• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
9
Sniegas pavojingas ne tik keliuose – soduose taip pat (nuotr. stop kadras)

Sniegas pavojingas sodų augalams, ypač, jei turite dekoratyvinių krūmų ar dar šviežiai rudenį pasodintų vaiskrūmių. Jei taip – nedelsdami griebkitės lazdos ir skubėkit jų gelbėti – kratyt sniego. Kas dėl šio gali nutikti – žiūrėkite reportaže.

9

Sniegas pavojingas sodų augalams, ypač, jei turite dekoratyvinių krūmų ar dar šviežiai rudenį pasodintų vaiskrūmių. Jei taip – nedelsdami griebkitės lazdos ir skubėkit jų gelbėti – kratyt sniego. Kas dėl šio gali nutikti – žiūrėkite reportaže.

REKLAMA

Žiemai įsismarkavus, Vilniaus universiteto botanikos sode dirbantis Jurijanas mažiausiai 3–4 kartus per savaitę purto sniegą tai nuo vieno, tai nuo kito medžio. O būna, kad tenka visus gelbėti. Ir ne tik jis, čia lazdos griebiasi visi darbuotojai iš eilės.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė paaiškina, kokiems augalams žmonių pagalbos snieguotą žiemą reikia čia ir dabar.

„Susidaro kepurė, danga, kuri slegia, kai susidaro iš viršaus, ir šakos po truputį eina į šonus. Skečiasi. Ir jau pavasarį tokiu atveju galim sulaukti visai ne tos formos augalo“, – komentuoja vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi pamatome išlinkusią šaką ir nedelskime – nupurtykime medį ar krūmą. Pasak augalų žinovų, labiausiai kenčia spygliuočiai. Ypač tujos ir puskiparisiai. Tačiau sniegas bėdos gali pridaryti ir tada, jeigu rudenį pasisodinome kokį vaismedį, bet nespėjome jo sutvirtinti. Tad gausiai iškritęs sniegas gali sulaužyti gležnas šakas.

REKLAMA

Ypač, jeigu po atlydžio vėl ima šalti ir susidaro ledinė danga, o ne purus sniegas. Tačiau purtyti storą apklotą, kaip sako augalų žinovė, reikia mokėti. Štai kaip tai daroma taisyklingai.

„Nereikia stipriai daužyti, svarbiausia šiek tiek papurtyti. Į šonus. Nusikrato viskas. Nes pradėsim daužyti, sulaužysim“, – pataria VU botanikos sodo darbuotojas Jurijanas.

Ir nesvarbu, kad kai kurie augalai skaičiuoja jau ne vienus metus. Prišalęs sniegas gali pridaryti bėdos bet kokiai šakai.

Nupurčius sniegą geriausia jį sumesti, pavyzdžiui, į šiltnamį. Jokiu būdu nepalikti po medžiu, nes jeigu po apačia yra veja, didžiulė sniego krūva šiai gali pakenkti. Bent taip sako gamtininkai. „Susidaro pluta, ji jau per daug spaudžia augalus, augalais pavasariop pradės dusti. Tada jau kita metodika, turėsim vaikščioti su lazdelėm, jas prabadyti, vėdinti, kad nebūtų šutimo, nesusidarytų grybinės ligos. Ir čia paskui labai aktualu vejoms“, – kalbėjo Z. Braškienė.

Ir labai svarbu, kad šalia augalų esantys takai nebūtų barstomi druska. Net menkiausias druskos ir smėlio mišinys gali pražudyti augalus ar pavasarį jie tiesiog nebus tokie puošnūs, kokius esame įpratę matyti. Ypač kenkia kadagiams ir bet kokiems žydintiems augalams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų