Politologų teigimu, naujoji politinė jėga kėsinasi ne tik į jų, bet ir kai kurių kitų partijų reitingus, o jos lyderio S. Skvernelio populiarumas gali kelti grėsmę dabartinei Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei.
Gruodį naujienų portalo „Delfi“ užsakymu vykdytos „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, rinkėjai premjero poste ir toliau mato dabartinę Vyriausybės vadovę I. Šimonytę – ministro pirmininko kėdėje ją gruodį matė 16,7 procento apklaustųjų rugsėjį – 17,2 procento.
Antroje lentelės pozicijoje – buvęs premjeras, nuo valstiečių atsiskyręs ir naują politinę jėgą kuriantis Saulius Skvernelis. Jo populiarumas ūgtelėjo: premjero pozicijoje jį matytų 11,7 proc. rinkėjų (10,9 proc. rugsėjį).
Ar Skvernelio reitingai gali aplenkti Šimonytės?
Pirmąja priežastimi augantį S. Skvernelio populiarumą politologai sieja su atsiskyrimu nuo toksiško aktyvo – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei jos lyderio Ramūno Karbauskio.
„Jis pakankamai gerai atliko rebranding‘ą atsikratydamas negatyvių politinių aktyvų, kurie buvo tiesiog palikti kaip sena gyvatės oda. Karbauskis susirinko visą negatyvą, o Skvernelis įėjo tik su pozityvu. Žinoma, nepamirškime to, kad Skvernelio charizmatiško įvaizdžio fenomenas yra racionalus.
Manau, jis ne iki galo tai suvokia, tai jo politinė natūra – jis geba tą sėkmingai daryti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas.
Kita priežastimi jie jo reitingų kilimą sieja su kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ subūrimu.
„Jau vien dėl to, kad mes daugiau kalbame apie ją parodo, kad ta partija bus ir už ją bus galima balsuoti. Štai, ji dar neįkurta, bet yra įtraukta į reitingų lenteles – viskas prisideda prie to populiarumo“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga.
Jei ir toliau tendencingai kils S. Skvernelio visuomenės palankus vertinimas, anot B. Ivanovo, dabartinei Vyriausybės vadovei I. Šimonytei teks pasislinkti – žmonės būtent jį norės matyti premjero poste.
„Žiūrint į negatyvų vertinimą matyti, kad jo pozicija dabar yra daug geresnė nei Šimonytės. Ir į tai reikėtų žiūrėti kompleksiškai, nes kaip kandidatas, jis yra numeris vienas ir dabar. Tiesiog Šimonytė dabar yra premjero poste, o postas, kaip žinia, turi labai didelį poveikį apklausų metu.
Kas užima tą postą, kaip taisyklė, yra pirmas, bet įvertinus viską, galima sakyti, kad Skvernelis jau de facto yra pirmas“, – neabejoja politologas.
Tačiau šioje vietoje S. Spurga B. Ivanovui nepritartų. Jis teigia, kad Skverneliui Šimonytę būtų sunku aplenkti dėl dviejų priežasčių.
„Vis dėlto, veikianti premjerė savaime turi didesnį svorį, daugiau žiniasklaidos dėmesio, žmonės tiesiog mato ją. Tam tikras reitingas ir Vyriausybės yra garantuotas, kad ir koks jis būtų žemas, o tam politikui, kuris dar tik pretenduoja (premjero poziciją – aut. past.), yra gretinamas, reikia pasiekti tą lygį.
Kaip matome, konservatorių reitingas nekrinta dramatiškai, o tai rodo, kad Vyriausybė ir konservatoriai turi ir turės tam tikrą žmonių palaikymą“, – sako jis.
Pokyčiai reitingų lentelėje
Ekspremjero kuriama partija įnešė pokyčių partijų reitingų lentelėje – jos populiarumas jau prilygsta valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų ir smukdo buvusių bendražygių valstiečių reitingus.
Jos duomenimis, už sausio pabaigoje planuojamą įkurti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ gruodį būtų balsavę 7,2 proc. respondentų.
Tokį patį pasitikėjimą turi ir trečioje reitingų lentelėje esantis Liberalų sąjūdis. Lapkritį už šią partiją balsavę būtų 6 proc. respondentų.
Politologas S. Spurga vertindamas dar neformaliai įsikūrusios partijos reitingus sako, kad buvę aukšti LVŽS reitingai didele dalimi buvo nulemti būtent S. Skvernelio asmenybės, dėl kurios jis ir buvo pakviestas į partiją.
„Kadangi ir asmenybė iš valstiečių nuėjo į kuriamą partiją, tai suprantama, kad ir reitingo balai keliauja atitinkama kryptimi, būtent jie yra auginami valstiečių sąskaita. Matyt, kai kurie rinkėjai simpatizuoja Skverneliui ir tie, kurie buvo socialdemokratų, Darbo partijos šalininkai, todėl daugiausia rinkėju šių partijų gali pabėgti.
Galbūt ir bus vienas kitas liberalių pažiūrų rinkėjas patraukti pas Skvernelį, nes jis laikosi tokios etnokratinės pozicijos ir tai gal imponuoja kai kuriems liberalams“, – nurodo jis.
B. Ivanovas, vertindamas demokratų reitingus įsitikinęs, kad jų reitingai kyla ne tik LVŽS, bet ir Laisvės partijos sąskaita.
„Mes matome, kad kai kurios politinės partijos tiesiog natūraliai jau atsisveikino su politiniu gyvenimu, o jo vietą užima tarsi naujos ar atgimstančios partijos, kurios minta jų elektoratu.
Šia prasme tie, kas buvo Karbauskio rėmėjai, dalinai pereina į Skvernelio pusę. Dalis ir iš tų laisviečių, nes pas mus su ta ideologija yra taip, kad vieną dieną balsuoju protestinių sumetimų vedinas prieš vienus ir už kitus. Pas mus yra protestinis balsavimas, tad nesvarbu, ar Laisvės partija, ar Karbauskio partija, elektoratas gali nesunkiai nutekėti į naujus darinius“, – teigia jis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų gruodžio 13–25 dienomis atliktos apklausos tyrimo rezultatų paklaida yra 3,1 procento.
