Andresa Repšytė

Vilniaus Baltupių mikrorajono gyventojus lydi nerimas. Didlaukio gatvės daugiabučio namo kieme kaimynai baudžia ne vietoje automobilius pasistačiusius vairuotojus – gadina jų turtą, palieka piktus raštelius, užkištus už mašinos stiklų, laužo valytuvus, praduria padangas. Policija įspėja, kad už pažeidimus gresia naudos net iki 750 eurų.

Ukrainoje vykstant karui, Lietuvoje už antivalstybines veikas ne kartą teisti asmenys bando užstoti Kremliaus režimą ir nusikalstamus Rusijos veiksmus.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą dėl Ukrainos kandidatės statuso stojimui į Europos Sąjungą (ES) suteikimo. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad abejonių dėl šio klausimo niekam nebeturi kilti, nes Ukrainoje žūstantys žmonės kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už viso demokratinio pasaulio idėją.

Ketvirtadienį – pirmoji Seimo pavasario sesijos diena. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen teigimu, parlamento darbotvarkė pavasario sesijoje prasideda nuo visų svarbiausių klausimų, susijusių su karu Ukrainoje. Tam, anot jos, artimiausiomis savaitėmis bus skiriamas didžiausias dėmesys. „Dėl to iš esmės turime ir sutarimą su opozicija, ir su pozicija.

Trečiadienį Seimo valdyba susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti netrukus prasidėsiančios pavasario sesijos darbus. Šalies vadovo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos klausimams. Teigiama, kad išlaidos šalies gynybai netolimoje ateityje galėtų siekti 3 proc.

13-ą dieną tęsiasi agresyvaus Kremliaus režimo paskelbtas karas Ukrainos žemėse. Kova dėl nepriklausomybės ir demokratijos išlikimo šalyje suvienijo ne tik ukrainiečių tautą, bet ir visą tai stebintį pasaulį. Solidarizuojantis su Ukraina Lietuvoje taip pat viskas dažosi mėlyna ir geltona spalvomis. Antradienį, Tarptautinę moters dieną, Vilniuje prie Ukrainos ambasados surengta solidarumo su Ukrainos moterimis akcija.

Šeštadienio vakarą nutiko nelaimė Klaipėdos „Švyturio arenoje“. Varžantis „Neptūnui“ ir „Lietkabeliui“ krepšinio rungtynių metu nuo tribūnos iš antro aukšto iškrito mažametis. Dėl galvos sumušimų jis pristatytas į ligoninę. Kaip naujienų portalą tv3.lt informuoja policija, pranešimo apie įvykį Klaipėdoje, Dubysos g. 10 sulaukė šeštadienį 19.06 val. Berniukas, gimęs 2017 m., tribūnoje žaisdamas ant laiptų pargriuvo ir nukrito pro tribūnas skiriančius atitvarus.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Šeštadienio vakarą nutiko nelaimė Klaipėdos „Švyturio arenoje“. Skubėjo greitoji ir policija. Krepšinio varžybų metu iš antro aukšto iškrito berniukas. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo policija, pranešimo apie įvykį Klaipėdoje Dubysos g. 10 sulaukė 19:06 val. 2017 m. gimęs berniukas dėl galvos sumušimo paguldytas stebėjimui į Klaipėdos ligoninę iš Klaipėdos. Tarnybos aiškinasi įvykio detales. Surinkta medžiaga pagal LR BK 163 str.

Kremlius šeštadienį teisino naują įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę ir iki 15 metų įkalinimą asmenims už „melagienas“ prieš Rusijos kariuomenę, sakydamas, kad prieš šalį vykdomas „informacinis karas“. „Įstatymas buvo reikalingas dėl beprecedentės... net ne kampanijos, o informacinio karo, pradėto prieš mūsų šalį“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad susiklosčius tokiai padėčiai vyriausybė turėjo imtis „griežto“ atsako.

Ukrainai ir toliau kovojant prieš Kremliaus režimą, vis daugiau žmonių jaučia nerimą ir Lietuvoje. Tačiau premjerė  Ingrida Šimonytė juos ramina – pavojaus Lietuvai negresia. Anot I. Šimonytės, Lietuvos saugumas yra nuolat stiprinamas. „Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą skirti KAM papildomus 40 milijonų eurų, kurie bus skirti priimančiosios šalies paramai. Priimančiosios šalies parama yra tos išlaidos, kurios reikalingos priimti mūsų NATO partnerių pajėgas, kurių daugėja.

Lietuvos gyventojai reaguodami į Kremliaus paskelbtą karą prieš Ukrainą dar praėjusią savaitę užplūdo šalies vaistines. Pastarųjų atstovai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius – jų krepšeliuose vis dažniau atsiranda nereceptiniai vaistai nuo skausmo, peršalimo, tvarsčiai ir kalio jodido tabletės nerimaujant dėl Astravo atominės elektrinės.

Kremliaus režimui Ukrainoje naudojant vis žiauresnius karo veiksmus, nusitaikant net ir į beginklius civilius, nerimo nuotaikos lydi ir Lietuvos gyventojus. Dažnas teigia apie tai galvojantis, bet neturįs plano, kaip nelaimės atveju elgtųsi. Juos ramindami institucijų atstovai sako, kad baimintis Lietuvoje nėra ko – kol kas grėsmių jokių nekyla. Lietuviai ieško informacijos, kur, neduok Dieve, jei kiltų grėsmė, kur galėtų saugiai pasislėpti.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

Agresyvaus Kremliaus režimo nusikaltimų, nutaikytų prieš Ukrainą ir visą demokratinį pasaulį, prikaišioti Rusijos piliečiams vien dėl tautybės, negalima. Šis teiginys vis dažniau viešojoje erdvėje regimas po to, kai nepasitenkinimas karu pradėjo virsti agresyviu elgesiu su rusų tautybės Lietuvos gyventojais.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dar šią savaitę patikinus, kad šalyje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti karo metu, sostinės gyventojai teigia pasigendantys informacijos, kur jų ieškoti. Vilniaus miesto savivaldybė juos ramina pabrėždama, kad jomis rūpinamasi iš anksto ir primena, ką reiktų daryti įvykus nelaimei.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pristatė atnaujinamos vidurinio ugdymo literatūros programos projektą. Vienu svarbiausių akcentų jame įvardijamas mažesnis privalomų ir platesnis neprivalomų kūrinių pasirinkimas.Tikėtina, kad ateityje lietuvių kalbos ir literatūros bendrasis vertinimas bus kitoks – galutinį balą sudarys egzaminas ir kaupiamasis įvertinimas.

Vladimirui Putinui paskelbus karą prieš Ukrainą, tūkstančiai šalies gyventojų ieško saugaus prieglobsčio kaimyninėse valstybėse. Per pirmąją dieną Lietuvoje į institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pagalbos šauksmus padėti karo pabėgėliams atsišaukė tūkstančiai piliečių. Socialiniuose tinkluose taip pat vienijasi ir patys gyventojai – skelbia galintys padėti nuo agresorės bėgantiems ukrainiečiams.

Visas pasaulis su nerimu stebi įvykius Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje. Lietuvoje dešimtys tūkstančių gyventojų, susirinkusių į vienybės ir solidarumo akciją sostinėje išreiškia palaikymą Ukrainai. Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad šiuo metu kaip niekad pasaulis turi apsispręsti, kurioje pusėje yra – demokratijos ar režimo. „Vienas iš dviejų – arba pasaulis priėjo liepto galą arba Rusija. Tikėkime, kad Rusija priėjo liepto galą.

Šiandien pasaulis su nerimu stebi krauju paženklintus įvykius Ukrainoje. Milijonai šalies gyventojų aidint bombų sprogimams ir kulkų ūžesiui viliasi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas baigsis. Išreikšdami palaikymą Ukrainai, skirtingi Lietuvos miestai ir užsienyje gyvenantys lietuviai jungiasi į vienybės ir solidarumo akciją „Laisvė šviečia“. Vilniaus gatvės ketvirtadienio vakarą nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis.

