REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
82
VTMT direktorius Romas Raudys ir darbo aplinka (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) darbas Lietuvos visuomenei įprastai yra nematomas. Išskyrus rezonansinius atvejus, kuriuos plačiai aprašo ir po kaulelį išnarsto žiniasklaidos atstovai.

82

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) darbas Lietuvos visuomenei įprastai yra nematomas. Išskyrus rezonansinius atvejus, kuriuos plačiai aprašo ir po kaulelį išnarsto žiniasklaidos atstovai.

REKLAMA

Tad kas tie kriminaliniuose serialuose bei filmuose matomi žmonės, kurie padeda ištirti net ir pačius sudėtingiausius nusikaltimus? Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo lietuviškų „CSI kriminalistų“ darbo užkulisiais. Tiesa, iškart norisi pabrėžti, kad tai, ką matote per televiziją gerokai prasilenkia su realybe.

Apie VTMT atliekamas ypatingas užduotis bei skirtumą tarp realių darbų ir kadrų matomų per televizorių, pokalbis su tarnybos direktoriumi Romu Raudžiu.

- Kokias užduotis atlieka jūsų tarnyba?

- Mūsų atliekamus tyrimus galima būtų suskirstyti į keturias didesnes grupes. Pirmiausia, tai mirusiųjų žmonių kūnai. Antra – gyvi ir/arba nukentėję asmenys. Trečia tyrimų objektų grupė – biologinės kilmės objektai (kraujas, šlapimas, audinių gabalėliai). Ir ketvirta – medicinos dokumentai. Kalbant apie pirmąją grupę – t.y. smurtines mirtis, jos yra skirstomos į tris grupes: nužudymus, savižudybes ir nelaimingus atsitikimus. Toliau tyrimo objektais yra staigios mirtys. Kai žmogus, regis, niekuo nesirgo, tačiau staiga numirė. Itin specifiniai tyrimai susiję su neatpažintais kūnais. Tai pagrindiniai tyrimai.

REKLAMA
REKLAMA

Didžioji dalis mirusių žmonių kūnų patenka pas mus siekiant atsakyti, kokia yra mirties priežastis. Tad galima apibendrinti, kad mūsų pagrindiniai „užsakovai“ yra policija arba kitaip – ikiteisminio tyrimo įstaiga.

REKLAMA

- Kiek tyrimų atliekama vidutiniškai per metus?

- Pastaraisiais metais tyrimų skaičius išlieka stabilus. Visoje Lietuvoje atliekama apie 6,5 tūkst. tyrimų per metus. Turime padalinių 10-tyje Lietuvos miestų (penki didžiausi Lietuvos miestai ir Utena, Jurbarkas, Tauragė, Alytus ir Marijampolė).

Jei Lietuvoje kasmet miršta apie 40-44 tūkst. žmonių, tai keliolika procentų patenka pirmiausia pas mus. Kaip jau minėjau, mums svarbiausia – nustatyti mirties priežastį bei atsakyti į kitus teisėsaugą dominančius klausimus.

- Kokie yra tie standartiniai ikiteisminio tyrimo pareigūnų klausimai?

- Kada įvyko mirtis? Kokie yra sužalojimai mirusiojo kūne? Ar prieš mirtį jis vartojo alkoholį/psichotropines medžiagas? O toliau jau prasideda specifiniai klausimai. Pavyzdžiui, jei eismo įvykis, tai nustatyti, tai buvo keleivis ar vairuotojas. Jei šautinės žaizdos, tai turime identifikuoti šūvio atstumą, kokių ginklu buvo šauta?

REKLAMA
REKLAMA

- Gal galite praktiškai paaiškinti, kaip pavyksta nustatyti šūvio atstumą?

- Sunku keliais žodžiais nupasakoti. Yra tam tikri morfologiniai požymiai (t.y. požymiai, kuriuos galime pamatyti plika akimi). Pavyzdžiui, yra artimo šūvio faktoriai – parako dalelės, suodžiai, odos atsisluoksniavimas nuo kaulo. Aptikę tokių požymių, galime daryti išvadas, kad buvo šauta iš arti.

- Kokiu tikslumu galite įvardyti šūvio atstumą?

- Galiu pasakyti, kad detektyvuose matomi tyrimai neatitinka realybės. Mes nepasakome tikslaus atstumo centimetrų tikslumu, bet pateikiame tam tikrą intervalą. Nepamirškime, kad gali būti šauta iš arti, bet per kliūtį. Tai to artimo šūvio faktoriai lieka ant kliūties, drabužių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kaip pavyksta nustatyti mirties laiką?

- Tai yra teismo medicinos mokslo dalis apie pomirtinius reiškinius. Jie pradeda vystytis po mirties ir yra skirstomi į ankstyvuosius ir vėlyvuosius. Ankstyvieji – žmogui mirus sustoja kraujotaka, metabolizmas, medžiagų apykaita, nebegaminama šiluma. Sustojus gyvybiniams procesams temperatūra (priklausomai nuo sąlygų kartais greičiau, kartais lėčiau) pradeda kristi.

Tyrimams svarbios – lavondėmės. Jos turi tam tikras vystymosi stadijas. Priklausomai nuo tos stadijos, galima spręsti apie mirties laiką. Toliau – pomirtinis žmogaus kūno raumenų sustingimas. Viskas vyksta nuo viršaus žmogaus kūno apačios link. Pradeda stingti nuo kramtomųjų, kaklo raumenų ir taip iki pat apačios. Pagal raumenų sustingimą galima spręsti apie mirties laiką.

REKLAMA

Yra daugiau faktorių, kurie padeda patikslinti mirties laiką. Bet kalbant apie tai reikėtų atskirai skirti keletą valandų. Tikrai nėra taip, kaip rodoma filmuose, kad mirties priežastis nusakoma minutės tikslumu. Principas toks, kuo anksčiau lavoniniai reiškiniai įvertinami ekspertų, tuo tiksliau galima nustatyti mirties laiką.

Tuo tarpu vėlyviesiems lavoniniams reiškiniams priskiriamas kūno irimas arba užsikonservavimas. Irimui priklauso puvimas, ardomasis gyvūnų poveikis (miške). O užsikonservavimui, tai suledėjimas (sezoninis), mumifikacija ir lavono „suvarškėjimas“.

- Kokios sąlygos leidžia atlikti kokybiškiausią tyrimą?

- Žmogaus kūno audiniai informatyviausi mirties priežasties ir kitų klausimų sprendimui yra tada, kai kūnas tiriamas kuo anksčiau po mirties. Bet yra auksinė taisyklė, kad skrodimas efektyviausias, kai būna susiformavę tie lavoniniais reiškiniai. Nėra taip, kad tik žmogus mirė ir mes puolame atlikti tyrimo.

REKLAMA

- Slepiant nusikaltimus, bent jau prieš 20 metų, Lietuvoje buvo skandinami ar sprogdinami žmonės. Ar po tokių nusikaltėlių veiksmų dar įmanoma ekspertams atsakyti į pareigūnų keliamus klausimus?

- Viskas priklauso nuo to, kokie sužalojimai buvo padaryti, kaip stipriai tas kūnas sudarkytas. Tačiau tyrimą atlikti įmanoma bet kuriuo atveju. Pavyzdžiui, turėjome vieną gaisre sudegusį žmogų. Pagal pirminę informaciją tame name gyveno benamiai. Buvo rastas apanglėjęs kūnas. Tačiau atlikus tyrimą, berods, ties smilkiniu buvo rasta nedidelė anga ir paaiškėjo, kad tai šautinis sužalojimas. Tyrimas įgavo kitą prasmę. Ką norėjau tuo pasakyti, kad mūsų darbe negali būti jokio išankstinio nusiteikimo. Neva gaisras, benamiai, tad viskas aišku. Taip tikrai nėra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kiek jūsų darbe svarbus žmogiškasis ir kiek technologinis faktoriai?

- Sunku pasakyti, koks žmogiškojo ir technologinio faktoriaus santykis. Yra dalykų, kuriuos galima pastebėti plika akimi. Suprantama, žmogus remiasi teorija bei praktika. Tačiau yra specialūs tyrimai, kurie įmanomi tik technologijų pagalba. Tad abu faktoriai yra labai svarbūs.

- Palyginkite, kas tyrimuose pasikeitė per beveik 20 metų?

- Trumpai tariant, technologijos išliko tos pačios, tiesiog pasikeitė jų kokybė. Tad dabar tie patys įrenginiai atlieka tikslesnius, kokybiškesnius tyrimus. Technologijų pažanga – akivaizdi.

- Kiek kainuoja jūsų naudojami prietaisai?

- Brangiausias prietaisas yra kompiuterinis tomografas, kuris kainavo apie 1,2 mln. litų (apie 350 tūkst. Eur). Toksikologijos laboratorijoje turime tokią visą sistemą, o ne prietaisą, kuri litais apie puse milijono kainavo. Bet čia yra vien pritaiso kaina. Tačiau jiems reikalinga atitinkama priežiūra, o tai yra brangus dalykas.

REKLAMA

- Kiek specialistų dirba jūsų tarnyboje?

- Vilniuje iš viso dirba apie 250 darbuotojų. Teismo medicinos gydytojų yra 50 ir dar apie 30 kitų sričių specialistai.

- Ar turite psichologą?

- Ne, neturime.

- Sutikite, darbas nėra lengvas. Ar darbuotojams nekyla įvairių problemų būtent dėl darbo specifikos?

- Į šią specialybę ateina kitokie žmonės. Jie turi pašaukimą, o ne kažkokį kitokį interesą. Čia gali dirbti tie, kurie nebijo nemalonių vaizdų ir kvapų, nuolat matomo smurto, negatyvo padarinių.

- Kas morališkai – sunkiausia jūsų darbe?

- Sunkiausia, kai tenka dirbti su nužudytais arba nukentėjusiais vaikais. Pas mus atveža tiek mirusių, tiek nužudytų kūdikių, taip pat tvirkintų ar prievartautų vaikų. Tokie tyrimai yra labai jautrūs ir sunkūs.

REKLAMA

- Kokie rezonansiniai tyrimai yra įstrigę atmintyje?

- Tas spaudimas būna ne subtilaus pobūdžio, o tiesiog, kad atliktume tyrimus greitai. Bet pabandykite chirurgui pasakyti, kad jis savo darbą padarytų greitai. Bet koks skubėjimas didina riziką padaryti klaidą ir kelia papildomą įtampą. O šiaip tai tie rezonansiniai atvejai nėra kažkuo išskirtiniai. Turi atsiriboti nuo visko ir atsakyti į pareigūnų užduotus klausimus. Galiu pasakyti, kad visuomenės ar žiniasklaidos nedominantys atvejai, kartais, profesiniu požiūriu, būna įdomesni nei tie plačiai nuskambėję rezonansiniai.

- Kur yra laikomi kūnai, jei ekspertizė užsitęsia savaites ar mėnesius?

- Tikrai nelaikome tų kūnų savo patalpose. Būna, kad mirusio žmogaus kūno tyrimas užtrunka keletą dienų, kai, pavyzdžiui, reikia aprašyti apie 40 durtinių žaizdų. Bet įprastai skrodimo metu paimama viskas, ko gali prireikti tyrimams ateityje. Ir tada iškart kūnas atiduodamas artimiesiems. Ilgiau laikomi tik neatpažinti kūnai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų