Edita Vilkelienė

Dar prieš Kalėdas populiaresnio alkoholio pardavimai kai kuriuose prekybos centruose išauga net tris kartus. Labiausiai tautiečiai mėgsta putojantį vyną, šampaną ir netgi alų. Pastarojo pardavimai padvigubėja. O štai medikai baiminasi, kad šiemet Itin ilgas šventinis laikotarpis gali kai kuriems išugdyti priklausomybę alkoholiui. O kai ką ir paguldyti į psichiatrijos ligoninę. Prekybininkai sako, kad Vilniaus Kalėdų mugėse, kasdien parduodama šimtai litrų karšto vyno.

Pasirodo, pastarosios dienos įtemptos ne tik beieškantiems dovanų, bet ir pats darbymetis prie prekybos centrų besisukiojantiems ilgapirščiams. Pasak policijos, vis daugėja vagysčių – kol naršome iš parduotuvės į parduotuvę ieškodami, ką įdėti į Kalėdų Senelio maišą, akimirksniu vagys apšvarina automobilius – išneša ir paliktus vertingus daiktus, ir jau nupirktas dovanas. Vilnietis Nerijus, vieno prekybos centrų aikštelėje akylai apžiūri savo mašiną – ar visi daiktai vietoje.

Kad Kalėdos artėja, rodo ne tik Lalpandijoje į kelionę besiruošiantis Kalėdų Senelis. Prasidėjus adventui bažnyčios jau pradėjo dalinti kalėdaičius. Tiesa, kol kas, anot dvasininkų, jų skuba įsigyti tie, kas šventintus paplotėlius siunčia užsienyje gyvenantiems artimiesiems. Kalėdaičius Bernardinų bažnyčioje budinti Aldona dalija jau penkiolika metų. Moteris pastebi, kad dabar žmonės jų įsigyja gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Mat vis daugiau kalėdaičių žmonės siunčia į užsienį.

Ar žinote, kad penktadienį prasidėjo adventas? Tradicijų puoselėtojai etnologai griebiasi už galvos – senosios Kalėdų laukimo tradicijos iš Lietuvos po truputį traukiasi. Žmonės esą ne tik nesilaiko pasninko, susikaupimo meto papročių, bet ir labai dažnai Kūčių vakarą paverčia pramogų vakarėliu. Ar tikrai adventas Lietuvoje populiarus tik tarp senjorų, domėjosi ir mūsų žurnalistai. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ žvakių gamyklėlėje karšta.

Iki Kalėdų – dar daugiau nei mėnuo, tačiau lietuviai parduotuvėse jau šluoja prekės Kalėdų senio maišui. Paštinininkai taip pat raitojasi rankoves, nes įsibėgėjo ir internetinė prekyba Kalėdų dovanomis. Prekybininkai pastebi, kad šiemet žmonės mieliau dovanoms renkasi gėrybes pamaloninti skrandžiui arba tą, kas pravers buityje. Nors iki švenčių, rodytųsi, dar marios laiko, vilnietė Galina prekybos centruose jau dairosi dovanų.

Iš Kauno šeimos prieš metus atimtas 4-etis negali grįžti namo, nes mamos atžvilgiu jau metus vykdomas ikiteisminis tyrimas. Su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene dėl susidariusios situacijos susisiekti nepavyko, telefonu ji nepasiekiama. Bet anksčiau kontrolieriaus tarnybai vadovavusi parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad situacija atrodo keistai. Esą pats faktas, kad prieš mamą vykdomas tyrimas, nėra svari priežastis ištisus metus vaikui neleisti grįžti į namus.

Nesusimokėjote verslininkams už pastatytą paminklą mIrusiajam? Pasiruoškite būti kalami prie gėdos stulpo. Apmokėjimo už paminklus laiku nesulaukiantys verslininkai imasi gudrybės – ant paminklo kapinėse klijuoja iš tolo šviečiančius gėdingus užrašus „Neapmokėta“. Vieni praeiviai šokiruoti, esą taip daryti nežmoniška, o štai kiti spėlioja, ar tik nebus verslininkai dirbę nelegaliai, nes kitaip pinigus iš užsakovų galima būtų atgauti nedrumsčiant mIrusiųjų ramybės.

Kas per Vėlines dega žvakutes, o štai Dzūkijoje esančiame Margionių kaime gyvas ir dar vienas, iš senovės atkeliavęs paprotys – per Vėlines deginti mediniUs kryžius. Prie bendro laužo susirenka visi margioniškiai, ir taip prisimenami tais metais išėjusieji anapilin. Tiesa, laužas liepsnoja net aštuonias dienas, mat be kryžių deginimo, Margionių kaimo gyventojai dar ir pasimeldžia. Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas.

Vėlinių išvakarėse akibrokštas Karveliškių kapinėse – į vieną duobę palaidoti šešiasdešimt du benamiai, naujagimiai ir neišnešiotukai. Savivaldybė ginasi, kad higienos normos nepažeistos, viskas daryta laikantis įstatymų, ir taip urnas su pelenais laidoti galima. Tik štai laidotuvėse dalyvavę žmonės stveriasi už galvos – tai didžiausia Vilniaus gėda, mat į vieną duobę žmonės laidoti tik karo metais.

Lietuvoje nyksta senosios Vėlinių tradicijos. Tokias išvadas skelbia etninės kultūros žinovai prieš Vėlines pastebėję, kad dažnas nė nežino, nei kaip tvarkyti kapus, nei kodėl ant jų lapkričio pirmą ir antrą dienomis degame žvakutes. Ir jau juolabiau dažnas nė nenutuokia, kad per Vėlines senovėje ne tik ypatingai prisiminti išėję anapilin, bet ir puoselėtos kitos tradicijos – deginti mediniai kryžiai ar net ruošti Vėlinių patiekalai.

Gydytojai įspėja – daugėja sergančių gripu ir peršalimo ligomis. Tačiau tiek skiepytis, tiek stiprinti imunitetą žmonės vis dar vengia ir į vaistines ar pas gydytoją skuba jau pakirsti ligos. Ir dar baisiau – daugėja žmonių, užsiimančiųjų savigyda. Medikai patvirtina, sergančiųjų pastarosiomis dienomis gerokai padaugėjo. Iš visų besikreipiančių vien Šeškinės poliklinikoje, trečdalis kenčia nuo kosulio, gerklės skausmo, slogos, yra kamuojami karščio.

Sekmadienio naktį laikrodžius persuksime žiemos laikui, tai yra viena valanda atgal, ir saldžiu miegu mėgausimės visa valanda ilgiau, tačiau ir sutems valanda anksčiau. Etnologai sako, kad Europos Komisijai pasiūlius atsisakyti laiko sukiojimo, turėtume likti būtent prie šio – žiemos laiko. Esą jis artimiausias mūsų organizmui. Tiesa, su tokia nuomone sutinka ne visi. Vienoje atliekų tvarkymo įmonėje dirbantis Gintaras jau įpusėjęs darbus. Mat keliasi jis pusę penktos ryto.

Prieš Vėlines į kapines – tik apsiginklavus peiliu. Tokios apsaugos griebiasi kai kurie vilniečiai išgirdę, kad pastaruoju metu kapinėse ėmė sparčiai daugėti vagysčių. Ilgapirščiai net nesivargina laukti tamsaus paros meto ir aukų tyko net ir dieną. Policija ragina nesnausti. Kai kur žmonėms dalijamos skrajutės su priminimais nepalikti asmeninių daiktų be priežiūros. Taip apsiginklavęs per kapines vilnietis Povilas eina jau turėdamas karčios patirties.

Prieš Vėlines šiemet, kaip niekada, ypač didelė dirbtinių gėlių paklausa – tokias išvadas skelbia dalis prekybininkų. Pasak jų, nors iki Visų šventųjų dienos – dar geros dvi savaitės, plastikinių žiedų jau nupirkta dešimtadaliu daugiau nei pernai per visą šventinį laikotarpį. Etnologas paaiškina, kodėl Lietuvoje šios gėlės pasirenkamos kapų puošmenoms, tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į jų sudėtį. Netikras gėles kapinėms renkasi vilnietė Birutė. „Tai jos čia ilgalaikės.

Vilniaus Rokantiškių kapinėse akibrokštas – jau maždaug penkerius metus vidury kapinių veikia sąvartynas. Tiesa, valdininkai to nepripažįsta, ir sako, kad tai yra laikinoji atliekų rūšiavimo vieta, ir atliekos joje neužsibūna neva ilgiau nei savaitę. Paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojams šių ir kitų kapinėse esančių šiukšlių išvežimas per mėnesį kainuoja apie 6 tūkst. eurų. Tačiau artimųjų kapus lankantys žmonės sako pastebėję, kad jos vežamos tik prieš didžiąsias metų šventes.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai pastebi naują pirkėjų įprotį – kapų žvakutes žmonės perka ne prieš pat mirusiųjų minėjimo dieną, kaip būdavę anksčiau, o ištisus metus. Ir vietoj įprastų žvakių šiemet dažnas mieliau renkasi tik jų įdėklus. O jeigu jau perka žvakutę, tai būtinai stiklinę, o ne gaminį iš plastiko. Tai, pasak pirkėjų brangstant žvakėms – pigiausia, ir be to teršiama aplinka. Nors prekybos centrai dievagojasi žvakės šiemet tikrai nebrango, o ir pasiūla kur kas didesnė nei pernai.

Vairuotojus pareigūnai įspėja apie prasidėjusią gyvūnų migraciją. O tai reiškia, kad visi sėdę prie vairo turi būti atidesni. Juolab, kaip sako gamtininkai, pastaraisiais metais gyvūnai tampa mažiau baikštūs ir į kelią išbėga dažniau. Ir ne tik naktį, bet ir dieną. Tokių įvykių kaip sako pareigūnai per migraciją padaugėja trečdaliu. Neišvengiama ir mirčių. Gamtininkai sako, kad dabar kaip tik prasidėjo rudeninė žvėrių migracija, tad kelyje vairuotojai turi būti dar labiau budrūs.

Prestižinį Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų puola utėlės. Mokinių tėvai skundžiasi, kad mokymo įstaigoje kraują siurbiančiais parazitais užsikrėtė kone visa pradinukų klasė. Ir labiausiai dėl savo atžalų bijančius gimdytojus piktina, kad utėlės licėjuje karaliauja jau ne pirmus metus, tačiau įstaiga neva nesiima jokių priemonių. Esą šiemet joje nebeliko net ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto.

Prasidedant šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai griebiasi už galvos – dėl nevalytų kaminų ir netvarkingų krosnių šiemet jau kilo beveik tūkstantis gaisrų. Neapsieita ir be žuvusiųjų. Tačiau, prasidedant kūrenimo sezonui, pareigūnai pastebi, kad žmonės toliau moja ranka ne tik į nevalytus kaminus ar kiauras krosnis, bet ir nuo pavasario privalomus dūmų detektorius. Juos dažniau įsirengia tik paraginti ugniagesių gelbėtojų. Malkas šildymo sezonui ruošia ir Baltosios Vokės gyventojas Jurijus.

Toliau pasakojame apie svarbiausius prieš 30 metų prasidėjusio Sąjūdžio įvykius. 1988 metų rugpjūčio 23-čią įvyko didžiausias mitingas Lietuvos istorijoje. Vingio parke susirinko daugiau kaip 250 tūkstančių lietuvių, kurie pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, per kurį Lietuva prarado laisvę 1940-aisiais, tačiau vasaros pabaigoje ėmė stiprėti nuojauta, kad komunistai gali panaudoti jėgą.

1988 metų rugpjūčio 23-čią įvyko didžiausias mitingas Lietuvos istorijoje. Vingio parke susirinko daugiau kaip 250 tūkstančių lietuvių, kurie pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, per kurį Lietuva prarado laisvę 1940-aisiais, tačiau vasaros pabaigoje ėmė stiprėti nuojauta, kad komunistai gali panaudoti jėgą. 1988-aisiais tai buvo drąsus žingsnis, nes oficiali sovietų valdžia, panašiai kaip dabartinė Rusijos, apie paktą nekalbėjo.

Šalies senjorai netveria pykčiu – valstybės pinigai už dantų protezus metamI į balą. Mat pagaminti dirbtiniai dantys už pusę tūkstančio eurų dažniausiai keliauja arba į šiukšliadėžę, arba taip ir lieka gulėti stiklainyje, nes nešioti jų pagyvenę žmonės tiesiog negali. Dažnam protezai trina, krenta iš burnos ar lūžta vos ėmus nešioti. Valstybinė ligonių kasa skėsčioja rankomis, pinigų yra tiek kiek yra. O žmonės raginami kovoti su įstaigomis, pagaminusiomis nekokybiškus protezus.

Pagaminti dirbtiniai dantys už pusę tūkstančio eurų dažniausiai keliauja arba į šiukšliadėžę, arba taip ir lieka gulėti stiklainyje, nes nešioti jų pagyvenę žmonės tiesiog negali. Dažnam protezai trina, krenta iš burnos ar lūžta vos ėmus nešioti. Valstybinė ligonių kasa skėsčioja rankomis, pinigų yra tiek kiek yra. O žmonės raginami kovoti su įstaigomis, pagaminusiomis nekokybiškus protezus. Septyniasdešimt septynerių pensininkei Teresai suvalgyti obuolį – iššūkis.

Didelis orų pasikeitimas, kai po tropinių karščių staigiai atėjo gaivi vėsa, dalį lietuvių išguldė į ligos patalą. Medikus užpludo peršalimo ligomis susirgę gyventojai. Esą prie jų kabinetų kosinčių eilės tokios lyg rudenį. Gydytojai atskleidžia ir ką reikia daryti, kad staigūs temperatūrų svyravimai į ligos patalą nepaguldytų ir jūsų.

Vietoj nuobodžios reabilitacijos ligoninės kabinete, Santaros vaikų ligoninės onkohematologijos skyriaus pacientai jau mėnesį keliauja po kalnus, bėgioja stogais, o kartais net ir daužo lėkštes virtuvėje. Tiesa, kol kas ne realiame gyvenime, o virtualioje erdvėje. Bent šiek tiek palengvinti vaikų kančias po kaulų čiulpų transplantacijos sugalvoję medikai sako, kad perkėlimas iš realaus į virtualų pasaulį vaikams padeda lengviau sveikti, palengvina skausmą ar tiesiog praskaidrina nuotaiką.

Tragedija Elektrėnų savivaldybėje – šeimos rotveileris dvylikametei beveik nukando ranką. Penkias valandas vaiką operavę Santaros klinikų chirurgai sako, kad galūnę pavyko išsaugoti tik per stebuklą. Mergaitės būklė gera, bet ji akylai stebima dėl trombų grėsmės. O štai kodėl aštuntus metus skaičiuojantis šuo užpuolė paauglę, vaiko artimieji tik spėlioja.

Parazitologai sunerimę – laboratorijas atakuoja žmonės, besiskundžiantys niežėjimu pasimaudžius tvenkinyje ar ežere. Tyrimai parodė, kad poilsiautojus kankina ne tik alergijos, kaip buvo manyta anksčiau, o po žmogaus oda besibraunantys parazitai – vandens paukščių siurbikių lervos. Tad išlipus iš vandens specialistai primygtinai rekomenduoja pirmiausia keliauti į dušą. Mat neprašytos viešnios po Oda gali tapti pūlinių ir šoktelėjusios kūno temperatūros priežastis.

Lietuvoje gimsta vis daugiau vaikų, turinčių kombinuotą imunodeficitą – retą ligą, kai organizmas bejėgis prieš bet kokią bacilą ar virusą. Tai genetinis susirgimas, ir vienintelė kova – kaulų čiulpų transplantacija bei kūdikio tėvų ištyrimas. Laiku nediagnozavus šios retos, bet labai klastingos ligos, mažyliui gresia mirtis. Žaislinį vėžliuką stumia vos dvejų Denisas. Berniukas laiką leidžią Santaros vaikų ligoninėje.

Neįprastas atvejis sausros kankinamoje Aukštadvario seniūnijoje – 90 metų perkopęs senolis vasaros kaitrą kenčia namie neturėdamas nei lašo vandens. Senjoras sako iki artimiausio vandens telkinio maždaug kilometras, bet ir tiek nukeliauti jau neleidžia sveikata. Gelbėti vienišam, sunkiai vaikščiojančiam žmogui stojo gretimų vienkiemių gyventojai, „maltiečiai“. Statinių su vandeniu šiandien pažadėjo ir seniūnija. Tiesa, kasti šulinio jam bent jau kol kas niekas neketina.

Joninių naktį Radviliškio rajone vandalai supleškino itin vertingus autorinius meno kūrinius – trys medines skulptūras sukurtas specialiai šventei. Metų kaitą simbolizuojančių kūrinių autorius netveria pykčiu, esą net ir nubausti vandalus bus sunku, mat dauguma jų vaikai. Ugniagesiai gelbėtojai sako, kad gaisrų būta ir daugiau: buvo kilęs pavojus gyvenamiesiems namams, pievoms bei miškams, mat teko gesinti po šventimo be priežiūros paliktus laužus.

Sausra ir miškuose mėlynių nepražudė, tačiau jų kainą gerokai išaugino. Už litrą šių miško gėrybių pardavėjai prašo nuo septynių iki dešimties eurų. Tiesa, jeigu Lietuvos žemę ims merkti lietus, prekybininkai sako, kainos gali kristi, bet nedaug, mat šių vasara šiemet pašykštėjo. Net ir dzūkų mergos skundžiasi galinčios likti pusnuogės. O štai veterinarijos specialistai visus prieš praveriant piniginę pamoko, kokių mėlynių geriau nepirkti.

Medikai sunerimę – į ligoninę plūsta nuo mokslų ir papildomos veiklos išsekę mokiniai. Kai kurie jų atsiduria net ir reanimacijoje. Gydytojai sako, esą tiek mažesni, tiek paaugliai pervargsta, nes labai dažnai neįvertina savo jėgų. Specialistai neslepia, kad didelė dalis ir tokių, kuriuos eiti į krūvas būrelių verčia tėvai, kad galėtų pasipuikuoti, kad jų vaikas – genijus. Tėvai atkerta, kad kaltinti reikia ne vaikų gimdytojus, o mokyklines programas.

Šalies mokyklas po truputį apleidžia triukšmingų išleistuvių mada. Tai pastebintys dalis mokytojų pasakoja, kad vakarėlių atsiėmus atestatus mokiniai atsisako, nes išaugusios kainos išleistuvių šventei mokinių tėvams tapo neįkandamos. Dėl pinigų dalyje rajonų mokyklų atsisakoma net oficialios atestatų įteikimo šventės. Mat tuoj po egzaminų vaikai įsidarbina.

Ant prekystalių pasirodė jau ne tik lietuviški agurkai ir pomidorai, bet ir bulvės, kopūstai. Ūkininkai sako, kad šiemet, pavyzdžiui, šviežios bulvės bus maždaug dvidešimčia centų pigesnės nei pernai, bet ne pačios pigiausios, mat pavasaris sausas, teko daržoves labiau prižiūrėti, tad aukštesni kaštai didina ir pirmų daržovių kainą. Tiesa, ieškant jų, pavyzdžiui, turguje, kaip pastebi žemdirbiai, reikėtų labai gerai apžiūrėti, mat prekybininkai gudrauja, ir lietuviška preke pavadina atvežtinę.

Išskirtinis atvejis Ukmergės rajone – išsikeldamas į senelių namus, vienišas senjoras savo sodybą su žeme bei ūkiniais pastatais padovanoji jaunai, bet vargingai gyvenančiai šeimai. Tokio kilniaširdiško poelgio, kaip sako miestelio seniūnas, jo apylinkėse nėra buvę. Tiesa, kam padovanoti namus, kuriuose gyveno nuo mažų dienų, senjoras rinkosi labai kruopščiai – ir net buvo iškėlęs kelias sąlygas.

Miško žemuogės – kone aukso kainomis. Piktinasi pirkėjai, savaitgalį išgirdę, jog už stiklinę šių vasara kvepiančių uogų prašoma net penkių eurų. Tiesa, pardavėjai nesistebi, esą uogos brangios, jų nedaug, kartais surinkti kelis litrus užtrunka penkias ir daugiau valandų.  Gamtininkai sako, taip yra todėl, kad žemuogės mėgsta lietų, o jis šiemet –  ypač retas. Justina su mažamečiais nuo ankstaus ryto pamiškėje renka žemuoges. Moteris guodžiasi – šiųmetis derlius labai prastas.

Darbo rinkoje katastrofiškai trūksta virėjų, kepėjų ar restoranų darbuotojų. Ir tai ne vien dėl emigracijos, prie specialistų deficito prisideda ir žmonių nenoras persikvalifikuoti, ir tai, kad daugėja netradicinių virtuvių, kurioms reikia ir specialiai paruoštų žmonių. Daugelis tokių dabar brangiai samdomi užsienyje.

Vilniaus Verkių miške tarp žibučių galima rasti ir... baldų. Sostinės parke – krūvos šiukšlių net su veikiausiai jas išmetusių žmonių asmens duomenimis. Vienas pažeidėjų, nepraėjus nė savaitei nuo pasirodžiusios informacijos, pakliuvo Vilniaus viešosios tvarkos sargams. Ir išsisukti nuo baudos jam nepavyks. O štai Pavilnių ir Verkių parko direktorė teigia, kad žala gamtai padaryta gerokai didesnė, nei pažeidėjams gresianti bauda.

Dauguma senjorų skundžiasi kukliomis pensijomis, tačiau yra tokių pensininkų, kurie benamėms katėms išleidžia šimtus eurų. Gyvūnų globėjai tokiu dėmesiu benamėms miauklėms džiaugiasi. O štai Vilniaus savivaldybės specialistai aiškina, kad toks dosnus rūpestis gatvėje gyvenančiomis katėmis leidžiamas tik iš pradžių pasirūpinus jų kastravimu. Antraip tokiems geraširdžiams grasina baudomis. Šalia vieno sostinės daugiabučio renkasi minia.

Prieš trejus metus buvęs apytuštis kaulų čiulpų donorų registras šiandien, pasak medikų, gerokai pasipildė. Skelbdami tokias išvadas medikai džiaugiasi, kad dėl to pavyko išgelbėti du tūkstančius gyvybių. Ir ne tik lietuvių, bet ir žmonių, gyvenančių užsienyje. Tiesa, kaulų čiulpais dažniausiai galime dalintis su europiečiais, nes, kaip sako medikai, patirtis parodė, kad pavyzdžiui, azijiečiams lietuvių, ar atvirkščiai, donorų kaulų čiulpai dažniausiai netinka genetiškai.

Afrikinis kiaulių maras šalyje įgauna pagreitį, bet į tas savivaldybes, kurių per metus maras nepalietė, ūkininkams vėl leidžiama auginti kriukses. Mainais į leidimus smulkieji ūkininkai įsipareigoja vykdyti biosaugos reikalavimus, ir kiaules auginti tik sau. Tačiau kiaulių grįžimu pas vadinamąsias kaimo bobutes stambieji ūkininkai piktinasi kaip reikiant. Šalčininkų pašonėje gyvenanti Galina velkasi specialią striukę, aunasi batus ir keliauja pas savo augintinę Chriušą.

Kuriozas ketvirtokų gamtos pažinimo pratybose – konservatoriai aptiko, kad keturiasdešimt pirmaisiais birželio keturioliktąją į Sibirą žmones galėjo tremti ne tik sovietai, bet ir jie patys. Partijos vadovas šokiruotas Tėvynės sąjungos pavadinimą radęs „Šviesos“ išleistoje ugdomojoje medžiagoje.

