Edita Vilkelienė

Atšilus orams net keliomis savaitėmis anksčiau nei pernai prasidėjo ledų valgymo sezonas. Per kelias, labiau vasarą, o ne pavasarį primenančias savaites prekyba ledais prekybos centruose šoktelėjo net tris kartus. Išsiilgę ledų, smaguriai juos graibsto net ne po vieną porciją. Tarp populiariausių – tai plombyras, vyšniniai ledai. Klientų pageidavimai patys įvairiausi. Svarbiausias noras, kad ledai būtų švieži ir primintų naminius.

Medikai pastebi, kad Lietuvoje daugėja vyresnių mamų, atžalų susilaukiančių gerokai per keturiasdešimt ar net sulaukus penkiasdešimties. Kai kurie gydytojai grūmoja – lauktis vaiko vyresnio amžiaus – rizika ir mažyliui, ir mamai. Tačiau pačios vyresnės mamos atkerta – jeigu vaikas laukiamas, tai visai nesvarbu, kokio amžiaus mama jį pagimdė. Nuotraukų albumą varto močiutė Aldona. Ir štai, ji rodo savo mamą, pagimdžiusią septynis vaikus.

Kelių sostinės daugiabučių gyventojus sukiršino vienos poros itin atvirai demonstruotos sekso scenos. Savo bute, prie lango, pasimylėję vyras ir moteris kalami prie kryžiaus neva dėl to, kad tai darė matant mažamečiams. Tačiau kita dalis gyventojų stoja į poros pusę, esą kiekvienas už uždarų durų darome, ką norime. Į skandalą veliama policija kol kas laukia oficialių skundų iš gyventojų, ir tada žada spręsti, baus atvirai jausmus rodančią porą ar ne.

Artėjanti Motinos diena tuština gėlių pardavėjų atsargas. Pasirodo, kapinėse taip populiarios našlaitės bent jau sostinėje pastarosiomis dienomis tapo kone deficitinės. Žmonės perka jau net ne vienetais, o dešimtimis dėžių. Mamų kapų tvarkytojų gausumu pastarosiomis dienomis stebisi ir kapines priežiūrinčių įmonių atstovai, vos spėjantys vežti šiukšles. Vos sulaukusi lietaus, Karveliškių kapinėse pluša vilnietė Janina.

Atokiau nuo Vilniaus ar Kauno gimusių neišnešiotukų tėvai guodžiasi esantys nereikalingi vietos ligoninėms. Mat jeigu ankstukas gimsta dar ir su tam tikra patologija, jo gydyti bet kokio mažesnio miesto ligoninės neturi sąlygų, arba medikai tokių vaikų tiesiog bijo. Tad su savo ankstukais tėvai priversti ištisus mėnesius gyventi didmiesčių ligoninėse. Kai kurie gimdytojai netenka kantrybės, palūžta ir savo per anksti gimusių mažylių tiesiog atsisako.

Vilniaus rajono Sudervės miestelyje – žalčių antplūdis. Ypač daug geltonausių Marijano Zdiechovskio pagrindinėje mokykloje. Saulėtą dieną vienoje vietoje mokytojai ir vaikai šių roplių daugiau kaip pusšimtį. Žalčiai rangosi ne tik po medžiais, bet ir koridoriuje ar net sporto salėje. Jei suaugę į rankas šių gyvačių neima, vaikai tai daro su malonumu. Mokykloje tikima, kad žalčiai neša laimę. Šiltą saulėtą dieną tokių geltonausių gyvačių galima pamatyti net ne po vieną.

Medikai įspėja – nesiskiriame su išmaniuoju telefonu, atsisveikinkime su miegu ir gera laikysena. Mat galva sveria tiek, kad kaklas, ilgai žiūrint į telefoną, jos tiesiog nebeatlaiko. Štai todėl į medikų kabinetus pastaruoju metu su skundais dėl kaklo ar galvos skausmų kreipiasi vis daugiau žmonių. Patarimų ieško ir kenčiantys nuo nemigos. Ir štai paaiškėja – miegotume geriau, jeigu bent dvi valandas prieš miegą nesinaudotume telefonu.

Į hektarus besidriekiančias Vilniaus Rokantiškių kapines nuo šiol galima patekti tik pėsčiomis. Prie įvažiavimo vairuotojus jau pasitinka užtvaras. Artimųjų kapus lankantys žmonės neslepia pasipiktinimo, mat kapinių teritorija didelė ir nueiti pėsčiomis iki artimojo kapo ypač vyresniems žmonėms misija neįmanoma. Tačiau ir administracija, ir savivaldybė laikosi savo, esą kitaip nebus. Anot jų, užtvaras kapinėse – vienintelis būdas apsiginti nuo šiukšlintojų.

Į kovą su Karveliškių kapinėse apsigyvenusiomis stirnomis stojanti Vilniaus savivaldybė užsimojo amžino poilsio vietą aptverti specialia tvora. Tiesa, nors darbai dar nebaigti, 180 tūkst. eurų kainuosiančią tvorą jau tenka remontuoti. Dabar stirnos blaškosi po kapines ir mėgina į laisvę ištrūkti su visa tvora, tad ją dažnai apgadina. Gamtinininkai nesupranta, kodėl prieš aptveriant kapines iš teritorijos nebuvo išvaikyti laukiniai žvėrys.

Paštininkai įspėja – jeigu norime, kad draugai ir artimieji siuntas gautų laiku, o ne per Velykas, turėtume suskubti jas išsiųsti ir siųsti jas reikia kur kas atsakingiau nei tai darom dabar. Pasirodo, kad dažnas naudodamasis terminalų savitarna, pamiršta ne tik ant siuntinio užklijuoti adresą ir kam siunčiama. Pamiršta žmonės ir supakuoti siunčiamus daiktus. Štai todėl labai dažnai paštininkams tenka pasukti galvą – kam galėtų priklausyti nuvytusios gėlės, išskridusi bitė, ar net vikšrų gauja.

Prekybos centruose – pirmieji šviežio derliaus požymiai. Ant prekystalių jau atsiranda šviežių kopūstų, trumpavaisių agurkų, prieskoninių žolelių, kai kurių salotų rūšių. Po kelių savaičių žadamos ir bulvės, pomidorai. Smulkieji ūkininkai spėja, kad taip yra ne tik todėl, kad norima įtikti pirkėjams, bet ir dėl to, kad ūkininkų sandėliuose krapštomi paskutiniai pernykščio derliaus likučiai. Vilnietė Ona prie prekybos centro parduoda likučius iš rūsio – paskutiniai moliūgų gabaliukai.

Pirmasis gyvybės langelis Vilniuje netrukus minės dešimtmetį. Idėjos iniciatoriai giriasi išsaugoję šešiasdešimt šešis naujagimius, esą nereikalingi vaikai būtų nužudyti, išmesti į konteinerius ar tualetą. Tačiau tiek policija, tiek psichiatrai labai abejoja, kad prie mažylių nužudymo statistikos mažėjimo prisidėjo būtent gyvybės langeliai.

Specialistai skelbia – pasiektas gripo pikas ir nors sergančiųjų visose šalies savivaldybėse mažiau, bet mirtį sėjantis virusas trauktis dar neskuba. Į ligos patalą guldomi nauji pacientai, intensyvios terapijos skyriuose gausu kovojančių už gyvybę. Medikai pastebi, palyginti su ankstesniais metais, šiemet žmones kankinantis gripas išsiskiria tuo, kad po jo dažniausia komplikacija – pavojingasis plaučių uždegimas.

Šiauliuose pleškėjo darbiečių deleguoto kandidato į merus – Marijaus Veličkos automobilis. Pareigūnai įtaria, kad trisdešimčia tūkstančių eurų įvertinta mašina buvo padegta, išdaužius šoninį langelį. Pats savininkas net ir rodo pirštu į galimus padegėjus. Apdegusio, vos ketverių metų senumo automobilio bagažinę atidaro darbiečių kandidatas į Šiaulių merus – Marijus Velička. Vyras sako mašina pirkta šviežiai – pernai lapkritį.

