Sodybos, įsikūrusios Ukmergės rajone, Tulpiakiemyje namų duris jau praveria nauji šeimininkai – Aurimo ir Ingos šeima su atžalomis. Gavę raktus, namiškiai tuoj skuba apžiūrinėti naują dovaną. Tiesa, raktus įteikia ne pats šeimai sodybą padovanojęs Jonas, o Adutiškių senelių namų, kuriuose apsigyveno senjoras, direktorius. Jonas, kaip aiškina jis, jau atsisveikino su sodyba ir nebenori niekur keliauti iš naujais namais tapusios įstaigos.
Aurimas ir Inga neslepia dėkingumo ir džiaugsmo.
„Labai nudžiugau, nustebau, net neturėjau žodžių, nei ką pasakyti. Pasimečiau iš tikro“, - savo laime sunkiai gali patikėti naujasis namo šeimininkas Aurimas Butėnas.
Iki šiol visi keturi glaudėsi vienkiemyje gyvenančios Ingos tėvų sodyboje. Mokykla toli. Tad šis namas su trupučiu žemės miestelio centre – puiki dovana. Patiems įsigyti savo namų taip greitai nebūtų pavykę.
Tiesa, tokios šeimos savo namams senjoras ieškojęs ilgai. Atsirinkdamas kartu su seniūnu, socialiniais darbuotojais senjoras net ir šiokias tokias sąlygas kėlė. Siesikų seniūnas sako, apie dešimt šeimų pretendavo, bet ši šeima sako buvusi labiausiai verta dovanos. Seniūnas priduria, kad tokios dovanos nėra dažnos, ko gero, rajone vienintelis žmogus ieškojęs tvarkingos šeimos tam, kad už dyką atiduotų sodybą.
„Ši šeima tikrai ne soc. rizikos šeima, kitos įtrauktos į įskaitą. Ši šeima pavyzdinė, tik jų gyvenimo sąlygos buvo tikrai nelabai tinkamos. Čia retas toks reiškinys, aš va kiek dirbu, jau trylika metų, bet man toks pirmas atvejis pasitaikė, kad va tokia kilni misija“, - sako Siesikų seniūnas Algirdas Kaušas.
O Tulpiakiemio bendruomenės vadovė, neseniai surengusi kilniaširdžio, kaip vadina, senjoro išleistuves, išduoda, kodėl Jonas nenorėjo savo gyvenimo saulėlydį pasitikti gimtuose namuose.
„Jis labai daug prižiūrėjo savo mamytę. Visą savo gyvenimą pašventė mamytei. Jis priprato prie jos, o po jos mirties jis... jam liūdna, jis vienišas pasijuto, buvo labai vienišas. Ir jam reikėjo kompanijos, reikėjo žmonių. Ir pasirinko senelių namus, sakė, aš noriu tarp žmonių“, - papasakojo bendruomenės vadovė Danguolė Vinskienė.
O namų neturėjo kam perleisti, ir dėl to nutarė padovanoti gerai, vargingai gyvenančiai šeimai. Ir į senelių namus, kaip sako direktorius, jo niekas jėga negrūdo.
O už tai, kad padovanojo šeimai namus, Jonas, kaip sako senelių namų direktorius, gyvens šioje įstaigoje beveik už dyką.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