Kapinių prižiūrėtojai pastebi, kad daugėja norinčiųjų savo artimųjų kapus patikėti įmonėms ar privatiems, kartais ir nelegaliai dirbantiems tvarkytojams. Ir Samdyti kapo tvarkytoją madinga darosi tarp čia pat – Lietuvoje – gyvenančių tautiečių. O šis patogumas ne toks jau pigus – per mėnesį prašoma ir 70 eurų. „Savo tėvams aš samdau. Kurie už šešiasdešimt, septyniasdešimt kilometrų, o paskui jau paravėti prašau, kad moteris palaistytų.

Darbdaviai atsikando jaunystės bei grožio kulto, ir katastrofiškai trūkstant darbo rankų, kaip skelbia Lietuvos darbo birža, į darbo vietas priima ne tik pusšimčio sulaukusius žmones, bet ir senjorus. Pastarieji sako iš valstybės nebesitikintys didesnių pensijų, tad dažnas nesėdi rankų sudėjęs ir imasi jau ne tik auklės darbo, bet ir siuvimo, moko vaikus kalbų, ar dirba socialiniais pedagogais. Vilnietė Rita – senjorė.

Šylant orams ir po žiemos miego bundant erkėms specialistai turi prastų žinių – erkių galime parsinešti jau ne tik iš miško ar parko, bet ir iš daugiabučių kiemo. Žmonės skundžiasi jų radę prie pat laiptinių. Specialistai įspėja – parėjus namo būtina apsižiūrėti, ar neįsisegęs parazitas. Mat erkės platina mirtį sėjantį erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Beje, vakcinos nuo vienos iš šių ligų teks gerokai palūkėti.  Gintarė ir Jūratė į Vingio parką atvažiuoja pailsėti.

Kas taupiau valgo: gyvenantys kaime ar mieste? Ekonomistai sako, esą, vieno atsakymo nėra, bet taupyti maistui geresnes sąlygas, kaip rodo tyrimai, turi kaimiečiai. Taip yra todėl, kad čia žmonių pajamos dažniausiai mažesnės, tad ir eurą prie euro jie deda atsakingiau. O ir taupyti, kaip sako specialistai, gyvenantiems kaime gerokai lengviau nei tiems, kas toli nuo gamtos. Tačiau kaimo gyventojai su tokiomis išvadomis kategoriškai nesutinka, jie mano, kad geriau gyventi mieste.

Daugelis švenčiančių Velykas jau ryt sės marginti kiaušinių. Specialistai pastebi, kad marginimas vašku kasmet vis populiaresnis. Kultūrologai tikina, kad marginti kiaušinius šia senovine technika gali kiekvienas – tam nebūtina būti dailininku. Tik štai, idealiai kiaušiniai nusidažo tik tiems, kas moka išsirinkti tinkamus produktus. Tai, kaip aiškina žinovai, ne ką mažiau atsakingas darbas nei pats marginimas. Kiaušinių marginimo subtilybių moko tautodailininkė Nijolė Jurėnienė.

Vėžio diagnozę išgirdę pacientai nuo šiol gydomi ne tik medikamentais, bet ir knygomis. Skaitinius, pakliuvusius į Nacionalinį vėžio institutą, suaukojo visi Lietuvos žmonės. Akcijos rengėjai stebisi, mat knygų į ligoninę atkeliavo lygiai tiek, kiek per metus užregistruojama naujų vėžio atvejų – aštuoniolika tūkstančių. Vadinasi, kiekvienam naujam pacientui po knygą. Atsidūrę ligoninėje prisipažįsta, kad jiems knyga dažniausiai vienintelis būdas nukreipti savo mintis nuo baisios ligos.

Medikai raitojasi rankoves – pasibaigus gripo sezonui plūstelėjo kenčiantys nuo pavasarinės alergijos. Nors medžiai dar nesiskleidžia, pirmuosius nemalonius simptomus pajuto turintieji jautrias akis. Saulei pradėjus labiau šildyti ir skaisčiau spiginti, akys ašaroja, varva dėl to ir nosys. Tad tokiems gausybė patarimų iš medikų, ir vienas pagrindinių – per daug nesimėgauti taip pasiilgtos saulės spinduliais. Vilnietė Birutė, skaisčiau pašvietus saulei, į gatvę be akinių nuo saulės kojos nekelia.