D. Razmuvienės teigimu, situacija ligoninėse yra stabili – šiai dienai užimta virš tūkstančio COVID-19 pacentams skirtų lovų. Limitas – 2225.
„Kalbant apie reanimacijos, tai skaičius svyruoja apie 100 užimtų – 130-140. Kritinė riba – 240 lovų. Taip, jei tie skaičiai bus pasiekti <…> jeigu atsižvelgsime į Vakarų valstybes, kuriose omikron atmaina pradėjo dominuoti gruodžio mėnesį, tai jie jau turi didesnę, ilgesnę patirtį ir ten auga hospitalizacijos skaičiai“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje sakė epidemiologė.
Didžiausia problema, anot jos, kad tarp visų COVID-19 užsikrėtimo rodiklių, yra ir dalis medikų. Todėl galimas scenarijus, kad ateityje gali būti ne tik užimtos lovos ligoninėse, bet ir pradės trūkti medikų.
„Jeigu matysime, kad pradeda sirgti vienos ar kelių sričių darbuotojai, be abejo, bus imtasi griežtesnių priemonių“, – nurodė ji.
Masiškai pradėjus sirgti medikams, ekspertės teigimu, gali nebereikėti laukti reanimacijų 240 lovų užimtumo.
„Viena kraštutiniausių priemonių, kaip žinoma, yra karantinas, bet ar tai bus, ar ne, iš anksto nespėliokime, nes žmonės ne visada supranta tą laiką, jie priima kaip faktą, kad šiandieną. Jeigu taip atsitiktų, būtų sprendžiami klausimai, kaip tai išspręsti“, – pabrėžė D. Razmuvienė.
Nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik šeimos gydytojai
D. Razmuvienė nurodė, kad jau yra sudaryta žmonių komanda, kuri šiuos darbus atliks.
„Kadangi atveju daugėja – 4-5 tūkst., aišku, bus ir didesni skaičiai, gal ir 6 tūkst. pasieksime, tai ištirti kiekvieną atvejį ir būtent to atvejo kontaktus yra neįmanoma ir to nebeatlieka ir kitos šalys“, – sakė D. Razmuvienė nurodydama, kad NVSC nuo šiol tirs tik šeimos ir aukštos rizikos darbovietės kontaktus.
„Tokiais atvejais bus tiriami atvejai ir jiems išduodami nedarbingumo pažymėjimai, jei bus tikrai įvardinta, kad yra aukšta rizika. Bet apie kiekvieną, kaip anksčiau buvo daroma, tikrai nebebus tų žmonių ieškoma, su jais kalbama. Tai užimdavo labai didelį darbo laiką“, – sakė ji.
Kokybiškai, anot jos, galima ištirti tik apie 2 tūkst. atvejų. Kadangi atvejų skaičiai nuolat auga, darbas nebėra kokybiškas.
Teigia, kad priimti sprendimai yra savalaikiai
„Labai laiku priimtos tos priemonės – pakeitimai arba sugriežtinimai. Omikron atmaina jau po truputį baigia išstumti delta atmainą. Kaip visi žinome, omikron naujoji atmaina yra pasižyminti greitu plitimu ir dideliu užkrečiamumu. Norint apsisaugoti nuo žymiai spartesnio užsikrėtimo yra priimti tokie sprendimai, pakeista tokia eilė teisės aktų vien todėl, kad žmonės laikytųsi naujų reikalavimų, stengiantis bent kažkiek pristabdyti omikron plitimą“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje sakė D. Razmuvienė.
Anot jos, sausio mėnesio duomenys leidžia pasakyti, kad sergamumo rodikliai didėja.
„Didėjimas, augimas yra labai žymus. Jeigu antros savaitės sergamumo pokytis yra 30 proc. didesni nei sausio pirmos savaitės pokytis.
Jeigu mes paimsime šeštadienį ir sekmadienį, yra 40 proc. didesni sergamumo skaičiai vien per dvi dienas, nors mes puikiai žinome, kad žmonių registracija ir tyrimai yra vangesni “, – pastebi ji.
Žvelgdama į skaičius epidemiologė priduria, kad situacija neina geryn ir „visos tendencijos eina į blogąją pusę: „Kaip prognozuoja mokslininkai, matematikai, tie skaičiai tik didės“.
Saviizoliacijos sutrumpinimas iki 7 dienų, anot jos, taip pat yra savalaikis.
„Atsižvelgta į naujos atmainos omikron trumpesnį inkubacinį periodą. <…> Reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra tam tikrų išimčių“, – pabrėžė ji.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiai dienai yra fiksuota virš 300 protrūkių, iš jų 115 – ugdymo įstaigose: „Mokyklose bus dalinami greitieji antigenų testai, kad kiekvieną savaitę į ugdymo procesą ateinantis vaikas būtų pasidaręs tą tyrimą“.
Daugėja naujų atvejų darbovietėse
Pastebima, kad darbo vietose daugėja užsikrėtusiųjų.
„Jei pirmą sausio savaitę buvo nepilni 4 proc., tai antrą sausio savaitę – beveik 8proc. Taip, kad darbo vietose ir protrūkių, ir atvejų daugėja“, – nurodo ji.
Į tai atsižvelgiant ji rekomenduotų, jei įmanoma, kontaktinį darbą perkelti į nuotolinį.
„Tie protrūkiai tikrai formuosis, nes darbe tikrai ne visada yra įmanoma išlaikyti šį reikalavimą. Žinant omikron plitimą, kartais to ir neįmanoma padaryti“, – nurodo ji.
Visą „Žinių radijo“ interviu klausykite:
