Vienas išminčius pasakė: - " Viskas praeina ir šitai praeis.... Tiktai nereikia skubėti ir skubinti" O ir šiaip,- kai išeini anapus,koks skirtumas,kur dūlės tavo ar mano kaulai? Po kelių ar keliolikos metų išeis iš paskos, mus pažinoję žmonės,išnyks kuklūs jų prisiminimai... Kad ir aš čia buvau... Čia būta mano sielos ir akių... Čia mano kojos braidė po žolynus... Aš čia buvau... Ir nyki NEBŪTIS, kuri laukia visų.... Neturėkite iliuzijų... JOKIŲ iliuzijų, kad bus KITAIP... Kaip sakė poetas,- man giliai nusispjaut kokios ten gėlės....