Edita Vilkelienė

Aplipę sienos ir lubos, tokius vaizdus vasarą fiksavo ir net valdžios pagalbos prašė Lindiniškių kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojai. Žmonės skundžiasi pavargę nuo šešerius metus visą kaimą kankinančių tūkstantkojų. Nors gyviai nekanda, negelia, bet žmonės sako, kad menkas malonumas kai miegant naktį nuo lubų ant galvos užkrenta kirmėlę primenantis padaras. Pradėję migruoti pavasarį, bestuburiai savo keliones baigia rudeniop.

Vos per plauką nuo tragedijos atsidūrė vieno Vėliučionių daugiabučio gyventojai. Dėl šiukšles savo bute kaupusios moters beveik dvi savaites name be perstojo lašėjo vanduo, reikėjo tik trumpojo elektros jungimo, kaip sako kaimynai, ir visas namas būtų išlėkęs į orą. Mat namo gyventojai turi dujų balionus.

Tikintieji puola į paniką, baiminamasi, kad vieną dieną atėję į mišias Lietuvos bažnyčiose neras nė vieno kunigo. Mat norinčiųjų stoti į kunigų seminarijas arba vienetai, o kai kur šiemet nesulaukta ir išvis nė vieno. Dvasininkai rengiasi belstis į jaunimo širdis ragindami rinktis kunigystę, o štai tikintieji sako, esą per mažai patys meldžiamės, gal todėl ir ima trūkti kunigų.

Sustojote šalia kaimo keliuko nusipirkti pakelėje parduodamų šviežių vaisių ar daržovių? Būkite atsargūs, mat ne visi prekeiviai sąžiningi ir tikrai jums parduos savo pačių užaugintą derlių. Maisto ir veterinarijos specialistai gauna skundų, esą prisidengdami savo sunkiu darbu, ūkininkais save vadinantys žmonės bazėse perka įvežtinę produkciją ir lengvatikiams ją parduoda kaip pačių užaugintą.

Medikus ir farmacininkus pastarosiomis dienomis užgriuvo karščio aukos - kone kas antras žmogus skundžiasi ne vasarai būdingu perkaitimu, bet žiemą varginančiais kosuliu, gerklės, galvos skausmu ar net suriesti gripo. Gydytojai nesistebi, tropiniai karščiai taip nualina organizmą, kad šis, panašiai, kaip ir žiemą, jau nesugeba atsispirti virusams ar bakterijoms. Ir vien tik arbata su medumi ar avietėmis čia jau nepasigydysi. Žmogui, kaip aiškinama, būtinas poilsis, kitaip liga nesitrauks.

 Dėl užgriuvusios alinančios kaitros veterinarai stabdo planines naminių gyvūnų operacijas. Tuo metu šeimininkai raginami atidžiai stebėti tiek katinus, tiek šunis. Įspėjami tie šeimininkai, kas keturkojus vežiojasi mašinose – nei šuo nei katinas net ir pavėsyje negali būti laikomas automobilyje nė minutės. Veterinarijos specialistai per karščius pataria ne tik vyresnius, bet ir jaunus naminius gyvūnus labiau prižiūrėti. Duoti atsigerti daugiau vėsesnio vandens, riboti riebesnį maistą.

Į Lietuvą ateina mada savo sveikatą patikėti ne Lietuvos, bet užsienio medikams. Dažnas išvažiuoja manydamas, kad svetur ir eilės trumpesnės, ir specialistai geresni. Dažniausiai lietuvaičiai renkasi ne tik tolimesnes Europos sąjungos šalis, bet ir kaimyninę Latviją. Palyginti su praėjusiais metais, norinčiųjų gydytis svetur padaugėjo kone dvigubai. Medikai stebisi, mat iš Lietuvos žmones turėtų išginti nebent tyrimai, kurie čia neatliekami, nes pats gydymas čia niekuo nesiskiria nuo užsienio.

Norintys atsijauninti ir nemokėti už tai nė cento šylant orams skuba prie Gėlos ežero, vienintelio Lietuvoje, kurio pakrantėje prieš kelerius metus rasta, kaip žmonės mano, sveikatai naudingo baltojo molio. Kai kurie tiki gydomąja šios medžiagos galia. Pasiekusi Gėlos ežero pakrantę, purvo voniomis mėgaujasi ir šešiasdešimtmetė vilnietė Ana.

 Dalintis krauju ir tapti neatlyginamais kraujo donorais žmonės viliojami net ir valstybine, antrojo laipsnio, per šimtą eurų siekiančia pensija. Tačiau daugelis prisipažįsta duodantys kraujo tikrai ne dėl pinigų, bet pirmiausia dėl savęs, ir tik tada galvodami apie tuos, kam to kraujo reikia. “Pagal kraujo donorystės įstatymą, paaukojus ne mažiau kaip keturiasdešimt kartų kraujo, aktyviai dalyvavus kraujo donorystės propagavime, veikloje, galima gauti antro laipsnio valstybės pensiją.

Vilnių užpuolė blusos. Tūkstančiai parazitų veisiasi vieno daugiabučio rūsiuose, keliauja į butus, kanda ne tik naminius gyvūnus, bet ir žmones. Jau ne vienerius metus su blusomis kariaujantys daugiabučio gyventojai sako praradę viltį atsikratyti įkyrių parazitų, mat jie nebijo nei liaudies priemonių, nei chemijos. Specialistai skuba kaltinti pačius žmones, esą chemija padėtų, jeigu vėliau žmonės vėl į namo rūsius neįsileistų laukinių katinų, ar nesudarytų sąlygų veistis žiurkėms.

Su lietuviška vasara besirungiant tropiniams karščiams aktyvėja kraujasiurbiai mašalai, uodai ir akliai. Specialistai įspėja – išsiruošusiems į gamtą vertėtų pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis, tinkama apranga. Šiuo metu orams tai šylant iki lietuviškos vasaros, tai orui kaistant iki tropinio karčio į kovą su poilsiautojais ar gamtos mylėtojais, kyla įvairiausi vabzdžiai – akliai, gyliai, ar kraujasiurbės musytės.

Per keturis šių metų mėnesius vien Laimo liga užsikrėtė pustrečio šimto žmonių, o mirtį nešančiu erkiniu encefalitu – trisdešimt žmonių. Specialistai įspėja – Lietuvoje nėra nė vienos švaresnės vietos, kur nesiveistų erkės nešiojančios encefalitą arba Laimo liga. Prognozuojama, jeigu žmonės ir toliau mos ranka į erkių platinamas ligas metų gale šie skaičiai gerokai šoktelės. Mat šilta žiema ir ne itin karšta, bet drėgna vasara, puiki terpė veistis parazitams.

Kaistant orams ledų pardavėjai trina rankas – prekyba ledais šoktelėjo šimtus kartų. Vien per birželį kai kurie prekybos tinklai ledų pardavė apie tris milijonus porcijų. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos šis skaičius gali gerokai šoktelėti. Tuo metu dietologai pataria nepiktnaudžiauti smaližių skanėstu. Teigiama, kad atsigaivinti galima ne tik desertu, bet ir kitais būdais.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras sudėjo ginklus ir nutraukė kovą su erkėmis. Bent jau taip sako vilniečiai besistebintys, kodėl sostinės visuomenės sveikatos centras vienintelis iš dešimties esančių šalyje, jau dvejus metus nerenka ir netiria parazitus luošinančius žmonių sveikatą. Negana to, kol erkės netiriamos, sostinės valdžia neskuba ir prižiūrėti pavojingų vietų, kur jos veisiasi. Tad parkuose, kur gausu žmonių, žolė siekia net pusę metro.

Pasirodo, rekordiškai atsipalaiduoti galima ne tik sriubčiojant alkoholį, bet ir geriant nealkoholinius gėrimus. Bent jau tai įrodė tris dienas trukusio vasaros festivalio „VAROM! summer fest’15" organizatoriai, susirinkusiems suplakę rekordinį, net dvidešimties litrų kokteilį, kuriame nebuvo nė šlakelio svaigalų. Suplaktas kokteilis pakliuvo net į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausias mūsų šalyje. Kokteilis rekordininkas išdalytas visiems dalyvavusiems festivalyje.

Apklausos rodo, kad lietuviai dažniau renkasi poilsį savo kieme ar Lietuvos pajūryje, nei keliauja po svečias šalis. Ir pigu, kaip dažnas sako, ir pailsima kur kas geriau nei važiuojant svetur. Todėl atostogoms dauguma lietuvių sako paskyrę vos penkis šimtus eurų. Vienos interneto parduotuvės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tokios nuomonės šiemet laikosi penktadalis apklaustųjų, kurie atostogauja ar atostogaus tiesiog namuose.

Didieji Lietuvos parkai purto jaunavedžių kišenes. Nuo šiol norintys surengti vestuvinę fotosesiją pavyzdžiui Užutrakio sodybos parke turės nemažai sumokėti. Jaunavedžiai neslepia pykčio, esą parkai išlaikomi mokesčių mokėtojų, o jie niekuo nesiskiria nuo visų kitų parkų lankytojų. „Yra visokių žmonių ir kiekvienas skirtingai skiria tuos pinigėlius, manau, kad ir principo reikalas, galų gale, kad ir Belmonte sakau, atvažiuoja paprasti žmonės, juk galima, niekas neima pinigų.

Policija surengė dar vieną kelių erelių medžioklę. Per kelias reido valandas pareigūnams aiškinosi dešimtys vairuotojų. Keliems jų teko automobilių raktelius perleisti draugams, mat dėl girtumo tęsti kelionės toliau jau negalėjo. Įkliuvę girti teisinosi nesitikėję, kad bus sučiupti, mat jautė, kad išvakarėse vartotas alkoholis jau išsigaravęs, o ir pareigūnų reido taip anksti nesitikėjo. Devinta valanda ryto, į policijos pareigūnų pinkles pakliūva vienas pirmųjų pažeidėjų.

 Per miegus griežiate dantimis? Medikai įspėja – tai nuolatinių stresų pasekmė. Dažniau nuo streso kenčia jaunesni, todėl, kaip aiškinama, vis daugiau jaunų žmonių gatvėje galime sutikti su senuko ar senutės šypsena, mat dėl nuolatinio griežimo dantimis sukrenta žandikauliai, nusidėvi dantys. Ir nors beveik jokio pašalinio garso negirdėti, o miegantys po vieną niekada nė neįtars griežiantys dantimis, gydytojai įspėja – šis įprotis kenkia sveikatai.

 Paskelbus, jog Lietuvoje beveik neliko sveikų saldainių, tenka susimąstyti, jog vaikus džiuginantis produktas gali prišaukti ligą. Tyrimai rodo, kad dažnai įvairiaspalvius, sintetinėmis medžiagomis dažytus saldainius valgantys mažyliai kenčia nuo per didelio aktyvumo bei atminties sutrikimo. Specialistai išsiaiškino, kad vos penki procentai įvežtinių ar Lietuvoje gaminamų saldainių yra beveik be dažiklių arba dažyti natūraliomis medžiagomis, o visuose kituose knibždėte knibža chemijos.

Medicinos studentai lieka be valstybės paramos, jei iškart po studijų susilaukia naujagimio. Pagal įstatymus jiems nepriklauso motinystės ir tėvystės išmokos, nes jie mokslus baigia vėliau nei kiti ir viršija amžiaus cenzą. Būsimi medikai piktinasi, kad iki šiol tęsiasi jų diskriminacija. Būsima vaikų alergologė Vytenė Menkevičienė ruošiasi savo pirmagimio atėjimui. Jis pasaulį turi išvysti jau kitą savaitę. Tačiau 26-erių metų moteriai motinystės laimę temdo mintys apie galimą nepriteklių.

Užrašas ant marškinėlių parduodamų viename sostinės prekybos centrų vėl įžiebė konfliktą tarp vyrų ir moterų. Kai kurios įsižeidė dėl anglų kalba užrašyto posakio – dulkink kales gauk pinigų. Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba stojo moterų pusėn, ir nusprendė – užrašas įžeidžiantis. Todėl nedelsiant kreiptasi į prokuratūra dėl tyrimo. Tuo metu kai kurie vyrai sako iki šiol nesuprantantys kas užraše įžeidžiančio, jeigu nė viename žodyje nė neužsimenama apie dailiąją lytį.

Medikai įspėja – kiekvieną dieną žiaumojama kramtomoji guma gali ne tik palikti žmones be dantų, bet ir sukelti vėžį, diabetą, ar neurologinius susirgimus. O kalbos esą dažniau po maisto kramtant gumą apsaugosime dantis nuo apnašų – iš piršto laužtos. Priešingai tyrimai rodo, kad ji ne tik neapsaugo dantų, bet ir dar labiau juos žaloja, ypač, jeigu perkame kramtomą gumą kurioje gausu cukraus. Tiesa, kai kurie gumos mėgėjai į tai moja ranka.

Prie odontologo kabineto laukiantis Gintautas Valentukevičius – kaip tik tas pacientas, kuris, kaip juokaujama, galėtų naktį švytėti, mat per dvylika metų jam atliktos trys širdies operacijos. Vyras sako dėl to buvęs ne kartą tirtas fluorografu, nesuskaičiuoja, kiek kartų švitintas rentgeno aparatu. O štai dabar laukia ir dantų nuotraukos. Per metus apie dešimt kartų tenka žiotis vien tik tam, kad būtų padaryta dantų nuotrauka. Vyras bijo dėl gaunamos apšvitos susirgti dar ir vėžiu.

 Santariškių klinikose planuojama nutraukti planines operacijas, mat prasidėjus vasarai ėmė katastrofiškai trūkti visų grupių kraujo. Teigiama, esą žmonės išvažiuoja atostogauti, todėl potencialių donorų sumažėjo kone per pusę. Tad dabar kraujas taupomas ir naudojamas tik gyvybiškai būtinoms operacijoms, o žmonės raginami kuo skubiau dalintis krauju. Prieš kelias dienas šiose klinikose pacientei atlikta operacija, per kurią ji neteko visko kraujo, jai teko perpilti turėtą donorinį.

Gydytojai sako, esą hepatitu C, skirtingai nei kitomis hepatito rūšimis A ir B, užsikrečiama tik per kraują, kuriame jau yra šis virusas, hepatitu B galima užsikrėsti lytiškai santykiaujant ar per gimdymą, ir taip pat per užkrėstą kraują. Ir pasekmės susirgus gali būti labai liūdnos – gresia kepenų cirozė ar net vėžys. Nuo hepatito A ir B galima apsisaugoti, kaip aiškinama, skiepais. Hepatito B problema aktuali visame pasaulyje.

 Lietuva vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje tam, kad vaikai gautų naujovišką gydymą, turi būti atsiklausiama ne tik pačių vaikų ar tėvų, bet ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Nors dažnai skausmingos procedūros, bet dar dažniau jos gyvybiškai reikalingos. Bent jau taip apie biomedicininius tyrimus, kurie atliekami su vaikais, sako specialistai.

Tragedija vos nepasibaigė šiauliečio žvejo kelionė iš žvejybos namo. Įtariama, kad girtas sėdęs prie vairo automobilį jis nuvairavo tiesiai į melioracijos griovį. Netrukus buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tačiau nelaimės vietoje vairuotojo jie jau nerado. O kiek vėliau pasirodė moteris pareiškė, esą mašiną vairavo ji pati. Tačiau pareigūnams suabejojus, buvo atvežtas ir avarijos kaltininkas – 34 metų amžiaus šiaulietis žvejys. Priremtas prie sienos jis prisipažino vairavęs.

Jau tryliktą kartą Vilniuje suorganizuotame Rusijos dienų renginyje – uždrausta rodytis su vadinamosiomis Georgijaus juostelėmis. Šventę saugantiems asmenims iš anksto duotas nurodymas stebėti ir sustabdyti visus tuos, kurie į šventę bandys eiti su „koloradinėmis“ juostelėmis. To priežastis – Vilniaus savivaldybės reikalavimas: tokia sąlyga iškelta leidžiant organizuoti daug diskusijų keliančią šventę. Šventės organizatoriai tvirtina, kąd šią sąlygą puikiai žino ir supranta.

Pasirodo, kad automobiliai gali skraidyti tikrąja to žodžio prasme. Tai jau antrą kartą mėgina įrodyti vilnietis, pirmasis pasaulyje užsimojęs pakartoti ir patobulinti beveik prieš penkiolika metų automobiliu atliktą mirties kilpos triuką – kai specialioje erdvėje važiuojama ir aukštyn ratais, ir šonu.

Per pastaruosius penkiolika metų vaikų Lietuvoje sumažėjo net dviem šimtais tūkstančių.  Ir nors mažųjų piliečių mažėja, dėmesio jų sveikatai ir gyvybei apsaugoti nė kiek nedaugėja. Ypač dėl to kaltinimo strėlės sminga į poliklinikų daržą. Nes dažniausiai, kaip teigiama, tėvai linkę pasitikėti ne jomis, o sunegalavusias atžalas skuba vežti iš karto į ligonines. Tad vaikų vien Santariškių klinikose srautas išaugo net keturis kartus.

Užsidirbti svajonių daiktams siekia vis daugiau vaikų. Darbo birža ir Darbo inspekcija gauna vaikų prašymų rasti vietą sezoniniam ar laikinam darbui. Darbdaviai raitojasi rankoves laukdami pagalbininkų. Tačiau ne su visais nepilnamečiais elgiamasi sąžiningai. Vieni vaikai išnaudojami, kaip aiškinama, mat dirba ilgiau nei numato sutartys, o kitiems ir iš viso nesumokama už darbą. Tad Darbo inspekcija įspėja tiek vaikus, tiek jų tėvelius darbintis labai atsargiai.

 Kairėnų botanikos sode visais žiedais išsiskleidė tris dienas truksianti paroda - mugė „Lietuvos žiedai“.  Aistringiausi augintojai, kaip skelbia mugės rengėjai, žada ne tik įspūdingą reginį akims, bet ir augalų mylėtojų ausims. Kiek čia augalų, jau nesuskaičiuoja nei mugės rengėjai, nei patys jų augintojai. Parodoje dalyvauja net šimtas trisdešimt sodininkų ir ūkininkų iš visos Lietuvos.

Staigiai atsikėlus nuo kėdės ar pašokus iš lovos, o gal tiesiog einant per gatvę dažnam štai taip ima ir susilieja vaizdai netikėtai apsvaigus galvai. Ir dažniausiai ne iš laimės apsisuka galva, kaip aiškina gydytojai. Priežasčių labai daug. „Galvos svaigimai skirstomi, tiek centriniai, tiek periferiniai. Tiek visokių kitokių priežasčių sukelti svaigimai. Įtakos turi ir stresai, ir emocijos, ir nuovargis, be abejo“, - aiškina Santariškių klinikų gydytoja otoneurologė Aistė Paškonienė.

Vilnietė Aldona užsuka į vieną sostinės dėvėtų drabužių parduotuvę. Moteris prisipažįsta – dažniausiai į tokias parduotuves ateinanti tik vedina smalsumo. Tikina, kad drabužiais iš antrų rankų nepasitikinti. Ir ne todėl, kad sklinda kalbos, jog juos dėvint galima apsikrėsti įvairiomis odos ligomis, bet ir dėl kitų priežasčių. „Kad neperduotų kažkokios auros, ypatingos to žmogaus, nemalonaus to žmogaus auros“, - tvirtina pirkėja.

Vilniaus ir aplinkinių miestelių gyventojai, sumanę imtis statybų, atsidūrė aklavietėje. Mat kai kurių statybinių atliekų jau daugiau nei metus nepriima nė viena atliekas tvarkanti įmonė. O kaupti ar vežti į kitus miestus – neapsimoka. To pavyzdys - ruloninė stogų danga, arba kitaip dar liaudyje vadinamas ruberoidas. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas sako kone kasdien dėl to gaunantis pasipiktinusių žmonių skundus.

Net ir lietingą dieną prie šaltinio apstu žmonių. Vieni sako negalintis gerti krano vandens, kiti gręžinio, todėl atvažiuoja pasisemti iš šaltinio. Sako, jis kur kas skanesnis. Tuo metu valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus populiarėjantis žmonių noras gerti nevirintą šaltinio vandenį – gąsdina. Jie sako, jeigu šaltinis teka ten, kur aplink dirbami laukai ar gyvulių fermos – vanduo bus užterštas nitratais. Tokiame vandenyje gausu ir mikrobų.

Vilnietė Berta dviračiu važinėja kiekvieną dieną – ir žiemą, ir vasarą. Mergina sako nusipirkusi jį senokai viename turguje. Dviratis daug nekainavęs, vos pusantro šimto litų, brangiau sumokėta už jo apsauginę spyną – du šimtai litų. Tačiau, jeigu ilgapirščiai vis tiek nukniauktų jos turtą – mergina sako plaukų dėl to nesirautų. „Nesijaudinu aš dėl šito dviračio, jo karma teisinga. Kaimynai, beje, skundžiasi, kad pavogė kaip tik čia neseniai. Nerakino“, - sako dviratininkė Berta.

Šiandien „Maisto bankas“ Seime sušaukė Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą. Pagrindinė jo dalyvių visuomenei siunčiama žinia – delsti nebegalima, metas visuotinei kovai su maisto švaistymu. Visuomenininkai kreipiasi į Vyriausybę prašydami suburti specialistų grupę ir imtis kompleksinių priemonių stabdyti maisto švaistymą. Kalnai maisto kasmet lieka nesuvalgyti ir jei ne išmetami, tai atiduodami gyvuliams šerti, biodujoms gaminti ar tampa kompostu.

Gydytojai turi būti nešališki pacientų atžvilgiu, neturėti su jais intymių santykių, neimti iš ligonių dovanų, nedirbti apsvaigus, susilaikyti nuo komentarų, galinčių pakenkti gydytojo profesijos įvaizdžiui ar kolegų reputacijai, teigiama naujajame Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekse. Jį pirmadienį Vilniuje pasirašė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.