Edita Vilkelienė

Specialistai sako, kad išlaidas galima sumažinti kone perpus, jeigu išmoksime tinkamai apsipirkti.  Parduotuvėje patariama nepulti prie vežimėlio ant ratų ir rinktis nešiojamą krepšį. Esą pajutę jo svorį veikiausiai dar kartą peržiūrėsite prekes ir atsisakysite to, kas nebūtina. Tyrimus atlikę psichologai ir ekonomistai pažeria ir daugiau gudraus apsipirkimo patarimų.  Apsipirkti atėjo pensininkė Katažina. Moteris tvirtina, kad iš kelio jos neišves jokios kitos prekės.

Burnoje turit žaizdelę, o gal kankina įtartinas spuogelis po liežuviu? Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, nes gali būti, kad jūsų burnoje apsigyveno mirtį sėjantis burnos vėžys. Ir nors medikai kasmet ragina žmones tikrintis, sergančiųjų šia baisia liga daugėja, o pacientai jaunėja. Mat burnos vėžio priežastys jau ne tik rūkymas ar alkoholis, bet ir lytiškai plintančios ligos. Taip vėžio institute apžiūrima šešiasdešimties dar neturinti Rokiškio rajono gyventoja Virginija.

Medikai sunerimę – nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje kas savaitę vidutiniškai miršta maždaug po penkias moteris. Tačiau tokia statistika Visiškai negąsdina moterų: norinčiųjų pasidaryti gimdos kaklelio tyrimą, kaip pastebi medikai, mažėja. Savimi rūpinasi ir pasitikrinti ateina tik trys iš dešimties moterų. Mat dažna galvoja, kad mirtį sėjanti liga jas aplenks. Vadina save laimės kūdikiu Tik keli žingsniai skyrė menininkė Živilę nuo mirtį sėjančio gimdos kaklelio vėžio.

Sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis grėsmingai auga. Dalis savivaldybių - jau ant epidemijos slenksčio. Medikai įspėja, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas vis dažniau smogia iš pasalų, mat diagnozuoti jį darosi kaskart sunkiau. Pulmonologės kabineto duris praveria Helena. Moteriai įtariamas plaučių uždegimas. Pacientė skundžiasi nugaros skausmais ir nesmarkiu kosuliu. Helena prasčiau pasijuto per Kalėdas. Temperatūra nekilo, tad ir į medikus nesikreipė.

Paspaudus šalčiams veterinarijos specialistai įspėja - nepalikime be riebesnio kąsnio naminių gyvūnų. Ypač – prie būdos rišamų šunų, ar į namus neįleidžiamų katinų. Juolab, kad ir nedidukas šaltis kai kuriems gyviams gali būti mirtinas. O štai šeimininkams gali tekti už tai ir baudą sumokėti. Jeigu gyvūnai kenčia šaltį ir badą, teismo sprendimu jie gali būti atimti iš neatsakingų šeimininkų. Mėginimas pabendrauti su kelyje sutiktu keturkoju man baigiasi fiasko.

Į užsienį sparnus kelia jau ne tik medikai. Net vidury mokslo metų iš darbo atleidžiami prašosi ir į užsienį emigruoja ir mokytojai. Mokyklų vadovai suka galvas, ką daryti, mat kai kurių specialybių mokytojų dabar rasti – neįmanoma. Baiminamasi, kad problema tik didės. Tiesa, valdininkai į tokius nuogąstavimus moja ranka, esą, tai vienetiniai atvejai, dėl kurių neverta kvaršinti galvos.

Sinoptikai praneša, kad į Lietuvą jau netrukus atkeliaus šaltis, o jam užklupus medikai ragina saugotis ne tik peršalimo. Pasirodo, į ligos patalą gali paguldyti ir netinkamai prižiūrima oda. Todėl iš namų, kaip sako dermatologai, neturime kelti kojos nepasitepę veido, rankų ar net viso kūno drėkinančiais kremais. O štai drabužių žinovai paantrina, ir rengtis reikia į madą grįžtančiais vilnoniais drabužiais. Mat sintetika ir odos nepriežiūra gali prišaukti bėdą.

Termometrams rodant pliusinę temperatūrą, į laukais lakstančius šunis, kates ir net ožkas taikosi žiemą įprastai nepavojingi parazitai. Pasirodo, žiemos miegu visai neužmigo ir būriai Lietuvos erkių. Šią žiemą registruojami net ir babeziozės atvejai. Nevertėtų atsipūsti ir katinų šeimininkams. Erkės jiems ne ką mažiau pavojingos nei šunims. Vilnietė Ramunė ant rankų laiko vos kelių mėnesių kačiuką. Mažyliui prijungta lašinė, leidžiami vaistai.

Dar prieš Kalėdas ir Naujuosius masiškai pirkę šunis artimiesiems, šventinei euforijai pasibaigus dabar tautiečiai tokių dovanų bando atsikratyti. Gyvūnų prieglaudos pakraupę – esą gerai, jei žmonės gyvūną atiduoda į prieglaudą, mat dauguma nė tiek nesivargina ir išmeta vargšą keturkojį tiesiai į gatvę. Atsikrato kaip šiukšlėmis Du dešimtmečius Raimundas vienoje sostinės mokykloje dirbo technologijų mokytoju, dabar SOS gyvūnų prieglaudoje rūpinasi gyvūnais.

Daugėja žmonių savo namuose jeigu ne laikančių, tai planuojančių laikyti kuo egzotiškesnius gyvūnus, matytus keliaujant po įvairiausius kraštus. Specialistai grūmoja – ne visiems jiems vieta mūsų šalyje. Mat vienų laikyti neleidžia įstatymai dėl pavojaus jų ar šeimininkų gyvybei, o štai kiti tiesiog nerekomenduotini, nes platina įvairiausias ligas, apie kurias mes nė nenutuokiame. Ir kur jau Lietuvai tigras ar liūtas, jeigu, kaip sako specialistai, kaimynas kaimyną skundžia dėl laikomų bičių.

Naujiesiems prasidėjus, vieni atsigavinėjo nuo audringų vakarėlių ilgą laiką, o štai buvo ir tokių, kurie įsidienojus šoko į ledinį ežero. Tiesa - šiųmečiai ruoniai sveikindami naują metų pradžią vandenyje, skundėsi pliusine temperatūra. Nors termometrai visoje šalyje rodė tik plius šešis, o kūnai garavo išlipus iš ežero, vienam kitam pritrūko adrenalino gaunamo šalčiui kaustant ežerus ar upes.

Kalendoriuje žiema, o štai darželiuose žydi gėlės ir skleidžiasi krūmai. Laukuose šliaužioja tritonai, šokinėja viena kita varlė, iš miego bunda ežiai – štai tokiais pavyzdžiais dalijasi gamtininkai šiemet pastebėję kaip niekada daug keistų gamtos išdaigų. Ir nors gamtos nepaauklėsim, gamtininkai baiminasi, kad staigiai iššoksiantis šaltukas gali pridaryti nemenkai žalos. Labiausiai, kaip prognozuojama gali nukentėti ne Lietuvos klimatui pritaikyti, bet čia auginami augalai.

Kalėdos be dovanų? Tikrai ne, be jų švenčių neįsivaizduoja jau ne tik vaikai, bet ir dalis suaugusiųjų. Tik štai labai retas žino, iš kur atsirado dovanojimo tradicija, ir kas tas paslaptingasis Kalėdų Senelis, kuris mus aplanko kiekvienais metais. Paaiškėja, tai ne išsigalvota būtybė, pasirodo, Kalėdų Senelis išties gyveno. Ir Vilnius net turi bažnyčią, kurioje galima išvysti kelių šimtų metų senumo paveikslą su tikrojo Kalėdų Senelio prototipu.

Sukantiems galvą, kuo per šventes nustebinti artimuosius, etnologai žeria patarimų – nustebinkime juos savo kurtomis dovanomis. Pasirodo, senovėje, net ir galėję šį tą kermošiuje įpirkti, žmonės vis tiek dovanodavo pačių sukurtus rankdarbius ar širdžiai mielus daiktus. Prekybininkai pastebėjo, kad tokios rankų darbo dovanos populiarėja. Jolita, prekiaujanti vokiečių padarytais rankdarbiais, sako kasdien sulaukianti vis daugiau rankdarbių mylėtojų. „Perka viską, priklauso nuo žmonių.

Prekybos centruose ir turguje jau pakvipo tikrais žiemos švenčių simboliais – mandarinais. Prekybininkai sako per savaitę parduodantys ne vieną šimtą tonų šių vaisių. O štai specialistai moko, kaip išsirinkti skaniausius ir kokybiškiausius. Tiesa, gamtininkai priduria: nusipirkę iškart nepulkime jų valgyti, pasimėgaukime kvapu. Pasirodo, citrusų eterinis aliejus – puikios nuotaikos užtaisas. Štai taip atrodo Maroko pietvakariuose esančiame Agadiro mieste auginamų mandarinų plantacijos.

Lietuvos jaunimui masiškai bėgant iš gimtinės, šalyje ima kurtis specialūs globos namai emigrantų paliktiems ir savimi pasirūpinti jau negalintiems tėvams. Visuomeninės organizacijos priduria, kad ne tik emigrantų tėvams reikia pagalbos, vienišų žmonių šalyje ima daugėti, nes ir čia gyvenantys vaikai į savo senukus vis dažniau linkę moti ranka.

Artimųjų kapus lankančių dalis tautiečių melstis už mirusiuosius ir ant jų kapų deginti žvakutes jie ketina dar penkias dienas. Esą melstis už išėjusius anapilin reikia ne dvi, o net aštuonias dienas. Kol vieni rūpinasi, kad liepsna ant artimųjų kapų negestų, atliekų tvarkymo įmonėms tenka tikras galvos skausmas dėl išmestų sudegusių žvakių ir plastikinių gėlių. Nekokybiškomis žvakutėmis skundžiasi devyniasdešimties sulaukusi Aldona. Dabar jas neša namo ar į konteinerį.

Vėstant orams žmones pradėjo atakuoti žiurkės ir pelės, dėl vėsos lendančios į namus ar sandėlius. Kai kurie žmonės nuo jų ginasi nuodais, o kai kam tenka ir paskutinius kaliošus sudeginti, kad tik pasisektų jas išvaikyti. Specialistai sako, svarbiausia graužikams nepasiduoti, nes šie platina užkrečiamas ligas, kartais pasibaigiančias net mirtimi. Tad radus, pavyzdžiui, pelės apgraužtą morką ar bulvę – būtina išmesti ją į šiukšlių dėžę, kitaip galim užsikrėsti.

Vėlinių išvakarėse etnologai neatsistebi – vis mažiau žmonių žino, kuo Visų šventųjų diena skiriasi nuo Vėlinių, ir kodėl mirusiesiems ant kapo degame žvakutes. Dažnas sako tai darantis, nes taip reikia dėl to, kad taip elgiasi visi, ir tik vos vienas kitas žmogus pasigilina, kokia šių šventinių dienų prasmė, kokių tradicijų reikėtų tomis dienomis laikytis.

Tarp medžių – šimtai kilogramų duonos, vaisių ir daržovių. Toks atsikratyto maisto vaizdas sukrėtė Pavilnių ir Verkių parko teritorijos gyventojus. Pasivaikščioti į pamiškę išėję vilniečiai prarado amą – išmesti, pasirodo, net ir vartoti dar tinkami maisto produktai. Etiketėse nurodoma, kad maisto produktai yra iš vieno didelio prekybos tinklo. Jo atstovai ginasi, kad miške prekėmis atsikratė ne jie. Tyrimo ėmėsi pareigūnai. Kalnai duonos, salotų, bananų, kitų egzotiškų vaisių.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai skaičiuoja – per šį laikotarpį kapų žvakučių kasmet nuperkama maždaug dešimt milijonų ir beveik visas šis milžiniškas skaičius atsiduria sąvartyne, mat perdirbti šiuolaikinės kapinių žvakės dažniausiai - netinkamos. Aplinkosaugininkai ragina laikytis saiko, ir nepirkti žvakučių glėbiais. O jeigu jau perkame jas ne po vieną, tai bent pasirūpinkime išrūšiavimu.

Aštuoniasdešimtmetį netrukus minėsianti buvusi chirurgo padėjėja ėmėsi neįprastos veiklos – senas, be rankų ir kojų išmestas lėles ji prikelia naujam gyvenimui. Tarp kone pusantro šimto gražuolių kolekcijoje ne tik pasakų personažai, o ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos kostiumui moteris paaukojo net ir savo mylimiausią švarką. Ir viskas tik tam, kad būtų aprengta Lietuvos prezidentė - savo darbu didžiuojasi netrukus aštuoniasdešimtmetį minėsianti Galina.

Beveik pusantro kilogramo – tiek sveria didžiausias svogūnas Lietuvoje. Jį išauginusi švenčioniškė sako specialiai niekuo daržovės netręšusi, į svogūno augimą įdėjusi triūsą, gerą nuotaiką, ir kaip juokauja, daug daug meilės. Kone pusės metro skersmens svogūnui patiko ne tik jos ir šeimynos draugija, bet veikiausiai ir tai, kuo skundžiasi visos Lietuvos ūkininkai – ypač lietinga vasara.

Iki Vėlinių dar daugiau nei dvi savaitės, tačiau prekybininkai jau vilioja pirkėjus pigesnėmis kapų žvakutėmis. Kai kuriose parduotuvėse verslininkai šiomis dienomis žada net perpus mažesnes kainas. Tačiau pirkėjai skundžiasi - kad ir kokias patrauklias kainas siūlytų pardavėjai, žvakutės vis tiek kainuoja brangiai. Esą anksčiau galėdavę pastatyti ir ant kaimyno kapo, dabar žvakių įperka tik tiek, kiek yra mirusiųjų giminėje.

Pastarosiomis dienomis šalies vaikų ligoninėse gydytojai pastebi liūdną tendenciją - katastrofiškai daugėja mažųjų pacientų patyrusių vienokias ar kitokias traumas. Vien Santaros vaikų ligoninės traumatologiniame per dieną atsiduria apie dvylika pacientų su įvairiomis traumomis. Vieni krenta nuo stogų, ar pro langą, kiti pakliūva po mašinomis ar traktoriais. O kur dar, kaip pastebi medikai, kūdikiai, kuriuos tėvai apipliko kava ar išmeta iš nešiojamų lopšių.

Valstybinės ligoninės atskleidžia skandalingus faktus: 60 procentų gydymo įstaigų yra ant bankroto ribos. Pirmojo šių metų pusmečio finansinės ataskaitos rodo, kad rajonų ir regioninių gydymo įstaigų pacientus gydo į skolą. Esą ligoninės net medikų algoms jau skolinasi iš bankų. Antraip gresia bankrotas. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad kaip išlikti, turi galvoti ir pačios gydymo įstaigos, ir jų steigėjos - savivaldybės. Kokios skolos kamuoja ligonines, atskleidžia mūsų žurnalistai.

Mažų algų smaugiami Lietuvos medikai ne šiaip dairosi į užsienį, bet ir vyksta ten, ir konsultuoja pacientus, besigydančius svetur. Mat ten už savo darbą gauna ne tik didesnius atlyginimus, bet ir pagarbą apie kokią Lietuvoje esą tenka tik pasvajoti. Sveikatos apsaugos ministerija tik skėsčioja rankomis, pažadais apie geresnį gyvenimą tiek jaunų specialistų, tiek patyrusių gydytojų sustabdyti negali. Septinta ryto.

Dirbi ugniagesiu gelbėtoju – apie nuosavą būstą nė nesvajok. Taip karčiai juokauja net ne vienerius metus gaisrus gesinantys ir žmonių gyvybes gelbėjantys pareigūnai. Jų algos tokios mažos, kad nė vienas bankas nesutinka duoti paskolos butui ar namui įsigyti. Aiškinama paprastai – ne tik alga maža, bet ir darbas pavojingas. Bankai laikosi savo: paskolos išduodamos tik įsitikinus mokūs žmonės ar ne, ir į profesijas tikrai neatsižvelgiama.

Lietuvos chirurgija mini neįprastą jubiliejų – po kelių dienų sukaks lygiai trisdešimt metų, kai Lietuvoje buvo atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija. Tiesa, tuokart donoro širdis žmogaus krūtinėje plakė vos kelis mėnesius, šiandien medicinai pažengus į priekį, žmonės su svetima širdimi gyvena dešimtmečius. Ir gyvenimas, kaip dažnas donoro širdį gavusiųjų sako, gerokai pilnavertiškesnis nei tų, kurie gyvi su savo širdimi. Čia - rugsėjo antrosios naktis operacinėje prieš trisdešimt metų.

Girtus vairuotojus teisiantys teisėjai atvirauja, kad Lietuvoje greitai gali likti tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai, mat girtų lietuvių nuo vairo neatbaido net ir gresiantis kalėjimas. Vien per šį savaitgalį pradėta per 60 bylų dėl vairavimo išgėrus. Liūdna ir kita statistika: prabėgus jau pusei metų nuo to, kuomet vairuotojams, įpūtusiems 1,5 promilės gresia baudžiamoji atsakomybė. Tad žudynės ir nekaltų žmonių luošinimas kelyje tęsiasi.

Atžalos žindymas kone iki paauglystės - iškrypimas, tokias išvadas skelbdami medikai ragina laikytis saiko. Tačiau čia pat lenkia galvą prieš kiekvieną mamą, savo pienu kūdikį išmaitinančią bent iki dvejų metų. Tokių moterų pastaraisiais metais, kaip pastebi gydytojai daugėja. O tam, kad žindymas taptų lengvesnis, šalyje kuriasi ir pirmieji kabinetai, kuriuose mamos konsultuojamos, kaip maitinti mažylius, ir kad šie būtų sotūs, ir, kad mamos nepatirtų streso.

Prie brangesnio šildymo netrukus prisidės ir kitų kainų augimas. Jau netruksu lietuviams žadama brangesnė mėsa bei daržovės. Mėsos perdirbėjai sako, kad dėl brangstančių žaliavų kai kurie mėsos produktai gali pabrangti net visu euru. Lyg to būtų maža, dėl laukiamo prastesnio derliaus branginti produkciją nori ir daržovių augintojai. Pensininkai sako dalies produktų neįperka jau dabar, o apie dar brangesnius bijo ir pagalvoti.

Mokyklinukų tėvus ir vėl kankina galvos skausmas – lygiai po mėnesio atžalas teks leisti į mokyklą. O pasiruošimas jai, kaip skundžiasi tėvai, gerokai ištuština šeimos biudžetą. Prekybos centrai neslepia, bent jau kai kurios prekės bus brangesnės nei pernai. Tiesa, kai kai bus ir pigiau. Tėvai burnoja, kad mokyklos galėtų atsigręžti į užsienį ir tokius daiktus kaip sąsiuviniai ar tušinukai, nupirkti pačios.

Turgaus prekeiviai augant kainoms skundžiasi prastėjančiu uždarbiu. Ankstesniais laikais sako pelną skaičiavę šimtais eurų, dabar prisipažįsta po dienos parsinešantys vos keliasdešimt eurų. Negana to, pirkėjai tapo gerokai reiklesni ir piktesni. Išgirdę, kiek eurais dabar kas kainuoja, derėtis bando pardavėjus plūsdami keiksmažodžiais ar kaltindami sukčiavimu. Vilnietė Galina skaičiuoja trisdešimtus metus turguje.

Su vaikais į cirką išsiruošę lietuviai ten egzotiškų gyvūnų netrukus greičiausiai nebematys. Gyvūnų teisių gynėjai, pasitelkę parlamentarus, siekia uždrausti tuos cirkus, kurie pasirodo su dresuotais laukiniais gyvūnais. Esą tokie pasirodymai žvėris tik žaloja. Cirko atstovai sako, esą valdžia nesuvokia ką daro. Esą ne cirką reikia pažaboti, o valdininkus, neaiškiomis aplinkybėmis į Lietuvą įleidžiančius dresuotojus apsišaukėlius. Penkerių Jaša – Baltijos cirko artistas.

Specialistai įspėja – pakelėse ar šalia prekybos centrų pirktos braškės gali paguldyti ir į ligos patalą. Tokias išvadas gydytojai daro pastebėję, kad būtent braškių sezono metu padaugėja sergančiųjų žarnyno ligomis, mat nesąžiningi prekeiviai parduoda netinkamas vartoti uogas, dažniausiai žmonės net neturi leidimų jomis prekiauti. Mat auginamos raudonskruostės nesilaikant higienos normų – vieni braškynus turi pakelėse, kiti uogas tręšia tiek, kad jos tinka akis paganyti, bet tikrai ne valgyti.

Norite stebuklingų galių turinčių vaistažolių? Stenkitės žoleles surinkti iki Joninių. Bent jau tokius patarimus žeria žolininkai aiškindami, kad tik iki trumpiausios nakties surinktos žolės būna ir gražiausios, ir geriausiai išlaikiusios naudingąsias medžiagas. Ir arbata būna skaniausia. Tiesa, gamtininkai priduria, kad renkant žoles iš gamtos galima pasiimti tik ketvirtadalį visų lapų, stiebų, ar žiedų.

Medikai skundžiasi, kad jų kabinetų duris vis dažniau varsto motinos, kurios reikalauja pagalbos vaikams, nors pačios serga psichikos liga - Miunhauzeno sindromu. Jo kamuojamos mamos gydytojus įtikinėja, kad jų mažylis serga baisiausiomis, nepagydomomis ligomis, nors iš tikrųjų vaikas yra sveikas kaip it ridikas. Maža to, nesulaukusios norimo gydytojų dėmesio, tokios mamos esą net žaloja savo vaikus. Vis Lietuva kraupo nuo istorijos apią šią kaunietę.

Atokiau nuo didmiesčių gyvenantys ir mažylius auginantys tėvai skundžiasi, kad šalyje trūksta vaikų gydytojų. Jeigu vaikas sunegaluoja po darbo valandų, mediką prisikviesti – misija neįmanoma. Sveikatos apsaugos ministras atkerta – kitaip nebus, nes šalies rajonuose vaikų mažėja, tad laikyti pediatrus ten valstybei tiesiog neapsimoka. Užtenka, kad ambulatorijose dirba šeimos gydytojai.

Kardiologai skelbia paniką – mažai judame, daug rūkome, vartojame alkoholį, tad katastrofiškai daugėja sergančių ir mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau žmonėms tai nė motais. Į gydytojus dažnas, ypač jaunesnis, kreipiasi tik tada kai liga jau būna pažengusi ir padėti jau nebegalima. Todėl skaičiuojama, kad širdies ir kraujagyslių ligomis šiuo metu serga beveik trečdalis Lietuvos. Ir diagnozuojamos šios ligos vis jaunesniems pacientams.

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams trūko kantrybė - žmonės teismams ketina skųsti eiles pas gydytojus Nacionaliniame vėžio institute. Laukiantys mėnesiais, kol bus priimti ir apžiūrėti, skundžiasi prarandantys gyvybiškai svarbų laiką, o kartais vėžys pakerta taip ir nesulaukus eilės. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi įstaiga atkerta, esą eilių būtų kur kas mažiau, jeigu šalies poliklinikos geriau dirbtų savo darbą, arba žmonės nustotų rinktis tik sau patinkančius medikus.

Lietuvos vyrai - trumpiausiai visoje Europoje gyvenantys vyrai. Medikai nesistebi, mat daugėja jaunų lietuvių, kuriuos pasiglemžia prostatos ar sėklidžių vėžys. Iš dalies taip yra tik todėl, kad vyrai skirtingai nei moterys savimi linkę rūpintis mažiau, ir į gydytojus kreipiasi jau tik tada, kai liga suriečia ar paguldo į patalą. Valstybinio patologijos centro laboratorijoje tyrimui paruošiama išoperuota prostata.

Vaismedžių ir gėlių augintojai sunerimę – jeigu ir toliau gegužė laikysis sausa, galime likti ir be uogų, ir be obuolių. Mat pavasario pradžioje šalčiai žiedus nušaldė, o dabar sausra džiovina likusius. Šiandieninis lietutis esmės nekeičia, nes daug kur Lietuvoje kritulių deficito šis lašnojimas neatstos. Negana to, klimatologai neguodžia ir dėl ateities. Po šiek tiek žadamo drėgnesnio birželio, sulauksime itin sausos liepos.

Nors oras ir pamažėle šyla, pasibaigus šildymo sezonui poliklinikose padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Vieni pacientai skundžiasi skaudančia gerkle, kiti aukšta temperatūra ir smarkiu kosuliu. Specialistai pastebi, kad sergančiųjų daugiau dar ir dėl to, kad pašildžius saulei dažnas nevengia ir išsirengti. O tai kol kas pavojinga, mat dabar jutiminė temperatūra prilygsta kovo pradžiai. Pasitepa kremu, ir taip deginimosi sezoną pradeda pensininkė Alina.

Aplinkosaugininkai įtūžę – Vilniuje ir aplink jį klesti nelegalus šiukšlių vežimo verslas. Stambiagabaričių atliekų vežėjais apsimetę asmenys už pusę kainos iš žmonių surenka senas lovas, padangas ar statybines šiukšles ir išmeta artimiausiuose miškuose. Ir nors baudos tokiems vežėjams gresia didelės, tai jų „versliuko“ nestabdo. O štai savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis linkėdami žmonėms sąmoningumo. Kito problemos sprendimo šiandien tiesiog nėra.

Aplinkosaugininkai sunerimę – kaimų ir miestelių kapinaitėse masiškai kertami medžiai. Žmonės užvertė valdininkus prašymais naikinti šimtamečius liepas, beržus, klevus ar ąžuolus. Vieni tai daro dėl mados iš užsienio, kiti skundžiasi esą medžiai priberia lapų ir kapavietes reikia tvarkyti dažniau nei norisi. Tačiau tradicijų puoselėtojai tam nepritaria, ir sako, kad naikindami medžius kapinėse, naikiname ir dali savo istorijos.

Kapinių prižiūrėtojai netveria pykčiu – lankytojai amžinojo poilsio vietą verčia sąvartynu. Prie pat mirusiųjų kapų darbuotojai randa lovų, padangų ir krūvas buitinių atliekų. O jau apie šiukšlių rūšiavimą nuo pačių kapų ir iš viso nekalbama. Dažnas į organinėms medžiagoms skirtus konteinerius meta dirbtines gėles, išdegusias plastiko ar stiklo žvakutes. Karveliškių kapinėse taip darbuotojai pluša prie kone pusšimčio čia esančių konteinerių.

Gyvenimo svetur atsikandę ir į Lietuvą sugrįžę, emigrantai tautiečius ragina sekti jų pavyzdžių – grįžti namo. Esą tiems, kas nori užsidirbti, tai galima padaryti sėkmingai kuriant ir savo verslą tėvynėje. Tam pritardama šalies valdžia taip pat ima sukti galvą, kaip susigrąžinti svetur laimės ieškančius. Ir pirmiausia, kaip sako šalies vadovė, žmonėms reikia daugiau informacijos, kaip grįžti namo, kad netektų griebtis ubago lazdos.

Lietuvos gėjai ir lesbietės norėtų atskirų gydymo įstaigų netradicinės orientacijos atstovams. Dauguma jų skundžiasi bijantys eiti pas medikus dėl šių vis dar netolerantiško požiūrio į seksualines mažumas. O dėl tokios baimės plinta ligos. Europoje šiuo kyla panika dėl plintančio virusinio hepatito A tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.