Unikalus klaipėdiškių, gyvenančių viename daugiabutyje, pagalbos šauksmas: po to, kai sprogo kanalizacijos vamzdis, vieno namo gyventojus puola ir sugelia už aguonos grūdą mažesni padarai. Dėl neaiškių gyvių namie klaipėdiškiai kreipėsi net į tyrimų laboratorijas. Ir specialistai ištyrė: klaipėdiškius iki sunkiai pakeliamo niežėjimo gelia lizdinė arba guolinė erkė.

Devyni politikai ir visuomenės veikėjai vienas po kito šeštadienį skubėjo į Vyriausiąją rinkimų komisiją pateikti reikiamus dokumentus būsimai kovai už vietą Daukanto aikštėje. Tiesa, startui vieni buvo nusiteikę linksmai, o štai kiti karingai, ir net skelbė planuojantys perversmą. Pirmoji atvyko Ingrida Šimonytė ir pareiškė, kad visada mėgsta būti pirma. „Aš visada noriu būti pirma. Taip, aš visada noriu būti pirma.

Specialistai įspėja – Lietuvoje daugėja uodų, žmones apkrečiančių spagečių ilgio kirmėlėmis. Jos mėgsta apsigyventi po oda, ypač akyse ar vyrų lytiniuose organuose. Būtent taip nutiko vienam paaugliui. Santaros vaikų ligoninės medikai iš vaikino sėklidžių ištraukė daugiau nei 13 centimetrų kirmėlę. Jeigu gyventumėte Indijoje, toks vaizdas nestebintų – medikams iš akies traukti kirmėlę gan įprasta. Tačiau tokių operacijų ėmė daugėti ir Lietuvoje.

Už lango dar atrodo žiema, tačiau miške jau galima pamatyti pirmuosius pavasario pranašus. Pumpurus jau krauna ir pamažu skleidžiasi gluosniai, blindės ir karklai. O ar vadinamieji kačiukai jau greitai atneš pavasarį, domėjosi mūsų žurnalistai. Močiutė Agnė – Vilniaus centre gėles parduoda ne pirmus metus. Bet taip anksti prekiauti kačiukais, kaip sako senolė, tenka ne kasmet. Šiemet, pasak močiutės, pavasaris pasijuto, kaip niekada anksti.

Už lango dar sniegas ir ledas, tačiau pats laikas imtis apsaugos prieš erkinį encifalitą. Specialistai sako, kad vienintelė apsauga nuo mirtį sėjančio viruso – skiepai. Tam, kad taptume atsparūs šiam virusui, turime pasiskiepyti trimIs dozėmis, tad tai užtrunka ne vieną mėnesį. Prie miško esančioje draugo sodyboje Algimantas talkininkauja drąsiai ne tik todėl, kad žiema ir erkės nebaisios, bet ir todėl, kad jis jų tiesiog nebijo. Nors traukė iš kūno jas ne kartą, ypač tada, kai dirbo eiguliu.

Gamtininkai įspėja – keliuose šiuo metu būkime itin atidus, mat jie laukinius žvėris dabartinėmis dienomis traukia it magnetas. Tuo jau įsitikina ir paprasti vairuotojai: vienam jų pavyko užfiksuoti, kai vienu metu aplink kelią sukinėjasi net pusšimtis miško gyventojų. Tokio elnių, briedžių ar stirnų elgesio migracija, pasak gyvūnų žinovų, vadinti tikrai negalima.  Prieš kelias dienas kaunietis Mindaugas kelyje netoli Lapių miestelio sutiko iki šiol nematytą laukinių gyvūnų bandą.

Ar žinote, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja dėl nelaimingų atsitikimų darbe? Per 30 metų darbo vietoje žuvo ar susižalojo per 80 tūkst. gyventojų. Kone tiek pat tautiečių, kiek gyvena Panevėžyje. Dirbantieji sako, esą situacija tik prastės, nes darbdaviai piktnaudžiauja ir labai dažnai susižalojusius verčia prisiimti atsakomybę sau. Sąvaržėlės kaire ranka šiandien suimti negali vienoje įmonėje metalo apdirbimo šlifuotoju dirbantis Mindaugas Balsys.

Pavojingasis gripas ir toliau šienauja gyvybes. Nuo grėsmingojo viruso šalyje mirė dešimt žmonių. Infekcija nepasigailėjo ir vaiko. Trečiadienį vakare nuo gripo komplikacijos užgeso vos dešimties klaipėdietės gyvybė. Medikai žmones ragina nepulti į paniką, bet įspėja – jeigu pasijutote blogai, geriau likite namuose.  Klaipėdos vaikų ligoninėje – niūrios nuotaikos. Penkias dienas trukusią kovą su gripu pralaimėjo dešimtmetė.

Sniegas pavojingas sodų augalams, ypač, jei turite dekoratyvinių krūmų ar dar šviežiai rudenį pasodintų vaiskrūmių. Jei taip – nedelsdami griebkitės lazdos ir skubėkit jų gelbėti – kratyt sniego. Kas dėl šio gali nutikti – žiūrėkite reportaže. Žiemai įsismarkavus, Vilniaus universiteto botanikos sode dirbantis Jurijanas mažiausiai 3–4 kartus per savaitę purto sniegą tai nuo vieno, tai nuo kito medžio. O būna, kad tenka visus gelbėti.

Gripui įsisiautėjant ir guldant vis didesnį būrį žmonių į ligos patalą, vaistinėse graibstomos medicininės kaukės. Farmacininkai sako, kad kai kur per dieną jų nuperkama ir iki pusės tūkstančio. Nors, pasak medikų, tai nėra šimtaprocentinė apsauga nuo infekcinės ligos, visgi susirgus vienam šeimos nariui, kiti mažiausiai 3 dienas būdami šalia jo turėtų dėvėti specialias kaukes. Jų kai kurios vaistinės šią savaitę net pritrūko.

Vilniečius pradėjo pulti varnos. Didžiuliams varnų ir kovarnių pulkams pradėjus atakuoti, vieno rajono gyventojai prakalbo net apie sparnuočių šaudymą. Mat paukščiai ne tik kelia triukšmą, teršia aplinką, bet esą kelia ir pavojų. Tiesa, gamtininkai grūmoja – ne apie šaudymą reikia galvoti, o apie netvarką šalia daugiabučių. „Man tai šokas išvis buvo, kaip siaubo filme rodo… Išlipi, čia toks pulkas, dangus juodas, nieko nesimato. Galvojom, gal čia poravimosi metas.

Grėsmingasis gripas, ką tik nusinešęs moters gyvybę, į ligos patalą masiškai guldo ir mažuosius. Santaros vaikų ligoninės medikai stiprina pajėgas, mat sergančių vaikų tiek daug, kad šie nebetelpa į palatas. Gripas pakirto 11-metį  Santaros vaikų ligoninės priimamojo stebėjimo palatoje mineralinį gurkšnoja Nikita. Vienuolikmetis vienas iš tų, kuriuos pastarosiomis dienomis parklupdė gripas.

Simona ir Mindaugas Lipniai trynukų susilaukė praėjusiais metais. Ši šeima su trimis mažyliais: Herkumi, Patricija ir Emilija, gerai žinomi ne vienam socialinių tinklų vartotojui. Pasitikti iš darbo atėjusio tėčio Mindaugo pirmiausia atskuba Herkus, tuoj prisijungia Emilija ir galiausiai Patricija. Tokios tradicijos kiekvieną vakarą laikosi visi trys Lipnių mažyliai. Nėštumas buvo sunkus Kad gims trynukai, vilniečiams Simonai ir Mindaugui buvo staigmena.

Naujas tymų protrūkis šiaurės rytų Lietuvoje. Metams tik prasidėjus šia pavojinga liga užsikrėtė dar trys visaginiečiai. Jauniausias – vos dešimties mėnesių. Medikai žmones ragina pajutus bet kokius pavojingos infekcijos simptomus neskubėti poliklinikoje sėsti į bendrą eilę su kitais pacientais. Tam gali būti atveriami net ir specialūs, gydymo įstaigoje privalomi, kabinetai. Pernai paskutinę lapkričio dieną šioje Visagino siuvykloje būta nemenko nerimo.