Visas pasaulis šiandien su nerimu stebi kruvinus įvykius Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipdamasis per televiziją ir paragino Ukrainos karius sudėti ginklus ir paskelbė pradedantis karą Ukrainoje. Kijeve gyvenančios lietuvės naujienų portalui tv3.lt teigia sunkiai suvokiančios, kas vyksta. „Ryte paskambino draugas, pasakė, kad prasidėjo neramumai šalyje. Iki pat šio ryto aš netikėjau, kad gali kažkas atsitikti tokiame lygyje, kad karas gali būti realus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) civilinės saugos valdybos atstovas Ernestas Trunovas ketvirtadienį nurodė, kad gyventojai yra raginami būti pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms ir pasidomėti, kokiomis priemonėmis joms apsirūpinti. „Jeigu jūs esate pasirengę vienai ekstremaliai situacijai, tai galima sakyti, kad esate pasirengę jau ir kelioms iš karto.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skisgirytė sako, kad dalis Lietuvos ambasados Kijeve išvyko į šalies vakarus – į Lvovą. „Vakar dalis ambasados dar funkcionavo. Kai tik yra grėsmė žmonių gyvybei, evakuotis į saugesnę vietą <…> kol kas vakarų Ukrainoje. Jeigu situacija blogės toliau, tai bus galimas grįžimas ir į Lietuvą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje  gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, anot premjerės, neabejotinai galima vadinti karu.

Vilniaus Bajorų mikrorajone – neįprastas vaizdas. Vienoje iš pagrindinių gatvių tirpstant sniegui susiformavo įspūdingo dydžio bala, kurią gyventojai vaizdingai vadina „ežeru“. Ši gamtos nemalonė jau spėjo pridaryti itin daug nuostolių – joje vairuotojai tikina pametę automobilių numerius, raktelius, o bandantys išvengti akistatos su ja kelius trumpina tiesiai per kaimynų kiemus. Bajorų gyventojai skėsčioja rankomis – nebežino, ko imtis, o savivaldybė ragina palaukti.

Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Sausio 13-ąją prie keliems šimtams susirinkusiųjų nušvilpus prie Seimo kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, buvo tikimasi šį scenarijų pakartoti ir Vasario 16-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant tradicinę kalbą iš Signatarų namų balkono. To padaryti nepavykus, protestuotojai ragina rinktis ir Kovo-11-ąją.

Žiemą–vasarą gėlėmis dvelkiančiame sostinės Konarskio turgelio pačiame atokiausiame kampe – jau trisdešimt metų įvairiausių gėlių puokštes riša pusamžis vyriškis Kęstas Garla. Iš pažiūros šio gėlininko kioskelis niekuo nesiskiria nuo kitų – kuklus, be jokių užeiti kviečiančių iškabų, tačiau čia gyventojai būriuojasi nuo pat ryto, dar prieš jam atvykstant turgelį. To priežastis neeilinė – dar prieš Valentino dieną Kęsto istorija suvirpino tūkstančių internautų širdis.

Šeštadienį vaizdas Lietuvoje gali priminti katastrofinį reiškinį. Stipri audra, atkeliaujanti nuo Britų salyno ypač pavojinga šalies pajūrio regionui – vėjas gali nusiaubti kopas, pridaryti itin daug žalos gyvenamiesiems pastatams. Sinoptikai gyventojus ypač įspėja vengti kelionių pro miškingas vietoves – gali grėsti pavojus gyvybei. Vakarų Europą ir Baltijos regioną užklupusios stiprios audros yra susijusios Šiaurės Atlante vykstančiais procesais.

104 Lietuvos valstybės atkūrimo metinių proga vilniečius ir miesto svečius prie Gedimino bokšto šventiniu sveikinimu turėjęs nustebinti dronų šou baigėsi nesėkmingai. Trispalvės spalvomis šviečiantys dronai vos pakilę į dangų vienas po kito pradėjo kristi tiesiai į Nerį. Naujienų portalui tv3.lt renginį stebėjusi vilnietė Rusnė teigia buvusi sutrikusi, kai pamatė, kad po kelių minučių nuo pasirodymo pradžios įranga pradėjo kristi žemyn.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną iš Signatarų namų balkono kalbą tradiciškai sakant Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui, grupė žmonių, nepaisydama policijos įspėjimų šūksniais bandė sutrukdyti šventės eigą, tačiau juos užgožė gausūs minios plojimai ir padėkos šūksniai. Kai kurie protestuotojai prie Signatarų namų balkono rinkosi jau nuo ryto.

Trečiadienį šalis mini 104 Lietuvos valstybes atkūrimo metines. Sostinėje gyventojai rankose nešini vėliavomis nusiteikę šventiškai. Tačiau kai kurie gyventojai jau nuo pat ryto renkasi, siekdami išreikšdami protestą prieš valdančiuosius.

Trečiadienį visa šalis švęs 104 Lietuvos valstybės atkūrimo dienos metines. Regis, šis minėjimas gali būti kupinas įtampos – prieštaringai vertinami asmenys ir kai kurie politikai audrina visuomenę ragindami susirinkti ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia „nušvilpiant“ iš Signatarų namų balkono kalbantį Vytautą Landsbergį nebijant už tai gresiančių baudų.

Lietuviškos žiemos skeptikams ir svajojantiems bent trumpam pabėgti nuo šaltuko, sinoptikai turi džiugių žinių – artimiausių dienų orai primins pavasarį, iki savaitės galo laikysis šiluma. Antradienio dieną šaltasis atmosferos frontas pasieks mūsų šalį, atneš daugiau debesų ir kritulių – daugelį rajonų aplankys nedidelis lietus ir dulksna, sausiau išliks tik pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose. Vėjas įgaus pietvakarių rytų kryptį, šiek tiek sustiprės.

Vasario 16-ąją dalis žmonių rinksis ne tik švęsti valstybinę šventę, bet ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia. Tikėtina, kad protestuotojų sostinėje nebus daug, tačiau šalinininkai įsitikinę, kad tik tokia forma jie gali būti išgirsti. Pastariesiems valdantieji kritikos negaili, esą tokiam dialogui, galinčiam baigtis neramumais, paaukoti valstybines šventes – per didelė kaina.

Praėjusį metų spalį Gitano Nausėdos komunikacijos grupę palikusi apžvalgininkė Regina Statkuvienė atvirauja, kad darbas Prezidentūroje buvo naudingas, tačiau jautėsi padariusi viską. Ji taip pat atskleidė ir darbo Daukanto aikštėje užkulisius, pirmosios šalies ponios vaidmenį.

Koronaviruso užsikrėtimų skaičiams kasdien siekiant keturženklius skaičius, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prognozuoja, kad omikron bangos pikas šalyje turėtų būti pasiektas per ateinančią savaitę. Ir užsimena, kad į koronavirusą netrukus jau bus pradėta žiūrėti kaip į įprastą ligą. Tačiau ekspertai įspėja – atsipalaiduoti dar per anksti.  „Per artimiausią savaitę, matyt, jau turėtų vykti lūžis.

Ketvirtadienio rytą į Antano Kandroto-Celofano namus atvyko policija vykdyti teismo sprendimo. Beveik dviem metams į kalėjimą dėl finansinių machinacijų pasiųstas nuteistasis pasiduoti nenori – policijos įsakymų nevykdo. Tiesioginės transliacijos metu A. Kandrotas sekėjams „Facebook“ rodė, kaip prie jo namų privažiavo keli policijos ekipažai, pasiryžę jį iš namų išvežti į įkalinimo įstaigą. Šis durų atidaryti nepanoro, todėl policijai teko lipti į jo namus per balkoną.

Socialiniuose tinkluose kilo diskusijos dėl nuotraukos, kurioje sportininkas, aktyviai pasisakantis prieš valdančiųjų sprendimus pandemijos klausimu Žydrūnas Savickas matomas lauko reklamoje agituojantis už skiepus. „Stengiuosi išvengti ligų – renkuosi skiepus. Galiūnas Žydrūnas Savickas“, – rašoma stende.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, valstiečiui Aurelijui Verygai praėjusį pirmadienį nustatytas koronavirusas. Šią informaciją jis patvirtino naujienų portalui tv3.lt Parlamentaras teigia persirgęs lengvai, šiandien baigėsi jo saviizoliacijos laikotarpis. „Buvo truputį pakilusi temperatūra. Dariausi namie greitąjį testą, kuris parodė teigiamą rezultatą. Kai užsiregistravau PGR tyrimui, jau tądien nieko nebebuvo, gerai jaučiausi “, – pasakoja jis.

Nuo šalies simboliu tapusio Gedimino kalno ir toliau siunčiami aliarmo signalai. Dėl blogų oro sąlygų pietrytiniame kalno šlaite pirmadienį susiformavo nuošliauža. Nors jį prižiūrinti įstaiga ir Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtina, kad atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, ekspertai įspėja – nesiėmus tinkamų veiksmų situacija gali blogėti.

Pirmadienį – gydytojų rezidentų sujudimas Santaros klinikose. Dar penktadienį tvirtinantys turėję gauti algas, jie sako nieko nesulaukę dar ir šią popietę. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad darbo užmokestis vėluoja dėl nepatvirtinto 2022 m. Strateginio veiklos plano. Apie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio vėlavimus socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Kanados sostinėje Otavoje tolimųjų reisų vairuotojai jau kelias savaites protestuoja dėl jiems taikomų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Įkvėpti šio žingsnio lietuviai paskelbė norintys pasekti kanadiečių pėdomis ir vasario 7 dieną Vilniuje „sudrebinti asfaltą“ surengdami masinį sunkvežimių suvažiavimą ir taip išreikšdami nepasitenkinimą Lietuvoje taikomomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Šeštadienį Palangoje garsiai neaidėjus naujosios politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, diskusijos, kaip klostysis jos likimas netyla. Ekspertai drąsiai prognozuoja populiarumo aukštumas politinėje padangėje ir užsimena apie galimą sėkmę artimiausiuose Seimo rinkimuose.

COVID-19 yra kvėpavimo takų liga, tačiau paveikia ne tik plaučius. Gali būti paveikta daugybė gyvybiškai svarbių organų, įskaitant inkstus, ir neseniai atliktas tyrimas pagaliau išsiaiškino, kaip virusas tai padaro.  SARS-CoV-2 – virusas, sukeliantis COVID-19 – gali infekuoti ir tiesiogiai pažeisti inkstus, palikdamas randus, teigiama žurnale „Cell Stem Cell“ paskelbtame tyrime. Autoriai teigia, kad susidaręs randų audinys gali turėti ilgalaikį poveikį inkstų funkcijai.

Nuo šeštadienio didžiųjų parduotuvių, grožio salonų, kavinių ir restoranų durys bus atvertos visiems – galimybių pasas nebeteks prasmės, jo veikla bus sustabdyta. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai, tačiau kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, o renginių metu – respiratoriai, išliks privalomi.

Sausio antroje pusėje Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūrų įstaigų reformai, kuria norima naikinti dalį ligoninių lovų numatant plėsti ambulatorinių paslaugų skaičių. Tai reiškia, kad tik dalis gydymo paslaugų savivaldybėse gyventojams būtų suteikiamos: bazinės paslaugos, ilgalaikė asmens sveikatos priežiūra, dienos paslaugos, greitoji medicinos pagalba. Kitų paslaugų jie turėtų vykti į didesnes ar specializuotas gydymo įstaigas.

Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Po Sausio 13-osios minėjimo, miniai žmonių „nušvilpus“ kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sako sulaukę ne vieno prašymo surengti protestus ir Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Renginį organizuojantis skelbiasi ir Rusijai už šnipinėjimą teistas Algirdas Paleckis.

Kanados sostinėje Otavoje tolimųjų reisų vairuotojai jau kelias savaites protestuoja dėl jiems taikomų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Įkvėpti šio žingsnio lietuviai skelbia norintys pasekti kanadiečių pėdomis ir vasario 7 dieną Vilniuje „sudrebinti asfaltą“ ir surengdami masinį sunkvežimių suvažiavimą išreikšti nepasitenkinimą Lietuvoje taikomomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Naujajai koronaviruso omikron atmainai išplitus Lietuvoje, testavimo punktuose ir tyrimus atliekančiose klinikose vis daugiau norinčių išsitirti. Padidėjus pacientų srautui, kai kurie gyventojai skundžiasi, kad laukia tyrimų rezultatų neįprastą laiką arba jų išvis nesulaukia. Medicinos specialistai paaiškina, kad tai gali lemti net kelios priežastys.