Audrius Bareišis

Lietuvą sukrėtęs įvykis Skuodo rajone, kur rastas motinos šiltnamyje užkastas kūdikis toliau apgaubtas neaiškumų skraiste. Antradienį prokurorai sulaukė teismo medicinos ekspertų išvadų, kuriose tikėtasi atsakymo į vieną svarbiausių klausimų – ar kūdikis gimė negyvas? Bet ekspertų išvados sukėlė papildomų klausimų. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius tv3.lt pasakojo, kad šiame tyrime prireiks daugiau laiko.

Pirmieji teisti asmenys Lukiškių kalėjime atsidūrė prieš daugiau kaip 100 metų – 1904-siais. Būtent Lukiškėse bausmę atliko patys žiauriausi to meto nusikaltėliai. Bet mažai kam žinomas faktas, kad prabėgus 20 metų – 1924-siais – iš šio kalėjimo vienu metu pabėgo net 74 kaliniai. Viskas vyko tarsi kino filme. Neapsieita be ginklų, smurto ir aukų. Galiausiai dalis bėglių mėgavosi laisve. Nepasisekė tik pirmajam ištrūkusiajam.

„Ginti. Saugoti. Padėti“ – toks Lietuvos policijos šūkis, regis, turėtų įkvėpti pareigūnus atlikti savo svarbią misiją. Bet ne viskas iš pažiūros yra taip gražu, kaip galėtų pasirodyti. Atsakykite į klausimą, kiek jūsų darbo našumui yra svarbi aplinka, kurioje vykdote darbdavių keliamas užduotis? Dauguma, greičiausia, atsakytų, kad tai yra svarbu arba net labai svarbu.

Sukrečianti istorija Skuodo rajone Daukšių kaime, kur buvo rastas motinos užkastas kūdikis gali turėti netikėtą atomazgą. Viską lems teismo medicinos ekspertų išvados. Būtent šie specialistai turės atsakyti į klausimą, ar kūdikis gimė jau negyvas, ar gyvas? Jei paaiškės, kad kūdikis gimė jau negyvas, tuomet sunkių įtarimų prislėgta mama gali išvengti realių kaltinimų.

Policijos pareigūnai pranešė apie dar vieną kraupų nusikaltimą – Skuodo rajone, Daukšių kaime motina įtariama šiltnamyje užkasusi savo kūdikį. Šiuo metu moteris yra apklausiama policijoje, o kiti pareigūnai tiria kraupaus nusikaltimo vietą ir ieško kūdikio palaikų. Naujienų portalui pavyko pasikalbėti su moterimi, kuri pirmoji išgirdo apie sukrečiantį 34 metų moters poelgį.

Nepakeliamų darbo sąlygų prislėgti Vilniaus miesto apylinkės teismo (VMAT) darbuotojai nutarė nebetylėti. Už menką atlygį dirbantys žmonės pratrūko, nes dėl neužpildytų etatų tenkantis krūvis pradėjo viršyti jų galimybių ribas. „Vien praėjusiais metais iš darbo išėjo daugiau kaip 50 darbuotojų, dauguma jų sekretorės ir teisėjų padėjėjai. Situacija nesikeičia ir šiemet, kai vos per ketvirtį metų darbą teisme paliko apie 20 žmonių. Vien šiuo metu trūksta daugiau nei 15 sekretorių.

Teismui nekilo nė menkiausios abejonės, todėl leista įtariamąjį keturių šeimos narių nužudymu Egidijų Anupraitį suimti trims mėnesiams. Tiek kaltinimą palaikanti prokurorė prokurorė Auksė Lipkevičienė, tiek įtariamajam valstybės paskirtas advokatas Valteris Alekna teigė, kad E. Anupraitis atrodo sutrikęs. Maža to, įtariamasis neigia nušovęs tėvą, mamą, dėdę ir senelę. Tačiau, jis tvirtina, kad žudynių metu buvo namuose. Buvo įvykio vietoje, bet nieko neprisimena? Tikrai sudėtingas atvejis.

Sukrečiantys įvykiai Gaižėnų kaime (Kauno raj.) pribloškė net ir visko mačiusius tautiečius. Kodėl jaunas 26-erių metų vyras galėjo žiauriai išžudyti net keturis artimuosius – tėvą, mamą, dėdę ir senelę? Į šį klausimą atsakymo pateikti negalėjo ir kraupios tragedijos vietą pirmoji išvydusi 19-metė įtariamojo sesuo. Mergina namo sugrįžo iš Kauno, bet tai, kas jos laukė ji negalėjo įvaizduoti net baisiausiame košmare.

Pabėgimai iš įkalinimo įstaigų. Tokius skandalingus įvykius dažniausia matome kino filmuose. Taip, dalis jų būna paremti tikrais faktais, o kiti – tiesiog išgalvoti. Bet nepaisant visko, žmonėms tikrai įdomu, kaip nuteistiesiems pavyksta padaryti tai, kas atrodo iš pažiūros neįmanoma. Šįkart siūlome prisiminti tikrą pabėgimo iš įkalinimo įstaigos istoriją, kuri nutiko Lietuvoje. Ir ne bet kada, o prieš beveik 26-erius metus. Bet apie viską iš pradžių.

Akimirka, kai pavyko susitarti dėl interviu ir apsilankymo Užliedžiuose esančiuose Henriko ir Ramutės Daktarų namuose, buvo iš tikrųjų išskirtinė. Daug nuteistųjų tematika rašančiam žurnalistui tokia galimybė iš tiesų – itin vertinga. Kauno pašonėje esančius Užliedžius saulėtą, pavasariu kvepiančią, dieną iš Vilniaus pasiekiau per kiek daugiau kaip valandą.

Ramutei tuomet buvo vos 18 metų, Henrikui – 22-eji. Jie susitiko per vienas vestuves ir jau po devynių dienų patys nešė pareiškimus dėl santuokos. Tokia buvo šios jaunų žmonių poros bendro gyvenimo pradžia. Ir, greičiausia, nė vienas iš jų dar nenujautė, kaip dramatiškai susiklostys šiuo metu jau beveik 37 metus trunkanti santuoka. „Kaip sako pats Henrikas, vos tik mane pamatė, iškart suprato, kad tapsiu jo žmona. Pamenu per vestuves, kai pačiupo mane, tai taip ir nebepaleido.

Daugelis iš mūsų yra matę kriminalinio pobūdžio filmų ar serialų, kuriuose siekiama parodyti tikrąjį kalinių gyvenimą, juos supančią aplinką. Suprantama, kad realybė nuo to, ką matome filmuose dažniausia skiriasi. Tik ar tikrai visada? Su naujienų portalo tv3.lt žurnalistu susisiekė šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje už nužudymą bausmę atliekantis nuteistasis. Su pašnekovu kalbėta anonimiškai.

Geriausia pokyčius įvertinti yra tada, kai turi galimybę pamatyti, kaip viskas atrodė anksčiau ir kaip atrodo dabar. Tokia proga Klaipėdoje pasitaikė tv3.lt žurnalistui. Iš pradžių pasižvalgius po senąjį, jau apleistą, policijos komisariatą, vėliau teko užsukti ir naujuosius pareigūnų namus. Suprantama, kad skirtumas buvo kaip diena ir naktis. Tad siūlome pamatyti, kokiomis sąlygos Klaipėdos pareigūnams teko darbuotis vos prieš dvejus metus ir kaip viskas atrodo šiandien.

Gyvenimas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTIK) yra viešinamas pakankamai retai. O dažniausia visuomenei tenka girdėti tik apie nuteistųjų arba laikinai sulaikytų asmenų skundus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Kiek šie skundai yra pagrįsti, sprendžia teismas. Bet vien pats neseniai Teisingumo ministerijos paviešintas faktas, kad 2016-siais dėl netinkamų kalinimo/laikymo sąlygų skundų autoriams buvo sumokėta 1,3 mln. eurų, verčia sunerimti.

Kol vyko dingusios be žinios Ievos Strazdauskaitės paieška, artimųjų, visuomenės ir žiniasklaidos sukurtas spaudimas labiausiai slėgė policijos pareigūnus. Dabar viskas persikėlė ant ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo kuruojančių prokurorų pečių. Po prokurorų šią sudėtingą „estafetę“ turės perimti teisėjai. Būtent teismas vertins prokurorų ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir turės priimti sprendimą, didelio atgarsio susilaukusioje ciniškoje žmogžudystės istorijoje.

Vos prieš savaitę Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, supleškėjo trys automobiliai. Prabėgo kelios dienos ir šalia esančiose Fabijoniškės, kovo 12-sios naktį, identiškas likimas ištiko dar tris automobilius. Vietinius sostinės gyventojus tokie įvykiai privertė diskutuoti, ar tik nesiautėja Vilniuje automobilių padegėjas? Mat laiko tarp įvykių praėjo nedaug, o ir rajonai yra išsidėstę vienas šalia kito.

Praėjusį penktadienį pareigūnai informavo visuomenę apie tragišką dingusia iki tol laikytos Ievos Strazdauskaitės likimą ir sulaikytus net šešis įtariamuosius. Sekmadienį keturiems įtariamiesiems teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – sulaikymą trims mėnesiams. Tačiau viešoje erdvėje visuomenė jau spėjo surengti savo „teismą“. Socialiniuose tinkluose pradėta dalintis galimų įtariamųjų nuotraukomis.

Daugiau kaip puse amžiaus veikusi Misionierių ligoninė jau gerą dešimtmetį buvo apleista. Maža to, dėl savo nuošalumo ši vieta buvo itin pamėgta narkomanų ar kitų priklausomybių turinčių žmonių. Šalia vilniečių itin pamėgto Barbakano esanti ligoninė šiuo metu yra griaunama. Netrukus čia viskas bus išvalyta, o teritoriją žadama paversti tikru traukos centru. Šioje vietoje turėtų sužaliuos Misionierių sodai. Žadama, kad bus gražu. Pamatysime.

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija simboliškai yra įsikūrusi šalia Maldininkų gatvelės. Ši išskirtinė vieta iš tikrųjų apsupta ypatingos auros. Tad nutarėme ne tik apsižvalgyti aplinkui, bet ir užsukti į vidų. Daug, ypač vyresnės kartos žmonių, puikiai pamena Vinco Mykolaičio-Putino psichologinį romaną „Altorių šešėly“, kuriame aprašytas jauno kunigo Liudo Vasario gyvenimas, jausmai, vidiniai konfliktai bei siekis išsivaduoti iš visuomenės primestų dogmų.

Toliau vykdant plungiškės Ievos Strazdauskaitės paiešką atsirado liudininkė, kuri, galimai, turi svarbios informacijos policijos pareigūnams. Šiuo metu policijos pareigūnai tikrina šiuos moters parodymus. Tai patvirtino ir surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.

Po keturias paras vykdomų 26 metų plungiškės Ievos Strazdauskaitės prabilo pareigūnai. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis surengė trumpą konferenciją, kurios metu paviešinti patikrinti faktai.  Generalinis komisaras L. Pernavas patvirtino jau anksčiau paskelbtą informaciją apie tai, kuriuo metu, kokiu maršrutu vyko mergina, kur vėliau rastas jos automobilis.

Prabėgo jau daugiau kaip du su puse mėnesio po to, kai praėjusių metų gruodžio 21-ąją prie savo namų žudiko kulkomis buvo suvarpytas kovotojas Remigijus Morkevičius. Visuomenėje kilo didelis ažiotažas, žudiko paieškoms pasitelktos Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pajėgos, bet net ir prabėgus tiek laiko nuo ciniškos žmogžudystės – šviesos tunelio gale ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams išvysti niekaip nepavyksta.

Buvę istoriniai teismo rūmai, o vėliau policijos komisariatas Klaipėdoje yra valstybės saugomas paveldo objektas. Bet jau dvejus metus šis unikalus objektas bergždžiai laukia savo pirkėjų. Apie tai, kad čia buvo įsikūręs policijos komisariatas primena tik išlikę tam tikri užrašai ir viduje palikti nebereikalingi daiktai. Bet šio pastato išskirtinę paskirtį išduoda rūsyje įrengtos laikino sulaikymo kameros.

Lietuvoje esančios įkalinimo įstaigos daugeliui lietuvių sukelia smalsumą. Domina tautiečius tai, kokiomis sąlygos gyvena įstatymams nusižengę asmenys. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistas jau apsilankė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Vilniaus pataisos namuose bei Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pavyko užfiksuoti įvairių akimirkų, kurios atskleidžia tikrąsias nuteistųjų gyvenimo sąlygas.

Visa Lietuva puikiai prisimena mažą, plačiai besišypsančią ir dvi kasytes susipynusią mergaitę, kuri 2008-siais vaikų „Eurovizijos“ scenoje atliko itin žaismingą dainą „Laiminga diena“. Mažoji Eglutė tuomet pakerėjo ne tik lietuvius, bet ir didžiąją dalį Europos žmonių simpatijų. „Tai buvo vienas laimingiausių vakarų mano gyvenime“, - net devynerių metų senumo įvykius puikiai prisimena jau 19-metė Eglė.

Prieš 21 metų, 1995-ųjų rugsėjo 18-ąją, Šiauliuose įvykdytas kruvinas banko apiplėšimas. Du banko darbuotojai bei dar du jų pažįstami asmenys susibūrė bendram tikslui – pralobti svetimų žmonių sąskaita. Ketveriukės planas atrodė toks paprastas, kad niekas iš bendrininkų neabejojo sėkme. Mat vienas tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo darbuotojas (1 iš 4 bendrininkų) tikino, kad pinigus ten (banko filiale – aut. past.) grobsto daugelis ir niekas esą to nesužiūri.

Meilės, o gal tiksliau būtų sakyti nevaldomų emocijų ir alkoholio „kokteilio“ pasekmės tik ką praėjusį savaitgalį stipriai sukrėtė Lietuvą. Dėmesio centre atsidūrė jauni žmonės, tarp kurių kilus žiežirboms aiškinantis santykius dėl merginos (pirminiais duomenimis – aut. past.), įvyko kruvinas susirėmimas, kuris pasiglemžė jauną gyvybę. Vienas naujausių ir skaudžiausių incidentų įvyko Vilniuje, praėjusio šeštadienio vakarą, Žalgirio gatvėje. Mediniame name lėbavo grupė jaunuolių.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad per Kėdainių tragediją keturmečiui Matukui buvo suduoti mažiausiai 135 smūgiai. Dalis jų į galvos sritį, kas ir tapo mažylio mirties priežastimi. Vakar Kaune buvo surengta įtariamųjų Gedimino Kontenio ir vaiko motinos Monikos K. akistata, mat per visą laiką, kol šie asmenys buvo sulaikyti, taip ir nepavyko atsakyti į keletą esminių klausimų. G. Kontenis prisipažino talžęs mažametį, tuo tarpu berniuko mama ginasi tik stumdžiusi vaiką.

Nedidelis Pravieniškių miestelis daugelio žmonių akimirksniu tapatinamas su nuteistaisiais ir čia esančia įkalinimo įstaiga. Ir stebėtis tuo nereikėtų. Pakanka tik užsukti į šį miestelį ir gali pasijausti kitaip. Pirmiausia į akis krinta gatvėje vaikštantys žmonės. Atrodytų, kas čia keisto, bet... Yra vienas niuansas – dauguma žmonių vaikšto pasikabinę korteles ant kaklo. Tai – lengviausiu režimu bausmę atliekantys nuteistieji, kurių judėjimas nėra griežtai apribotas.

Visą Lietuvą sukrėtusios dainininkės Vilmos Martišiūtės nužudymo istorijoje atomazgos dar teks palaukti. Pagrindinis įtariamasis nužudymu, buvęs aukos mylimasis, Rolandas Ambroza nusišovė, bet pareigūnai dar tikrins informaciją, kuri leistų išsklaidyti bet kokias abejones, kas iš tikro įvykdė šį cinišką nusikaltimą.

Teismo medicinos ekspertai atlieka bene svarbiausią darbą, kuris padeda išaiškinti sunkius nusikaltimus. Jų pateikiamos išvados kartais visiškai patvirtina pirmines nusikaltimo versijas, o kitais atvejais tyrimą pakreipia kardinaliai priešinga kryptimi. Apie šio darbo ypatybes tv3.lt žurnalistas kalbasi su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vedėju, teismo medicinos ekspertu Tadu Bimba.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje dirbantys ekspertai ieško atsakymų į klausimus apie žiauriausius Lietuvoje padarytus nusikaltimus. Būtent nužudymo aplinkybių tyrimas, pateiktų versijų patvirtinimas arba paneigimas yra laboratorijoje dirbančių ekspertų kasdienybė. Tuo pačiu ir itin rimtas iššūkis, mat nuo jų pateiktų išvadų dažniausiai priklauso tyrimo baigtis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) darbas Lietuvos visuomenei įprastai yra nematomas. Išskyrus rezonansinius atvejus, kuriuos plačiai aprašo ir po kaulelį išnarsto žiniasklaidos atstovai. Tad kas tie kriminaliniuose serialuose bei filmuose matomi žmonės, kurie padeda ištirti net ir pačius sudėtingiausius nusikaltimus? Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo lietuviškų „CSI kriminalistų“ darbo užkulisiais.

Darbas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTIK), reikia pripažinti, nėra iš lengvųjų. Vien ko verta tave supanti aplinka, kur tenka prižiūrėti už žiauriausius nusikaltimus nuteistus Lietuvos nusikaltėlius. Šįkart per susitikimą su LTIK direktoriumi Viktoru Davidenko pokalbį pakreipėme apie tai, kas įprastai lieka antrame plane. Ieškojome atsakymų, kokie žmonės tinkami darbuotis už istorinių Lukiškių kalėjimo sienų.

Pastarosiomis dienomis itin intensyviai apklausiamas įtariamasis keturmečio berniuko nužudymu Gediminas Kontenis policijoms tyrėjams prisipažino mušęs vaiką. Naujienų portalui tv3.lt šią informaciją patvirtino Ikiteisminį tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas. „Visas per apklausą išaiškėjusias faktines aplinkybes dar turės patvirtinti teismo medicinos ekspertai.

Kėdainiuose, tragedijos vietoje, tame pačiame name, kur buvo mirtinai sumuštas keturmetis, gyvenanti Gražina (vardas pakeistas - aut. past.) tv3.lt žurnalistui papasakojo apie tyrėjams dar nežinomą liudininką, kuris pro savo buto langus esą matė, kaip patėvis pakėlė mažametį ir sviedė jį toliau nuo savęs. Tai, galimai, įvyko tą pačią tragišką sausio 25-ąją, apie 11 val. Būtent tos pačios dienos vakare pagalbos kreipėsi ir tas pats patėvis, kuris pranešė, kad vaikui reikalingi medikai.

„Kalbu su jumis tik todėl, kad tikrai kažkas pasikeistų. Ilgiau tylėti tikrai nebegalima. Tik grįžusi iš Seimo užsukau į darbą, į savo grupę ir apkabinau kiekvieną vaiką. Jie pamatė mane ir jų veidukai nušvito. Veidukai šypsosi, akys šviečia. Apkabinau, priglaudžiau, jaučiau tuos šiltus kūnelius. Neįsivaizduojate, koks buvo džiaugsmas, kad galiu jausti tuos vaikučius.

Nedidelio, šalia Baisogalos esančio, Pakiršinio kaimo gyventojai antradienio popietę būriavosi prie čia esančių laidojimų namų. Žmonių veiduose matėsi rimtis, o akyse kaupėsi ašaros. Būtent iš Pakiršinio kaimo, kuriame augo mažasis Matukas, ir buvo išvežtas nedidelis baltas karstas. Paskui karstą vežantį automobilį nusidriekė ilga automobilių eilė. Prie laidojimų rūmų kalbinti žmonės sunkiai tvardėsi. Skausmas matėsi tiek jų veiduose, tiek žodžiuose.

Trims mėnesiams teismo sprendimu suimto Gedimino Kontenio kriminalinė praeitis oficialiuose teisėsaugos įrašuose figūruoja nuo 2011 metų. Tuomet šį 21-erių jaunuolį sulaikę pareigūnai pareiškė įtarimus dėl narkotinių medžiagų platinimo. Jis tebuvo mažas sraigtelis milžiniškame nusikalstamame mechanizme, todėl po trejų metų jau atsidūrė laisvėje.

Už sukčiavimą Vilniaus pataisos namuose penkerius metus jau praleidusio Stasio Kerušausko laukia dar tiek pat laiko už grotų. Priskaičiavus už turto prievartavimą anksčiau įkalinimo įstaigoje praleistus 5 metus, tv3.lt pašnekovas iš viso nelaisvėje praleis net 15 metų. Nebent sulauktų malonės ir būtų paleistas anksčiau laiko. Per atvirą pokalbį su tv3.lt žurnalistu nuteistasis atskleidė gyvenimo Vilniaus pataisos namuose užkulisius.

Apetitas auga bevalgant. Šį pasakymą, greičiausia, galima būtų pritaikyti daugeliui žmonių. Skirtumas tik tas, kad toli gražu ne visi dėl to padidėjusio „apetito“ pasiryžta nusižengti įstatymams. Už finansinius nusikaltimus nuteistas 48 metų Raimondas Bičiūnas prisipažįsta buvęs iš tų, kurie peržengia ribas. „Man skyrė penkerių metų bausmę. Įkalintas esu jau beveik dvejus metus. Anksčiau jau buvau teistas, tad sulaukiau griežtesnės bausmės“, - pasakojo tv3.lt kalbintas vilnietis.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (LTIK) yra ta vieta, kurią dauguma praeivių stengiasi aplenkti, bet netrūksta ir smalsuolių, kuriems itin rūpi, kaip gyvena žiauriausi Lietuvos nusikaltėliai. Apie šią išskirtinę, sostinės centre esančią, vietą naujienų portalo tv3.lt žurnalistas kalbėjosi su LTIK direktoriumi Viktoru Davidenko.

Po kraupaus ir brutalaus Remigijaus Morkevičiaus sušaudymo Kaune prabėgo beveik trys savaitės. Geriausi šalies kriminalistai iki šiol narplioja šį įvykį ir siekia nustatyti, kas gruodžio 21 vakarą prie pat R. Morkevičiaus namų į garsų kovotoją paleido mirtiną šūvių seriją. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamu Henriku Daktaru ir paprašė jo įvertinti šios žiaurios žmogžudystės aplinkybes bei įvardyti galimus vykdytojus.

Sostinės centre stūksantys istoriniai Vilniaus koncertų ir sporto rūmai daugeliui vilniečių sukelia nostalgiškus prisiminimus. Dalis jų čia stebėjo įvairius renginius, bet beveik dešimtmetį šis įspūdingas architektūrinis objektas tūno savo paties šešėlyje. Naujienų portalo tv3.lt komanda apsilankė šiame architektūriniame objekte ir kviečia pasižvalgyti po šiuos rūmus nuotraukų galerijoje.

Net trys iš keturių Lietuvos žmonių pasitiki policija. Bet tai yra tik viena medalio pusė. Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas įsitikinęs, kad privaloma keisti požiūrį į policijos pareigūnus ir pačią sistemą. Ir pokyčiai jau prasidėjo. Artimiausiu metu galime tikėtis daugiau pareigūnų gatvėse, o tai leisis saugiau. Bet ne viskas yra tik balta. Interviu generalinis komisaras kalbėjo ir apie policijos problemas, kurias bandoma spręsti.

Viena opiausių prekybos žmonėmis formų – seksualinis išnaudojimas – remiantis naujausia statistika rikiuojasi po vergiško darbo ir išnaudojimo nusikaltimams. Tiesa, oficialūs skaičiai nebūtinai atspindi lietuvišką realybę. Mat itin daug seksualinio išnaudojimo atvejų taip ir lieka neišaiškinti. Net ir iš žiaurių prekybos žmonėmis spąstų ištrūkusios merginos ir moterys dažniausia linkusios tylėti apie pragarą, kurį joms teko patirti.

Prekybą žmonėmis visuomenė iki šiol itin dažnai tapatina vien tik su prostitucija. Bet tai nėra teisingas požiūris. Yra daugiau prekybos žmonėmis formų, kurios taip pat palieka skaudžių randų. Viena tokių – įtraukimas į nusikaltimus. Ypač skaudu, kai į nusikalstamą veiką yra įtraukiame nepilnamečiai, jauni žmonės. Įtraukimas į nusikaltimus Lietuvoje nėra kažkokia naujiena. Šiai nusikalstamai veikai išskirti ir Baudžiamojo kodekso straipsniai.

„Medžioklės“ sezonas atidarytas ištįsus metus. Tai būtų galima akcentuoti kalbant apie Lietuvoje fiktyvių nuotakų ieškančių trečiųjų pasaulio šalių atstovų paieškas. Pavojus tapti šios prekybos žmonėmis krypties auka daugiausia tyko socialiniuose tinkluose. Jaukas – daugiau nei paprastas. Pasiūloma dėmesį atkreipianti pinigų suma, raminama, kad nieko blogo nenutiks. O tam tikrais atvejais gražbylystės meną įvaldę užsieniečiai net „priverčia“ potencialias aukas įsimylėti.

Gyvenimas Šiaurės Korėjoje už šalies sienų itin dažnai pateikiamas per propagandos prizmę. Tiesa, net ir apsilankius šioje šalyje, vietos valdžia stengiasi padaryti viską, kad turistai pamatytų tik vieną medalio pusę. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi keliautojo Dano Pankevičiaus įspūdžiais iš vienos uždariausių valstybių pasaulyje. Šįkart apie praktiškus dalykus Šiaurės Korėjoje – nuo maisto ir įvairių prekių, vietinių tradicijų iki specialiai turistams skirtų linksmybių.