Specialistai sunerimę – kas trečias suaugęs ir beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų nevalgo pusryčių. O tai, pasak medikų, gresia labai rimtais susirgimais.  Vilnietis Martynas vienoje sostinės kavinių sėdasi prie pusryčių stalo. Vyras sako rytais valgantis sočiai – kartais kiaušinienė, kartais omletas. Pusryčių tikrai niekada nesikratantis. Kavinių atstovai taip pat turi, ką papasakoti apie pusryčių valgytojus.

Medikai įspėja – lietuviai suvartoja dvigubai daugiau druskos, nei leistina. O tai reiškia, kad dėl didesnio dar viena baltąja mirtimi vadinamo produkto kiekio organizme dažniau sergame širdies ir kraujagyslių ligomis, akmenlige ar net cukriniu diabetu. Didesnis druskos kiekis maiste, kaip sako dietologai, augina ir papildomus kilogramus. Ir daugiausia druskos gauname valgydami ne namie gamintą maistą ar daugiau duonos. Keptos bulvytės jau sūdytos, bet valgytojas paprašė dar sūresnių.

Užplūdo neigiamos emocijos ir norite nusiraminti? Griebkitės popieriaus lapo, tušinuko ir parašykite laišką. Ir visai gali būti, kad jis nepasieks adresato, o bus sudegintas. Psichologai skelbia, kad toks minčių dėliojimas popieriaus lape ir nuramina, ir atpalaiduoja. Tačiau paštininkai pastebi, kad taip besiraminančių Lietuvoje drastiškai mažėja. Bent jau parašę žmonės laiškų nesiunčia, mat kasmet laiškų sumažėja šešiais procentais. „Pamylėjau tamstą nuo pirmo pasimatymo.

Itin sparčiai vaikus į ligos patalą pradėjo guldyti gripas. Anot medikų, grėsmingai pradėjo augti sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Sergančiųjų jau pirmomis tik prasidėjusių metų dienomis yra net keturis su puse karto daugiau, nei pernai tuo pat metu. Į ligos patalpą tiek mažylius, tiek suaugusius šiemet guldo gerokai piktesnis gripo tipas nei karaliavo pernai. Smogė gripo virusas Kad mergina nevemtų, negalėjom duoti didelio kiekio skysčių, o tik po truputį su pertraukom.

Prekybininkai trina rankomis – putojančių gėrimų populiarumas pastaraisiais metais auga it ant mielių. Tiek tikro šampano, tiek kitų putojančių vynų pasitinkant Naujuosius nuperkama devynis kartus daugiau nei įprastai. Ir dažnas ne tik skambant kurantams gomurį pamalonina, o į šampano taurę net ir savo svajones suberia.

Dar prieš Kalėdas populiaresnio alkoholio pardavimai kai kuriuose prekybos centruose išauga net tris kartus. Labiausiai tautiečiai mėgsta putojantį vyną, šampaną ir netgi alų. Pastarojo pardavimai padvigubėja. O štai medikai baiminasi, kad šiemet Itin ilgas šventinis laikotarpis gali kai kuriems išugdyti priklausomybę alkoholiui. O kai ką ir paguldyti į psichiatrijos ligoninę. Prekybininkai sako, kad Vilniaus Kalėdų mugėse, kasdien parduodama šimtai litrų karšto vyno.

Pasirodo, pastarosios dienos įtemptos ne tik beieškantiems dovanų, bet ir pats darbymetis prie prekybos centrų besisukiojantiems ilgapirščiams. Pasak policijos, vis daugėja vagysčių – kol naršome iš parduotuvės į parduotuvę ieškodami, ką įdėti į Kalėdų Senelio maišą, akimirksniu vagys apšvarina automobilius – išneša ir paliktus vertingus daiktus, ir jau nupirktas dovanas. Vilnietis Nerijus, vieno prekybos centrų aikštelėje akylai apžiūri savo mašiną – ar visi daiktai vietoje.

Kad Kalėdos artėja, rodo ne tik Lalpandijoje į kelionę besiruošiantis Kalėdų Senelis. Prasidėjus adventui bažnyčios jau pradėjo dalinti kalėdaičius. Tiesa, kol kas, anot dvasininkų, jų skuba įsigyti tie, kas šventintus paplotėlius siunčia užsienyje gyvenantiems artimiesiems. Kalėdaičius Bernardinų bažnyčioje budinti Aldona dalija jau penkiolika metų. Moteris pastebi, kad dabar žmonės jų įsigyja gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Mat vis daugiau kalėdaičių žmonės siunčia į užsienį.

Ar žinote, kad penktadienį prasidėjo adventas? Tradicijų puoselėtojai etnologai griebiasi už galvos – senosios Kalėdų laukimo tradicijos iš Lietuvos po truputį traukiasi. Žmonės esą ne tik nesilaiko pasninko, susikaupimo meto papročių, bet ir labai dažnai Kūčių vakarą paverčia pramogų vakarėliu. Ar tikrai adventas Lietuvoje populiarus tik tarp senjorų, domėjosi ir mūsų žurnalistai. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ žvakių gamyklėlėje karšta.

Iki Kalėdų – dar daugiau nei mėnuo, tačiau lietuviai parduotuvėse jau šluoja prekės Kalėdų senio maišui. Paštinininkai taip pat raitojasi rankoves, nes įsibėgėjo ir internetinė prekyba Kalėdų dovanomis. Prekybininkai pastebi, kad šiemet žmonės mieliau dovanoms renkasi gėrybes pamaloninti skrandžiui arba tą, kas pravers buityje. Nors iki švenčių, rodytųsi, dar marios laiko, vilnietė Galina prekybos centruose jau dairosi dovanų.

Iš Kauno šeimos prieš metus atimtas 4-etis negali grįžti namo, nes mamos atžvilgiu jau metus vykdomas ikiteisminis tyrimas. Su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene dėl susidariusios situacijos susisiekti nepavyko, telefonu ji nepasiekiama. Bet anksčiau kontrolieriaus tarnybai vadovavusi parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad situacija atrodo keistai. Esą pats faktas, kad prieš mamą vykdomas tyrimas, nėra svari priežastis ištisus metus vaikui neleisti grįžti į namus.

Nesusimokėjote verslininkams už pastatytą paminklą mIrusiajam? Pasiruoškite būti kalami prie gėdos stulpo. Apmokėjimo už paminklus laiku nesulaukiantys verslininkai imasi gudrybės – ant paminklo kapinėse klijuoja iš tolo šviečiančius gėdingus užrašus „Neapmokėta“. Vieni praeiviai šokiruoti, esą taip daryti nežmoniška, o štai kiti spėlioja, ar tik nebus verslininkai dirbę nelegaliai, nes kitaip pinigus iš užsakovų galima būtų atgauti nedrumsčiant mIrusiųjų ramybės.

Kas per Vėlines dega žvakutes, o štai Dzūkijoje esančiame Margionių kaime gyvas ir dar vienas, iš senovės atkeliavęs paprotys – per Vėlines deginti mediniUs kryžius. Prie bendro laužo susirenka visi margioniškiai, ir taip prisimenami tais metais išėjusieji anapilin. Tiesa, laužas liepsnoja net aštuonias dienas, mat be kryžių deginimo, Margionių kaimo gyventojai dar ir pasimeldžia. Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas.

Vėlinių išvakarėse akibrokštas Karveliškių kapinėse – į vieną duobę palaidoti šešiasdešimt du benamiai, naujagimiai ir neišnešiotukai. Savivaldybė ginasi, kad higienos normos nepažeistos, viskas daryta laikantis įstatymų, ir taip urnas su pelenais laidoti galima. Tik štai laidotuvėse dalyvavę žmonės stveriasi už galvos – tai didžiausia Vilniaus gėda, mat į vieną duobę žmonės laidoti tik karo metais.

