Pirmiausia apžiūrima širšių arba kitaip dar vadinamų vapsvų dislokacijos vieta. Dirbama labai kruopščiai, mat vabzdžiai įsikūrę vienos sostinės pradinės mokyklos teritorijoje, tad aplink zuja vaikai.
Paaiškėja, kad plėviasparniai susisukę lizdus čia pat, senų lapų ir šakų krūvoje. Teigiama, kad skirtingos širšių rūšys lizdams pasirenka skirtingas vietas – vienoms būtina lizdus sukti palėpėse ar pastatų plyšiuose, kitoms užtenka ir mažo žemės lopinėlio.
Netrukus specialiais milteliais širšės nukenksminamos. Sutvarkius šią vietą, pasak specialistų, vabzdžiai pavojaus bent jau šiemet šioje vietoje tikrai nekels, ir antrą kartą lizdų jau nesusisuks. Tiesa, paaiškėja, kad pavojus slypi ir dar vienoje mokyklos teritorijos vietoje - pačiame pastate.
Vapsvų naikintojai sako dabar turintys kaip niekada daug darbo. Važiuojama ir prie mokyklų, ir prie gyvenamųjų namų. Ir be chemijos čia neapseinama.
„Va šiuo atveju... yra plyšys, ir jos ten rado tinkamą nišą lizdui. Tai priėjus užpurškinėti tą plyšį, tai nesaugu ir pačiam. Kitos atskrendančios, tada gali ir sugelti žmogų. Ir tą purškalą, kol jos gyvos, gali pragraužti, tai visgi geriausia pirma panaudoti chemiją. Lizdas tada sunaikinamas“, - pasakoja įmonės „Dezinfa“ atstovas, biologas Liutauras Grigaliūnas.
Teigiama, kad specialistų pagalbos vasarą žmonėms beveik nereikėjo, prasidėjus saldžiojo derliaus nuėmimui, vien apie Vilnių širšių naikintojų žmonės prireikia po tris keturis kartus per savaitę.
„Jų dar pakankamai daug, va neseniai praėjęs jų poravimosi laikas. Taip kad jų dar daug daug daug yra“, - priduria biologas.
Turguje arbūzais, persikais ir kriaušėmis prekiaujanti Galina sako priešingai, šiemet pastebėjusi, kad širšės puola, bet jų ne tiek daug kaip ankstesniais metais. Moteris sako dabar kartais vis išmetanti vieną kitą širšių sugraužtą vaisių, pernai mesdavo kilogramais.
„Su trešnėm buvo tragedija. Taip puolė trešnes, mes nežinojom, ką daryti. Šiemet jau galima kentėti. Na, uždengiau, bet na vis tiek, lenda prie vynuogių. Dabar atšalo, tai ne taip, bet jeigu atšils, tai vėl bus jų“, - tikina turgaus prekeivė Galina Guodienė.
Gamtininkai pritaria, širšių dauginimuisi šiųmetė vasara nebuvo labai palanki, todėl jų nėra labai daug.
„Entomologų, mokslininkų duomenimis, šiemet širšių kiekis yra mažesnis nei vidutinis ir gali būti pavieniai atvejai, jeigu tik užderėjo derlius kriaušių kokių tai tai natūralu, kad širšių gausa gali būti didesnė“, - aiškina Aplinkos ministerijos atstovas Laimutis Budrys.
Pasak specialistų, kaip ir bitės, alergiškiems žmonėms širšės įgėlimas gali baigtis mirtimi. Prieš kelerius metus pjaudamas žolę, ir nepastebėjęs joje buvusių širšių, nuo jų įgėlimo mirė trisdešimt šešerių Šventosios gyventojas. Tad numoti ranka į širšes nereikėtų. O susitikus akis į akį su šiais vabzdžiais, žmonės raginami nepulti į paniką.
„Nereikėtų labai bijoti ir mosikuotis rankomis. Nes paprastai taip vaikant, dar gali jas labiau suerzinti ir tada jos gali gelti. O vienas iš svarbesnių dalykų, nusipirkus kriaušę ar ragaujant ją, kas baisiausia, nesuvalgyti širšės. Su ta kriauše, nes tada pasekmės gali būti labai liūdnos“, - perspėja L. Budrys.
Mokslininkai suskaičiavo – Lietuvoje yra trylika rūšių širšių. Bene didžiausia – širšuolai, dažniausiai sutinkami atokiose kaimo sodybose. Priešingai nei vapsvos, širšuolai žmogų užpuola rečiau.
