Andresa Repšytė

Ukrainos pajėgoms atakavus ir paskandinus Rusijos kreiserį „Moskva“, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtina, kad šalis agresorė Juodojoje jūroje neteko paties didžiausio karinio pajėgumo. Penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda A. Anušauskas žurnalistams sakė nenorintis prognozuoti, kokį atsaką Ukrainos pajėgoms gali ruošti Rusija dėl paskandinto kreiserio „Moskva“. „Rusija pati tegul nusprendžia.

Ketvirtadienį Rusija pagrasino, kad suteikus NATO mandatą Švedijai ir Suomijai, tektų perbalansuoti saugumo situaciją, dislokuojant branduolinį ginklą Kaliningrado srityje. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, tokie gąsdinimai yra „tuščias šūvis į orą“. „Prie tokių pono Medvedevo pastabų ar komentarų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju: Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kyjive, kuriame bendro vizito su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais išreiškė politinę paramą prieš okupantus iš Rusijos kovojantiems Ukrainos žmonėms. Jo teigimu, pamatyti vaizdai yra sukrečiantys – juos prilygina apokaliptiniams. Vis dėlto Ukraina nepraranda ryžto: jau valomi griuvėsiai miestuose, beveik visoje teritorijoje rengiamasi žemės ūkio sezonui. Prezidento teigimu, čia itin svarbi Lietuvos pagalba.

Pirmadienio vakarą pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia: karą prieš Ukrainą paskelbusi ir karo nusikaltimus aktyviai demonstruojanti Rusija galėjo imtis drastiškos priemonės – panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Nors šie faktai dar nėra patvirtinti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako į juos žiūrintys rimtai. Uždrausto ginklo panaudojimo tikimybės neatmeta ir Lietuvos karybos ekspertai.

Antradienį į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad Ukrainos lyderio kalboje svarbiausias akcentas – Vakarų moralė.

Antradienį prieš pat rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje svarstymą Seimo rytiniame posėdyje, į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, jo išsakytus žodžius buvo „sunku girdėti“. „Apie prievartavimus, apie žudynes, apie nekaltas Ukrainos aukas. Sunku šiuos žodžius girdėti.

Tik daugiau nei pusė Vilniuje gyvenančių vaikų jaučiasi laimingi, rodo sostinės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Šis rodiklis uždega raudoną šviesą ir verčia suklusti, kadangi prieš ketverius metus laimingų vaikų skaičius buvo penktadaliu didesnis. Kas tai galėjo lemti? Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį pristatyta Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo ataskaita.

Protu nesuvokiami Kremliaus režimo pasiųstų karių veiksmai sukrėtė visą įvykius Ukrainoje stebintį pasaulį. Kariai eilėje miestų žudo civilius, nepasigaili nieko – net vaikų gyvybių. Širdį veriantys vaizdai nepalieka abejingų: aukojamos dosnius sumos, organizuojamos palaikymo akcijos. Viena tokių trečiadienį surengta Vilniuje – virš 80 mamų su vėžimėliais susirinko į eitynes, siekdamos pagerbti Ukrainoje žuvusius vaikus.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Seime, Partnerystės įstatymo vėliavnešys Tomas Vytautas Raskevičius akcentuoja, kad gyvenančių kartu, bet nesusituokusių porų teisinis reglamentavimas Lietuvoje neegzistuoja. Todėl jis, siekdamas bent dalimi palengvinti tokių asmenų gyvenimus, siūlo teises ir pareigas dėl mirusiojo laidojimo suteikti ir ne tik šeimos nariams, bet ir partneriams.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sveikindamas Lietuvą su 18-osios įstojimo į NATO metinėmis pirmadienį Pabradėje tvirtino, kad Rusijos grėsmė ateityje tik stiprės, tačiau konvencinės atakos tikimybė yra nedidelė. Jis taip pat pridūrė, kad rytinis aljanso flangas yra stiprus ir pasirengęs atlaikyti visas galimas grėsmes. „Turime didžiulį pranašumą prieš potencialų priešininką ir jis tikrai tą žino“, – sakė V. Rupšys.

Šeštadienį JAV prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu ir dviem Ukrainos ministrais. Po pokalbio su jais Ukrainos-Lenkijos pasienyje J. Bidenas išrėžė tiesiai šviesiai, ką galvoja apie Vladimirą Putiną – pavadino jį „skerdiku“. Premjerė Ingrida Šimonytė nesiima vertinti šių JAV prezidento žodžių, tačiau patvirtina, kad „politinėje bendruomenėje yra labai mažai žmonių, kurie galėtų pavadinti Putiną kokiu nors civilizuotu lyderiu“. Žurnalistų paklaustas, ką galvoja apie...

