Andresa Repšytė

Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas pirmadienį negailėjo kritikos premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei, esą ji – mažiausiai profesionali per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Parlamentaras premjerės teiravosi, ar ši neplanuoja keisti Ministrų Kabineto sudėties, tačiau ji pareiškė kol kas to neketinanti daryti.

Dar praėjusią savaitę Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartojo neatmetantis galimybės, kad baltarusiškos trąšos gali būti gabenamos ir po vasario 1-osios, kai nustos galioti ilgalaikė „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis. Tokios pačios pozicijos laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė teigdama, kad režimas ieško būdų, kad trąšos būtų gabenamos ir kitais keliais.

Darbo frakcijos nariai pandemijos valdymui ir toliau negaili kritikos. Pirmadienį frakcijos narys Aidas Gedvilas premjerei Ingridai Šimonytei liejo pastabas dėl kaukių vaikams mokyklose ir teiravosi, ar ši neabejoja sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbu.

Nuo darbų ir lietuviškos žiemos pavargę kelionių entuziastai graibsto kelialapius į gražiausias pasaulio vietas. Tarp labiausiai pamėgtų atostogų krypčių – ne tik gyventojų pamiltos saulėtos kurortinės šalys, bet ir slidinėjimo atostogų kryptys. Daugelyje jų reikalavimas parodyti imunizaciją įrodantį dokumentą ir neigiamą COVID tyrimo rezultatą buvo įprastas dalykas, tačiau  pasauliui po truputį susitaikant su plintančiomis atmainomis, kai kurios šalys palaipsniui atlaisvina ribojimus.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje toli gražu ne optimistinė. Koronaviruso užsikrėtimo atvejams kasdien siekiant keliatūkstantinius rodiklius, šios ligos gydymui skirtos lovos tirpsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį bendrai išleidžiamos COVID-19 pacientų gydymo sumos vidutiniškai siekia per 5,5 mln. eurų.

Kalbos apie įtampas valdančioje koalicijoje – vis garsesnės, o iš liberalų pusės jau pasigirsta nuogąstavimų apie keliamus ultimatumus. Liberalų sąjūdžio atstovai tikina, kad koalicijos partneriai su jais nederina siūlymų, esą neretai apie juos sužinoma tik po pateikimo ar pristatymo Seimo salėje. Parlamentarai skundžiasi, kad nepritarus sprendimams juos lydi kolegų nepasitenkinimo mimikos ir pašaipios pravardės.

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ artėjant prie steigiamojo suvažiavimo datos, didžiosios šalies partijos patiria skaudžius smūgius – iš jų pasitraukia politiniai bendražygiai. Vieni jų teigia buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kuriamoje partijoje matantys didesnes perspektyvas, kiti nurodo priėmę tokį sprendimą dėl asmeninių išgyvenimų.

Jei norėjote gauti nedarbingumo pažymėjimą, bet jo išduoti šeimos gydytojas negalėjo, to pagrindine priežastimi galėjo būti „Sodros“ sistemos sutrikimai.  „Kai kurie gydytojai galėjo nepateikti nedarbingumo pažymėjimų nuo trečiadienio daugmaž penktos vakaro iki šįryt aštuonių. Viskas sutvarkyta šįryt. Problemos - IT vidinės infrastruktūros“, – ketvirtadienį naujienų portalui tv3.lt nurodė „Sodros“ komunikacijos vedėja Lina Lankauskaitė.

„Pokyčiai po pokyčių“, – taip galėtume apibrėžti besikeičiančius COVID-19 saugumo užtikrinimo reikalavimus kino teatrams. Dar praėjusią savaitę šalies kino teatrų lankytojai, norėdami stebėti kino seansą, medicinines kaukes turėjo pakeisti į respiratorius. Nuo šios savaitės įsigalioja nauji reikalavimai – salėse, kuriose yra valgoma ir geriama, tarp žiūrovų turės būti palikta bent viena laisva kėdė. Kino teatrų atstovai teigia, kad tokiu ribojimu prarandama iki 40 proc. klientų srauto.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kurioje visi pilnamečiai šalies gyventojai privalės pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju bus taikomos baudos, siekiančios iki 3,6 tūkst. eurų. Lietuvos ekspertai šį sprendimą vadina „drąsiu“ ir abejoja, kad tokį metodą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, nes visuomenėje tvyrančios įtampos skiepų klausimu vis dar išlieka. Tačiau atsakydami, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra tikslinga, jų nuomonės – kardinaliai išsiskiria.

Tikriausiai ne vienas panorėtų lietuvišką žiemą, sniegą ir šaltį bent trumpam išmainyti į daug šiltesnius orus ir pasilepinti saulės spinduliais. Ne išimtis ir Seimo nariai. Kai kurie jų po Seimo sesijos nusprendė laiką leisti svetur ir atostogaus ten, kur vasara lepina visus metus. Tiesa, politikai pripažįsta, kad planus gali sugadinti ir sudėtinga pandeminė situacija. Trečiadienį Seimo valdyba palaimino trijų parlamentarų išvykas į užsienį.

Sparčiai augant naujiems koronaviruso atvejų skaičiams, mobilieji patikros testavimo punktai yra priversti plėsti savo pajėgumus. Tačiau net ir papildomoms medikų komandoms dirbant pilnu tempu, užsiregistruoti testui vietų didžiuosiuose šalies miestuose nėra ne tik rytdienai, bet ir kelias dienas į priekį.

Šią savaitę Seime – sujudimas. Kolegos pasigedo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Antano Matulo. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtina politikas, jis asmeniniais tikslais išvykęs į užsienį.

Nors imunizaciją įrodantys dokumentai jau toli gražu ne naujiena nei Lietuvoje, nei pasaulyje, gyventojams ne visuomet aišku, kada ir kokiomis sąlygomis jie gali juos išsiimti. Jų teigimu, trūksta informacijos, kuri paaiškintų kilusius nesklandumus ir neverstų žmonių pulti į paniką. Viena tokių gyventojų – neseniai koronavirusu persirgusi ir negalinti naudotis ES Skaitmeniniu COVID pažymėjimu vilnietė Ernesta.

Pirmadienio vakarą kelyje būkite atidūs – kelionę namo gali apsunkinti vairuotojams ne itin palankios oro sąlygos. Dėl stipraus vėjo ir sniego sostinės gatvės tapo slidžios, sunkėja matomumas. Policija praneša sulaukianti vis daugiau pranešimų apie avarijas.  Vilniaus „Susisiekimo paslaugų“ atstovai įspėja, kad pavakare sostinės keliuose situacija itin sudėtinga, todėl vairuotojai raginami sėsti prie vairo tik esant būtinybei.

Pirmadienį pasikeitė krūva pandemijos valdymo priemonių, tarp jų – saviizoliacijos trukmė, respiratorių dėvėjimo, nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Nacionalinio visuomenės centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad priimti sprendimai yra tikslingi ir savalaikiai. Ji taip pat nurodo, kas lauktų, jei masiškai pradėtų sirgti ir medikai. D. Razmuvienės teigimu, situacija ligoninėse yra stabili – šiai dienai užimta virš tūkstančio COVID-19 pacentams skirtų lovų.

Įtampoms politinėje padangėje besitęsiant – nauji vėjai partijų reitingų lentelėje. Formaliai dar nesusikūrusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau spėjo pelnyti visuomenės simpatijas ir taikosi į geriausiai vertinamų partijų trejetuką, užnugaryje palikdama buvusius bendražygius.

Antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kūrėjai pranešė surinkę reikiamą žmonių skaičių politinei partijai steigti. Kas bus šios politinės jėgos pirmininkas – paaiškės jau šio mėnesio pabaigoje numatyto steigiamojo suvažiavimo metu. Tačiau kol steigėjai tikina matantys, kad ne tik ekspremjeras Saulius Skvernelis gali užimti šį postą. Ekspertai šias kalbas vadina nerimtomis ir atskleidžia, kam naujos partijos įsikūrimas kelią didžiausią grėsmę.

Vaikų nuo 5 metų amžiaus skiepijimas startavo dar gruodžio viduryje. Tam, kad būtų paskiepyta kuo daugiau šios amžiaus grupės vaikų, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi naujos vakcinacijos kampanijos – ugdymo įstaigose mažiesiems dalinami lipdukai, raginantys pasiskiepyti. Ikimokyklinio ugdymo vadovai atkleidžia, kaip į tai reaguoja vaikų tėveliai ir užsimena apie jų pačių sąmoningumą, prisidedant prie epidemiologinės padėties valdymo.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Koronaviruso atvejų skaičiui išaugus virš trijų tūkstančių, karštosios linijos darbuotojai vos spėja kilnoti telefono ragelius, o medikai – dirbti dvigubais tempais. Specialistai įspėja nedelsti norinčius testuotis – vietų mobiliuose patikros punktuose gali beveik nebūti ir kelias dienas į priekį.

Trečiadienį Šilutės rajone esančiame miške rasta, kaip teigiama, buvusio Seimo nario žmonos kūnas. Mirties aplinkybės dar nežinomos. Kaip naujienų portalą tv3.lt informuoja Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė, sausio 5 dieną vyriškis kreipėsi į pareigūnus dėl į namus negrįžusios savo žmonos. Pareigūnams vykdant paiešką Šilutės rajone, Šilmeižių kaime esančiame miške apie 12 val. buvo rastas ieškomas žmonos kūnas su nubrozdinimais.

Socialiniuose tinkluose ir toliau plinta įvairios skiepų nuo COVID-19 teorijos, pasakojančios apie neįprastas organizmo reakcijas į vakcinas. Pastarosiose raginama būti atsargiems ir įspėjama prieš skiepijantis pasitikrinti antikūnų kiekį organizme, nes didelis jų kiekis „ima naikinti audinius“. Tačiau specialistai gyventojus ramina paaiškindami, kokiais atvejais gali pasireikšti tokio pobūdžio nepageidaujamos reakcijos turint antikūnų.

Diskusijos dėl galimybių paso vaikams netyla. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, vaikai galimybių pasą turėtų gauti ne tik tuomet kai atlieka PGR tyrimą, bet ir atlikus greituosius antigenų testus. Valdantiesiems to neįteisinus, šalies vadovas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Tačiau politikai ir švietimo atstovai šį siūlymą vertina dvejopai. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad reikalavimas turėti galimybių pasą 12–15 metų vaikams įsigaliojo gruodžio 28 dieną.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas pranešė neskelbsiantis papildomų COVID-19 duomenų, galinčių identifikuoti jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis. Kaip teigiama, sprendimas priimtas pastebėjus nerimą keliančią tendenciją, kai atviri duomenys esą yra panaudojami kurti sensacingas istorijas. Tačiau kai kurie politikai įsitikinę, kad cenzūra nesustabdys, bet tik paskatins tolimesnį sąmokslo teorijų kūrimąsi, todėl kelią klausimus dėl sprendimo tikslingumo ir jo teisėtumo.

Praėjusių metų pradžioje įsigaliojęs draudimas rūkyti balkonuose tapo tikru galvos skausmu tiek patiems gyventojams, tiek daugiabučių bendrijų pirmininkams. Jie teigia nematantys šio draudimo prasmės, kadangi nuo šiol net nerūkantiems gyventojams tenka kvėpuoti kaimynų rūkalais, nes šie norėdami išvengti baudų rūko patalpose. Netveriantys pykčiu gyventojai taip pat teigia, kad savivaldybėms būtina imtis efektyvesnių, galinčių sumažinti šią problemą priemonių.

Naujuosius metus pasitiko vairuotojus ir pėsčiuosius ne itin džiuginantys orai. Savaitgalį gatvėms ir šaligatviams pasidengus plonu ledu, pasipylė ir traumos, buvo ir labai sunkių sužalojimų. Kaip informuoja medikai, daugumai pacientų prireikė stacionarinio gydymo. Dėl šalį užklupusio plikledžio Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) komandai pastarasis savaitgalis buvo itin intensyvus, informuoja atstovė spaudai Asta Bagdonavičienė.

Nuolatinės patyčios, priverstiniai viršvalandžiai, net baimė eiti į darbą – tik keli dalykai, kuriais skundžiasi siuntų bendrovėje „Omniva“ dirbantys darbuotojai. Prieš keletą mėnesių pasikeitus Vilniaus terminalo vadovei įtampa darbe, anot jų, tapo nepakeliama, o į visus skundus įmonės administracija esą nekreipia dėmesio, todėl teigia į darbą einantys su baime. „Omniva“ atstovai šias kalbas neigia ir patikina, kad jokie neteisėti veiksmai ar prievartos formos nėra toleruojamos.

Regis, pasakymas, kad žiemos šventės turi būti tik baltos, jau seniai užmarštyje. Išsiilgę šilumos lietuviai graibsto bilietus į egzotines šalis ir ten yra pasiryžę švęsti Naujuosius metus. Kelionių agentūrų atstovai teigia, kad keliautojų negąsdina sparčiai plintanti naujoji koronaviruso omikron atmaina – bilietai yra išperkami staiga. Jie taip pat įspėja, kad ateityje keliauti bus brangiau: prognozuojamas ryškus kelionių kainų kilimas ateinančius kelerius metus.

Nuo gruodžio 28 dienos įsigaliojus naujai galimybių paso tvarkai, kai kurie gyventojai skundžiasi negalintys jo atsinaujinti, kad sistemos stringa ir neveikia. Anot jų, neaišku, kaip dokumentas atsinaujina, kadangi galiojimo data tiek atlikus reikiamą tyrimą, tiek pasiskiepijus sustiprinančiąja doze neprasitęsė. Ekspertai pripažįsta, kad duomenys į sistemas gali įkristi vėliau, prašo kantrybės ir vis atsinaujinti galimybių pasą.

Įsigaliojus naujoms sugriežtintoms COVID-19 valdymo priemonėms kai kurie gyventojai teigia nesuprantantys, kodėl Europos Sąjungos šalyse taikomos skirtingos taisyklės nei Lietuvoje. Anot jų, trūksta paaiškinimo, kuomet šalyje galima naudotis europiniu pažymėjimu, o kada geriausia rodyti galimybių pasą. Ekspertai atsako, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Nuo šios savaitės ir neturintiems galimybių paso yra sudaryta galimybė patekti į kai kuriuos didžiuosius šalies prekybos centrus, kur visi norintys gali pasiskiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Tačiau kai kurie gyventojai į šią galimybę žiūri gana skeptiškai ir teigia nesuprantantys, kodėl būtent tokiu būdu neimunizuotiems asmenims leidžiama prekybos vietose lankytis be galimybių paso, esą šitaip pastarieji gali gudrauti ir bandyti prasmukti apsipirkti.

Nuo rugsėjo 13 dienos patekti į grožio salonus, renginius, prekybos centrus gali tik turintys galiojantį galimybių pasą. Nors ir nuo to laiko gyventojai jau spėjo apsiprasti su esamais ribojimais, apsaugos bendrovių atstovai neslepia, kad antradienį įsigalioję nauji sugriežtinti ribojimai tapo tikru galvos skausmu. Anot jų, neretai kontrolieriams kyla sunkumų tikrinant vaikų galimybių pasus, esą pasitaiko situacijų, kai to daryti jiems neleidžia tėvai.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Rugsėjo 13 dieną nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso užsivėrė didžiųjų prekybos centrų durys. Kaip teigia prekybos centrų atstovai, tai turėjo didelės įtakos klientų srautams. Viliamasi, kad šį ketvirtadienį pradėjus vykdyti naują skiepų turą po Lietuvą, atiras vis daugiau norinčių pasiskiepyti ir taip gauti arba atsinaujinti galimybių pasą.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl privalomojo skiepijimo medicinos ir globos įstaigų darbuotojams. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad privalomi skiepai galėtų būti taikomi ir kitų profesijų atstovams.

Antradienį įsigalioja sugriežtinti ribojimai, kurie galioja ir tiems, kuriems praėjo daugiau nei septyni mėnesiai nuo paskutiniojo skiepo. Nuo šiol galimybių pasas išduodamas tik po revakcinacijos sustiprinančia doze arba atlikus antikūnų ar PGR testus. Tačiau tokia tvarka siutina gyventojus, esą net ir turint antikūnų, išsiimti imunizaciją įrodantį dokumentą nėra taip lengva.

Antradienį įsigalioja naujos COVID-19 pandemijos suvaldymo priemonės. Nuo šiol visos kontaktinės pramoginės paslaugos vaikams nuo 12 metų ir dviejų metų amžiaus bus prieinamos tik pateikus galimybių pasą. Tokiu atveju gali būti paprašyti ir asmens dokumento – tiktų ir moksleivio pažymėjimas. Vis dėlto galimybių paso išdavimas tėvams kelia klausimų.

Viešojoje erdvėje dalinamasi įrašais iš gruodžio 25 d. vykusio Egidijaus Dragūno-SEL koncerto Kauno Žalgirio arenoje. Gyventojai piktinosi, kad koncerto metu esą galėjo būti nesilaikoma griežtų saugumo reikalavimų. Policija pranešė, kad sulaukė 5 pranešimų dėl galimai nesilaikytos tvarkos.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai šalys imasi griežtesnių saugumo reikalavimų. Italijoje praėjusią savaitę įsigaliojo sugriežtinimai, pagal kurios, analogiškai kaip ir Lietuvoje, tam tikrų sričių specialistai privalo pasiskiepyti, kad galėtų dirbti. Taip pat sveikatos sektoriuje dirbantiems specialistams privalu pasiskiepyti sustiprinančiąja, kitu atveju grės baudos ar bus neišmokamas darbo užmokestis.

Jau kitą savaitę įsigalios nauji pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo tvarkos. Gyventojai, kuriems jau bus praėję septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, negalės naudotis galimybių pasu, jei nebus pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija tv3.lt praneša, kad tokių gyventojų jau yra per 200 tūkst. ir šis skaičius kasdien tik auga. Jie jau gauna ir ministerijos perspėjimus, trumpąsias žinutes, ragina paskubėti ir pasiskiepyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) uždraudė iš Lietuvos pasienio atgal į Baltarusiją išstumti keturis sieną kirtusius ir miške penkias dienas praleidusius pakistaniečius. Krikščioniškųjų socialinių iniciatyvų forumo vadovė Rita Škriadaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad EŽTT šiems migrantams išdavė leidimą, kuris jų neleidžia iš Lietuvos pasienio į Baltarusiją apgręžti migrantų. „Ir dabar mes tikimės, kad jie nebus apgręžti“, –  sakė ji.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo.

Antradienį prie Prezidentūros – dar vienas „Basų mamų“ protestas. Nesutinkančios su Vyriausybės sprendimu taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų, mamos buvo pakviestos susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda. „Džiaugiamės, kad pasimatėme, nes artėja šventės. Kaip ir visi, viliamės to stebuklo. Pokalbis buvo šiltas, žmogiškas, buvo išsakyti ir teisiniai argumentai.

Penktadienį vakare įsilaužta į buvusio europarlamentaro, PSO specialiojo pasiuntinio Europos regionui Vytenio Povilo Andriukaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. Šią informaciją politikas pats patvirtino naujienų portalui tv3.lt. „Šeštadienį ir sekmadienį su savo techniniais žmonėmis nekontaktavau, dabar kontaktuojam ir žiūrėsim, kaip atstatyti“, – nurodė jis, pridurdamas, kad programišiai pakeitė ir paskyros pavadinimą.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai, šalys griebiasi griežtesnių priemonių epidemiologinės situacijos suvaldymui. Italija viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kurioje įvesti nauji, papildomi reikalavimai iš ES ir trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, nepriklausomai, nuo to, ar šie yra pasiskiepiję, ar ne. Visi vykstantys į Italiją, prieš tai turi pasidaryti testą ir gauti neigiamą rezultatą.

Jau visai netrukus, kitą savaitę, sulauksime gražiausių metų švenčių. Nusivilti orais, regis, nereiks. Sinoptikas Naglis Šulija praneša apie artėjančias džiugias gamtos staigmenas. Anot jo, nosį spaudžiant lengvam šaltukui, kraštovaizdis per Kalėdas bus žiemiškas. „Šį kartą yra vilčių“, – apie tai, ar šventės bus šiemet žiemiškos, sako N. Šulija. Lietuvoje pirmojo sniego ir šaltuko pakutenimo sulaukėme dar gruodžio pradžioje.

Socialiniuose tinkluose plinta informacija apie mirusią nepilnametę mergaitę, kuri tariamai mirė pasiskiepijusi, kad galėtų lankyti baseiną. Nors pranešime nenurodoma, nuo ko skiepas, tačiau komentatoriai įsitikinę – nuo COVID-19. Tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) praneša, kad nė karto registruojant šalutinius poveikius po skiepų nenustatė, kad mirtų nepilnametis asmuo.

Pandemija keičia ir kalėdines šventes ikimokyklinio ugdymo įstaigose – jose jau dvejus metus negali dalyvauti tėveliai. Pastarieji tikina nesuprantantys, kodėl turėdami galimybių pasą jie gali lankytis koncertuose ar kituose masiniuose susibūrimuose, o vaikų šventėsi negali. Sveikatos apsaugos ministerija teigimu plintat naujajai omikron koronaviruso atmainai džiaugsmą nešančios šventinės tradicijos, gali tapti ir rizikos bei pavojaus šaltiniu.