Kova beveik kaip krepšinio aikštelėje – vieną dieną vėsiau, kitą jau plieskia tropinis, visus rekordus pranokstantis karštis. Paskutinį kartą, kai rugsėjo antroje pusėje termometro stulpelis siekė per dvidešimt aštuonis laipsnius, buvo tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt septintaisiais. Šis rekordas pagerintas tik dabar, daugelyje šalies vietų šiandien buvo iki dvidešimt devynių karščio. Žadama ir tropinė naktis – kai kur termometrai rodys iki devyniolikos šilumos. Meteorologai, užfiksavę ypač karštą dieną, žada, kad rekordiniu bus paskelbtas ir visas rugsėjis.
„Aš galiu pasakyti, kad absoliutų rekordą mes sumušim irgi šiemet. Jeigu atsimenat rugsėjo pirmąją dieną, tai mes turėjom tarp trisdešimt trijų – trisdešimt penkių laipsnių, ir tai ne tik rugsėjo, bet akivaizdu, kad viso rudens absoliutus rekordas. Šis rugsėjis, sakau, mus palepina“, - tikina meteorologė Izolda Marcinonienė.
Specialistai sako, esą paskutinį kartą karštieji viso rugsėjo rekordai fiksuoti devyniasdešimt šeštaisiais, vėliau po dešimtmečio – du tūkstančiai šeštaisiais. Tiesa, vasara rugsėjo antroje pusėje mėgausimės neilgai. Jau savaitgalį sinoptikai žada vėsesnį orą. Tokios šilumos ir vėsos kovos, kaip sako specialistai, labai kenkia silpnesnę imuninę sistemą turintiems žmonėms. Permainingą savaitę besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų negalavimais – čiauduliu, kosuliu, galvos skausmu ir pakilusia temperatūra - palyginti su praėjusia savaite padaugėjo dvigubai.
„Šiuo metu sergamumas didėja. Trisdešimt septintąją metų savaitę sergamumas buvo trisdešimt keturi atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų. Žinoma, įtakos turi orų permainos“, - pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė Asta Kriaučiūnaitė.
Todėl, pasak medikų, nereikėtų pamiršti, kad už lango ruduo, išsirengti it pliaže nereikėtų, taip pat jau galima pradėti vartoti česnaką, medų ir citrinas. Permainingi orai, kaip sako specialistai, kerta ne tik žmogui.
Jeigu būtų žmonės, gėlės plotų katučių dėl tokių rekordinių karščių. Tačiau, kai kuriems augalams, kaip sako specialistai, rudeninė šiluma gali tapti ir pražūtinga.
Pavyzdžiui, Kairėnų botanikos sode pražydo tos gėlės, kurios šiuo metu žydėti jau neturėtų.
„Mes pastebime, gal šiais metais žydėjo vilkdalgiai rugsėjo rugpjūčio mėnesį antrą kartą, gali žydėti ir pienės, gali žydėti ir kiti pavasariniai augalai. Viskas priklauso, kaip klimatas sureaguos į klimatą. Į tą šaltį, šilumą, į tą skirtumą temperatūrų“, - svarsto VU Botanikos sodo atstovė dr. Gitana Štukėnienė.
O tai reiškia, kad augalas gali susirgti. Mat pasidaro mažiau atsparus šalčiams ar kenkėjams.
„Tas augalas išnaudos savo galią ir savo jėgą žydėjimams rudeniniams, kas nenormalu, tai pavasarį žydėjimas bus mažesnis, augalas išseks“, - priduria VU Botanikos sodo atstovė.
Todėl, kaip sako specialistai, jį labiau puls ligos, ir kenkėjai. Todėl atogrąžų karščiai tinka nebent augalams, į Lietuvą atvežtiems iš pietų kraštų.
