Tiesa, tiems, kas sako, kad rūpintis paukščiais dar anksti, nes nėra nagus rodančios žiemos, gamtininkai atkerta: tam, kad pagelbėtume zylei spustelėjus didesniems šalčiams, prisijaukinti ją turime jau dabar, kai už lango dar tik menkutis minusas.
Ko negalima sparnuočiams, vardija Pavilnio gimnazijos pirmokai: „Medaus. Bulkos. Saldumynų. Visokiausių saldainių. Nes pas juos tada kakle gali strigti. Ir tada užspringsta, ir tada jau žūsta paukščiai“.
Ir vos vienas kitas nedrąsiai pasamprotauja, o ką gi reikėtų berti į lesyklą.
Tačiau kone vienbalsiu mažieji sutinka – paukščius lesinti būtina.
Gamtininkams belieka tik paantrinti – nors už lango speigo nėra, pats laikas pratinti sparnuočius prie kruopų, batono, o geriausia – saulėgrąžų.
„Duonos reikėtų išvengti. Paukščiams ji nėra gerai. Batonas, jeigu iš kviečių, tai nieko tokio. Geriausiai rinktis tokius produktus, kaip saulėgrąžos, riešutai žemės, šitie produktai turi būti nesūdyti. Galima lašinuką pakabinti, įvairiausių sėklelių“, – sako ornitologas Gediminas Petkus.
Zylės, žinoma, nepasigiria, tačiau gamtos žinovai sako, kad per dieną vienas paukštis sulesa maždaug pusę saujos saulėgrąžų. Tiesa, šaltesnę dieną.
Į paruoštas į lesyklas ornitologas prašo nedėti košių likučių, ar bet ko nuo mūsų pačių pietų stalo. Tai ne tik nepadės sparnuočiams, bet gali ir susargdinti. O suskrenda į lesyklas ne tik zylės. Čia sukinėjasi ir genys, smalsumą tenkina ir nedrąsiai vieną kitą sėklą pasičiumpa bukutis. Lietuvoje šaltuoju metų laiku prie žmogaus sukinėjasi apie keturiasdešimt paukščių rūšių. Tiesa, maitinasi paliktomis gėrybėmis ne visi. Žinomiausios – geltonos, pilkosios, melsvos zylės bei žvirbliai.
„Galima ne tik zyles lesinti, bet ir kitus smulkiuosius paukščius, dėl to, kad dienos laikas ganėtinai trumpas yra. Ir paukščiams nėra taip paprasta surasti maisto. Ir šaltukas toks jau pirmas sakykim paspaudžia“, – pasakoja G. Petkus.
Ir nesvarbu, kaip paaiškina gamtos žinovai, kad ir speigas nespaudžia, ir pūgos nesiaučia. Net jeigu miškuose ar laukuose dar liko augalų sėklų, vis tiek lesyklas turėtume kelti. Daugiau nei trisdešimt metų toje pačioje vietoje paukščius lesinantis gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, paukščiai turi priprasti prie žmogaus.
„Paukščiai ištikus šalčiui, pūgai, speigui, kada tikrai reikės lesalo, neras lesyklos, nors ir pačios turtingiausios, su daugybe lesalo, jeigu jeigu nebus prie jos pripratę“, – teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
O paukščiai, kaip pastebi gamtininkas, gerokai drąsesni, nei buvo prieš trisdešimt metų.
„Na, matyt, žmonės pasidarė geranoriški neagresyvūs, ir paukščiai, matyt, tą jaučia“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Lesinti paukščius, kaip pastebi gamtininkas, nauda ne tik sparnuočiams, bet ir žmogui, norinčiam kartais pabėgti nuo slogių minčių.
