lubinai

Gamtininkai stoja į kovą su žydinčiais lubinais ir ragina tautiečius ne tik skinti šį augalą, bet ir rauti jį su šaknimis. Jeigu to nedarysime, iš pažiūros nekalta graži mėlynžiedė gėlė sunaikins lietuviškų pievų įvairovę. Mat ten, kur yra šis augalas, nebelieka lietuviškų pievų, lubinai – tai invazinis augalas. Tad gamtos sergėtojai kartu su menininkais rengia įvairias akcijas ragindami žmones naikinti lubinus be jokio gailesčio.

Vasaros pradžioje lubinai užaugina ryškius, į žirnius panašius žiedus, kurių spalvos ‒ nuo rožinės ir raudonos iki geltonos bei baltos. Nors šiam sodo augalui reikia mažai nuolatinės priežiūros, norint išlaikyti įspūdingą lubinų išvaizdą, būtina juos skabyti. Lubinai savo žydėjimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Po šio laikotarpio pilni žiedadulkių žiedai greitai ima nykti. „Karališkosios sodininkystės draugijos“ (RHS) teigimu, tai geriausias laikas skabyti peržydėjusius žiedus.

Gamtininkai skelbia karą amerikietiškajam lubinui, naikinančiam lietuviškas pievas. Teigiama, kad kasmet invazinio augalo užimami plotai didėja, o išnaikinti jį nėra paprasta, mat augalas dauginasi ir iš sėklų, ir iš šaknų. Mėlynojo lubino paplitimą kaskart vis sunkiau kontroliuoti dėl to, kad žmonės mažiau dirba žemę, nelaiko ir karvių bei arklių, kurie yra vieni pagrindinių šio augalo naikintojų. O sėklos gyvybingos išlieka net pusšimtį metų.

Aplinkos ministerija ragina skinti šiuo metu pakelėse, pamiškėse ir apleistose pievose žydinčius gausialapius lubinus: šis sodria mėlyna ar violetine spalva žydintis augalas įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Kaip pranešė ministerija, gausialapis lubinas yra labai išplitęs Lietuvoje ir daro reikšmingą žalą natūralioms pievų ir smėlynų buveinėms. Šis augalas patręšia dirvožemį azotu, todėl vietoje natūralių buveinių įsivyrauja gausialapiai lubinai, kiečiai, dilgėlės.