Ilgiau nei mėnesį besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą keičia nuotaikas ir Lietuvoje. Gyventojai svarsto, ar nelaimės atveju visiems pakaktų vietų saugiai pasislėpti. Savo ruožtu šalies institucijos ramina – kolektyvinės priedangos statiniuose, galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė sako pastebinti, kad informacijos apie pasirengimą branduolinei avarijai yra nepakankamai.

Ilgiau nei mėnesį trunkanti Rusijos invazija į Ukrainą kaip niekad suvienijo lietuvius – su šaltakraujišku režimu kovojančiai tautai piliečiai aukoja dosnias sumas, suteikia prieglobstį karo pabėgėliams. Vis dėlto toks žmonių gerumas džiugina ne visus. Regionų partijos pirmininko pavaduotoja Salvija Buzelienė išsiliejo socialinėje erdvėje ir tvirtino, esą ukrainiečiams rodomas dėmesys – per didelis, o savi gyventojai neva pamiršti.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekspertų teigimu, kovojant su šia problema labai svarbu akcentuoti ne tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet ir gaunančius didesnes pajamas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus karą prieš Ukrainą, Vakarų šalys įvedė Rusijai daugybę sankcijų – ji tapo labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje. Lietuvos ekspertai neabejoja, kad tai šalį nublokš į praeities laiką, kokia ji buvo 1990-aisiais metais – augs nedarbas, šalis nebegalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, o visa tai pasaulis pamatys artimiausiu metu.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems metams, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistų teigimu, šią problemą spręsti galima didinant daliai gyventojų mokesčius. Lietuvos Bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc.

Mėnesį besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą keičia nuotaikas ir Lietuvoje. Gyventojai svarsto, ar nelaimės atveju visiems pakaktų vietų saugiai pasislėpti. Savo ruožtu šalies institucijos ramina – kolektyvinės priedangos statiniuose, galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Likusiems tektų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse. Specialistai taip pat ragina žmones pasiruošti patiems: turėti maisto atsargų, išgyvenimo krepšį ir atlikti kitus veiksmus.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė dėl galimybės kariams savanoriams ir šauliams leisti namie laikyti automatinius ginklus. Taip pat priimtas sprendimas ir dėl pataisų, kurios šaulių sąjungos nariams suteiktų teisę tarnybos metu dirbant su policijos, pasienio pareigūnais naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus.

Partnerystės įstatymas ir toliau kaitina aistras Seime. Ketvirtadienį valstietis Dainius Gaižauskas iškvietė Laisvės partijos narį Artūrą Žukauską atsiprašyti, neva sprendimo dėl Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijos metu jis opoziciją prilygino fašistinei Vokietijai.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuvai svarbu turėti kuo didesnį atgrasymo pajėgumą šalyje. Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu sąjungininkų karių pajėgos šalyje jau „yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“. Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sustiprinti valstybės duomenų saugumą ir diversifikuoti vietas, kur jie yra laikomi. Ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad šį klausimą aktualizuoja Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje. „Yra valstybiniai duomenų centrai, pasaulyje egzistuoja praktika, kai duomenys yra laikomi privačiuose duomenų centruose.

Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija. „Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Ketvirtadienį sukanka mėnuo nuo agresyvaus Kremliaus režimo invazijos į Ukrainą pradžios. Iki šiol netyla kalbos ir pasvarstymai, ar dėl šaltakraujiškų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų kaltas tik jis, ar atsakomybę turi prisiimti ir šalies gyventojai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange. Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“. „Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad į Lietuvą atvyko jau beveik 29 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, todėl ruošiamasi plėsti registracijos centrus, taip pat ir prevenciškai tikrinti iš Lenkijos atvykstančius autobusus ir mikroautobusus. Po trečiadienį vyksuio Valstybės gynybos tarybos posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad yra planuojamas didesnio pabėgėlių registracijos centro įsteigimas Vilniuje ir naujo centro steigimas Panevėžyje.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Šiems ir paramos Ukrainai klausimams aptarti trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.

Seime – aršios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo. Aktyviai prieš vienos lyties partnerystę pasisakanti Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą išbraukti projektą iš Seimo pavasario sesijos darbų sąrašo. Jos teigimu, įstatymo svarstymas Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje didintų susipriešinimą Lietuvos visuomenėje. Visgi antradienį parlamentas šį siūlymą atmetė, o projekto iniciatoriai kartojo, kad išsakyti teiginiai – nepagrįsti.

Iš karo siaubo šaltakraujiškai Kremliaus režimo puolamoje Ukrainoje, Lietuvą atvyko 763 pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad labai svarbu juos integruoti į švietimo sistemą, todėl planuojama suteikti jiems sąlygas mokyti vaikus ukrainiečių kalbos ir literatūros, o taip pat ir Ukrainos istorijos. „Šiuo metu jau yra pakoreguoti bendrojo ugdymo planai ir mūsų mokyklos tą gali pradėti daryti.

Nuo karo bėgantys ukrainiečių vaikai Lietuvoje gali gauti ne tik prieglobstį, bet ir visas socialines garantijas, lankyti ugdymo įstaigas. Iš 11 tūkst. į šalį atvykusių nepilnamečių, apie 3,3 tūkst. užregistruoti lankyti valstybines lietuvių ar rusakalbes mokyklas. Tačiau dėl pastarųjų kai kurie politikai ir ekspertai teigia įžvelgiantys rizikų ir mano, kad nuo karo bėgantys vaikai gali jaustis jose nemaloniai, svarsto, kad gali skirtis ir moksleivių požiūris.

Seime – aistros dėl Partnerystės įstatymo likimo. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis Rusijos invazicijos į Ukrainą akivaizdoje tik didintų susiskaldymą tarp Lietuvos piliečių. Visgi pats projekto iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad šitaip pati parlamentarė siekia nukreipti visuomenės dėmesį nuo karo.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, siekiama, kad per Baltijos jūrų uostus negalėtų plaukti rusų laivai. Tai, anot jos, reikia sutarti su kaimyninėmis valstybėmis. Vyriausybės vadovė nurodė, kad toks projektas paruoštas. „Kol kas dar vyksta derinimasis su kaimynėmis. Būtų gerai, jei tai būtų regioninis projektas, bet dar kol kas nėra sutarimo su kitomis valstybėmis. Mes tą projektą turime pasiruošę“, – nurodė ji.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas sako Seimo pavasario sesijoje pasigendantis Vyriausybės žadėtų reformų. Anot jo, dabar „viską bandoma pridengti karu“. „Nors iš tikrųjų, tai unikali galimybė kalbėti ir apie energetinę nepriklausomybę, apie mokestinius ilgalaikius pertvarkymus, nes iš tikrųjų tai, kas dabar vyksta Ukrainoje su karu, bus poveikis ir Lietuvos ekonomikai. Natūralu, kad taip bus, vadinasi, turime dėl mokesčių galvoti“, – nurodo jis.

Partnerystės įstatymas ir toliau kelia aistras Seime. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė užregistravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis karo Ukrainoje akivaizdoje tik didintų susikaldymą tarp Lietuvos piliečių. Vis dėlto Laisvės partijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad tokios kalbos yra gėdingos ir mano, kad Partnerystės įstatymas Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas bet kokiu atveju.

Nuo karo siaubo bėgančius ukrainiečius priimantys lietuviai nuo šiol nuo gaus kasmėnesinę 150 eurų komensaciją už asmenį, o už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį bus mokama papildomai po 50 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praneša, kad biudžete tam skirta 6,3 mln. eurų lėšų. Ji taip pat nurodo, kad karo pabėgėlių srautams išaugus „labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems“ Lietuva suteikti negalės.

Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti rytinis NATO flangas, didinamos išlaidos gynybai. Tačiau iki šiol nėra aiški Ukrainos ateitis Europos Sąjungoje, oro erdvės uždarymo galimybės ir tolesnių sankcijų Rusijai apimtis.

Į Lietuvą iš karo siaubiamos Ukrainos nuo vasario pabaigos atvyko per 8 tūkst. vaikų. Šalies mokykloje jau registravosi 1,5 tūkst. jų, praneša švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, rusakalbių mokyklos pildosi greičiausiai, laisvų vietų ten beveik nebėra. Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikai gali rinktis mokslą lietuviškose arba tautinių mažumų mokyklose, tačiau pastarosiose gali pritrūkti vietų.

Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau ketvirtą savaitę. Reaguojant į galimas grėsmes Lietuvos teritorijoje daugėja NATO sąjungininkų karių, jiems rengiamos karinės stovyklos. Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda lankydamasis Pabradės poligone įrengtoje stovykloje pažymėjo, kad sąjungininkų pastiprinimas yra ypač svarbus, kalbama apie pagalbą kariniais laivais.

