REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo rugsėjo 13 dienos patekti į grožio salonus, renginius, prekybos centrus gali tik turintys galiojantį galimybių pasą. Nors ir nuo to laiko gyventojai jau spėjo apsiprasti su esamais ribojimais, apsaugos bendrovių atstovai neslepia, kad antradienį įsigalioję nauji sugriežtinti ribojimai tapo tikru galvos skausmu. Anot jų, neretai kontrolieriams kyla sunkumų tikrinant vaikų galimybių pasus, esą pasitaiko situacijų, kai to daryti jiems neleidžia tėvai.

Nuo rugsėjo 13 dienos patekti į grožio salonus, renginius, prekybos centrus gali tik turintys galiojantį galimybių pasą. Nors ir nuo to laiko gyventojai jau spėjo apsiprasti su esamais ribojimais, apsaugos bendrovių atstovai neslepia, kad antradienį įsigalioję nauji sugriežtinti ribojimai tapo tikru galvos skausmu. Anot jų, neretai kontrolieriams kyla sunkumų tikrinant vaikų galimybių pasus, esą pasitaiko situacijų, kai to daryti jiems neleidžia tėvai.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo gruodžio 28 d. šalies gyventojams, kurie nuo COVID-19 pilnai pasiskiepijo prieš daugiau nei 7 mėnesius, nustoja galioti galimybių pasas arba jo alternatyvos. Tam, kad galimybių paso galiojimas būtų pratęstas, būtina pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.

Taip pat nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių bei 16 metų amžiaus. Galimybių pasas bus išduodamas COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems arba reguliariai besitestuojantiems vaikams.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal pilną schemą pasiskiepijusiems arba persirgusiems virusu ir pasiskiepijusiems vieną kartą vaikams galimybių pasas išduodamas neribotą laiką. Kol kas sustiprinamoji dozė vaikams nėra skiriama.

REKLAMA

Apsaugos bendrovių atstovai: sunkiausia tikrinti vaikų galimybių pasus

Nors ir Sveikatos apsaugos ministerija iš anksto informavo, kad nuo gruodžio 28 d. vaikų tapatybė ir jų amžius, kai galimybių paso tikrintojams kils abejonių, ar vaikai jau nėra vyresni nei 12 metų ir 2 mėnesiai, amžius turi būti bus nustatomas vizualiai, o esant abejonėms – turi būti paprašytas dokumentas, patvirtinantis vaiko amžių (asmens tapatybės kortelė, pasas ar moksleivio pažymėjimas), dar prieš pat įsigaliojant ribojimams verslo atstovai nuogąstavo, kad gali kilti konfliktų.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūta Vainienė teigė, ne visi tokio amžiaus vaikai nešiojasi ar turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus: „Tokia tvarka buvo asmenims nuo 16 metų – kilus abejonėms buvo prašoma dokumento, tai dabar lygiai tokia pati tvarka, tik kitas amžius.

Šešiolikos metų vaikai neretai turi ir pasus, dvylikamečiai neturės, tai gali būti visokių situacijų, kai net ir tėveliai gali būti nepatenkinti, kad apsauginiai prašo dokumentų. Bus konfliktų, įtampų. <…> Gali būti ir provokacijų, nes puikiai žinome, kad judėjimai antivakseriniai yra gana agresyvūs“.

Regis, nuogąstavimai pasitvirtino. Įsigaliojus pokyčiams apsaugos bendrovių atstovai neslepia – tikrinti vaikų galimybių pasus nėra taip paprasta – tenka leistis į aštrias diskusijas su jų tėvais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ir vakar (trečiadienį), ir šiandien (ketvirtadienį) gauname tokių pastabų iš savų darbuotojų, kad nemažai, kas nežino, pirmą kartą girdi, kad vaikai turi turėti galimybių pasus. Tėvai, kad lyg ir kažką girdėjo, bet galvojo, kad gal reikia tik dokumento vaiko, kad būtų galima parodyti, kiek jam metų, bet to neužtenka, nes reikia ir galimybių paso. <…>

Tėvai taip pat pyksta, nes neturi, kur palikti vaikų, negali eiti į parduotuvę. Tokių tikrai yra pasitaikiusių“, – sako pasakoja bendrovės „Ekskomisarų biuras“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.

