Edita Vilkelienė

Vėstant orams žmones pradėjo atakuoti žiurkės ir pelės, dėl vėsos lendančios į namus ar sandėlius. Kai kurie žmonės nuo jų ginasi nuodais, o kai kam tenka ir paskutinius kaliošus sudeginti, kad tik pasisektų jas išvaikyti. Specialistai sako, svarbiausia graužikams nepasiduoti, nes šie platina užkrečiamas ligas, kartais pasibaigiančias net mirtimi. Tad radus, pavyzdžiui, pelės apgraužtą morką ar bulvę – būtina išmesti ją į šiukšlių dėžę, kitaip galim užsikrėsti.

Vėlinių išvakarėse etnologai neatsistebi – vis mažiau žmonių žino, kuo Visų šventųjų diena skiriasi nuo Vėlinių, ir kodėl mirusiesiems ant kapo degame žvakutes. Dažnas sako tai darantis, nes taip reikia dėl to, kad taip elgiasi visi, ir tik vos vienas kitas žmogus pasigilina, kokia šių šventinių dienų prasmė, kokių tradicijų reikėtų tomis dienomis laikytis.

Tarp medžių – šimtai kilogramų duonos, vaisių ir daržovių. Toks atsikratyto maisto vaizdas sukrėtė Pavilnių ir Verkių parko teritorijos gyventojus. Pasivaikščioti į pamiškę išėję vilniečiai prarado amą – išmesti, pasirodo, net ir vartoti dar tinkami maisto produktai. Etiketėse nurodoma, kad maisto produktai yra iš vieno didelio prekybos tinklo. Jo atstovai ginasi, kad miške prekėmis atsikratė ne jie. Tyrimo ėmėsi pareigūnai. Kalnai duonos, salotų, bananų, kitų egzotiškų vaisių.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai skaičiuoja – per šį laikotarpį kapų žvakučių kasmet nuperkama maždaug dešimt milijonų ir beveik visas šis milžiniškas skaičius atsiduria sąvartyne, mat perdirbti šiuolaikinės kapinių žvakės dažniausiai - netinkamos. Aplinkosaugininkai ragina laikytis saiko, ir nepirkti žvakučių glėbiais. O jeigu jau perkame jas ne po vieną, tai bent pasirūpinkime išrūšiavimu.

Aštuoniasdešimtmetį netrukus minėsianti buvusi chirurgo padėjėja ėmėsi neįprastos veiklos – senas, be rankų ir kojų išmestas lėles ji prikelia naujam gyvenimui. Tarp kone pusantro šimto gražuolių kolekcijoje ne tik pasakų personažai, o ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos kostiumui moteris paaukojo net ir savo mylimiausią švarką. Ir viskas tik tam, kad būtų aprengta Lietuvos prezidentė - savo darbu didžiuojasi netrukus aštuoniasdešimtmetį minėsianti Galina.

Beveik pusantro kilogramo – tiek sveria didžiausias svogūnas Lietuvoje. Jį išauginusi švenčioniškė sako specialiai niekuo daržovės netręšusi, į svogūno augimą įdėjusi triūsą, gerą nuotaiką, ir kaip juokauja, daug daug meilės. Kone pusės metro skersmens svogūnui patiko ne tik jos ir šeimynos draugija, bet veikiausiai ir tai, kuo skundžiasi visos Lietuvos ūkininkai – ypač lietinga vasara.

Iki Vėlinių dar daugiau nei dvi savaitės, tačiau prekybininkai jau vilioja pirkėjus pigesnėmis kapų žvakutėmis. Kai kuriose parduotuvėse verslininkai šiomis dienomis žada net perpus mažesnes kainas. Tačiau pirkėjai skundžiasi - kad ir kokias patrauklias kainas siūlytų pardavėjai, žvakutės vis tiek kainuoja brangiai. Esą anksčiau galėdavę pastatyti ir ant kaimyno kapo, dabar žvakių įperka tik tiek, kiek yra mirusiųjų giminėje.

Pastarosiomis dienomis šalies vaikų ligoninėse gydytojai pastebi liūdną tendenciją - katastrofiškai daugėja mažųjų pacientų patyrusių vienokias ar kitokias traumas. Vien Santaros vaikų ligoninės traumatologiniame per dieną atsiduria apie dvylika pacientų su įvairiomis traumomis. Vieni krenta nuo stogų, ar pro langą, kiti pakliūva po mašinomis ar traktoriais. O kur dar, kaip pastebi medikai, kūdikiai, kuriuos tėvai apipliko kava ar išmeta iš nešiojamų lopšių.

Valstybinės ligoninės atskleidžia skandalingus faktus: 60 procentų gydymo įstaigų yra ant bankroto ribos. Pirmojo šių metų pusmečio finansinės ataskaitos rodo, kad rajonų ir regioninių gydymo įstaigų pacientus gydo į skolą. Esą ligoninės net medikų algoms jau skolinasi iš bankų. Antraip gresia bankrotas. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad kaip išlikti, turi galvoti ir pačios gydymo įstaigos, ir jų steigėjos - savivaldybės. Kokios skolos kamuoja ligonines, atskleidžia mūsų žurnalistai.

Mažų algų smaugiami Lietuvos medikai ne šiaip dairosi į užsienį, bet ir vyksta ten, ir konsultuoja pacientus, besigydančius svetur. Mat ten už savo darbą gauna ne tik didesnius atlyginimus, bet ir pagarbą apie kokią Lietuvoje esą tenka tik pasvajoti. Sveikatos apsaugos ministerija tik skėsčioja rankomis, pažadais apie geresnį gyvenimą tiek jaunų specialistų, tiek patyrusių gydytojų sustabdyti negali. Septinta ryto.

Dirbi ugniagesiu gelbėtoju – apie nuosavą būstą nė nesvajok. Taip karčiai juokauja net ne vienerius metus gaisrus gesinantys ir žmonių gyvybes gelbėjantys pareigūnai. Jų algos tokios mažos, kad nė vienas bankas nesutinka duoti paskolos butui ar namui įsigyti. Aiškinama paprastai – ne tik alga maža, bet ir darbas pavojingas. Bankai laikosi savo: paskolos išduodamos tik įsitikinus mokūs žmonės ar ne, ir į profesijas tikrai neatsižvelgiama.

Lietuvos chirurgija mini neįprastą jubiliejų – po kelių dienų sukaks lygiai trisdešimt metų, kai Lietuvoje buvo atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija. Tiesa, tuokart donoro širdis žmogaus krūtinėje plakė vos kelis mėnesius, šiandien medicinai pažengus į priekį, žmonės su svetima širdimi gyvena dešimtmečius. Ir gyvenimas, kaip dažnas donoro širdį gavusiųjų sako, gerokai pilnavertiškesnis nei tų, kurie gyvi su savo širdimi. Čia - rugsėjo antrosios naktis operacinėje prieš trisdešimt metų.

Girtus vairuotojus teisiantys teisėjai atvirauja, kad Lietuvoje greitai gali likti tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai, mat girtų lietuvių nuo vairo neatbaido net ir gresiantis kalėjimas. Vien per šį savaitgalį pradėta per 60 bylų dėl vairavimo išgėrus. Liūdna ir kita statistika: prabėgus jau pusei metų nuo to, kuomet vairuotojams, įpūtusiems 1,5 promilės gresia baudžiamoji atsakomybė. Tad žudynės ir nekaltų žmonių luošinimas kelyje tęsiasi.

Atžalos žindymas kone iki paauglystės - iškrypimas, tokias išvadas skelbdami medikai ragina laikytis saiko. Tačiau čia pat lenkia galvą prieš kiekvieną mamą, savo pienu kūdikį išmaitinančią bent iki dvejų metų. Tokių moterų pastaraisiais metais, kaip pastebi gydytojai daugėja. O tam, kad žindymas taptų lengvesnis, šalyje kuriasi ir pirmieji kabinetai, kuriuose mamos konsultuojamos, kaip maitinti mažylius, ir kad šie būtų sotūs, ir, kad mamos nepatirtų streso.

Prie brangesnio šildymo netrukus prisidės ir kitų kainų augimas. Jau netruksu lietuviams žadama brangesnė mėsa bei daržovės. Mėsos perdirbėjai sako, kad dėl brangstančių žaliavų kai kurie mėsos produktai gali pabrangti net visu euru. Lyg to būtų maža, dėl laukiamo prastesnio derliaus branginti produkciją nori ir daržovių augintojai. Pensininkai sako dalies produktų neįperka jau dabar, o apie dar brangesnius bijo ir pagalvoti.

Mokyklinukų tėvus ir vėl kankina galvos skausmas – lygiai po mėnesio atžalas teks leisti į mokyklą. O pasiruošimas jai, kaip skundžiasi tėvai, gerokai ištuština šeimos biudžetą. Prekybos centrai neslepia, bent jau kai kurios prekės bus brangesnės nei pernai. Tiesa, kai kai bus ir pigiau. Tėvai burnoja, kad mokyklos galėtų atsigręžti į užsienį ir tokius daiktus kaip sąsiuviniai ar tušinukai, nupirkti pačios.

Turgaus prekeiviai augant kainoms skundžiasi prastėjančiu uždarbiu. Ankstesniais laikais sako pelną skaičiavę šimtais eurų, dabar prisipažįsta po dienos parsinešantys vos keliasdešimt eurų. Negana to, pirkėjai tapo gerokai reiklesni ir piktesni. Išgirdę, kiek eurais dabar kas kainuoja, derėtis bando pardavėjus plūsdami keiksmažodžiais ar kaltindami sukčiavimu. Vilnietė Galina skaičiuoja trisdešimtus metus turguje.

Su vaikais į cirką išsiruošę lietuviai ten egzotiškų gyvūnų netrukus greičiausiai nebematys. Gyvūnų teisių gynėjai, pasitelkę parlamentarus, siekia uždrausti tuos cirkus, kurie pasirodo su dresuotais laukiniais gyvūnais. Esą tokie pasirodymai žvėris tik žaloja. Cirko atstovai sako, esą valdžia nesuvokia ką daro. Esą ne cirką reikia pažaboti, o valdininkus, neaiškiomis aplinkybėmis į Lietuvą įleidžiančius dresuotojus apsišaukėlius. Penkerių Jaša – Baltijos cirko artistas.

Specialistai įspėja – pakelėse ar šalia prekybos centrų pirktos braškės gali paguldyti ir į ligos patalą. Tokias išvadas gydytojai daro pastebėję, kad būtent braškių sezono metu padaugėja sergančiųjų žarnyno ligomis, mat nesąžiningi prekeiviai parduoda netinkamas vartoti uogas, dažniausiai žmonės net neturi leidimų jomis prekiauti. Mat auginamos raudonskruostės nesilaikant higienos normų – vieni braškynus turi pakelėse, kiti uogas tręšia tiek, kad jos tinka akis paganyti, bet tikrai ne valgyti.

Norite stebuklingų galių turinčių vaistažolių? Stenkitės žoleles surinkti iki Joninių. Bent jau tokius patarimus žeria žolininkai aiškindami, kad tik iki trumpiausios nakties surinktos žolės būna ir gražiausios, ir geriausiai išlaikiusios naudingąsias medžiagas. Ir arbata būna skaniausia. Tiesa, gamtininkai priduria, kad renkant žoles iš gamtos galima pasiimti tik ketvirtadalį visų lapų, stiebų, ar žiedų.

Medikai skundžiasi, kad jų kabinetų duris vis dažniau varsto motinos, kurios reikalauja pagalbos vaikams, nors pačios serga psichikos liga - Miunhauzeno sindromu. Jo kamuojamos mamos gydytojus įtikinėja, kad jų mažylis serga baisiausiomis, nepagydomomis ligomis, nors iš tikrųjų vaikas yra sveikas kaip it ridikas. Maža to, nesulaukusios norimo gydytojų dėmesio, tokios mamos esą net žaloja savo vaikus. Vis Lietuva kraupo nuo istorijos apią šią kaunietę.

Atokiau nuo didmiesčių gyvenantys ir mažylius auginantys tėvai skundžiasi, kad šalyje trūksta vaikų gydytojų. Jeigu vaikas sunegaluoja po darbo valandų, mediką prisikviesti – misija neįmanoma. Sveikatos apsaugos ministras atkerta – kitaip nebus, nes šalies rajonuose vaikų mažėja, tad laikyti pediatrus ten valstybei tiesiog neapsimoka. Užtenka, kad ambulatorijose dirba šeimos gydytojai.

Kardiologai skelbia paniką – mažai judame, daug rūkome, vartojame alkoholį, tad katastrofiškai daugėja sergančių ir mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau žmonėms tai nė motais. Į gydytojus dažnas, ypač jaunesnis, kreipiasi tik tada kai liga jau būna pažengusi ir padėti jau nebegalima. Todėl skaičiuojama, kad širdies ir kraujagyslių ligomis šiuo metu serga beveik trečdalis Lietuvos. Ir diagnozuojamos šios ligos vis jaunesniems pacientams.

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams trūko kantrybė - žmonės teismams ketina skųsti eiles pas gydytojus Nacionaliniame vėžio institute. Laukiantys mėnesiais, kol bus priimti ir apžiūrėti, skundžiasi prarandantys gyvybiškai svarbų laiką, o kartais vėžys pakerta taip ir nesulaukus eilės. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi įstaiga atkerta, esą eilių būtų kur kas mažiau, jeigu šalies poliklinikos geriau dirbtų savo darbą, arba žmonės nustotų rinktis tik sau patinkančius medikus.

Lietuvos vyrai - trumpiausiai visoje Europoje gyvenantys vyrai. Medikai nesistebi, mat daugėja jaunų lietuvių, kuriuos pasiglemžia prostatos ar sėklidžių vėžys. Iš dalies taip yra tik todėl, kad vyrai skirtingai nei moterys savimi linkę rūpintis mažiau, ir į gydytojus kreipiasi jau tik tada, kai liga suriečia ar paguldo į patalą. Valstybinio patologijos centro laboratorijoje tyrimui paruošiama išoperuota prostata.

Vaismedžių ir gėlių augintojai sunerimę – jeigu ir toliau gegužė laikysis sausa, galime likti ir be uogų, ir be obuolių. Mat pavasario pradžioje šalčiai žiedus nušaldė, o dabar sausra džiovina likusius. Šiandieninis lietutis esmės nekeičia, nes daug kur Lietuvoje kritulių deficito šis lašnojimas neatstos. Negana to, klimatologai neguodžia ir dėl ateities. Po šiek tiek žadamo drėgnesnio birželio, sulauksime itin sausos liepos.

Nors oras ir pamažėle šyla, pasibaigus šildymo sezonui poliklinikose padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Vieni pacientai skundžiasi skaudančia gerkle, kiti aukšta temperatūra ir smarkiu kosuliu. Specialistai pastebi, kad sergančiųjų daugiau dar ir dėl to, kad pašildžius saulei dažnas nevengia ir išsirengti. O tai kol kas pavojinga, mat dabar jutiminė temperatūra prilygsta kovo pradžiai. Pasitepa kremu, ir taip deginimosi sezoną pradeda pensininkė Alina.

Aplinkosaugininkai įtūžę – Vilniuje ir aplink jį klesti nelegalus šiukšlių vežimo verslas. Stambiagabaričių atliekų vežėjais apsimetę asmenys už pusę kainos iš žmonių surenka senas lovas, padangas ar statybines šiukšles ir išmeta artimiausiuose miškuose. Ir nors baudos tokiems vežėjams gresia didelės, tai jų „versliuko“ nestabdo. O štai savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis linkėdami žmonėms sąmoningumo. Kito problemos sprendimo šiandien tiesiog nėra.

Aplinkosaugininkai sunerimę – kaimų ir miestelių kapinaitėse masiškai kertami medžiai. Žmonės užvertė valdininkus prašymais naikinti šimtamečius liepas, beržus, klevus ar ąžuolus. Vieni tai daro dėl mados iš užsienio, kiti skundžiasi esą medžiai priberia lapų ir kapavietes reikia tvarkyti dažniau nei norisi. Tačiau tradicijų puoselėtojai tam nepritaria, ir sako, kad naikindami medžius kapinėse, naikiname ir dali savo istorijos.

Kapinių prižiūrėtojai netveria pykčiu – lankytojai amžinojo poilsio vietą verčia sąvartynu. Prie pat mirusiųjų kapų darbuotojai randa lovų, padangų ir krūvas buitinių atliekų. O jau apie šiukšlių rūšiavimą nuo pačių kapų ir iš viso nekalbama. Dažnas į organinėms medžiagoms skirtus konteinerius meta dirbtines gėles, išdegusias plastiko ar stiklo žvakutes. Karveliškių kapinėse taip darbuotojai pluša prie kone pusšimčio čia esančių konteinerių.

Gyvenimo svetur atsikandę ir į Lietuvą sugrįžę, emigrantai tautiečius ragina sekti jų pavyzdžių – grįžti namo. Esą tiems, kas nori užsidirbti, tai galima padaryti sėkmingai kuriant ir savo verslą tėvynėje. Tam pritardama šalies valdžia taip pat ima sukti galvą, kaip susigrąžinti svetur laimės ieškančius. Ir pirmiausia, kaip sako šalies vadovė, žmonėms reikia daugiau informacijos, kaip grįžti namo, kad netektų griebtis ubago lazdos.

Lietuvos gėjai ir lesbietės norėtų atskirų gydymo įstaigų netradicinės orientacijos atstovams. Dauguma jų skundžiasi bijantys eiti pas medikus dėl šių vis dar netolerantiško požiūrio į seksualines mažumas. O dėl tokios baimės plinta ligos. Europoje šiuo kyla panika dėl plintančio virusinio hepatito A tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

Susiruošėt žibučių, o esat alergiški? Medikai turi prastų žinių – šiomis dienimis ypač daugėja besiskundžiančiųjų alergijomis, mat pradėjo žydėti lazdynai. Alergiški jų žiedadulkėms turėtų likti namuose arba gamtoje būti kuo mažiau. Nebent į mišką išsiruoštumėte atvėsus arba lyjant. O štai dar po kelių savaičių ir iš viso reikės pasisaugoti, mat ims žydėti beržai, pasak medikų, jie alergikams pridaro daugiausiai bėdų.

Gydytojai ragina ruoštis vasaros laiko įvedimui. Ir nors laikrodžius vieną valandą į priekį pasuksime paskutinį kovo sekmadienį, jau dabar reikėtų eiti anksčiau miegoti ir ryte šokti iš lovos taip pat anksčiau. Priešingai gresia nemenkas stresas organizmui. Psichologai priduria, kad žadintuvo pro langą neteks mesti jeigu net ir mažiau miegodami – nesiskųsime, o priešingai ieškosime naudos. Štai tokia saldi kiekviena rytinio miego minutė. Ir nesvarbu žmogus pučia į akį ar keturkojis.

Po visą Lietuvą sukrėtusio jaunos merginos Ievos Strazdauskaitės nužudymo, žmonės ne tik įsiutę, bet įbaugiti. Esą nusikaltimų šalyje daugėja, gyventi darosi nesaugu. Viešojoje erdvėje ne tik liejama tulžis ant žudikų, bet ir reikalaujama gražinti mirties bausmę, esą tik ji išvalytų Lietuvą nuo nusikaltėlių. Tačiau teisėsaugininkai atkerta – mirties bausmė socialinių problemų neišspręs.

Blindės, karklo ar kitokių kačiukų puokščių kainos bent jau sostinėje Moters dienos išvakarėse pranoksta rekordus ir kainuoja brangiau nei duona ar vynas. Gatvėje jomis prekiaujančios močiutės prašo nuo euro iki pustrečio už nedidelę puokštelę. Vieni pirkėjai piktinasi, esą sumos už vadinamuosius kačiukus astronominės, kiti pardavėjus gina: ir kačiukų dar ne visur yra, ir parduoti pliaupiant lietui ne taip ir paprasta. Išrikiavusi gėles čia pat, prie gatvės, vilnietė Milda laukia pirkėjų.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

  Norit skaisčios veido odos visus metus? Tuomet dar šiandien nusiprauskite ištirpinto sniego vandeniu. Tokį ritualą šiandien siūlo liaudies išmintis, mat šiandien - Vieversio diena. Senovėje vasario dvidešimt ketvirtąją žmonės ne tik prausdavosi sniego vandeniu, bet ir nedrįsdavo šukuotis, dirbti sunkesnių darbų. Mat ši diena būdavo šventinė. Keičiantis tradicijoms, gamtininkai pataria bent jau stabtelėti ir pasiklausyti užburiančio šio paukščio čiulbėjimo.

Bent jau tokias išvadas daro žmonės, lankantys artimųjų kapus didžiausiose Vilniaus Karveliškių kapinėse. Čia valdžia savo lėšomis kasmet palaidoja šimtus žmonių. Negyvi gimę ir niekam nereikalingi kūdikiai laidojami ne tik be meilės, bet vietoj dailesnio kryželio valstybė teišgali sukalti du pagalius, it Sibire tremties metais. Valdininkai nesigina, klaidas ketina taisyti jau šiemet. Prieš parą supiltas vos mėnesio mergytės kapas.

Žiemai dar nė nepasitraukus iš kiemo, į jį jau šliaužia pirmieji žalčiai. Bent jau tokių svečių, ir ne tik kieme, o net ir miegamajame sulaukė marijampoliečių šeima. Apie pirmuosius žalčius jau prakalbo ir Vilkaviškio gyventojai. Gamtininkai nustebę, mat žalčiai dar turėtų miegoti žiemos miegu, ir žmonėms pasirodyti galėtų tik kovo pabaigoje – balandžio pirmosiomis dienomis. Tad net ir pavienius gamtininkai prašo išsaugoti, nepaleisti į gamtą, nes dabar jie gali tiesiog žūti.

Itin maži darželių auklėtojų atlyginimai kvalifikuotus specialistus veja į užsienį dirbti sandėlininkais. O jų vietos ugdymo įstaigose taip ir lieka tuščios, mat norinčiųjų auklėti vaikus tiesiog nėra. Darželių vadovai skelbia pavojų, nes netrukus šalyje neliks patyrusių auklėtojų, jų vietas užims tik studentai, tačiau ir jų, pasak vadovų, neužtenka. Ketverius metus vaikams pasakas skaito ir juos ugdo Vilniaus „Lazdynėlio“ auklėtoja Aistė.

Ugniagesiai gelbėtojai griebiasi už galvos – kas trečias gaisre žuvęs žmogus gyvybės neteko dėl neatsargaus rūkymo lovoje. Ir ši tendencija linkusi augti. Ir dažniausiai su cigarete rankose užmiega vyresnio amžiaus žmonės. Praėjusią naktį liūdną statistiką papildė ir Grigiškių gyventojas. Devyniasdešimties sulaukęs senolis, pasak kaimynų, taip pat greičiausiai žuvo nuo nuorūkos.

Medikai įspėja - temperatūrai žemėjant padidėja insultų ir infarktų tikimybė. Tad žmonės sergantys lėtinėmis, pavyzdžiui, kraujagyslių ligomis lauke per šalčius turėtų būti ne ilgiau dvidešimties minučių. Ir jokios fizinės veiklos, kaip pabrėžia medikai. Ne tik sergantiems šalčiai kelia nepatogumų, temperatūrai nukritus iki dvidešimties, dažnam ima svaigti galva, skaudėti sąnarius ar juntame kitokius simptomus.

Nemenčinės urėdija dalijasi miško gėrybėmis – kiekvienam atėjusiam dovanų – Kalėdų eglės šakutė. Taip į namus atkeliauja šventės, o kartu su jomis – ir dalelė gerumo. Atėjusieji pasiimti šakelių neslepia – tai gerų darbų pavyzdys, o jis užkrečiamas. Todėl gavę dovanų sako taip pat besidalijantys gerumu su tais, kam jo reikia. Ir ne tik pavieniai žmonės prieš šventes aukoja skurdžiau gyvenantiems. Daktaro Bronislovo Lubio labdaros ir paramos ir fondo komanda ruošia maisto paketus.

Po Kūčių vakarienės senovėje žmonės griebdavosi burtų. Tikėta, kad trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties burtai tikrai pildosi. O kam gi labiausiai rūpi pažvelgti į ateitį? Tyrinėtojai sako, kad dažniausiai į ją žvalgėsi viengungiai. Ir ne tik senovėje, į burtus nespjauna ir dabartinis jaunimas. Juolab, kad kaip aiškina etninės kultūros žinovai, kas jais netiki, tai bent pasismagina tuos burtus žaisdami. Vieną iš senovės Kūčių burtų aiškina papročių tyrinėtoja Rita Balkutė.

Medikai skelbia pavojų – per penkerius metus sergančiųjų mažakraujyste vaikų padaugėjo kone dvigubai. Gydytojai vardija priežastis, esą kalčiausi dėl vaikų ligos – tėvai, vaikus maitinantys skurdžiai. Akmuo metamas ir į mėsos atsisakiusių vegetarų ar veganų daržą. Vilnietė Čianita su sūneliu vėl mina poliklinikos slenkstį – vaikui nuo gimimo diagnozuota mažakraujystė. Tad tenka sunkiai kovoti su liga ir dažnai lankytis gydytojų kabinetuose. „Nuo pat gimimo jam trūksta geležies.

Sosnovskio barščiams vis labiau žalojant žmones, valdininkai ketina griežtinti bausmes neprižiūrimų laukų savininkams. Jie bus įspėjami ir baudžiami ne tik dėl to, kad nenaikina barščių, bet ir dėl to, kad laiko savo teritorijoje invazinius augalus. Tad jeigu savo kaimynystėje turite nesitvarkančių kaimynų, galite drąsiai juos skųsti savivaldybėms. Šios įgaliotos rūpintis, kad augalai žalojantys žmones būtų kuo greičiau nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Vos kelias savaites vienus džiuginę, o kitus kankinę tropiniai karščiai kai kurių vaistažolių mylėtojus gali palikti be skaniųjų arbatžolių. Bent jau jų bus gerokai mažiau, sako žolininkai pastebėję, kad kai kurių augalų žiedai karščių buvo tiesiog sudeginti. Ir priduriama, kad mėgstantiems arbatas iš lietuviškų pievų – reikia suskubti rinkti žoles. Nes kaip tik šiuo metu yra kai kurių jų, pavyzdžiui čiobrelių, ramunėlių ar liepžiedžių žydėjimo metas.

Gamtininkai skelbia karą amerikietiškajam lubinui, naikinančiam lietuviškas pievas. Teigiama, kad kasmet invazinio augalo užimami plotai didėja, o išnaikinti jį nėra paprasta, mat augalas dauginasi ir iš sėklų, ir iš šaknų. Mėlynojo lubino paplitimą kaskart vis sunkiau kontroliuoti dėl to, kad žmonės mažiau dirba žemę, nelaiko ir karvių bei arklių, kurie yra vieni pagrindinių šio augalo naikintojų. O sėklos gyvybingos išlieka net pusšimtį metų.