Lietuvoje nyksta senosios Vėlinių tradicijos. Tokias išvadas skelbia etninės kultūros žinovai prieš Vėlines pastebėję, kad dažnas nė nežino, nei kaip tvarkyti kapus, nei kodėl ant jų lapkričio pirmą ir antrą dienomis degame žvakutes. Ir jau juolabiau dažnas nė nenutuokia, kad per Vėlines senovėje ne tik ypatingai prisiminti išėję anapilin, bet ir puoselėtos kitos tradicijos – deginti mediniai kryžiai ar net ruošti Vėlinių patiekalai.

Gydytojai įspėja – daugėja sergančių gripu ir peršalimo ligomis. Tačiau tiek skiepytis, tiek stiprinti imunitetą žmonės vis dar vengia ir į vaistines ar pas gydytoją skuba jau pakirsti ligos. Ir dar baisiau – daugėja žmonių, užsiimančiųjų savigyda. Medikai patvirtina, sergančiųjų pastarosiomis dienomis gerokai padaugėjo. Iš visų besikreipiančių vien Šeškinės poliklinikoje, trečdalis kenčia nuo kosulio, gerklės skausmo, slogos, yra kamuojami karščio.

Sekmadienio naktį laikrodžius persuksime žiemos laikui, tai yra viena valanda atgal, ir saldžiu miegu mėgausimės visa valanda ilgiau, tačiau ir sutems valanda anksčiau. Etnologai sako, kad Europos Komisijai pasiūlius atsisakyti laiko sukiojimo, turėtume likti būtent prie šio – žiemos laiko. Esą jis artimiausias mūsų organizmui. Tiesa, su tokia nuomone sutinka ne visi. Vienoje atliekų tvarkymo įmonėje dirbantis Gintaras jau įpusėjęs darbus. Mat keliasi jis pusę penktos ryto.

Prieš Vėlines į kapines – tik apsiginklavus peiliu. Tokios apsaugos griebiasi kai kurie vilniečiai išgirdę, kad pastaruoju metu kapinėse ėmė sparčiai daugėti vagysčių. Ilgapirščiai net nesivargina laukti tamsaus paros meto ir aukų tyko net ir dieną. Policija ragina nesnausti. Kai kur žmonėms dalijamos skrajutės su priminimais nepalikti asmeninių daiktų be priežiūros. Taip apsiginklavęs per kapines vilnietis Povilas eina jau turėdamas karčios patirties.

Prieš Vėlines šiemet, kaip niekada, ypač didelė dirbtinių gėlių paklausa – tokias išvadas skelbia dalis prekybininkų. Pasak jų, nors iki Visų šventųjų dienos – dar geros dvi savaitės, plastikinių žiedų jau nupirkta dešimtadaliu daugiau nei pernai per visą šventinį laikotarpį. Etnologas paaiškina, kodėl Lietuvoje šios gėlės pasirenkamos kapų puošmenoms, tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į jų sudėtį. Netikras gėles kapinėms renkasi vilnietė Birutė. „Tai jos čia ilgalaikės.

Vilniaus Rokantiškių kapinėse akibrokštas – jau maždaug penkerius metus vidury kapinių veikia sąvartynas. Tiesa, valdininkai to nepripažįsta, ir sako, kad tai yra laikinoji atliekų rūšiavimo vieta, ir atliekos joje neužsibūna neva ilgiau nei savaitę. Paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojams šių ir kitų kapinėse esančių šiukšlių išvežimas per mėnesį kainuoja apie 6 tūkst. eurų. Tačiau artimųjų kapus lankantys žmonės sako pastebėję, kad jos vežamos tik prieš didžiąsias metų šventes.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai pastebi naują pirkėjų įprotį – kapų žvakutes žmonės perka ne prieš pat mirusiųjų minėjimo dieną, kaip būdavę anksčiau, o ištisus metus. Ir vietoj įprastų žvakių šiemet dažnas mieliau renkasi tik jų įdėklus. O jeigu jau perka žvakutę, tai būtinai stiklinę, o ne gaminį iš plastiko. Tai, pasak pirkėjų brangstant žvakėms – pigiausia, ir be to teršiama aplinka. Nors prekybos centrai dievagojasi žvakės šiemet tikrai nebrango, o ir pasiūla kur kas didesnė nei pernai.