Mėlynojo lubino paplitimą kaskart vis sunkiau kontroliuoti dėl to, kad žmonės mažiau dirba žemę, nelaiko ir karvių bei arklių, kurie yra vieni pagrindinių šio augalo naikintojų.
O sėklos gyvybingos išlieka net pusšimtį metų. Valdininkas sako, esą gyvulių pašarui lubinai netinka dėl nuodingųjų sėklų. Nors ankstyvą pavasarį, kol lubinai jauni, ūkininkai tvirtina, kad gyvuliai juos graužia.
Lubiną leista naikinti net ir chemiškai. Vien pernai, kaip sako aplinkosaugininkai, lubinai naikinti aštuoniolikoje šalies teritorijų. Iš viso – pusantro šimto hektarų. Privačių žemių savininkai turi apsišarvuoti kantrybe, mat pirmiausia lubinai su šaknimis draskomi iš saugotinų teritorijų – pavyzdžiui, regioninių parkų.
O tik vėliau bus naikinami ir visur kitur. Teigiama, kad artimiausiu metu gausialapis lubinas bus įtrauktas į ES susirūpinimą keliančių rūšių sąrašą. Tad naikinimui bus skirta dar daugiau dėmesio.
