Edita Vilkelienė

Prestižinį Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų puola utėlės. Mokinių tėvai skundžiasi, kad mokymo įstaigoje kraują siurbiančiais parazitais užsikrėtė kone visa pradinukų klasė. Ir labiausiai dėl savo atžalų bijančius gimdytojus piktina, kad utėlės licėjuje karaliauja jau ne pirmus metus, tačiau įstaiga neva nesiima jokių priemonių. Esą šiemet joje nebeliko net ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto.

Prasidedant šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai griebiasi už galvos – dėl nevalytų kaminų ir netvarkingų krosnių šiemet jau kilo beveik tūkstantis gaisrų. Neapsieita ir be žuvusiųjų. Tačiau, prasidedant kūrenimo sezonui, pareigūnai pastebi, kad žmonės toliau moja ranka ne tik į nevalytus kaminus ar kiauras krosnis, bet ir nuo pavasario privalomus dūmų detektorius. Juos dažniau įsirengia tik paraginti ugniagesių gelbėtojų. Malkas šildymo sezonui ruošia ir Baltosios Vokės gyventojas Jurijus.

Toliau pasakojame apie svarbiausius prieš 30 metų prasidėjusio Sąjūdžio įvykius. 1988 metų rugpjūčio 23-čią įvyko didžiausias mitingas Lietuvos istorijoje. Vingio parke susirinko daugiau kaip 250 tūkstančių lietuvių, kurie pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, per kurį Lietuva prarado laisvę 1940-aisiais, tačiau vasaros pabaigoje ėmė stiprėti nuojauta, kad komunistai gali panaudoti jėgą.

1988 metų rugpjūčio 23-čią įvyko didžiausias mitingas Lietuvos istorijoje. Vingio parke susirinko daugiau kaip 250 tūkstančių lietuvių, kurie pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, per kurį Lietuva prarado laisvę 1940-aisiais, tačiau vasaros pabaigoje ėmė stiprėti nuojauta, kad komunistai gali panaudoti jėgą. 1988-aisiais tai buvo drąsus žingsnis, nes oficiali sovietų valdžia, panašiai kaip dabartinė Rusijos, apie paktą nekalbėjo.

Šalies senjorai netveria pykčiu – valstybės pinigai už dantų protezus metamI į balą. Mat pagaminti dirbtiniai dantys už pusę tūkstančio eurų dažniausiai keliauja arba į šiukšliadėžę, arba taip ir lieka gulėti stiklainyje, nes nešioti jų pagyvenę žmonės tiesiog negali. Dažnam protezai trina, krenta iš burnos ar lūžta vos ėmus nešioti. Valstybinė ligonių kasa skėsčioja rankomis, pinigų yra tiek kiek yra. O žmonės raginami kovoti su įstaigomis, pagaminusiomis nekokybiškus protezus.

Pagaminti dirbtiniai dantys už pusę tūkstančio eurų dažniausiai keliauja arba į šiukšliadėžę, arba taip ir lieka gulėti stiklainyje, nes nešioti jų pagyvenę žmonės tiesiog negali. Dažnam protezai trina, krenta iš burnos ar lūžta vos ėmus nešioti. Valstybinė ligonių kasa skėsčioja rankomis, pinigų yra tiek kiek yra. O žmonės raginami kovoti su įstaigomis, pagaminusiomis nekokybiškus protezus. Septyniasdešimt septynerių pensininkei Teresai suvalgyti obuolį – iššūkis.

Didelis orų pasikeitimas, kai po tropinių karščių staigiai atėjo gaivi vėsa, dalį lietuvių išguldė į ligos patalą. Medikus užpludo peršalimo ligomis susirgę gyventojai. Esą prie jų kabinetų kosinčių eilės tokios lyg rudenį. Gydytojai atskleidžia ir ką reikia daryti, kad staigūs temperatūrų svyravimai į ligos patalą nepaguldytų ir jūsų.

Vietoj nuobodžios reabilitacijos ligoninės kabinete, Santaros vaikų ligoninės onkohematologijos skyriaus pacientai jau mėnesį keliauja po kalnus, bėgioja stogais, o kartais net ir daužo lėkštes virtuvėje. Tiesa, kol kas ne realiame gyvenime, o virtualioje erdvėje. Bent šiek tiek palengvinti vaikų kančias po kaulų čiulpų transplantacijos sugalvoję medikai sako, kad perkėlimas iš realaus į virtualų pasaulį vaikams padeda lengviau sveikti, palengvina skausmą ar tiesiog praskaidrina nuotaiką.

Tragedija Elektrėnų savivaldybėje – šeimos rotveileris dvylikametei beveik nukando ranką. Penkias valandas vaiką operavę Santaros klinikų chirurgai sako, kad galūnę pavyko išsaugoti tik per stebuklą. Mergaitės būklė gera, bet ji akylai stebima dėl trombų grėsmės. O štai kodėl aštuntus metus skaičiuojantis šuo užpuolė paauglę, vaiko artimieji tik spėlioja.

Parazitologai sunerimę – laboratorijas atakuoja žmonės, besiskundžiantys niežėjimu pasimaudžius tvenkinyje ar ežere. Tyrimai parodė, kad poilsiautojus kankina ne tik alergijos, kaip buvo manyta anksčiau, o po žmogaus oda besibraunantys parazitai – vandens paukščių siurbikių lervos. Tad išlipus iš vandens specialistai primygtinai rekomenduoja pirmiausia keliauti į dušą. Mat neprašytos viešnios po Oda gali tapti pūlinių ir šoktelėjusios kūno temperatūros priežastis.

Lietuvoje gimsta vis daugiau vaikų, turinčių kombinuotą imunodeficitą – retą ligą, kai organizmas bejėgis prieš bet kokią bacilą ar virusą. Tai genetinis susirgimas, ir vienintelė kova – kaulų čiulpų transplantacija bei kūdikio tėvų ištyrimas. Laiku nediagnozavus šios retos, bet labai klastingos ligos, mažyliui gresia mirtis. Žaislinį vėžliuką stumia vos dvejų Denisas. Berniukas laiką leidžią Santaros vaikų ligoninėje.

Neįprastas atvejis sausros kankinamoje Aukštadvario seniūnijoje – 90 metų perkopęs senolis vasaros kaitrą kenčia namie neturėdamas nei lašo vandens. Senjoras sako iki artimiausio vandens telkinio maždaug kilometras, bet ir tiek nukeliauti jau neleidžia sveikata. Gelbėti vienišam, sunkiai vaikščiojančiam žmogui stojo gretimų vienkiemių gyventojai, „maltiečiai“. Statinių su vandeniu šiandien pažadėjo ir seniūnija. Tiesa, kasti šulinio jam bent jau kol kas niekas neketina.

Joninių naktį Radviliškio rajone vandalai supleškino itin vertingus autorinius meno kūrinius – trys medines skulptūras sukurtas specialiai šventei. Metų kaitą simbolizuojančių kūrinių autorius netveria pykčiu, esą net ir nubausti vandalus bus sunku, mat dauguma jų vaikai. Ugniagesiai gelbėtojai sako, kad gaisrų būta ir daugiau: buvo kilęs pavojus gyvenamiesiems namams, pievoms bei miškams, mat teko gesinti po šventimo be priežiūros paliktus laužus.

Sausra ir miškuose mėlynių nepražudė, tačiau jų kainą gerokai išaugino. Už litrą šių miško gėrybių pardavėjai prašo nuo septynių iki dešimties eurų. Tiesa, jeigu Lietuvos žemę ims merkti lietus, prekybininkai sako, kainos gali kristi, bet nedaug, mat šių vasara šiemet pašykštėjo. Net ir dzūkų mergos skundžiasi galinčios likti pusnuogės. O štai veterinarijos specialistai visus prieš praveriant piniginę pamoko, kokių mėlynių geriau nepirkti.

Medikai sunerimę – į ligoninę plūsta nuo mokslų ir papildomos veiklos išsekę mokiniai. Kai kurie jų atsiduria net ir reanimacijoje. Gydytojai sako, esą tiek mažesni, tiek paaugliai pervargsta, nes labai dažnai neįvertina savo jėgų. Specialistai neslepia, kad didelė dalis ir tokių, kuriuos eiti į krūvas būrelių verčia tėvai, kad galėtų pasipuikuoti, kad jų vaikas – genijus. Tėvai atkerta, kad kaltinti reikia ne vaikų gimdytojus, o mokyklines programas.

Šalies mokyklas po truputį apleidžia triukšmingų išleistuvių mada. Tai pastebintys dalis mokytojų pasakoja, kad vakarėlių atsiėmus atestatus mokiniai atsisako, nes išaugusios kainos išleistuvių šventei mokinių tėvams tapo neįkandamos. Dėl pinigų dalyje rajonų mokyklų atsisakoma net oficialios atestatų įteikimo šventės. Mat tuoj po egzaminų vaikai įsidarbina.

Ant prekystalių pasirodė jau ne tik lietuviški agurkai ir pomidorai, bet ir bulvės, kopūstai. Ūkininkai sako, kad šiemet, pavyzdžiui, šviežios bulvės bus maždaug dvidešimčia centų pigesnės nei pernai, bet ne pačios pigiausios, mat pavasaris sausas, teko daržoves labiau prižiūrėti, tad aukštesni kaštai didina ir pirmų daržovių kainą. Tiesa, ieškant jų, pavyzdžiui, turguje, kaip pastebi žemdirbiai, reikėtų labai gerai apžiūrėti, mat prekybininkai gudrauja, ir lietuviška preke pavadina atvežtinę.

Išskirtinis atvejis Ukmergės rajone – išsikeldamas į senelių namus, vienišas senjoras savo sodybą su žeme bei ūkiniais pastatais padovanoji jaunai, bet vargingai gyvenančiai šeimai. Tokio kilniaširdiško poelgio, kaip sako miestelio seniūnas, jo apylinkėse nėra buvę. Tiesa, kam padovanoti namus, kuriuose gyveno nuo mažų dienų, senjoras rinkosi labai kruopščiai – ir net buvo iškėlęs kelias sąlygas.

Miško žemuogės – kone aukso kainomis. Piktinasi pirkėjai, savaitgalį išgirdę, jog už stiklinę šių vasara kvepiančių uogų prašoma net penkių eurų. Tiesa, pardavėjai nesistebi, esą uogos brangios, jų nedaug, kartais surinkti kelis litrus užtrunka penkias ir daugiau valandų.  Gamtininkai sako, taip yra todėl, kad žemuogės mėgsta lietų, o jis šiemet –  ypač retas. Justina su mažamečiais nuo ankstaus ryto pamiškėje renka žemuoges. Moteris guodžiasi – šiųmetis derlius labai prastas.

Darbo rinkoje katastrofiškai trūksta virėjų, kepėjų ar restoranų darbuotojų. Ir tai ne vien dėl emigracijos, prie specialistų deficito prisideda ir žmonių nenoras persikvalifikuoti, ir tai, kad daugėja netradicinių virtuvių, kurioms reikia ir specialiai paruoštų žmonių. Daugelis tokių dabar brangiai samdomi užsienyje.

Vilniaus Verkių miške tarp žibučių galima rasti ir... baldų. Sostinės parke – krūvos šiukšlių net su veikiausiai jas išmetusių žmonių asmens duomenimis. Vienas pažeidėjų, nepraėjus nė savaitei nuo pasirodžiusios informacijos, pakliuvo Vilniaus viešosios tvarkos sargams. Ir išsisukti nuo baudos jam nepavyks. O štai Pavilnių ir Verkių parko direktorė teigia, kad žala gamtai padaryta gerokai didesnė, nei pažeidėjams gresianti bauda.

Dauguma senjorų skundžiasi kukliomis pensijomis, tačiau yra tokių pensininkų, kurie benamėms katėms išleidžia šimtus eurų. Gyvūnų globėjai tokiu dėmesiu benamėms miauklėms džiaugiasi. O štai Vilniaus savivaldybės specialistai aiškina, kad toks dosnus rūpestis gatvėje gyvenančiomis katėmis leidžiamas tik iš pradžių pasirūpinus jų kastravimu. Antraip tokiems geraširdžiams grasina baudomis. Šalia vieno sostinės daugiabučio renkasi minia.

Prieš trejus metus buvęs apytuštis kaulų čiulpų donorų registras šiandien, pasak medikų, gerokai pasipildė. Skelbdami tokias išvadas medikai džiaugiasi, kad dėl to pavyko išgelbėti du tūkstančius gyvybių. Ir ne tik lietuvių, bet ir žmonių, gyvenančių užsienyje. Tiesa, kaulų čiulpais dažniausiai galime dalintis su europiečiais, nes, kaip sako medikai, patirtis parodė, kad pavyzdžiui, azijiečiams lietuvių, ar atvirkščiai, donorų kaulų čiulpai dažniausiai netinka genetiškai.

Afrikinis kiaulių maras šalyje įgauna pagreitį, bet į tas savivaldybes, kurių per metus maras nepalietė, ūkininkams vėl leidžiama auginti kriukses. Mainais į leidimus smulkieji ūkininkai įsipareigoja vykdyti biosaugos reikalavimus, ir kiaules auginti tik sau. Tačiau kiaulių grįžimu pas vadinamąsias kaimo bobutes stambieji ūkininkai piktinasi kaip reikiant. Šalčininkų pašonėje gyvenanti Galina velkasi specialią striukę, aunasi batus ir keliauja pas savo augintinę Chriušą.

Kuriozas ketvirtokų gamtos pažinimo pratybose – konservatoriai aptiko, kad keturiasdešimt pirmaisiais birželio keturioliktąją į Sibirą žmones galėjo tremti ne tik sovietai, bet ir jie patys. Partijos vadovas šokiruotas Tėvynės sąjungos pavadinimą radęs „Šviesos“ išleistoje ugdomojoje medžiagoje.

Kapinių prižiūrėtojai pastebi, kad daugėja norinčiųjų savo artimųjų kapus patikėti įmonėms ar privatiems, kartais ir nelegaliai dirbantiems tvarkytojams. Ir Samdyti kapo tvarkytoją madinga darosi tarp čia pat – Lietuvoje – gyvenančių tautiečių. O šis patogumas ne toks jau pigus – per mėnesį prašoma ir 70 eurų. „Savo tėvams aš samdau. Kurie už šešiasdešimt, septyniasdešimt kilometrų, o paskui jau paravėti prašau, kad moteris palaistytų.

Darbdaviai atsikando jaunystės bei grožio kulto, ir katastrofiškai trūkstant darbo rankų, kaip skelbia Lietuvos darbo birža, į darbo vietas priima ne tik pusšimčio sulaukusius žmones, bet ir senjorus. Pastarieji sako iš valstybės nebesitikintys didesnių pensijų, tad dažnas nesėdi rankų sudėjęs ir imasi jau ne tik auklės darbo, bet ir siuvimo, moko vaikus kalbų, ar dirba socialiniais pedagogais. Vilnietė Rita – senjorė.

Šylant orams ir po žiemos miego bundant erkėms specialistai turi prastų žinių – erkių galime parsinešti jau ne tik iš miško ar parko, bet ir iš daugiabučių kiemo. Žmonės skundžiasi jų radę prie pat laiptinių. Specialistai įspėja – parėjus namo būtina apsižiūrėti, ar neįsisegęs parazitas. Mat erkės platina mirtį sėjantį erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Beje, vakcinos nuo vienos iš šių ligų teks gerokai palūkėti.  Gintarė ir Jūratė į Vingio parką atvažiuoja pailsėti.

Kas taupiau valgo: gyvenantys kaime ar mieste? Ekonomistai sako, esą, vieno atsakymo nėra, bet taupyti maistui geresnes sąlygas, kaip rodo tyrimai, turi kaimiečiai. Taip yra todėl, kad čia žmonių pajamos dažniausiai mažesnės, tad ir eurą prie euro jie deda atsakingiau. O ir taupyti, kaip sako specialistai, gyvenantiems kaime gerokai lengviau nei tiems, kas toli nuo gamtos. Tačiau kaimo gyventojai su tokiomis išvadomis kategoriškai nesutinka, jie mano, kad geriau gyventi mieste.

Daugelis švenčiančių Velykas jau ryt sės marginti kiaušinių. Specialistai pastebi, kad marginimas vašku kasmet vis populiaresnis. Kultūrologai tikina, kad marginti kiaušinius šia senovine technika gali kiekvienas – tam nebūtina būti dailininku. Tik štai, idealiai kiaušiniai nusidažo tik tiems, kas moka išsirinkti tinkamus produktus. Tai, kaip aiškina žinovai, ne ką mažiau atsakingas darbas nei pats marginimas. Kiaušinių marginimo subtilybių moko tautodailininkė Nijolė Jurėnienė.

Vėžio diagnozę išgirdę pacientai nuo šiol gydomi ne tik medikamentais, bet ir knygomis. Skaitinius, pakliuvusius į Nacionalinį vėžio institutą, suaukojo visi Lietuvos žmonės. Akcijos rengėjai stebisi, mat knygų į ligoninę atkeliavo lygiai tiek, kiek per metus užregistruojama naujų vėžio atvejų – aštuoniolika tūkstančių. Vadinasi, kiekvienam naujam pacientui po knygą. Atsidūrę ligoninėje prisipažįsta, kad jiems knyga dažniausiai vienintelis būdas nukreipti savo mintis nuo baisios ligos.

Medikai raitojasi rankoves – pasibaigus gripo sezonui plūstelėjo kenčiantys nuo pavasarinės alergijos. Nors medžiai dar nesiskleidžia, pirmuosius nemalonius simptomus pajuto turintieji jautrias akis. Saulei pradėjus labiau šildyti ir skaisčiau spiginti, akys ašaroja, varva dėl to ir nosys. Tad tokiems gausybė patarimų iš medikų, ir vienas pagrindinių – per daug nesimėgauti taip pasiilgtos saulės spinduliais. Vilnietė Birutė, skaisčiau pašvietus saulei, į gatvę be akinių nuo saulės kojos nekelia.

Ar teko matyti varlę, kurios akis ar lūpas galima apžiūrėti tik užsilipus kopėčiomis? O skiauterėtąjį tritoną, kurio nugara gali atlaikyti ne vieną vaiką? O kur dar dešimt kartų didesni, nei esame įpratę matyti, šikšnosparniai. Gamtininkai ir menininkai bando įrodyti, kad tokių gyvių esama. Ir atšliaužė bei atšokavo jie į Verkių parką. Maždaug pusę tonos sveriantis skiauterėtasis tritonas keliauja į Verkių parko teritoriją.

Specialistai sako, kad išlaidas galima sumažinti kone perpus, jeigu išmoksime tinkamai apsipirkti.  Parduotuvėje patariama nepulti prie vežimėlio ant ratų ir rinktis nešiojamą krepšį. Esą pajutę jo svorį veikiausiai dar kartą peržiūrėsite prekes ir atsisakysite to, kas nebūtina. Tyrimus atlikę psichologai ir ekonomistai pažeria ir daugiau gudraus apsipirkimo patarimų.  Apsipirkti atėjo pensininkė Katažina. Moteris tvirtina, kad iš kelio jos neišves jokios kitos prekės.

Burnoje turit žaizdelę, o gal kankina įtartinas spuogelis po liežuviu? Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, nes gali būti, kad jūsų burnoje apsigyveno mirtį sėjantis burnos vėžys. Ir nors medikai kasmet ragina žmones tikrintis, sergančiųjų šia baisia liga daugėja, o pacientai jaunėja. Mat burnos vėžio priežastys jau ne tik rūkymas ar alkoholis, bet ir lytiškai plintančios ligos. Taip vėžio institute apžiūrima šešiasdešimties dar neturinti Rokiškio rajono gyventoja Virginija.

Medikai sunerimę – nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje kas savaitę vidutiniškai miršta maždaug po penkias moteris. Tačiau tokia statistika Visiškai negąsdina moterų: norinčiųjų pasidaryti gimdos kaklelio tyrimą, kaip pastebi medikai, mažėja. Savimi rūpinasi ir pasitikrinti ateina tik trys iš dešimties moterų. Mat dažna galvoja, kad mirtį sėjanti liga jas aplenks. Vadina save laimės kūdikiu Tik keli žingsniai skyrė menininkė Živilę nuo mirtį sėjančio gimdos kaklelio vėžio.

Sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis grėsmingai auga. Dalis savivaldybių - jau ant epidemijos slenksčio. Medikai įspėja, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas vis dažniau smogia iš pasalų, mat diagnozuoti jį darosi kaskart sunkiau. Pulmonologės kabineto duris praveria Helena. Moteriai įtariamas plaučių uždegimas. Pacientė skundžiasi nugaros skausmais ir nesmarkiu kosuliu. Helena prasčiau pasijuto per Kalėdas. Temperatūra nekilo, tad ir į medikus nesikreipė.

Paspaudus šalčiams veterinarijos specialistai įspėja - nepalikime be riebesnio kąsnio naminių gyvūnų. Ypač – prie būdos rišamų šunų, ar į namus neįleidžiamų katinų. Juolab, kad ir nedidukas šaltis kai kuriems gyviams gali būti mirtinas. O štai šeimininkams gali tekti už tai ir baudą sumokėti. Jeigu gyvūnai kenčia šaltį ir badą, teismo sprendimu jie gali būti atimti iš neatsakingų šeimininkų. Mėginimas pabendrauti su kelyje sutiktu keturkoju man baigiasi fiasko.

Į užsienį sparnus kelia jau ne tik medikai. Net vidury mokslo metų iš darbo atleidžiami prašosi ir į užsienį emigruoja ir mokytojai. Mokyklų vadovai suka galvas, ką daryti, mat kai kurių specialybių mokytojų dabar rasti – neįmanoma. Baiminamasi, kad problema tik didės. Tiesa, valdininkai į tokius nuogąstavimus moja ranka, esą, tai vienetiniai atvejai, dėl kurių neverta kvaršinti galvos.

Sinoptikai praneša, kad į Lietuvą jau netrukus atkeliaus šaltis, o jam užklupus medikai ragina saugotis ne tik peršalimo. Pasirodo, į ligos patalą gali paguldyti ir netinkamai prižiūrima oda. Todėl iš namų, kaip sako dermatologai, neturime kelti kojos nepasitepę veido, rankų ar net viso kūno drėkinančiais kremais. O štai drabužių žinovai paantrina, ir rengtis reikia į madą grįžtančiais vilnoniais drabužiais. Mat sintetika ir odos nepriežiūra gali prišaukti bėdą.

Termometrams rodant pliusinę temperatūrą, į laukais lakstančius šunis, kates ir net ožkas taikosi žiemą įprastai nepavojingi parazitai. Pasirodo, žiemos miegu visai neužmigo ir būriai Lietuvos erkių. Šią žiemą registruojami net ir babeziozės atvejai. Nevertėtų atsipūsti ir katinų šeimininkams. Erkės jiems ne ką mažiau pavojingos nei šunims. Vilnietė Ramunė ant rankų laiko vos kelių mėnesių kačiuką. Mažyliui prijungta lašinė, leidžiami vaistai.

Dar prieš Kalėdas ir Naujuosius masiškai pirkę šunis artimiesiems, šventinei euforijai pasibaigus dabar tautiečiai tokių dovanų bando atsikratyti. Gyvūnų prieglaudos pakraupę – esą gerai, jei žmonės gyvūną atiduoda į prieglaudą, mat dauguma nė tiek nesivargina ir išmeta vargšą keturkojį tiesiai į gatvę. Atsikrato kaip šiukšlėmis Du dešimtmečius Raimundas vienoje sostinės mokykloje dirbo technologijų mokytoju, dabar SOS gyvūnų prieglaudoje rūpinasi gyvūnais.

Daugėja žmonių savo namuose jeigu ne laikančių, tai planuojančių laikyti kuo egzotiškesnius gyvūnus, matytus keliaujant po įvairiausius kraštus. Specialistai grūmoja – ne visiems jiems vieta mūsų šalyje. Mat vienų laikyti neleidžia įstatymai dėl pavojaus jų ar šeimininkų gyvybei, o štai kiti tiesiog nerekomenduotini, nes platina įvairiausias ligas, apie kurias mes nė nenutuokiame. Ir kur jau Lietuvai tigras ar liūtas, jeigu, kaip sako specialistai, kaimynas kaimyną skundžia dėl laikomų bičių.

Naujiesiems prasidėjus, vieni atsigavinėjo nuo audringų vakarėlių ilgą laiką, o štai buvo ir tokių, kurie įsidienojus šoko į ledinį ežero. Tiesa - šiųmečiai ruoniai sveikindami naują metų pradžią vandenyje, skundėsi pliusine temperatūra. Nors termometrai visoje šalyje rodė tik plius šešis, o kūnai garavo išlipus iš ežero, vienam kitam pritrūko adrenalino gaunamo šalčiui kaustant ežerus ar upes.

Kalendoriuje žiema, o štai darželiuose žydi gėlės ir skleidžiasi krūmai. Laukuose šliaužioja tritonai, šokinėja viena kita varlė, iš miego bunda ežiai – štai tokiais pavyzdžiais dalijasi gamtininkai šiemet pastebėję kaip niekada daug keistų gamtos išdaigų. Ir nors gamtos nepaauklėsim, gamtininkai baiminasi, kad staigiai iššoksiantis šaltukas gali pridaryti nemenkai žalos. Labiausiai, kaip prognozuojama gali nukentėti ne Lietuvos klimatui pritaikyti, bet čia auginami augalai.

Kalėdos be dovanų? Tikrai ne, be jų švenčių neįsivaizduoja jau ne tik vaikai, bet ir dalis suaugusiųjų. Tik štai labai retas žino, iš kur atsirado dovanojimo tradicija, ir kas tas paslaptingasis Kalėdų Senelis, kuris mus aplanko kiekvienais metais. Paaiškėja, tai ne išsigalvota būtybė, pasirodo, Kalėdų Senelis išties gyveno. Ir Vilnius net turi bažnyčią, kurioje galima išvysti kelių šimtų metų senumo paveikslą su tikrojo Kalėdų Senelio prototipu.

Sukantiems galvą, kuo per šventes nustebinti artimuosius, etnologai žeria patarimų – nustebinkime juos savo kurtomis dovanomis. Pasirodo, senovėje, net ir galėję šį tą kermošiuje įpirkti, žmonės vis tiek dovanodavo pačių sukurtus rankdarbius ar širdžiai mielus daiktus. Prekybininkai pastebėjo, kad tokios rankų darbo dovanos populiarėja. Jolita, prekiaujanti vokiečių padarytais rankdarbiais, sako kasdien sulaukianti vis daugiau rankdarbių mylėtojų. „Perka viską, priklauso nuo žmonių.

Prekybos centruose ir turguje jau pakvipo tikrais žiemos švenčių simboliais – mandarinais. Prekybininkai sako per savaitę parduodantys ne vieną šimtą tonų šių vaisių. O štai specialistai moko, kaip išsirinkti skaniausius ir kokybiškiausius. Tiesa, gamtininkai priduria: nusipirkę iškart nepulkime jų valgyti, pasimėgaukime kvapu. Pasirodo, citrusų eterinis aliejus – puikios nuotaikos užtaisas. Štai taip atrodo Maroko pietvakariuose esančiame Agadiro mieste auginamų mandarinų plantacijos.

Lietuvos jaunimui masiškai bėgant iš gimtinės, šalyje ima kurtis specialūs globos namai emigrantų paliktiems ir savimi pasirūpinti jau negalintiems tėvams. Visuomeninės organizacijos priduria, kad ne tik emigrantų tėvams reikia pagalbos, vienišų žmonių šalyje ima daugėti, nes ir čia gyvenantys vaikai į savo senukus vis dažniau linkę moti ranka.