pasijutote blogai, geriau likite namuose.  Klaipėdos vaikų ligoninėje – niūrios nuotaikos. Penkias dienas trukusią kovą su gripu pralaimėjo dešimtmetė.

Sniegas pavojingas sodų augalams, ypač, jei turite dekoratyvinių krūmų ar dar šviežiai rudenį pasodintų vaiskrūmių. Jei taip – nedelsdami griebkitės lazdos ir skubėkit jų gelbėti – kratyt sniego. Kas dėl šio gali nutikti – žiūrėkite reportaže. Žiemai įsismarkavus, Vilniaus universiteto botanikos sode dirbantis Jurijanas mažiausiai 3–4 kartus per savaitę purto sniegą tai nuo vieno, tai nuo kito medžio. O būna, kad tenka visus gelbėti.

Gripui įsisiautėjant ir guldant vis didesnį būrį žmonių į ligos patalą, vaistinėse graibstomos medicininės kaukės. Farmacininkai sako, kad kai kur per dieną jų nuperkama ir iki pusės tūkstančio. Nors, pasak medikų, tai nėra šimtaprocentinė apsauga nuo infekcinės ligos, visgi susirgus vienam šeimos nariui, kiti mažiausiai 3 dienas būdami šalia jo turėtų dėvėti specialias kaukes. Jų kai kurios vaistinės šią savaitę net pritrūko.

Vilniečius pradėjo pulti varnos. Didžiuliams varnų ir kovarnių pulkams pradėjus atakuoti, vieno rajono gyventojai prakalbo net apie sparnuočių šaudymą. Mat paukščiai ne tik kelia triukšmą, teršia aplinką, bet esą kelia ir pavojų. Tiesa, gamtininkai grūmoja – ne apie šaudymą reikia galvoti, o apie netvarką šalia daugiabučių. „Man tai šokas išvis buvo, kaip siaubo filme rodo… Išlipi, čia toks pulkas, dangus juodas, nieko nesimato. Galvojom, gal čia poravimosi metas.

Grėsmingasis gripas, ką tik nusinešęs moters gyvybę, į ligos patalą masiškai guldo ir mažuosius. Santaros vaikų ligoninės medikai stiprina pajėgas, mat sergančių vaikų tiek daug, kad šie nebetelpa į palatas. Gripas pakirto 11-metį  Santaros vaikų ligoninės priimamojo stebėjimo palatoje mineralinį gurkšnoja Nikita. Vienuolikmetis vienas iš tų, kuriuos pastarosiomis dienomis parklupdė gripas.

Simona ir Mindaugas Lipniai trynukų susilaukė praėjusiais metais. Ši šeima su trimis mažyliais: Herkumi, Patricija ir Emilija, gerai žinomi ne vienam socialinių tinklų vartotojui. Pasitikti iš darbo atėjusio tėčio Mindaugo pirmiausia atskuba Herkus, tuoj prisijungia Emilija ir galiausiai Patricija. Tokios tradicijos kiekvieną vakarą laikosi visi trys Lipnių mažyliai. Nėštumas buvo sunkus Kad gims trynukai, vilniečiams Simonai ir Mindaugui buvo staigmena.

Naujas tymų protrūkis šiaurės rytų Lietuvoje. Metams tik prasidėjus šia pavojinga liga užsikrėtė dar trys visaginiečiai. Jauniausias – vos dešimties mėnesių. Medikai žmones ragina pajutus bet kokius pavojingos infekcijos simptomus neskubėti poliklinikoje sėsti į bendrą eilę su kitais pacientais. Tam gali būti atveriami net ir specialūs, gydymo įstaigoje privalomi, kabinetai. Pernai paskutinę lapkričio dieną šioje Visagino siuvykloje būta nemenko nerimo.

Specialistai sunerimę – kas trečias suaugęs ir beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų nevalgo pusryčių. O tai, pasak medikų, gresia labai rimtais susirgimais.  Vilnietis Martynas vienoje sostinės kavinių sėdasi prie pusryčių stalo. Vyras sako rytais valgantis sočiai – kartais kiaušinienė, kartais omletas. Pusryčių tikrai niekada nesikratantis. Kavinių atstovai taip pat turi, ką papasakoti apie pusryčių valgytojus.

Medikai įspėja – lietuviai suvartoja dvigubai daugiau druskos, nei leistina. O tai reiškia, kad dėl didesnio dar viena baltąja mirtimi vadinamo produkto kiekio organizme dažniau sergame širdies ir kraujagyslių ligomis, akmenlige ar net cukriniu diabetu. Didesnis druskos kiekis maiste, kaip sako dietologai, augina ir papildomus kilogramus. Ir daugiausia druskos gauname valgydami ne namie gamintą maistą ar daugiau duonos. Keptos bulvytės jau sūdytos, bet valgytojas paprašė dar sūresnių.

Užplūdo neigiamos emocijos ir norite nusiraminti? Griebkitės popieriaus lapo, tušinuko ir parašykite laišką. Ir visai gali būti, kad jis nepasieks adresato, o bus sudegintas. Psichologai skelbia, kad toks minčių dėliojimas popieriaus lape ir nuramina, ir atpalaiduoja. Tačiau paštininkai pastebi, kad taip besiraminančių Lietuvoje drastiškai mažėja. Bent jau parašę žmonės laiškų nesiunčia, mat kasmet laiškų sumažėja šešiais procentais. „Pamylėjau tamstą nuo pirmo pasimatymo.

Itin sparčiai vaikus į ligos patalą pradėjo guldyti gripas. Anot medikų, grėsmingai pradėjo augti sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Sergančiųjų jau pirmomis tik prasidėjusių metų dienomis yra net keturis su puse karto daugiau, nei pernai tuo pat metu. Į ligos patalpą tiek mažylius, tiek suaugusius šiemet guldo gerokai piktesnis gripo tipas nei karaliavo pernai. Smogė gripo virusas Kad mergina nevemtų, negalėjom duoti didelio kiekio skysčių, o tik po truputį su pertraukom.