REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
29
Įtariamasis Ievos Strazdauskaitės žudikas nuotr. Broniaus Jablonsko

Praėjusį penktadienį pareigūnai informavo visuomenę apie tragišką dingusia iki tol laikytos Ievos Strazdauskaitės likimą ir sulaikytus net šešis įtariamuosius. Sekmadienį keturiems įtariamiesiems teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – sulaikymą trims mėnesiams.

29

Praėjusį penktadienį pareigūnai informavo visuomenę apie tragišką dingusia iki tol laikytos Ievos Strazdauskaitės likimą ir sulaikytus net šešis įtariamuosius. Sekmadienį keturiems įtariamiesiems teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – sulaikymą trims mėnesiams.

REKLAMA

Tačiau viešoje erdvėje visuomenė jau spėjo surengti savo „teismą“. Socialiniuose tinkluose pradėta dalintis galimų įtariamųjų nuotraukomis. Jiems adresuoti patys baisiausi žodžiai ir vėl pradėta kalbėti apie mirties bausmės sugrąžinimą. Į tokius dalykus sureagavo tiek ikiteisminį tyrimą atliekantys prokurorai, tiek Policijos departamento atstovai.

Išreikštas prašymas neviešinti įtariamų asmenų duomenų. Maža to, atkreiptas dėmesys, kad pareigūnai stebi pasisakymus viešoje erdvėje ir už kai kuriuos internautams net gresia baudžiamoji atsakomybė. Suprantama, kad toks „dialogas“ sukėlė dar didesnę diskusijų audrą.

REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su nužudytos I. Strazdauskaitės ikiteisminį tyrimą kuruojančiu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru Gintu Ivanausku. Pareigūnas paaiškino, kodėl įtariamųjų asmens duomenų viešinimas vėliau gali būti net naudingas tiems patiems įtariamiesiems.

REKLAMA

- Kodėl teismo sprendimu suimtų asmenų duomenų viešinimas gali pakenkti?

- Mintis yra tokia, kad jau dabar viešoje erdvėje yra asmenys, kurie patys tvirtina, kad buvo panašūs įvykiai, kur jie spėjo, sakykime, kaip ir išsigelbėti, nors buvo panašūs stabdymai.

Patikėkite, dar yra įvykių ir neviešoje erdvėje, kur esame nustatę, kad galimai vyko panašaus pobūdžio dalykai. Net ir toje pačioje apskrityje. Taip, yra žmonių, kurie, galimai, galėtų atpažinti tuos asmenis, kurie taip elgėsi.

Tai jeigu tie veidai bus viešame eteryje – žiniasklaidos priemonėse, tai mums po to net ir padarius atpažinimą, t.y. nukentėjusieji jei atpažintų juos, tai teismuose tokie atpažinimai griūna, kaip įrodymai.

REKLAMA
REKLAMA

Jau ne vieną sykį taip yra buvę. Viešoje erdvėje buvo paskleista daug nuotraukų ir būtent dėl jų atpažino, o ne dėl to, kad tie asmenys tikrai dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Suprantate, dėl tokių dalykų, mums griūna įrodomoji bazė teisme. Gynyba paskui paneigia tą atpažinimą ir teismai nesivadovauja tuo, kaip įrodymu.

- Kodėl yra paneigiami tokie parodymai?

- Nes nebelieka objektyvumo, todėl kad nukentėjusysis nuotraukų prisižiūrėjo internete, žiniasklaidos priemonėse, televizijoje, todėl ir atpažino, o ne dėl to, kad tas asmuo iš tikro dalyvavo nusikaltime. Kaip tu paneigsi tokį argumentą, jo neįmanoma paneigti.

- Bet dalyje nuotraukų veidai buvo paslėpti.

- Dabar jau su kaukėmis tų veidų prirodyta. Bet ar su kauke, ar uždengtas veidas yra tas pats. Pasakysiu taip, šioje vietoje – daug lemiančių aplinkybių. Atpažįstama ir pagal ūgį, pagal sudėjimą, pagal drabužius. Atpažinimas vyksta ne vien pagal veidą. Viskas turi reikšmės atpažinimo procese. O galiausiai gynyba paneigia tą atpažinimą, nes viskas pateikiama taip, kad tas įvyko dėl viešoje erdvėje paskleistos informacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Iš viso buvo suimti keturi asmenys, o dar du paleisti. Kodėl?

- Jie paleisti skyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Apie jų galimus ryšius su nusikaltimu tikrai negalime nieko sakyti. Nei koks vaidmuo, nei kas ką darė, nei kas susiję su nužudymu.

Tokius dalykus galima komentuoti, kai yra surašytas kaltinamasis aktas. Pažiūrėkite, kas darosi viešoje erdvėje. Kiek žmonių dabar nepagrįstai yra vertinami, kaip potencialūs nusikaltėliai, kurie iš viso nesusiję su šiuo įvykiu. Yra labai blogai, kai pradedamos rašyti pavardės žmonių, kurie nesusiję su konkrečiu įvykiu. Vienas dalykas, kai yra „Facebook“. Bet kitas dalykai, kai pateikiami nepatvirtinti faktai.

REKLAMA

- Ar šioje byloje dar gali būti daugiau įtariamųjų?

- Šiam momentui apie tuos dalykus geriau nekalbėsiu. Ateis laikas ir mes tą informaciją pateiksime. Jeigu aiškinamės, ar nebuvo sąsajų su ankstesniais nusikalstamais įvykiais, kaip jūs manote, ar gali plėstis įtariamųjų ratas?

- Ar visuomenės suteikta informacija buvo naudinga tyrimui?

- Iš tikrųjų, nespėju rankioti tų komentarų. Nėra laiko jų skaityti. Kiek juose tiesos dar klausimas. Reikia atsirinkti, kur norima „pasigirti“, o kur iš tikrųjų pateikiama reikšminga informacija. Sunkiausia atsirinkti.

Turime atvejų, kai pasinaudodami rezonansiniu įvykiu, žmonės nori išgarsėti. O teisėsaugai reikia viską tikrinti ir atsirinkinėti. Dėl to ir yra problema. Šiuo konkrečiu atveju, reikia dar savaitės-dviejų, kad galėtum įvertinti visą pateiktą informaciją. O tuo pačiu metu dar atitinkamus proceso veiksmus atlikti yra būtina. Skubėjimas gali labai pakenkti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų