Edita Vilkelienė

Gydytojai ragina ruoštis vasaros laiko įvedimui. Ir nors laikrodžius vieną valandą į priekį pasuksime paskutinį kovo sekmadienį, jau dabar reikėtų eiti anksčiau miegoti ir ryte šokti iš lovos taip pat anksčiau. Priešingai gresia nemenkas stresas organizmui. Psichologai priduria, kad žadintuvo pro langą neteks mesti jeigu net ir mažiau miegodami – nesiskųsime, o priešingai ieškosime naudos. Štai tokia saldi kiekviena rytinio miego minutė. Ir nesvarbu žmogus pučia į akį ar keturkojis.

Po visą Lietuvą sukrėtusio jaunos merginos Ievos Strazdauskaitės nužudymo, žmonės ne tik įsiutę, bet įbaugiti. Esą nusikaltimų šalyje daugėja, gyventi darosi nesaugu. Viešojoje erdvėje ne tik liejama tulžis ant žudikų, bet ir reikalaujama gražinti mirties bausmę, esą tik ji išvalytų Lietuvą nuo nusikaltėlių. Tačiau teisėsaugininkai atkerta – mirties bausmė socialinių problemų neišspręs.

Blindės, karklo ar kitokių kačiukų puokščių kainos bent jau sostinėje Moters dienos išvakarėse pranoksta rekordus ir kainuoja brangiau nei duona ar vynas. Gatvėje jomis prekiaujančios močiutės prašo nuo euro iki pustrečio už nedidelę puokštelę. Vieni pirkėjai piktinasi, esą sumos už vadinamuosius kačiukus astronominės, kiti pardavėjus gina: ir kačiukų dar ne visur yra, ir parduoti pliaupiant lietui ne taip ir paprasta. Išrikiavusi gėles čia pat, prie gatvės, vilnietė Milda laukia pirkėjų.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

  Norit skaisčios veido odos visus metus? Tuomet dar šiandien nusiprauskite ištirpinto sniego vandeniu. Tokį ritualą šiandien siūlo liaudies išmintis, mat šiandien - Vieversio diena. Senovėje vasario dvidešimt ketvirtąją žmonės ne tik prausdavosi sniego vandeniu, bet ir nedrįsdavo šukuotis, dirbti sunkesnių darbų. Mat ši diena būdavo šventinė. Keičiantis tradicijoms, gamtininkai pataria bent jau stabtelėti ir pasiklausyti užburiančio šio paukščio čiulbėjimo.

Bent jau tokias išvadas daro žmonės, lankantys artimųjų kapus didžiausiose Vilniaus Karveliškių kapinėse. Čia valdžia savo lėšomis kasmet palaidoja šimtus žmonių. Negyvi gimę ir niekam nereikalingi kūdikiai laidojami ne tik be meilės, bet vietoj dailesnio kryželio valstybė teišgali sukalti du pagalius, it Sibire tremties metais. Valdininkai nesigina, klaidas ketina taisyti jau šiemet. Prieš parą supiltas vos mėnesio mergytės kapas.

Žiemai dar nė nepasitraukus iš kiemo, į jį jau šliaužia pirmieji žalčiai. Bent jau tokių svečių, ir ne tik kieme, o net ir miegamajame sulaukė marijampoliečių šeima. Apie pirmuosius žalčius jau prakalbo ir Vilkaviškio gyventojai. Gamtininkai nustebę, mat žalčiai dar turėtų miegoti žiemos miegu, ir žmonėms pasirodyti galėtų tik kovo pabaigoje – balandžio pirmosiomis dienomis. Tad net ir pavienius gamtininkai prašo išsaugoti, nepaleisti į gamtą, nes dabar jie gali tiesiog žūti.

Itin maži darželių auklėtojų atlyginimai kvalifikuotus specialistus veja į užsienį dirbti sandėlininkais. O jų vietos ugdymo įstaigose taip ir lieka tuščios, mat norinčiųjų auklėti vaikus tiesiog nėra. Darželių vadovai skelbia pavojų, nes netrukus šalyje neliks patyrusių auklėtojų, jų vietas užims tik studentai, tačiau ir jų, pasak vadovų, neužtenka. Ketverius metus vaikams pasakas skaito ir juos ugdo Vilniaus „Lazdynėlio“ auklėtoja Aistė.

Ugniagesiai gelbėtojai griebiasi už galvos – kas trečias gaisre žuvęs žmogus gyvybės neteko dėl neatsargaus rūkymo lovoje. Ir ši tendencija linkusi augti. Ir dažniausiai su cigarete rankose užmiega vyresnio amžiaus žmonės. Praėjusią naktį liūdną statistiką papildė ir Grigiškių gyventojas. Devyniasdešimties sulaukęs senolis, pasak kaimynų, taip pat greičiausiai žuvo nuo nuorūkos.

Medikai įspėja - temperatūrai žemėjant padidėja insultų ir infarktų tikimybė. Tad žmonės sergantys lėtinėmis, pavyzdžiui, kraujagyslių ligomis lauke per šalčius turėtų būti ne ilgiau dvidešimties minučių. Ir jokios fizinės veiklos, kaip pabrėžia medikai. Ne tik sergantiems šalčiai kelia nepatogumų, temperatūrai nukritus iki dvidešimties, dažnam ima svaigti galva, skaudėti sąnarius ar juntame kitokius simptomus.

Nemenčinės urėdija dalijasi miško gėrybėmis – kiekvienam atėjusiam dovanų – Kalėdų eglės šakutė. Taip į namus atkeliauja šventės, o kartu su jomis – ir dalelė gerumo. Atėjusieji pasiimti šakelių neslepia – tai gerų darbų pavyzdys, o jis užkrečiamas. Todėl gavę dovanų sako taip pat besidalijantys gerumu su tais, kam jo reikia. Ir ne tik pavieniai žmonės prieš šventes aukoja skurdžiau gyvenantiems. Daktaro Bronislovo Lubio labdaros ir paramos ir fondo komanda ruošia maisto paketus.

Po Kūčių vakarienės senovėje žmonės griebdavosi burtų. Tikėta, kad trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties burtai tikrai pildosi. O kam gi labiausiai rūpi pažvelgti į ateitį? Tyrinėtojai sako, kad dažniausiai į ją žvalgėsi viengungiai. Ir ne tik senovėje, į burtus nespjauna ir dabartinis jaunimas. Juolab, kad kaip aiškina etninės kultūros žinovai, kas jais netiki, tai bent pasismagina tuos burtus žaisdami. Vieną iš senovės Kūčių burtų aiškina papročių tyrinėtoja Rita Balkutė.

Medikai skelbia pavojų – per penkerius metus sergančiųjų mažakraujyste vaikų padaugėjo kone dvigubai. Gydytojai vardija priežastis, esą kalčiausi dėl vaikų ligos – tėvai, vaikus maitinantys skurdžiai. Akmuo metamas ir į mėsos atsisakiusių vegetarų ar veganų daržą. Vilnietė Čianita su sūneliu vėl mina poliklinikos slenkstį – vaikui nuo gimimo diagnozuota mažakraujystė. Tad tenka sunkiai kovoti su liga ir dažnai lankytis gydytojų kabinetuose. „Nuo pat gimimo jam trūksta geležies.

Sosnovskio barščiams vis labiau žalojant žmones, valdininkai ketina griežtinti bausmes neprižiūrimų laukų savininkams. Jie bus įspėjami ir baudžiami ne tik dėl to, kad nenaikina barščių, bet ir dėl to, kad laiko savo teritorijoje invazinius augalus. Tad jeigu savo kaimynystėje turite nesitvarkančių kaimynų, galite drąsiai juos skųsti savivaldybėms. Šios įgaliotos rūpintis, kad augalai žalojantys žmones būtų kuo greičiau nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Vos kelias savaites vienus džiuginę, o kitus kankinę tropiniai karščiai kai kurių vaistažolių mylėtojus gali palikti be skaniųjų arbatžolių. Bent jau jų bus gerokai mažiau, sako žolininkai pastebėję, kad kai kurių augalų žiedai karščių buvo tiesiog sudeginti. Ir priduriama, kad mėgstantiems arbatas iš lietuviškų pievų – reikia suskubti rinkti žoles. Nes kaip tik šiuo metu yra kai kurių jų, pavyzdžiui čiobrelių, ramunėlių ar liepžiedžių žydėjimo metas.

Gamtininkai skelbia karą amerikietiškajam lubinui, naikinančiam lietuviškas pievas. Teigiama, kad kasmet invazinio augalo užimami plotai didėja, o išnaikinti jį nėra paprasta, mat augalas dauginasi ir iš sėklų, ir iš šaknų. Mėlynojo lubino paplitimą kaskart vis sunkiau kontroliuoti dėl to, kad žmonės mažiau dirba žemę, nelaiko ir karvių bei arklių, kurie yra vieni pagrindinių šio augalo naikintojų. O sėklos gyvybingos išlieka net pusšimtį metų.

Dėl alinančių karščių masiškai krentant gyvuliams, veterinarai įspėja – ūkininkus būti budrius. Karaliaujant karščiams, avims, arkliams, karvėms ar ožkoms gresia ne tik insultai, infarktai, bet ir mirtis. Paaiškėja taip yra todėl, kad žmonės dažniausiai neteisingai juos prižiūri. Būtina tikrinti ne tik šių gyvulių, bet ir visų naminių gyvūnų – šunų, kačių ar graužikų temperatūrą, saugoti juos nuo perkaitimo, duoti gerti daug vandens.

Pirštinių, šiltų kojinių ar veltinių batų pardavėjai trina rankas – spustelėjus šaltukui prekyba žiemiškais apdarais šoktelėjo dvigubai. Žmonės šluoja viską, kad kuo geriau apsisaugotų nuo šalčio. Tačiau medikai pastebi, kad matyt drabužiai ne visagaliai, nes pastarosiomis dienomis padaugėjo nušalusių veido ar rankų odą pacientų. Gydytojai įspėja, esą jeigu nėra būtino reikalo, geriau kojos iš namų ir nekelti. O jeigu reikia eiti į šaltį, veido ir rankų odą privalu teptis riebesniu kremu.

Medikai pasiraitoję rankoves pastarąsias dvi paras vos spėja gydyti nelaimėlius. Vos pašalo, vien sostinės Lazdynų ligoninėje nelaimėlių padaugėjo trečdaliu – užvakar į medikus kreipėsi dvidešimt du paslydę ir kritę, vakar ir šiandien beveik trisdešimt iš šimto visų besikreipusių. Ir skundai patys įvairiausi. Prieš kelias dienas gautas pranešimas ir dėl Vilniaus rajone galimai mirtinai sušalusio žmogaus. Ar tikrai jis tapo vien šalčio auka, aiškinasi pareigūnai. Darbo užtenka ir ugniagesiams.

Prieš savaitę žmonės prekes nuo lentynų šluote šluojo. Po švenčių dalis prekių jau grįžta atgal į parduotuves. Mat daug kas prisipirko ir padovanojo ne tai, ko tikėjosi draugai ar artimieji. Vilnietei Agnei taip pat nepasisekė. Užsukusi į vieną sostinės buitine technika prekiaujančią parduotuvę ji skundžiasi netinkamai išrinkta dovana. Atneštą prekę moteriai buvo leista pakeisti. Paaiškėjo, tai buvusi kalėdinė dovana. Antru bandymu Agnė išsirinko kitą pirkinį.

Pirmasis šios žiemos sniegas vairuotojams buvo negailestingas – vos ėmė snigti, pasipylė ir virtinė avarijų. Draudikai sako, per vakar ir šiandien jų užfiksavę bent pusantro karto daugiau nei jų buvo pavyzdžiui prieš parą. Patyrę lenktynininkai ragina – karaliaujant baltai žiemai, vairuotojai kelyje turėtų labiau paisyti saugumo ir vienas kitam būti tolerantiškesni.

Beveik trys tūkstančiai bėgimo entuziastų Kudirkos aikštėje rinkosi į jubiliejinį, jau keturiasdešimt metų gyvuojantį Kalėdinį bėgimą. Vieni sako norėję nugalėti, kiti sudeginti per šventes sukauptas kalorijas, dar kiti bėgikai išsidavė tiesiog pramogaujantys ir nesiekę ypatingų rezultatų. Bėgimo organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet norinčiųjų bėgti vis daugiau, o tai reiškia, kad sportuojančių žmonių šalyje daugėja.  Sekmadienį bėgo ir mažiausieji.

Prieš šventes vaistines ir gydymo įstaigas užplūdo šventino streso neatlaikę pacientai. Dažnas perpildytose parduotuvėse nespėja nusipirkti dovanų, ar neranda ko ieškantis. Medikai įspėja – tokį stresą privalome valdyti, mat nervinamasi visiškai be reikalo. O stresas gali ne tik susargdinti, bet ir prisidėti prie to, kad švenčių ir visai nesulauksime.

Paskutiniai štrichai iki tobulumo: būtent šie viešbučio restorano langus papuošę nameliai šiemet neturi sau lygių gražiausios kalėdinės vitrinos konkurse. „Tai yra miestas apsnigtas, tokia mintis ir buvo, kad būtų gražus baltas miestas. Kurio mums – sniego dabar labai trūksta ir mes tikimės jį prisišaukt iki Kalėdų“, - pasakoja viešbučio direktorė Diana Adomauskienė.

Savo kelionę po Lietuvą pradėjo tradicinis, itin sportiškas ir jau šešioliktą kartą vaikus džiuginantis Kalėdų karavanas. Į vargingiau gyvenančias mokyklas Kalėdų senelis ir nykštukai gabena net tris automobilius gėrybių – daugiausiai sportinio inventoriaus – kamuolių, teniso rakečių, šokdynių, ledo ritulio amunicijos. Dovanomis, kaip sako idėjos autoriai, siekiama vaikus atitraukti nuo kompiuterių ir pripratinti kuo daugiau sportuoti.

Konfliktas tarp dviejų kaimynų Trakų rajone baigėsi kraujo praliejimu. Tiesa, po karšta vyro ranka pakliuvo ne kaimynas, o jo šuo. Paaiškėjo, kad šis įsisuko į vištidę ir sudraskė per dvidešimt kito kaimyno vištų. Neapsikentęs jų augintojas griebėsi šakių ir nudūrė įsibrovėlį. Įspėjame, siužete yra šokiruojančių vaizdų. Rodydama pražudytos kalytės bokserės Aros antkaklį ir grandinę sunkiai jaudulį tramdo Juodžių kaimo gyventoja Valė.

Liaudyje skrandžio gripu vadinama infekcija į ligos patalą pastarosiomis dienomis žmones guldo dešimtimis. Serga ne tik vaikai, bet ir ištisos šeimos. Ir nors liga išgydoma, medikai sako, esą juokauti negalima – viduriuojant ir vemiant netenkama daug skysčių. Laiku nesusizgribus, galima prisidaryti ir rimtesnių bėdų. O štai gelbėtis nuo šio viruso galima tik labai griežtai laikantis higienos. Ypač reikia saugoti vaikus, mat jų imunitetas silpnas. Todėl medikai ragina mažylius ir dar paskiepyti.

Specialistai sunerimę – daugėja antibiotikams atsparių bakterijų, kurių šie vaistai neįveikia. O tai reiškia, kad ilgainiui atsiras daugiau mirtinų ligų. Taip yra todėl, kad labai dažnai antibiotikus žmonės vartoja be reikalo. Būna net ir tokių atvejų, kai dėl nežinojimo, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, receptinį vaistą žmogus skolinasi iš kaimyno, o šis jo turi, nes negėrė jo taip, kaip reikėjo. Jeigu pacientai ir toliau taip elgsis, ateityje antibiotikai iš viso praras savo veiksmingumą.

Lietuvoje – kas dvidešimtas šalies gyventojas jau serga cukriniu diabetu. Medikai pastebi, kad ši endokrinine liga vis dažniau pakerta jaunimą. Gydytojai grūmoja, jeigu anksčiau būdavo daugiau sergančiųjų dėl paveldėjimo, dabar – nutukimas, nesveika mityba. Pasveikti nuo cukrinio diabeto, kaip sako specialistai, negalima, tačiau laiku nustačius ligą ją lengviau kontroliuoti. Statistika, kaip sako gydytojai, verčia sunerimti, šiuo metu šalyje diabetu serga kas dvidešimtas žmogus.

Kaip aiškina specialistai, į depresija sergančiuosius iki šiol žiūrima kaip į raupsuotuosius, jų nenori darbdaviai, dažnai nusisuka ir artimiausi draugai. Statistika skelbia, kad sergančiųjų depresija kasmet daugėja. Prognozuojama, kad po penkerių metų sergančiųjų šia liga bus tik šiek tiek mažiau nei patiriančiųjų infarktą.  Specialistai skelbia – atsirado viltis greičiau atsikratyti ligos.

Buvusios parlamentarės, aktorės Astos Baukutės šeimą ir vėl krečia skandalas. Šį kartą iš politikos arenos pasitraukusi A. Baukutė per teismus verčia taip pat politikos duonos ragavusį vyrą Kęstutį Rupulevičių vaikams mokėti alimentus, mat pora nutarė sukti skirtingais keliais. Tačiau K. Rupulevičius ginasi, neva iš vargano atlyginimo vaikams mokantis po penkiasdešimt eurų, daugiau pinigų tiesiog neturintis.

Po pastarųjų savaičių BMW skrydžių į stoteles, viešoji erdvė mirga marga juokelių šia tema. Tačiau autobusų laukiantys žmonės sako, esą juokai menki, ir dažnas jų prisipažįsta bijantis stovėti stotelėje. Viešojo transporto paviljonuose nuo lietaus ar smarkesnio vėjo sliepiasi tik drąsiausi, nebijantys tapti chuliganų vairuotojų įkaitais. Specialistai pataria – geriausia transporto lūkuriuoti šalia paviljono, kad reikalui esant dar galima būtų ir pasislėpti nuo atskriejančio automobilio.

Ūkininkas Tadas Gurskas rodo, kas kur stovėjo prieš gaisrą, ir sako negalintis patikėti tuo, kas nutiko savaitgalį - jo šeima patyrė maždaug dešimties tūkstančių eurų nuostolį. Naujos vitrinos, aštuoni šaldytuvai, geriausia produkcija. Vyras sako mėginęs turtą drausti, tačiau nesėkmingai. Mat iš lentų sukaltas medinis pastatas buvo laikinos paskirties, tad ir drausti kas buvo po jo stogu, kaip sako prekybininkas, niekas nesiėmė.

Žvynelinė – ne užkrečiamas maras, o paveldima odos liga. Susirgti ją galima patyrus skaudžius išgyvenimus – pavyzdžiui net ir smarkiai išgąsdinus keturkojui, ar išgyvenant dėl artimojo netekties, ligos, ar bet kokio išsiskyrimo. Tad šalintis sergančiųjų žvyneline nereikia, ji neperduodama prisilietus prie ją turinčio žmogaus. Šias išvadas skelbia medikai teigdami, kad visuomenei vis dar trūksta žinių apie žvynelinę. Kasmet šia liga suserga vis daugiau žmonių.

 Jungtinių Valstijų mokslininkams prabilus, jog gali būti, kad homoseksualumas yra įgimtas ir tai galima nustatyti atlikus DNR testą,  Lietuvos tyrėjai siūlo šią naujieną vertinti atsargiai. Identiškų dvynių poras tyrę JAV mokslininkai padarė prielaidą – rastas genetinis kodas, leidžiantis nustatyti homoseksualumo geną. Paskelbta esą faktas, kad identiški dvyniai būna tos pačios lytinės orientacijos, neva leido mokslininkams daryti prielaidą, kad tai nulemta ne ko nors kito, bet genų.

Pirk pas bobutę ir nesiderėk - tokiu šūkiu socialiniame tinklalapyje startavo akcija, kuria siekiama paremti močiutes šalia prekybos centrų ar požeminėse pėsčiųjų perėjose parduodančias sodo, daržo ar miško gėrybes, knygas ar megztas kojines. Žmonės raginami ne tik nesiderėti, bet pardavėjoms palikti ir arbatpinigių. Tiesa, ne kiekvienas noriai dalyvauja akcijoje, kai kurie teigia močiutes išmainantys į prekybos centrus, nes ten tiesiog patikimiau ar net pigiau.

Gydytojai skelbia, kad šiemet laukiama gerokai piktesnės nei pernai, ir kur kas daugiau žmonių į ligos patalą paguldysiančios sezoninio gripo atakos. Tačiau čia pat priduriama, kad rizikos grupei priklausantys žmonės į tai moja ranka, ir skiepytis ateina vos vienas kitas. Vangiausiai į skiepų kabinetus traukia būsimos mamos. Ir nors prieš kelerius metus Lietuvoje nuo gripo mirė kūdikio besilaukusi moteris, nėščiųjų tai nesudrausmina, mamos sako, esą baisiau už gripą yra patys skiepai.

Žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose, pamiršta plauti rankas grįžę iš parduotuvės, ar kavinės, viešojo transporto. Todėl užsikrėtusiųjų ir sergančių užkrečiamomis ligomis žmonių kasmet daugėja.  Biurai pakliūva į labiausiai mikrobais užterštų vietų sąrašą. Užterštos ne tik klaviatūros, bet ir stalai, ar telefonai. Tyrimai rodo, kad šiose vietose mikrobų yra net keturis šimtus kartų daugiau, nei pavyzdžiui ant unitazo sėdynės.

Septinta ryto, bundant Vilniui autobusų juostomis lekia ir tie, kam galima, ir tie, kas nori būti gudresni už taisyklių paisančius ir kamščiuose kantriai vargstančius vairuotojus. Ir tik prasidėjus reidui, pasirodžius policijai, vadinamoji A juosta ištuštėja. Kelių policija mini savo įkūrimo dienos šventę, tad pareigūnai priėmė sprendimą ne bausti, o tik įspėti pažeidėjus, liepdami jiems apsisukti ir kelio atkarpą važiuoti iš naujo.

Dantų gydytojai griebiasi už galvos – lyg virusas plinta mada balintis dantis ne odontologų kabinetuose, o grožio salonuose, ar dar blogiau – namuose. Teigiama, kad po procedūrų, kurias atlieka ne profesionalūs specialistai, o mėgėjai, galime likti geriausiu atveju margais dantimis, o blogiausiu – ir visai be dantų. Kol kas kontroliuoti grožio salonų dantų balintojus sudėtinga, mat ne visur nurodoma, kad toka procedūra ir iš viso atliekama.

Vieno sostinės daugiabučio gyventojus užpuolė žiurkės. Išnešę šiukšles, prie konteinerio žmonės skundžiasi matantys po keturis penkis graužikus, o į namo rūsį be botų net ir vyrai sako nedrįstantys kojos kelti. Tiesa, vėstant orams žiurkių sumažėjo, tačiau namo gyventojai sako randantys rūsiuose jų pėdsakų, tad baiminasi dėl graužikų platinamų ligų. Specialistai teigia, esą paprastai patiems namo gyventojams graužikų išnaikinti nepavyks, mat žiurkės ilgainiui įgyja atsparumą nuodams.

Vilniuje moterų ir merginų akis traukė pusšimtis geležinius žirgus pasikinkiusių motociklininkų. Ir tai ne paprastas baikerių pasivažinėjimas, o akcija, kuria vyrai – džentelmenai važiuodami senoviniais motociklais ragina netylėti apie grėsmes už kurių slypi prostatos vėžys. Lietuva prisijungė prie beveik pusantro šimto pasaulio šalių kone balsu šaukiančių apie baisią ligą.

Į Varėną šiandien rinkosi aršiausi grybautojai. Mat nuo ankstaus ryto buvo duotas startas jau tradicinei, dvidešimtąjį kartą rengiamai Grybų šventei. Jubiliejiniame renginyje ir vėl varžytasi dėl geriausio grybautojo vardo – grybų čempionato laurus nuskynė komanda iš Sūdūvos, surinkusi per dvidešimt kilogramų grybų. Dalyviai sako, esą šiandien siekti gerų rezultatų trukdė be paliovos pliaupęs lietus, o štai organizatoriai guodėsi sulaukę labai mažai dalyvių.

Startas duotas, žolelių rinkimui skirta vos viena valanda. Vieni dalyviai leidosi bėgti, kiti, gudresni apsisuko aplink savo ašį ir pirmąsias vaistažoles surado čia pat, po kojomis. Taisyklės neleidžia žolelių rauti su šaknimis, galima skinti tik viršūnėles. Čempionatas vyksta šalia Švenčionių esančiame Sirvėtos regioniniame parke – tyrimai parodė, kad čia vaistažolių rūšių yra bene daugiausiai. Paskelbus rinkimo pabaigą netruko paaiškėti ir nugalėtojai.

 Trylikametės ir jos bendraamžio konfliktas vienoje Šalčinininkų gimnazijoje baigėsi liūdnai – mergina atsidūrė Šalčininkų ligoninės vaikų ligų skyriuje. Medikai jai konstatavo smegenų sukrėtimą. Nepilnametė, kaip sako motina, sunkiai kalbėjo. „Kiek žinau iš jos bendraklasės, bendraklasis jai sudavė du kartus per galvą kumščiu, ir dar už plaukų timptelėjo“, - pasakoja paauglės motina Janina Karklinevska.

Vienuolikta ryto, vienoje Vilniaus sodų bendrijų rūko dūmas. Jį pastebėję aplinkosaugininkai sučiupo ir pažeidėją. Nedideliame sklype, čia pat prie namelio vilnietis Stasys degino atliekas – seną žolę, smulkias medžių šakas. Vyras gynėsi, esą sklypas ne jo. Pagelbėti tvarkant aplinką jo paprašė šį sodo namelį nusipirkę naujakuriai. Senų šiukšlių krūvą vilnietis padegė neva nežinodamas, kad sode nieko deginti negalima.

Kairėnų Botanikos sode ne tik profesionalūs gėlių, dekoratyvinių augalų ar vaismedžių augintojai, bet ir mėgėjai demonstruoja šį rudenį itin madingus ir jau rečiau kur sutinkamus augalus - nuo įprastos iki, pavyzdžiui, ananasu ar šokoladu kvepiančios mėtos. O kur dar, kaip sako dalyviai, daugybė rūšių šermukšnių ar obelų. Neslepiama, karšta vasara gerokai smogė per augintojų kišenę, mat daug augalų dėl sausros žuvo. Tačiau, pirkėjams kainų bent jau rudeninėje mugėje niekas kelti esą nežada.

Panašu, kad aistros dėl Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės kaitino net tik sirgalių kraują, jos turėjo įtakos ir gamtai – tik ką sinoptikai užregistravo rekordiškai karštą ketvirtadienį. Termometro stulpelis šoktelėjo net iki dvidešimt devynių karščio. Paskutinį kartą taip oras kaito prieš beveik septyniasdešimt metų. Sinoptikai sako, esą tai dar ne riba, ir žada, kad ne tik ši diena, bet visas rugsėjis į istoriją bus įrašytas kaip rekordiškai karštas.

Kraujo vėžiu sergantiems žmonėms pagalbos ranką tiesia savanoriai. Apie aštuoniasdešimt specialiai apmokytų žmonių sergantiems padeda nepalūžti ir siekti greitesnio išgijimo patikint, kad kraujo vėžys ne mirties nuosprendis. Minint pasaulinę limfomos dieną, medikai sako, kad kraujo vėžio diagnozę kasmet išgirsta vis daugiau žmonių, sergančiųjų amžius jaunėja. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir pasveikti padeda ne tik vartojami vaistai, bet ir tikėjimas.