Anot jo, apsaugos darbuotojams neretai sunku nuspėti, ar vaikas turi dvylika metų ar ne: „Dėl to dažniau prašome dokumentų negu buvo iki šiol. Tas amžiaus tarpas dar sunkiai atskiriamas. Kai kas nors neturi dokumento, pradeda pasakoti, kad jam 10 metų, tai tikrai su vaikais yra klausimų“. 

REKLAMA

Patys gyventojai, turintys vaikų, taip pat skundžiasi įsigaliojusia tvarka. Jų teigimu, nelogiška reikalauti nei asmens tapatybę, nei imunizaciją įrodančių dokumentų.

„Kam reikia skiepyti vaikus? Juk mūsų vaikai testuojasi mokyklose, to pakaktų. <…> Aš tiesiog nesuprantu, kaip galima prašyti dokumento, galimybių paso iš vaiko, kai mes patys ne visuomet galim įsijungti telefonus, parodyt jį.

Aš pati pasą ne visada nešiojuosi, nepatogu, tad nesuprantu, kaip dvylikamečiui visų tų pažymėjimų nepamiršti“, – naujienų portalui tv3.lt aiškina sūnų auginanti vilnietė Rita.

Apsaugos darbuotojams tenka atremti ir gyventojų pasipiktinimus

Nors ir pasikeitimai neabejotinai sukėlė nepatogumų gyventojams, padidėjusių konfliktinių situacijų pastaruoju metu apsaugos bendrovių atstovai teigia nefiksuojantys.

REKLAMA

Tačiau specialistai patikina, kad galimybių paso tikrintojams neretai tenka atremti ir griežtesnius gyventojų pasisakymus.

„Mūsų darbuotojams tenka išklausyti įvairių pasisakymų, esą ką čia jie prisigalvoja, jog tai yra nesąmonė, bet esame pasiryžę, pasitreniravę ir mandagiai atsakome, kad vykdome tik nutarimus, kuriuos ne patys darome“, – sako V. Lebeckas.

„EuroCash1“ vadovas Vilius Makauskas priduria, kad neretai tenka ir gyventojams priminti, kad praėjus 7 mėnesiams pasiskiepijus dviem vakcinos dozėmis jie lankytis prekybos centruose ar kitose vietose negali.

„Manau, kad tai yra labai normali praktika. Vis tiek, nėra taip, kad visi žmonės būtų susipažinę su naujai įvestomis taisyklėmis. <…> Visas tas supažindinimas vyksta tikrai sklandžiai. Tačiau konfliktinių situacijų ar nepasitenkinusių asmenų skaičius nėra išaugęs“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot specialistų, gyventojams taip pat kyla klausimų, kodėl pasiskiepijus pagal pilną vakcinacijos kursą be pastiprinančios dozės jie negali naudotis ne tik galimybių pasu, bet ir Europos Sąjungos skaitmeniniu COVID pažymėjimu.

Patiems apsaugos darbuotojams europinio paso tikrinimas taip pat tapo apsunkintu. Nuo šiol jie turi skaičiuoti ir jo galiojimą.

„Anksčiau gi jie buvo neriboti – gavai europinį ir eini. Dabar mes turime pažiūrėti, ar nepraėjo septyni mėnesiai nuo žmogaus paskutinio skiepo. Jeigu praėjo daugiau kaip septyni mėnesiai, jis irgi tampa nebegaliojantis. Čia ir užtrunka, jei tai būna su europiniu pasu. Su lietuvišku viskas gerai, programėlė pakeičia, viskas yra paprasčiau“, – sako jis.

REKLAMA

Pasikeitė galimybių paso išdavimo tvarka

Primename, kad nuo gruodžio 28 dienos gyventojams, kurie nuo COVID-19 skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius jis nustos galioti, taip pat galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų amžiaus, o pasiskiepiję darbuotojai privalo gauti sustiprinančiąją dozę arba reguliariai testuotis.

Taip pat trečiadienį nuspręsta, kad nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.

REKLAMA

Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Nuo šiol atsisakoma serologinio tyrimo kaip varianto gauti galimybių pasą, jei asmuo yra skiepytas COVID-19 vakcina.

Nutarimui siūloma įsigalioti sausio 10 d. Tiesa, kartu numatomas pereinamasis laikotarpis, kad asmenis, turinčius iki šio nutarimo įsigaliojimo datos gautus teigiamus (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymus, kai šis tyrimas buvo atliktas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina, kontaktiniu būdu aptarnauti ar paslaugas teikti galima 60 dienų nuo tokio tyrimo atlikimo dienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų