Edita Vilkelienė

Pirštinių, šiltų kojinių ar veltinių batų pardavėjai trina rankas – spustelėjus šaltukui prekyba žiemiškais apdarais šoktelėjo dvigubai. Žmonės šluoja viską, kad kuo geriau apsisaugotų nuo šalčio. Tačiau medikai pastebi, kad matyt drabužiai ne visagaliai, nes pastarosiomis dienomis padaugėjo nušalusių veido ar rankų odą pacientų. Gydytojai įspėja, esą jeigu nėra būtino reikalo, geriau kojos iš namų ir nekelti. O jeigu reikia eiti į šaltį, veido ir rankų odą privalu teptis riebesniu kremu.

Medikai pasiraitoję rankoves pastarąsias dvi paras vos spėja gydyti nelaimėlius. Vos pašalo, vien sostinės Lazdynų ligoninėje nelaimėlių padaugėjo trečdaliu – užvakar į medikus kreipėsi dvidešimt du paslydę ir kritę, vakar ir šiandien beveik trisdešimt iš šimto visų besikreipusių. Ir skundai patys įvairiausi. Prieš kelias dienas gautas pranešimas ir dėl Vilniaus rajone galimai mirtinai sušalusio žmogaus. Ar tikrai jis tapo vien šalčio auka, aiškinasi pareigūnai. Darbo užtenka ir ugniagesiams.

Prieš savaitę žmonės prekes nuo lentynų šluote šluojo. Po švenčių dalis prekių jau grįžta atgal į parduotuves. Mat daug kas prisipirko ir padovanojo ne tai, ko tikėjosi draugai ar artimieji. Vilnietei Agnei taip pat nepasisekė. Užsukusi į vieną sostinės buitine technika prekiaujančią parduotuvę ji skundžiasi netinkamai išrinkta dovana. Atneštą prekę moteriai buvo leista pakeisti. Paaiškėjo, tai buvusi kalėdinė dovana. Antru bandymu Agnė išsirinko kitą pirkinį.

Pirmasis šios žiemos sniegas vairuotojams buvo negailestingas – vos ėmė snigti, pasipylė ir virtinė avarijų. Draudikai sako, per vakar ir šiandien jų užfiksavę bent pusantro karto daugiau nei jų buvo pavyzdžiui prieš parą. Patyrę lenktynininkai ragina – karaliaujant baltai žiemai, vairuotojai kelyje turėtų labiau paisyti saugumo ir vienas kitam būti tolerantiškesni.

Beveik trys tūkstančiai bėgimo entuziastų Kudirkos aikštėje rinkosi į jubiliejinį, jau keturiasdešimt metų gyvuojantį Kalėdinį bėgimą. Vieni sako norėję nugalėti, kiti sudeginti per šventes sukauptas kalorijas, dar kiti bėgikai išsidavė tiesiog pramogaujantys ir nesiekę ypatingų rezultatų. Bėgimo organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet norinčiųjų bėgti vis daugiau, o tai reiškia, kad sportuojančių žmonių šalyje daugėja.  Sekmadienį bėgo ir mažiausieji.

Prieš šventes vaistines ir gydymo įstaigas užplūdo šventino streso neatlaikę pacientai. Dažnas perpildytose parduotuvėse nespėja nusipirkti dovanų, ar neranda ko ieškantis. Medikai įspėja – tokį stresą privalome valdyti, mat nervinamasi visiškai be reikalo. O stresas gali ne tik susargdinti, bet ir prisidėti prie to, kad švenčių ir visai nesulauksime.

Paskutiniai štrichai iki tobulumo: būtent šie viešbučio restorano langus papuošę nameliai šiemet neturi sau lygių gražiausios kalėdinės vitrinos konkurse. „Tai yra miestas apsnigtas, tokia mintis ir buvo, kad būtų gražus baltas miestas. Kurio mums – sniego dabar labai trūksta ir mes tikimės jį prisišaukt iki Kalėdų“, - pasakoja viešbučio direktorė Diana Adomauskienė.

Savo kelionę po Lietuvą pradėjo tradicinis, itin sportiškas ir jau šešioliktą kartą vaikus džiuginantis Kalėdų karavanas. Į vargingiau gyvenančias mokyklas Kalėdų senelis ir nykštukai gabena net tris automobilius gėrybių – daugiausiai sportinio inventoriaus – kamuolių, teniso rakečių, šokdynių, ledo ritulio amunicijos. Dovanomis, kaip sako idėjos autoriai, siekiama vaikus atitraukti nuo kompiuterių ir pripratinti kuo daugiau sportuoti.

Konfliktas tarp dviejų kaimynų Trakų rajone baigėsi kraujo praliejimu. Tiesa, po karšta vyro ranka pakliuvo ne kaimynas, o jo šuo. Paaiškėjo, kad šis įsisuko į vištidę ir sudraskė per dvidešimt kito kaimyno vištų. Neapsikentęs jų augintojas griebėsi šakių ir nudūrė įsibrovėlį. Įspėjame, siužete yra šokiruojančių vaizdų. Rodydama pražudytos kalytės bokserės Aros antkaklį ir grandinę sunkiai jaudulį tramdo Juodžių kaimo gyventoja Valė.

Liaudyje skrandžio gripu vadinama infekcija į ligos patalą pastarosiomis dienomis žmones guldo dešimtimis. Serga ne tik vaikai, bet ir ištisos šeimos. Ir nors liga išgydoma, medikai sako, esą juokauti negalima – viduriuojant ir vemiant netenkama daug skysčių. Laiku nesusizgribus, galima prisidaryti ir rimtesnių bėdų. O štai gelbėtis nuo šio viruso galima tik labai griežtai laikantis higienos. Ypač reikia saugoti vaikus, mat jų imunitetas silpnas. Todėl medikai ragina mažylius ir dar paskiepyti.

Specialistai sunerimę – daugėja antibiotikams atsparių bakterijų, kurių šie vaistai neįveikia. O tai reiškia, kad ilgainiui atsiras daugiau mirtinų ligų. Taip yra todėl, kad labai dažnai antibiotikus žmonės vartoja be reikalo. Būna net ir tokių atvejų, kai dėl nežinojimo, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, receptinį vaistą žmogus skolinasi iš kaimyno, o šis jo turi, nes negėrė jo taip, kaip reikėjo. Jeigu pacientai ir toliau taip elgsis, ateityje antibiotikai iš viso praras savo veiksmingumą.

Lietuvoje – kas dvidešimtas šalies gyventojas jau serga cukriniu diabetu. Medikai pastebi, kad ši endokrinine liga vis dažniau pakerta jaunimą. Gydytojai grūmoja, jeigu anksčiau būdavo daugiau sergančiųjų dėl paveldėjimo, dabar – nutukimas, nesveika mityba. Pasveikti nuo cukrinio diabeto, kaip sako specialistai, negalima, tačiau laiku nustačius ligą ją lengviau kontroliuoti. Statistika, kaip sako gydytojai, verčia sunerimti, šiuo metu šalyje diabetu serga kas dvidešimtas žmogus.

Kaip aiškina specialistai, į depresija sergančiuosius iki šiol žiūrima kaip į raupsuotuosius, jų nenori darbdaviai, dažnai nusisuka ir artimiausi draugai. Statistika skelbia, kad sergančiųjų depresija kasmet daugėja. Prognozuojama, kad po penkerių metų sergančiųjų šia liga bus tik šiek tiek mažiau nei patiriančiųjų infarktą.  Specialistai skelbia – atsirado viltis greičiau atsikratyti ligos.

Buvusios parlamentarės, aktorės Astos Baukutės šeimą ir vėl krečia skandalas. Šį kartą iš politikos arenos pasitraukusi A. Baukutė per teismus verčia taip pat politikos duonos ragavusį vyrą Kęstutį Rupulevičių vaikams mokėti alimentus, mat pora nutarė sukti skirtingais keliais. Tačiau K. Rupulevičius ginasi, neva iš vargano atlyginimo vaikams mokantis po penkiasdešimt eurų, daugiau pinigų tiesiog neturintis.

Po pastarųjų savaičių BMW skrydžių į stoteles, viešoji erdvė mirga marga juokelių šia tema. Tačiau autobusų laukiantys žmonės sako, esą juokai menki, ir dažnas jų prisipažįsta bijantis stovėti stotelėje. Viešojo transporto paviljonuose nuo lietaus ar smarkesnio vėjo sliepiasi tik drąsiausi, nebijantys tapti chuliganų vairuotojų įkaitais. Specialistai pataria – geriausia transporto lūkuriuoti šalia paviljono, kad reikalui esant dar galima būtų ir pasislėpti nuo atskriejančio automobilio.

Ūkininkas Tadas Gurskas rodo, kas kur stovėjo prieš gaisrą, ir sako negalintis patikėti tuo, kas nutiko savaitgalį - jo šeima patyrė maždaug dešimties tūkstančių eurų nuostolį. Naujos vitrinos, aštuoni šaldytuvai, geriausia produkcija. Vyras sako mėginęs turtą drausti, tačiau nesėkmingai. Mat iš lentų sukaltas medinis pastatas buvo laikinos paskirties, tad ir drausti kas buvo po jo stogu, kaip sako prekybininkas, niekas nesiėmė.

Žvynelinė – ne užkrečiamas maras, o paveldima odos liga. Susirgti ją galima patyrus skaudžius išgyvenimus – pavyzdžiui net ir smarkiai išgąsdinus keturkojui, ar išgyvenant dėl artimojo netekties, ligos, ar bet kokio išsiskyrimo. Tad šalintis sergančiųjų žvyneline nereikia, ji neperduodama prisilietus prie ją turinčio žmogaus. Šias išvadas skelbia medikai teigdami, kad visuomenei vis dar trūksta žinių apie žvynelinę. Kasmet šia liga suserga vis daugiau žmonių.

 Jungtinių Valstijų mokslininkams prabilus, jog gali būti, kad homoseksualumas yra įgimtas ir tai galima nustatyti atlikus DNR testą,  Lietuvos tyrėjai siūlo šią naujieną vertinti atsargiai. Identiškų dvynių poras tyrę JAV mokslininkai padarė prielaidą – rastas genetinis kodas, leidžiantis nustatyti homoseksualumo geną. Paskelbta esą faktas, kad identiški dvyniai būna tos pačios lytinės orientacijos, neva leido mokslininkams daryti prielaidą, kad tai nulemta ne ko nors kito, bet genų.

Pirk pas bobutę ir nesiderėk - tokiu šūkiu socialiniame tinklalapyje startavo akcija, kuria siekiama paremti močiutes šalia prekybos centrų ar požeminėse pėsčiųjų perėjose parduodančias sodo, daržo ar miško gėrybes, knygas ar megztas kojines. Žmonės raginami ne tik nesiderėti, bet pardavėjoms palikti ir arbatpinigių. Tiesa, ne kiekvienas noriai dalyvauja akcijoje, kai kurie teigia močiutes išmainantys į prekybos centrus, nes ten tiesiog patikimiau ar net pigiau.

Gydytojai skelbia, kad šiemet laukiama gerokai piktesnės nei pernai, ir kur kas daugiau žmonių į ligos patalą paguldysiančios sezoninio gripo atakos. Tačiau čia pat priduriama, kad rizikos grupei priklausantys žmonės į tai moja ranka, ir skiepytis ateina vos vienas kitas. Vangiausiai į skiepų kabinetus traukia būsimos mamos. Ir nors prieš kelerius metus Lietuvoje nuo gripo mirė kūdikio besilaukusi moteris, nėščiųjų tai nesudrausmina, mamos sako, esą baisiau už gripą yra patys skiepai.

Žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose, pamiršta plauti rankas grįžę iš parduotuvės, ar kavinės, viešojo transporto. Todėl užsikrėtusiųjų ir sergančių užkrečiamomis ligomis žmonių kasmet daugėja.  Biurai pakliūva į labiausiai mikrobais užterštų vietų sąrašą. Užterštos ne tik klaviatūros, bet ir stalai, ar telefonai. Tyrimai rodo, kad šiose vietose mikrobų yra net keturis šimtus kartų daugiau, nei pavyzdžiui ant unitazo sėdynės.

Septinta ryto, bundant Vilniui autobusų juostomis lekia ir tie, kam galima, ir tie, kas nori būti gudresni už taisyklių paisančius ir kamščiuose kantriai vargstančius vairuotojus. Ir tik prasidėjus reidui, pasirodžius policijai, vadinamoji A juosta ištuštėja. Kelių policija mini savo įkūrimo dienos šventę, tad pareigūnai priėmė sprendimą ne bausti, o tik įspėti pažeidėjus, liepdami jiems apsisukti ir kelio atkarpą važiuoti iš naujo.

Dantų gydytojai griebiasi už galvos – lyg virusas plinta mada balintis dantis ne odontologų kabinetuose, o grožio salonuose, ar dar blogiau – namuose. Teigiama, kad po procedūrų, kurias atlieka ne profesionalūs specialistai, o mėgėjai, galime likti geriausiu atveju margais dantimis, o blogiausiu – ir visai be dantų. Kol kas kontroliuoti grožio salonų dantų balintojus sudėtinga, mat ne visur nurodoma, kad toka procedūra ir iš viso atliekama.

Vieno sostinės daugiabučio gyventojus užpuolė žiurkės. Išnešę šiukšles, prie konteinerio žmonės skundžiasi matantys po keturis penkis graužikus, o į namo rūsį be botų net ir vyrai sako nedrįstantys kojos kelti. Tiesa, vėstant orams žiurkių sumažėjo, tačiau namo gyventojai sako randantys rūsiuose jų pėdsakų, tad baiminasi dėl graužikų platinamų ligų. Specialistai teigia, esą paprastai patiems namo gyventojams graužikų išnaikinti nepavyks, mat žiurkės ilgainiui įgyja atsparumą nuodams.

Vilniuje moterų ir merginų akis traukė pusšimtis geležinius žirgus pasikinkiusių motociklininkų. Ir tai ne paprastas baikerių pasivažinėjimas, o akcija, kuria vyrai – džentelmenai važiuodami senoviniais motociklais ragina netylėti apie grėsmes už kurių slypi prostatos vėžys. Lietuva prisijungė prie beveik pusantro šimto pasaulio šalių kone balsu šaukiančių apie baisią ligą.

Į Varėną šiandien rinkosi aršiausi grybautojai. Mat nuo ankstaus ryto buvo duotas startas jau tradicinei, dvidešimtąjį kartą rengiamai Grybų šventei. Jubiliejiniame renginyje ir vėl varžytasi dėl geriausio grybautojo vardo – grybų čempionato laurus nuskynė komanda iš Sūdūvos, surinkusi per dvidešimt kilogramų grybų. Dalyviai sako, esą šiandien siekti gerų rezultatų trukdė be paliovos pliaupęs lietus, o štai organizatoriai guodėsi sulaukę labai mažai dalyvių.

Startas duotas, žolelių rinkimui skirta vos viena valanda. Vieni dalyviai leidosi bėgti, kiti, gudresni apsisuko aplink savo ašį ir pirmąsias vaistažoles surado čia pat, po kojomis. Taisyklės neleidžia žolelių rauti su šaknimis, galima skinti tik viršūnėles. Čempionatas vyksta šalia Švenčionių esančiame Sirvėtos regioniniame parke – tyrimai parodė, kad čia vaistažolių rūšių yra bene daugiausiai. Paskelbus rinkimo pabaigą netruko paaiškėti ir nugalėtojai.

 Trylikametės ir jos bendraamžio konfliktas vienoje Šalčinininkų gimnazijoje baigėsi liūdnai – mergina atsidūrė Šalčininkų ligoninės vaikų ligų skyriuje. Medikai jai konstatavo smegenų sukrėtimą. Nepilnametė, kaip sako motina, sunkiai kalbėjo. „Kiek žinau iš jos bendraklasės, bendraklasis jai sudavė du kartus per galvą kumščiu, ir dar už plaukų timptelėjo“, - pasakoja paauglės motina Janina Karklinevska.

Vienuolikta ryto, vienoje Vilniaus sodų bendrijų rūko dūmas. Jį pastebėję aplinkosaugininkai sučiupo ir pažeidėją. Nedideliame sklype, čia pat prie namelio vilnietis Stasys degino atliekas – seną žolę, smulkias medžių šakas. Vyras gynėsi, esą sklypas ne jo. Pagelbėti tvarkant aplinką jo paprašė šį sodo namelį nusipirkę naujakuriai. Senų šiukšlių krūvą vilnietis padegė neva nežinodamas, kad sode nieko deginti negalima.

Kairėnų Botanikos sode ne tik profesionalūs gėlių, dekoratyvinių augalų ar vaismedžių augintojai, bet ir mėgėjai demonstruoja šį rudenį itin madingus ir jau rečiau kur sutinkamus augalus - nuo įprastos iki, pavyzdžiui, ananasu ar šokoladu kvepiančios mėtos. O kur dar, kaip sako dalyviai, daugybė rūšių šermukšnių ar obelų. Neslepiama, karšta vasara gerokai smogė per augintojų kišenę, mat daug augalų dėl sausros žuvo. Tačiau, pirkėjams kainų bent jau rudeninėje mugėje niekas kelti esą nežada.

Panašu, kad aistros dėl Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės kaitino net tik sirgalių kraują, jos turėjo įtakos ir gamtai – tik ką sinoptikai užregistravo rekordiškai karštą ketvirtadienį. Termometro stulpelis šoktelėjo net iki dvidešimt devynių karščio. Paskutinį kartą taip oras kaito prieš beveik septyniasdešimt metų. Sinoptikai sako, esą tai dar ne riba, ir žada, kad ne tik ši diena, bet visas rugsėjis į istoriją bus įrašytas kaip rekordiškai karštas.

Kraujo vėžiu sergantiems žmonėms pagalbos ranką tiesia savanoriai. Apie aštuoniasdešimt specialiai apmokytų žmonių sergantiems padeda nepalūžti ir siekti greitesnio išgijimo patikint, kad kraujo vėžys ne mirties nuosprendis. Minint pasaulinę limfomos dieną, medikai sako, kad kraujo vėžio diagnozę kasmet išgirsta vis daugiau žmonių, sergančiųjų amžius jaunėja. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir pasveikti padeda ne tik vartojami vaistai, bet ir tikėjimas.

Prasidėjus obuolių, arbūzų ar slyvų skynimo metui, žmones vis dažniau atakuoja šių skanumynų mėgėjos – širšės. Kenkėjų naikintojai sako, esą šiemet jos ypač aktyvios, vien apie Vilnių specialistų pagalbos naikinant plėviasparnius žmonės šaukiasi po tris keturis kartus per savaitę. Gamtininkai sako, esą nors širšės aktyvesnės, šiemet jų yra kur kas mažiau palyginti su pernai.

Aplipę sienos ir lubos, tokius vaizdus vasarą fiksavo ir net valdžios pagalbos prašė Lindiniškių kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojai. Žmonės skundžiasi pavargę nuo šešerius metus visą kaimą kankinančių tūkstantkojų. Nors gyviai nekanda, negelia, bet žmonės sako, kad menkas malonumas kai miegant naktį nuo lubų ant galvos užkrenta kirmėlę primenantis padaras. Pradėję migruoti pavasarį, bestuburiai savo keliones baigia rudeniop.

Vos per plauką nuo tragedijos atsidūrė vieno Vėliučionių daugiabučio gyventojai. Dėl šiukšles savo bute kaupusios moters beveik dvi savaites name be perstojo lašėjo vanduo, reikėjo tik trumpojo elektros jungimo, kaip sako kaimynai, ir visas namas būtų išlėkęs į orą. Mat namo gyventojai turi dujų balionus.

Tikintieji puola į paniką, baiminamasi, kad vieną dieną atėję į mišias Lietuvos bažnyčiose neras nė vieno kunigo. Mat norinčiųjų stoti į kunigų seminarijas arba vienetai, o kai kur šiemet nesulaukta ir išvis nė vieno. Dvasininkai rengiasi belstis į jaunimo širdis ragindami rinktis kunigystę, o štai tikintieji sako, esą per mažai patys meldžiamės, gal todėl ir ima trūkti kunigų.

Sustojote šalia kaimo keliuko nusipirkti pakelėje parduodamų šviežių vaisių ar daržovių? Būkite atsargūs, mat ne visi prekeiviai sąžiningi ir tikrai jums parduos savo pačių užaugintą derlių. Maisto ir veterinarijos specialistai gauna skundų, esą prisidengdami savo sunkiu darbu, ūkininkais save vadinantys žmonės bazėse perka įvežtinę produkciją ir lengvatikiams ją parduoda kaip pačių užaugintą.

Medikus ir farmacininkus pastarosiomis dienomis užgriuvo karščio aukos - kone kas antras žmogus skundžiasi ne vasarai būdingu perkaitimu, bet žiemą varginančiais kosuliu, gerklės, galvos skausmu ar net suriesti gripo. Gydytojai nesistebi, tropiniai karščiai taip nualina organizmą, kad šis, panašiai, kaip ir žiemą, jau nesugeba atsispirti virusams ar bakterijoms. Ir vien tik arbata su medumi ar avietėmis čia jau nepasigydysi. Žmogui, kaip aiškinama, būtinas poilsis, kitaip liga nesitrauks.

 Dėl užgriuvusios alinančios kaitros veterinarai stabdo planines naminių gyvūnų operacijas. Tuo metu šeimininkai raginami atidžiai stebėti tiek katinus, tiek šunis. Įspėjami tie šeimininkai, kas keturkojus vežiojasi mašinose – nei šuo nei katinas net ir pavėsyje negali būti laikomas automobilyje nė minutės. Veterinarijos specialistai per karščius pataria ne tik vyresnius, bet ir jaunus naminius gyvūnus labiau prižiūrėti. Duoti atsigerti daugiau vėsesnio vandens, riboti riebesnį maistą.

Į Lietuvą ateina mada savo sveikatą patikėti ne Lietuvos, bet užsienio medikams. Dažnas išvažiuoja manydamas, kad svetur ir eilės trumpesnės, ir specialistai geresni. Dažniausiai lietuvaičiai renkasi ne tik tolimesnes Europos sąjungos šalis, bet ir kaimyninę Latviją. Palyginti su praėjusiais metais, norinčiųjų gydytis svetur padaugėjo kone dvigubai. Medikai stebisi, mat iš Lietuvos žmones turėtų išginti nebent tyrimai, kurie čia neatliekami, nes pats gydymas čia niekuo nesiskiria nuo užsienio.

Norintys atsijauninti ir nemokėti už tai nė cento šylant orams skuba prie Gėlos ežero, vienintelio Lietuvoje, kurio pakrantėje prieš kelerius metus rasta, kaip žmonės mano, sveikatai naudingo baltojo molio. Kai kurie tiki gydomąja šios medžiagos galia. Pasiekusi Gėlos ežero pakrantę, purvo voniomis mėgaujasi ir šešiasdešimtmetė vilnietė Ana.

 Dalintis krauju ir tapti neatlyginamais kraujo donorais žmonės viliojami net ir valstybine, antrojo laipsnio, per šimtą eurų siekiančia pensija. Tačiau daugelis prisipažįsta duodantys kraujo tikrai ne dėl pinigų, bet pirmiausia dėl savęs, ir tik tada galvodami apie tuos, kam to kraujo reikia. “Pagal kraujo donorystės įstatymą, paaukojus ne mažiau kaip keturiasdešimt kartų kraujo, aktyviai dalyvavus kraujo donorystės propagavime, veikloje, galima gauti antro laipsnio valstybės pensiją.

Vilnių užpuolė blusos. Tūkstančiai parazitų veisiasi vieno daugiabučio rūsiuose, keliauja į butus, kanda ne tik naminius gyvūnus, bet ir žmones. Jau ne vienerius metus su blusomis kariaujantys daugiabučio gyventojai sako praradę viltį atsikratyti įkyrių parazitų, mat jie nebijo nei liaudies priemonių, nei chemijos. Specialistai skuba kaltinti pačius žmones, esą chemija padėtų, jeigu vėliau žmonės vėl į namo rūsius neįsileistų laukinių katinų, ar nesudarytų sąlygų veistis žiurkėms.

Su lietuviška vasara besirungiant tropiniams karščiams aktyvėja kraujasiurbiai mašalai, uodai ir akliai. Specialistai įspėja – išsiruošusiems į gamtą vertėtų pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis, tinkama apranga. Šiuo metu orams tai šylant iki lietuviškos vasaros, tai orui kaistant iki tropinio karčio į kovą su poilsiautojais ar gamtos mylėtojais, kyla įvairiausi vabzdžiai – akliai, gyliai, ar kraujasiurbės musytės.

Per keturis šių metų mėnesius vien Laimo liga užsikrėtė pustrečio šimto žmonių, o mirtį nešančiu erkiniu encefalitu – trisdešimt žmonių. Specialistai įspėja – Lietuvoje nėra nė vienos švaresnės vietos, kur nesiveistų erkės nešiojančios encefalitą arba Laimo liga. Prognozuojama, jeigu žmonės ir toliau mos ranka į erkių platinamas ligas metų gale šie skaičiai gerokai šoktelės. Mat šilta žiema ir ne itin karšta, bet drėgna vasara, puiki terpė veistis parazitams.

Kaistant orams ledų pardavėjai trina rankas – prekyba ledais šoktelėjo šimtus kartų. Vien per birželį kai kurie prekybos tinklai ledų pardavė apie tris milijonus porcijų. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos šis skaičius gali gerokai šoktelėti. Tuo metu dietologai pataria nepiktnaudžiauti smaližių skanėstu. Teigiama, kad atsigaivinti galima ne tik desertu, bet ir kitais būdais.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras sudėjo ginklus ir nutraukė kovą su erkėmis. Bent jau taip sako vilniečiai besistebintys, kodėl sostinės visuomenės sveikatos centras vienintelis iš dešimties esančių šalyje, jau dvejus metus nerenka ir netiria parazitus luošinančius žmonių sveikatą. Negana to, kol erkės netiriamos, sostinės valdžia neskuba ir prižiūrėti pavojingų vietų, kur jos veisiasi. Tad parkuose, kur gausu žmonių, žolė siekia net pusę metro.

Pasirodo, rekordiškai atsipalaiduoti galima ne tik sriubčiojant alkoholį, bet ir geriant nealkoholinius gėrimus. Bent jau tai įrodė tris dienas trukusio vasaros festivalio „VAROM! summer fest’15" organizatoriai, susirinkusiems suplakę rekordinį, net dvidešimties litrų kokteilį, kuriame nebuvo nė šlakelio svaigalų. Suplaktas kokteilis pakliuvo net į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausias mūsų šalyje. Kokteilis rekordininkas išdalytas visiems dalyvavusiems festivalyje.

Apklausos rodo, kad lietuviai dažniau renkasi poilsį savo kieme ar Lietuvos pajūryje, nei keliauja po svečias šalis. Ir pigu, kaip dažnas sako, ir pailsima kur kas geriau nei važiuojant svetur. Todėl atostogoms dauguma lietuvių sako paskyrę vos penkis šimtus eurų. Vienos interneto parduotuvės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tokios nuomonės šiemet laikosi penktadalis apklaustųjų, kurie atostogauja ar atostogaus tiesiog namuose.