Audrius Bareišis

Nors iki oficialios Europos vyrų krepšinio čempionato pradžios liko dar keturios dienos, tačiau jau dabar galima drąsiai teigti, kad Tel Avive Lietuvos krepšininkams teks kovoti ne tik prieš varžovus, bet ir su alinančiu karčiu. Jeigu šiandien Lietuvoje temperatūra svyruoja nuo 16 iki 19 laipsnių šilumos, tai rytoj į Tel Avivo oro uostą atskrendančius krepšininkus pasitiks net 33 laipsnių karštis. Ir tai, nepamirškite, tik pavėsyje.

Galingą sudėtį „ant popieriaus“ surinkusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Slovėnijoje vykusiose 2013-ųjų pirmenybėse turėjo savo jėgą įrodyti ir aikštelėje. Ir toli gražu, kaip parodė vėliau sekę įvykiai, nesiklostė viskas taip jau paprastai. Apskritai, nedaug trūko, kad lietuviai net neperžengtų pirmojo grupės etapo ir namo išvyktų gerokai anksčiau nei planuota.

Po pralaimėjimo Ispanijai Lietuvos rinktinės krepšininkas Marius Grigonis buvo itin kritiškas dėl savo pasirodymo. Per 9 minutės jis taškų nepelnė, prametė du tritaškius, padarė dvi klaidas ir tiek pat kartų prasižengė. - Mariau, ar labai sunku priprasti prie įžaidėjo pozicijos? - Sunku. Patys matėte, kaip šiandien „sekėsi“. Tikrai sunku vertinti. - Gal situaciją apsunkina ir tai, kad tik neseniai išsigydei traumą? - Taip, aišku, kad trūksta laiko.

Nepaisant pralaimėjimo paskutinėse pasirengimo etapo rungtynėse prieš Ispaniją, Lietuvos rinktinės kapitonas Mantas Kalnietis teigė, kad tikisi, jog žaidimo kreivė pradės kilti į viršų būtent čempionato metu. Tuo pačiu M. Kalnietis apibendrino ir visą pasirengimą Europos vyrų krepšinio čempionatui bei išsakė savo nuomonę dėl atsivėrusios spragos įžaidėjų grandyje. - Ar labai didelė spraga atsivėrė Lietuvos rinktinėje, kai traumą patyrė Lukas Lekavičius? - Krepšinyje visko pasitaiko.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės snaiperis Martynas Gecevičius po dvikovos su ispanais neprarado optimizmo ir užtikrino, kad nepaisant tam tikrų nesėkmių ir rinktinę lydėjusių traumų – krepšininkai vyksta kautis ir atiduos visas jėgas. - Kaip įvertintumėte visą pasirengimo čempionatui etapą? - Iš pradžių buvo sunku, nes ne visi žaidėjai susirinko iš karto. Bet pamažu lipdėme tą žaidimą. Kai pradėjome žaisti su visais žaidėjais, tai pakankamai gerai susilipdėme kaip komanda.

Po dramatiško Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pralaimėjimo ispanams Mindaugas Kuzminskas skubėjo susitikti su jo laukiančiais artimaisiais, tačiau sutiko atsakyti į keletą tv3.lt klausimų. - Kaip įvertintumėte visą Lietuvos rinktinės pasirengimo etapą? - Žinoma, norėjosi pasirengimo etapą užbaigti gražia nata, bet nepavyko. Bet nepamirškime, kad žaidėme prieš komandą, kuri yra laikoma viena iš pagrindinių favoričių laimėti aukso medalius. Mes esame labai neprognozuojama komanda.

Penktadienio vakarą paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvos rinktinė surems ginklus su ispanais. 2015-ųjų Europos čempionų ispanų palaikyti atvyko ir savi sirgaliai. Vienas jų prieš rungtynes pasidalijo mintimis ne tik apie laukiantį draugišką mačą, bet ir apie netrukus prasidėsiantį Europos čempionatą. „Taip, mes praradome Sergio Llullą, tai yra didelė netektis, bet mes turime brolius Gasolius, Juaną Carlosą Navarro bei daug jaunų talentingų žaidėjų.

Jono Valančiūno žvaigždės valanda išmušė praktiškai nuo pat pirmųjų jo žingsnių profesionalaus krepšinio link. Su Lietuvos jaunučių ir jaunių rinktinėmis įspūdingas pergales skynęs uteniškis netrukus sulaukė kvietimo ir į nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę. Būtent 2011-siais Lietuvoje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate debiutavęs J. Valančiūnas pasirodė itin įspūdingai.

Atlantoje 1996-siais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje debiutavusio Mindaugo Žukausko trofėjų kolekcijoje – tais pačiais metais laimėta bronza ir 2003-siais iškovotas Europos čempionato auksas. Šis krepšininkas iš viso dalyvavo keturiuose Europos vyrų krepšinio čempionatuose (nuo 1999-ųjų iki 2005-ųjų). Nors sykį pavyko laimėti aukso medalius, bet, anot, Mindaugo, tokių apdovanojimų turėjo būti bent vienu daugiau.

Krepšininko Ramūno Šiškausko debiutas nacionalinėje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje priminė tikrą pasaką. 2000-siais Sidnėjuje kovojęs R. Šiškauskas buvo apdovanotas bronzos medaliu. Nieko keisto, kad po tokio įspūdingo rinktinės pasirodymo, visa Lietuva laukė medalių ir po metų vykstančiame Europos čempionate. Bet 2001-ieji Lietuvos krepšininkams susiklostė itin nesėkmingai. Pralaimėję latviams lietuviai net nepateko į ketvirtfinalį. „Tą čempionatą norisi pamiršti su visam.

2011-ieji buvo ypatingi metai visam Lietuvos krepšiniui. Prabėgus 72 metams (po 1939-ųjų) mūsų šalyje antrą kartą buvo surengtas Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tad nieko keisto, kad po itin sėkmingo pasirodymo 2010-ųjų Pasaulio čempionate Turkijoje (lietuviai iškovojo bronzos medalius), visa Lietuva tikėjosi iš rinktinės tik aukso arba bent jau kitų atspalvių apdovanojimų.

Krepšininko Mindaugo Kuzminsko ir visos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės į Rygą palaikyti atvyko jo šeima. Vyresnysis Mindaugo brolis Saulius Kuzminskas prieš dvikovą su Latvija atsakė į keletą tv3.lt klausimų. - Ko tikitės iš šių rungtynių su Latvija? - Čia dar tik pasiruošimo etapas. Gal treneriai mažiau eksperimentuos, bandys žaisti pagrindine sudėtimi, bet vis tiek čia bus dar ruošiami namų darbai. Aišku, visą laiką tas derbis būna įtemptas ir gražus. Žiūrovams turėtų patikti.

Krepšinio sirgaliams puikiai pažįstami broliai Nauris ir Normundas Maciai prieš draugišką turnyrą Latvijos sostinėje Rygoje žada itin nustebinti vieną Lietuvos rinktinės narį. Krepšinio legendų Arvydo Sabonio, Modesto Paulausko, Felikso Kriaučiūno bei brolių Lavrinovičių, Jono Valančiūno, Donato Motiejūno, Domanto Sabonio atvaizdus jau išsitatuiravę „braliukai“, nutarė atiduoti duoklę ir dar vienai sparčiai kylančiai Lietuvos rinktinės žvaigždei – Mindaugui Kuzminskui.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2007-ųjų Europos pirmenybės žingsniavo užtikrintai. Grupių etapuose iškovotos 6 pergalės iš tiek pat galimų. Po mūsiškių kojomis krito Turkija, Čekija, Vokietija, Italija, Prancūzija bei Slovėnija. Lietuviai sugebėjo laimėti ir dramatiškai susiklosčiusią ketvirtfinalio kovą su kroatais (74:72). Tad kelyje medalių link liko tik du žingsniai. Pirmasis – Rusija.

Du metus iš eilės tarsi užkeiktas ketvirtfinalio barjeras – 2005-ųjų Europos krepšinio čempionate ir 2006—ųjų Pasaulio pirmenybėse – pagaliau buvo peršoktas 2007-siais. Net septynios pergalės iš eilės užtikrino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei bilietą į stipriausių Europos rinktinių ketvertą. Apie tai, kaip mūsiškiams sekėsi grumtis nuo pusfinalio etapo pakalbėsime kitame straipsnyje, o šiame prisiminkime tuos, kurie sugrąžino Lietuvą į skambių pergalių kelią.

Europos čempionų titulą gynusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė į 2005-ųjų čempionatą atvyko kaip viena iš favoričių. Net ir nepaisant to, kad rinktinės sudėtis buvo kardinaliai pasikeitusi, lietuviai skeptikų prognozes paneigė dar grupės etape, kur iškovojo visas tris pergales. Bet lemtingu lietuviams tapo ketvirtfinalio etapas su prancūzais, kur mūsiškiai atrodė visiškai sutrikę ir pralaimėjo varžovams bei palaidojo viltis kovoti dėl medalių.

Prabėgo 64 metai nuo 1939-ųjų, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė paskutinį sykį buvo tapusi Europos čempione. O po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo prireikė penkių Europos pirmenybių, kad mūsų vyrai dar kartą pakartotų šį įspūdingą pasiekimą. Būtent 2003-ųjų rugsėjo 14-oji yra pažymėta auksinėmis raidėmis Lietuvos krepšinio istorijos metraščiuose. Švedijoje vykusiame čempionate mūsiškiams plojo ne tik gausiai susirinkę sirgaliai, bet ir lietuvių jėgą pripažinti turėję varžovai.

Europos vyrų krepšinio čempionatuose nuo 1995-ųjų dvi svarbias dvikovas serbams pralaimėję lietuviai pagaliau pademonstravo varžovams tikrąją jėgą. Būtent auksinėmis spalvomis nusidažę 2003-ieji buvo tie metai, kuomet oficialiame Europos turnyre mūsiškiams pirmą kartą pavyko įveikti amžinus varžovus. Ir tą lietuviai padarė demonstruodami itin solidų žaidimą. 2003-ųjų Europos pirmenybių ketvirtfinalyje susitikę varžovai stojo į žūtbūtinę kovą.

Po 2001-siais Europos vyrų krepšinio čempionate patirto fiasko Lietuvos krepšininkai buvo priversti praleisti 2002-ųjų Pasaulio pirmenybes. Tais 2001-siais lietuviai pralaimėjo pereinamąsias rungtynes dėl patekimo į ketvirtfinalį latviams 76:94 ir čempionate liko vos 12 vietoje. Tad 2003-ųjų Europos pirmenybių starte laukusi dvikova su ta pačia Latvija buvo itin reikšminga visomis prasmėmis.

Bronzos medalius Sidnėjuje vykusiose olimpinėse žaidynėse 2000-siai nuskynusi ir JAV svajonių komandai nervus stipriai patampiusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė į 2001-ųjų čempionatą atvyko kaip viena iš favoričių. Bet išvyko nukabinusi nosį, visų nuostabai net nepasiekusi bent jau taip įprasto ketvirtfinalio etapo. Juolab, kad rinktinės branduolys lyginant su Sidnėjumi išliko praktiškai nepakitęs, tad sirgalių lūkesčiai buvo itin dideli.

Prieš 18 metų vykęs 1999-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo ypatingas Lietuvai. Prie 1997-siais kartų kaitą išgyvenusios rinktinės prisijungus Arvydui Saboniui lietuviams vėl sužibo viltis pamatyti mūsiškius ant aukščiausio apdovanojimų laiptelio. Be A. Sabonio, rinktinės sudėtyje dar buvo Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas, Šarūnas Jasikevičius ir daugybė kitų talentingų krepšininkų. Tad pagrindo pasvajoti apie bent jau medalius būta daug.

Lietuvoje kartais net yra juokaujama, kad lietuviui gali pritrūkti pinigų maistui, bet niekada jų nepristigs degalams. Prie nuosavo automobilio teikiamų privalumų įpratę tautiečiai įprastai vengia alternatyvų, net ir tada, kai kuro kainos šokteli į viršų. Šiuo metu Lietuvoje degalų kainos išlieka pakankamai stabilios. Benzino kainos nusistovėjo ties 1,10 euro riba, o dyzelino – apie 1 eurą. Dujų litras taip pat jau keletą mėnesių kainuoja vidutiniškai apie 0,5 euro už litrą.

1997 metais vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate dėl medalių kovojo kartų kaitą išgyvenusi Lietuvos rinktinė. Būtent tais metais nacionalinėje rinktinėje kaip žaidėjas debiutavo šiemet prabėgus lygiai 20 metų oficialaus starto trenerio poste laukiantis Dainius Adomaitis. Tuomet 23 metų krepšininkas po 1996-1997 m. sezono praleisto Kauno „Žalgiryje“ įtikino šio klubo ir Lietuvos rinktinės tuometinį trenerį Joną Kazlauską įtraukti D. Adomaitį į galutinį dvyliktuką.

Lietuvos krepšinio istorijos metraščiuose 1995-ųjų liepos 2-oji pažymėta kontrastingomis spalvomis. Būtent tos dienos vakarą žūtbūtinė kova užvirė tarp pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo Europos čempionate žaidusios Lietuvos bei paskutinėmis akimirkomis į turnyrą patekusios tuometinės Jugoslavijos rinktinių.

1995-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato ketvirtfinalio etapas buvo išskirtinis vos prieš keletą metų Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos žmonėms. Tą 1995-ųjų birželio 30-ąją krepšinio aikštelėje pirmą kartą akis į akį susidūrė Lietuvos ir Rusijos nacionalinės rinktinės. Šios akistatos kaina buvo beprotiškai didelė. Būtent ketvirtfinalyje buvo sprendžiamas kelialapių į 1996-ųjų Atlantos olimpines žaidynes likimas. Kitas aspektas – politinis kontekstas.

Prieš 14 metų pirmuosius rimtus savarankiško gyvenimo žingsnius žengusio Ryčio Mazūro istoriją pavadinti sėkmės būtų kiek per drąsu. Tuomet dar nepilnametis Rytis nutarė išbandyti save, tad užsidirbti iš Kauno nuvyko į Šventąją. Pradžia toli gražu nebuvo tokia, kokios galėjo tikėtis jaunas ambicingas vaikinas. „Teko ir gatvėje nakvoti, ir sunkius darbus dirbti. Bet pavyko nepalūžti ir užsikabinti. Kuo toliau, tuo viskas klostėsi geriau.

Prieš 22 metus Atėnuose vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas net prabėgus daug laiko jo dalyviams iki šiol kelia dviprasmiškus prisiminimus. Tame čempionate žibėjęs Šarūnas Marčiulionis kartu su visa Lietuvos rinktine krito dramatiškame finale, tačiau sulaukė asmeninio įvertinimo. Šarūnas buvo pripažintas naudingiausiu turnyro krepšininku.

Bronzos medalius 1992-ųjų Barselonos olimpiadoje iškovojusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškėlė sirgalių lūkesčių kartelę iki aukštumų. Todėl niekas neabejojo, kad galingai olimpiadoje rungtyniavusi rinktinė be vargo pateks į 1993-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Bet prieš šį čempionatą lietuviams reikėjo įveikti atranką. Pirmojo etapo kovos vyko Lenkijos mieste Vroclave. Lietuvių grupėje buvo šeimininkai lenkai ir Baltarusijos rinktinė.

Nuo pareigų nušalintas vienas Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas. Jam pareikšti įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo, už ką yra numatyta reali laisvės atėmimo bausmė – iki 2 metų. Į teisėsaugos nemalonę pateko Gediminas S. Redakcijai šio įslaptinto darbuotojo pavardė yra žinoma, tačiau, kol ikiteisminiame tyrime šio asmens statusas yra „įtariamasis“, tol jos neviešinsime.

Net 200 tūkst. peržiūrų per mažiau kaip 24 val. – tokį įspūdingą populiarumą pelnė Artūro Kudelko internete paviešintas vaizdo įrašas. Vaikinas priėmė draugo iššūkį ir atliko repo dainos ištrauką. Ir tą padarė ne bet kur, o automobilyje, kai šį dėl, kaip paaiškėjo vėliau, tyčia neįjungtų šviesų patikrinimui sustabdė Lietuvos policijos pareigūnai. Vaizdo įraše matyti, kaip prie automobilio prieina pareigūnė.

Vasara – puikus metas keliauti. Tik kartais pritrūksta idėjų, ką būtų verta aplankyti. Ne bėda! Šįkart pasiūlyme vieną išskirtinę išvyką šiek tiek už Lietuvos ribų. Kelionei į Liepoją jums nereikės skirti daug laiko planavimui. Ypač Žemaitijos krašto gyventojams, mat nuvykti į šį Latvijos kurortą yra itin paprasta, o maršrutas daugeliu atveju neviršys net 100 kilometrų. Tad jei norite pakeisti aplinką ir prasiblaškyti vienas ar su šeima, suveskite į navigaciją Liepojos kurorto pavadinimą.

Su 38-erių metų kunigu Mariumi Venskumi susitikome, greičiausia, švenčiausioje Palangos kurorto vietoje – bažnyčioje. Nors iš pradžių derinantis dėl interviu, kunigas buvo nusiteikęs šiek tiek skeptiškai: „O gal ką kitą pasikalbinkite..?“ Bet atkaklumas atsipirko: „Gerai, bet tai bus paskutinis mano interviu. Bent jau kurį laiką.“ Pokalbis ne tik įvyko, bet ir pavyko.

Viskas prasidėjo tada, kai Rokas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) buvo 16 metų. Anksti nuo tėvų atitrūkęs jaunuolis iš pradžių apsigyveno su mergina. Per anksti į suaugusiųjų pasaulį įžengęs Rokas atsidūrė nepriklausomybe kvepiančioje, bet pavojų kupinoje aplinkoje. Jaunuolis puikiai prisimena ir tą dieną, kai smalsumo vedamas pirmą kartą išbandė narkotikų. „Niekas manęs nevertė, pats vienas nuėjau ir gavau, ko paprašiau“, - pripažįsta dabar jau 44 metų vyras.

Palangos tiltas yra viena lankomiausių poilsiautojų vietų šiame kurorte. Čia užsukama tiek karštą dieną, tiek Palangai paskendus romantiškose vakaro šviesose. Bet yra žmonės, kurie šį tiltą padaro dar ypatingesniu. Ypač vakare, kai žvejybos entuziastai tiesiog gulte nugula šią išskirtinę Palangos vietą. Pamatykite, kaip viskas atrodo – nuotraukų galerijoje. O toliau pateikiame ir žvejų įspūdžius.

Lietuvos valdžia nusprendė imtis ryžtingų priemonių kovoje su alkoholizmu ir tam tikrais būdais pabandyti išblaivinti tautą. Žodis ne žvirblis, tad principinės pataisos sugulė į Alkoholio kontrolės įstatymą. Vienos pataisos įsigalios jau nuo kitų metų pradžios, tuo tarpu kitos – nuo 2020-ųjų. Apie šiuos pakeitimus, kad galėtumėte palyginti, informaciją pateikiame straipsnio pabaigoje. O dabar siūlome skaitytojams susipažinti su alkoholio vartojimo apribojimais Lietuvoje prieš beveik 100 metų.

Liepoja – nedidelis kurortas Latvijoje, kuris yra itin arti Lietuvos. Tad nieko keisto, kad Lietuvos pajūryje besiilsintys lietuviai vis dažniau nusprendžia paįvairinti kasdienybę ir aplankyti, o kartais ir praleisti daugiau laiko vos 60 km. nuo Lietuvos sienos esančiame kurorte. Liepojos turizmo informacijos centre tv3.lt pavyko sužinoti, kad oficialiai praėjusiais metais šiame kurorte ilsėjosi 3,5 tūkst. tautiečių. Panašūs skaičius fiksuoti ir 2015 metais.

Šios dar veikiančios Karklės kaimo kapinaitės yra arčiausiai jūros esančios Lietuvos kapinės. Visi šiuo metu jų paminkluose arba lentelėse užfiksuoti palaidojimai – XX amžiaus. Tačiau vietiniai mena anksčiau čia buvus skenduolių kapines. Pasklidus žiniai apie 1854 m. Klaipėdos gaisrą, grupelė Hamburgo jaunimo nusprendė savo darbu prisidėti prie miesto atstatymo ir burlaiviu išplaukė Klaipėdos link. Visai netoli tikslo juos užklupo audra ir nuskandino burlaivį.

„Žinau, ko jūs paklausite ir žinau, ką atsakysiu“ – pokalbį be ceremonijų pradėjo paplūdimyje sutiktas čeburekų pardavėjas. „Puiku, tuomet atsakykite“, - liko tik įsiterpti žurnalistui. „Čeburekai yra tikrai kokybiški. Nesakau, kad tie, kur bobutės pardavinėja yra blogi čeburekai. Gal jos irgi kokybiška produkcija prekiauja. Bet pats perku iš patikimos vietos, laikau juos higieniškai. Esu dirbęs ir užsienyje prie maisto, tai žinau higienos taisykles“, - pokalbį pradėjo 31-erių Vytas.

Jau šį savaitgalį Palangoje laukiama tikro poilsiautojų antplūdžio. Šis kurortas skelbia vasaros sezono pradžią. Atidarymo šventę gali sugadinti nebent subjurę orai, bet sinoptikai teikia vilčių, kad viskas turėtų būti gerai. Lietus neturėtų drumsti poilsiautojų ramybės, o temperatūra savaitgalį suksis apie 16-17 laipsnių. Naujienų portalas tv3.lt apsilankė Palangoje prieš pat vasaros sezono atidarymo šventę. Šįkart siūlome savo skaitytojams pasigrožėti vakarėjančios Palangos vaizdais.

Palangos prieigose poilsiautojų lūkuriuojančių butų nuomotojų šiais metais laukia nelengva vasara. Optimizmo neprideda praėjusių metų patirtis ir toliau augantys emigracijos mąstai. Suprantama, kad daug lems oro sąlygos, bet kasmet mažėjanti paklausa verčia nuomotojus nerimauti. Išvažiavęs milijonas 70-metis Juozas kambarių nuoma užsiima daugiau kaip 15 metų. Nors vyras gali poilsiautojams pasiūlyti butą prie pat Basanavičiaus gatvės, tačiau net ir tai dar nebūtinai užtikrina sėkmę.

Dauguma esate girdėję apie tai, kaip nuteistiesiems bandoma perduoti uždraustus daiktus. Arba apie tai, kokie neleistini daiktai surandami jų gyvenamose patalpose. Dominuoja mobiliojo ryšio telefonai, SIM kortelės, modemai, narkotinės medžiagos, šaltieji ginklai. Tarsi žinoma, kad nuteistieji turi draudžiamų daiktų, bet kaip visa tai pas juos pateko arba kur buvo surasta dažniausia neviešinama.

Sinoptikų prognozės, kad Lietuvą lepinanti šiluma gali netrukus atsitraukti, poilsiautojus Palangoje kvieste sukvietė į paplūdimį. Karštas oras, kūnus glostantys saulės spinduliai ir banguojanti dar, regis, įšilti nesuspėjusi, bet išsiilgta Baltijos jūra. Tokį laisvalaikį šį savaitgalį pasirinkę ir į Palangą atvykę žmonės gali džiaugtis savo sprendimu. Orai poilsiautojus tikrai nudžiugino. Naujienų portalo tv3.t žurnalistas pasivaikščiojo paplūdimiu ir užfiksavo, koks gyvenimas verda jame.

Nors vasaros sezono atidarymas Palangoje numatytas tik kitą savaitgalį, tačiau taip išsiilgta šiluma gausų poilsiautojų būrį suviliojo atvykti į šį Lietuvos kurortą kiek anksčiau. Termometrų stulpeliams šoktelėjus virš 25 laipsnių šilumos, poilsiautojai jau mėgaujasi saulės voniomis, o patys drąsiausi išbando net ir Baltijos jūros vandenį. Pakako pasivaikščioti legendine Basanavičiaus gatve ir pereiti Palangos tiltą, kad suprastum, kaip tautiečiai buvo išsiilgę vasariškų orų.

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (PPNAT) gegužės pradžioje pareigūnų surengtos operacijos mąstai pribloškia. Sunkūs įtarimai užgulė net 15 asmenų pečius. Vienas iš sulaikytųjų – PPNAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius Evaldas Baronėnas. Likę 14 – bausmę atliekantys nuteistieji. Apie šią slaptą pareigūnų operaciją jokia informacija viešai nebuvo skelbiama.

Po kruvino išpuolio Karmėlavoje, kai tėvas ginklu sunkiai sužalojo 22 dukrą ir jos sugyventinį, į dienos šviesą pradėjo lįsti itin daug diskusijų keliantys faktai. Paaiškėjo, kad išpuolis surengtas dieną prieš, kai 57-erių Vitas S. pagaliau turėjo atsidurti įkalinimo įstaigoje už itin sunkų nusikaltimą – savo nepilnametės dukros išžaginimą. Paaiškėjo, kad devynerių metų įkalinimo bausmė Vitui S. buvo paskirta dar šių metų sausio mėnesį, tačiau šis pateikė apeliaciją.

Nedidelio Kazokiškių miestelio pavadinimas visai Lietuvai tapo puikiai žinomas prieš gerą dešimtmetį. Būtent jo prieigose 2007-siais pradėjo veikti sąvartynas. Natūralu, kad vien dėl šių planų kilo didelis vietos gyventojų nepasitenkinimas. Bet nei surengti protestai, nei kreipimaisi į teismą kazokiškiams nepadėjo. Sprendimas buvo priimtas ir įgyvendintas.

Už itin žiaurų dviejų žmonių nužudymą 25-eriems metams įkalintas 35-erių Mantas (vardas pakeistas – aut. past.) skaičiuoja likusius metus už grotų. Dar septyneri ir jam prasivers įkalinimo įstaigos vartai. Kas bus toliau? Mantas net neįsivaizduoja, nes laisvėje jo niekas nelaukia. Tėvai jį vos gimusį paliko vaikų namuose, o draugai, po įvykdyto nusikaltimo, nusisuko ir nebebendrauja. „Taip net geriau. Jei kažkas lauktų laisvėje, tai dienos už grotų slinktų neapsakomai lėčiau.

Visuomenė įprastai apie nuteistuosius išgirsta, kai kalbama apie jų skundus dėl gyvenimo sąlygų. Būtent dėl jų sulaukiama daugiausia skundų visose įkalinimo įstaigose. Ne išimtis ir Marijampolės pataisos namai, kuriuose apsilankė tv3.lt žurnalistas. Dar 1931 metais pastatytoje įkalinimo įstaigoje Marijampolėje šiuo metu bausmę atlieka apie 900 nuteistųjų. Tiesa, šis skaičius prieš keletą metų buvo gerokai didesnis, tad šiuo metu situacija toli gražu nėra pati blogiausia.

Aurora ir Roberto susitiko per niekuo neišsiskiriantį vakarėlį naktiniame klube. Jis pakvietė merginą šokiui ir, kaip pasakoja Aurora, nebepaleido iš savo glėbio iki pat paryčių. Meilė iš pirmo žvilgsnio, kuri prasidėjo šokio žingsneliu netrukus persikėlė ir į realų gyvenimą. Tai, kas juos suartino, šių dviejų žmonių santykius padarė tik dar tvirtesniais. Šokiams neabejingi žmonės iš Milano sutiko papasakoti tv3.lt skaitytojams savąją meilės istoriją.