Nuo karo bėgančioms ukrainietėms vienas smūgis po kito. Atvykusios į Lietuvą jos tikisi rasti prieglobstį ir ramybę, tačiau jau pasigirdo, kad Lietuvoje registracijos centruose prekeiviai žmonėmis bando merginas privilioti ir prikalbinti užsiimti prostitucija ar nelegaliu darbu. Tai ketvirtadienį patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Jos teigimu, buvo iškart reaguojama, pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, policija, stiprinama apsauga ir imtasi kitų priemonių.

Premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, kad Vyriausybė rengia planą, kaip išeiti iš pandeminio laikotarpio į endeminį laikotarpį, COVID-19 laikant sezonine liga. I. Šimonytė neatmenta, kad Vyriausybė artimiausiu metu svarstys ne atskirą kaukių klausimą, bet kaip išeiti iš pandeminio į endeminį laikotarpį. „Nes, panašu, kad jau galime nedrąsiai tikėtis, kad turime tam pagrindo“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo I. Šimonytė.

Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, papildomi priedangos objektai užtikrintų galimybę saugiai pasislėpti likusiai daliai šalies gyventojų. Ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Darbo partijos narys Seime Artūras Skardžius kreipėsi į vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę  klausdamas, ar kolektyviniai apsaugos statiniai gali užtikrinti efektyvią apsaugą.

Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės siūlymą dėl išlaidų šalies gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Biudžeto pakeitimas leis 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kokia technika už šias lėšas bus perkama.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia kol kas nematanti optimistinio ekononomikos scenarijaus. Jos teigimu, prieš svarstymą, kokias priemones nustatyti kovai su infliacija, reikia atsižvelgti į naftos kainų prognozes. Taip pat svarbu numatyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir kokią papildomą skolą Lietuva gali sau prisiimti „Laukiame, kol Lietuvos bankas ir Finansų ministerija atnaujins ekonomikos programas.

Ukrainai kovojant prieš Rusiją, Lietuvoje girdimi vis dažnesni klausimai dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę: ar visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas Lietuvoje? Kada tai galėtų būti padaryta? Nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovų teigimu, tam, kad NATO struktūroje Lietuva nebūtų silpnoji grandis, privaloma užtikrinti aukštos parengties ginkluotąsias pajėgas ir kariuomenę.

Užsienio reikalų ministars Gabrielius Landsbergis įsitikinęs – su Kremliaus režimu kovojančiai Ukrainai reikia didesnės Vakarų paramos nei jos yra suteikiama iki šiol. Jo teigimu, Lietuva turi būti ta šalis, kuri ragintų nesustoti ir toliau padėti Ukrainai. Kitą savaitę Briuselyje vyks užsienio reikalų ministrų tarybos posėdis, kuriame bus aptariami klausimai, ką šalys gali daryti toliau dėl paramos Ukrainai. „Čia Lietuvos vaidmuo yra neleisti pavargti.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti NATO rytinis flangas, ruošiamasi įvairiems scenarijams. Lietuvos nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovai pripažįsta, kad šalis iki pat pirmųjų Kremliaus režimo veiksmų Ukrainoje neįvertino jos grėsmės, todėl akcentuoja, kad dabar laikas dėti visas pastangas gynybos plano įgyvendinimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ketvirtą savaitę tęsia kruvinus išpuolius prieš Ukrainą. Nuo pat karo pradžios tam didelį palaikymą išreiškęs Baltarusijos režimas ir toliau talkina agresorei – Ukrainos miestai raketomis atakuojami iš jos teritorijos. Visgi karo nuostolius patirianti Rusija tikisi ne tik jos, bet ir Kinijos režimo pagalbos – prašo tiekti karo techniką, maisto davinius.

Seimas šią savaitę svarsto Vyriausybės siūlymą šiemet iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) didinti išlaidas gynybai. Biudžeto pakeitimas leistų 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Dar prieš pat rytinį Seimo posėdį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad gynybos biudžeto svarstymas yra vienas iš svarbiausių pavasario sesijos pradžios klausimų.

Kai kurios rusakalbių bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai Lietuvoje dėl gyventojų požiūrio į vietos rusus po to, kai Kremlius paskelbė karą prieš Ukrainą. Ieškant būdų, kaip šią problemą išspręsti, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Jos teigimu, privalu imtis veiksmų, kad rusakalbiai Lietuvoje nebūtų kaltinami dėl agresyvaus Kremliaus režimo veiksmų.