Andresa Repšytė

Prezidentūrai pareiškus, kad susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai ir siekis nugalėti opoziciją, į kritiką sureagavo ir patys valdantieji.

Planuojate savo atostogas? Jas planuoja ir valdantieji. Dalis ministrų šią vasarą teigia priėmę sprendimą ilsėtis Lietuvoje arba už jos ribų, o likusieji tikina apsispręsiantys paskutinę minutę, atsižvelgdami į situaciją šalyje. Atostogų taip pat viliasi išeiti ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ši vasara, pasak V. Čmilytės-Nielsen, niekuo nesiskirs nuo praėjusios.

Rusijos Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatui Jevgenijui Fiodorovui pareiškus norą atšaukti Lietuvos nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad į tokius užmojus dėmesio kreipti nereikėtų. Jo manymu, tai tik noras pagąsdinti Lietuvą.   „SSRS Valstybės Tarybos 1991 m. rugsėjo 6 d. dekretas Nr.

Rusijos Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Jevgenijus Fiodorovas užsimojo atšaukti SSRS Valstybės Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 1991-aisiais. Jo įsitikinimu, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia SSRS Konstitucijos straipsnių reikalavimus. Kokią reikšmę tai turi Lietuvai? „SSRS Valstybės Tarybos 1991 m. rugsėjo 6 d. dekretas Nr.

Rugsėjo 1-oji šiemet mokinius pasitiks pokyčiais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė informuoja, kad planuojama keisti vidurinio ugdymo mokinių pasiekimo išorinį vertinimą siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu taip pat vyksta baigiamasis bendrųjų ugdymo programų rengimo etapas.    Nuo šių metų Rugsėjo 1-osios pagal atnaujintą ugdymo programą startuos priešmokyklinis ir vidurinis ugdymas.

Antradienį Seime – dar vienas išbandymas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ministrui inicijavo interpeliaciją, teigiant, kad jis nereaguoja į išsakytas pastabas, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi. Tai yra antroji interpeliacija, inicijuota šios Vyriausybės nariui.

Antradienį Seime – susirinkusių mamų priekaištai valdantiesiems dėl siūlomos naujosios vaiko priežiūros išmokų ir neperleidžiamų mėnesių sistemos tvarkos. Mamų teigimu, iki šiol Lietuvoje galiojusia vaiko priežiūros sistema tėvai yra patenkinti, iš jos būtų galima pasimokyti ir kitoms šalims, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūloma tvarka būtų tarsi bausmė tėvų atžvilgiu.

Išsiilgusiems saulės vonių ir planuojantiems atostogas Lietuvos kurortuose sinoptikai turi gerų žinių – termometrų stulpeliai greitu metu šoktels iki 28 laipsnių šilumos. Vis dėlto, tikėtis, kad visas birželis lepins tropikų šiluma nereiktų. Prognozuojama, kad pirmasis šios vasaros mėnuo bus vėsesnis nei praėjusių trijų metų. Remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, birželis numatomas įprastas daugiametėms normoms.

Pirmadienį abiturientai laikė antrąjį valstybinės brandos egzaminų (VBE) sesijos išbandymą – anglų kalbos egzaminą. Tris valandas trukusiame išbandyme moksleiviams teko paplušėti sprendžiant klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Kviečiame įsivertinti, kaip sekėsi pagal „Alfa klasės“ paruoštus atsakymus. Šiemet anglų kalbos egzaminą nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų 183 egzaminų centruose, praneša Nacionalinė švietimo agentūra.

Praėjusią savaitę startavus valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šį pirmadienį abiturientų laukė antras išbandymas – anglų kalbos egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalis. Pasak kalbintų dvyliktokų, kai kurios egzamino užduotys kėlė susirūpinimą, tačiau neslepia, kad tikisi aukščiausių balų. Iš anglų kalbos egzamino valandą anksčiau išėjęs abiturientas Tautvydas sako manęs, kad šiemet anglų kalbos egzamino užduotys bus sunkesnės.

Šeštadienį Vilniuje vyks penktosios „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę ir taiką“. Prieš pat šias eitynes Seime surengta diskusija, kurios metu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo, kad visos problemos dėl teisinės apsaugos LGBT bendruomenei prasideda nuo to, kad prieštaraujantieji juos mato „ne kaip žmones, o kaip problemą, kurią reikia išspręsti“. Apie tai, ką reiškia būti šios bendruomenės dalimi Lietuvoje arba už jos ribų, pasakojo ir savo patirtimis pasidalin...

Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė, vertindama šių metų abiturientų valstybinio brandos egzamino (VBE) temas sako, kad jos „pakankamai palankios ir arti esančios mokinio“. Tačiau taip pat ekspertė neslepia laukianti pokyčių lietuvių kalbos ir literatūros programoje, nes pastebi, kad egzamino temos kasmet darosi klampesnės. Birželio 1 d. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą 175 centruose laikė 17 tūkst.

Ketvirtadienį Lietuvos mokyklose startavo valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija. Pirmasis išbandymas abiturientams – lietuvių kalbos ir literatūros kalbos egzaminas, kurio metu jų pagrindinė užduotis – remiantis nurodytu privalomų autorių kūrinių sąrašu parašyti literatūrinį arba samprotavimo rašinį. Vieniems abiturientams temos pasirodė lengvos, kiti tokių nesitikėjo. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą 175 centruose laikė 17 tūkst.

Praėjusią savaitę Lietuvos mokyklose abiturientai minėjo Paskutinio skambučio šventę. Komentatoriams socialiniuose tinkluose į akiratį pateko Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturienčių apranga. Jų įsitikinimu, rudai juodas uniformas vilkėjusios moksleivės aukština sovietinius reliktus, o tai – netinkamas elgesys vykstančio karo Ukrainoje kontekste. Visgi mokyklos vadovė ir istorikai juos ramina – tai tarpukario laikų aprangos.

Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė visuomenės požiūrį į Lietuvos politikus ir atskiras politines jėgas. Dėl aiškios ir griežtos Rusijos veiksmus smerkiančios politikos palankiau vertinami konservatoriai, o partiją atstovaujantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tapo populiariausiu ministru. Vis tik tuo gali pasidžiaugti ne visos partijos.

Šį šeštadienį, birželio 4 dieną, po dviejų metų pertraukos į Vilnių grįžta „Baltic Pride“ eitynės. Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko teigia, kad tokio renginio, kuris organizuojamas, vilniečiams ir sostinės svečiams matyti dar neteko. Šiemet „Baltic Pride“ pakvies ne tik į eitynes, bet ir į penkių dienų festivalį, kuriame lauks įvairūs LGBT bendruomenės renginiai ir staigmenos.

Mažiau nei po metų sostinės gyventojai ketveriems metams išsirinks naują merą. Kandidatai, kurie norėtų užimti šias pareigas, dar nėra žinomi, tačiau aišku viena – dabartinio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pavardės kandidatų sąraše nebus. Jis atskleidžia, ką planuoja veikti, kai paliks mero kėdę. Sako galvojantis apie privatų sektorių. R. Šimašius pokalbyje apžvelgė ir svarbiausius kadencijos darbus, ir atsakė į dažną vilniečių kritiką dėl miesto gatvių pertvarkos.

Vasara – išleistuvių, vestuvių ir krikštynų metas. Norintys pasigražinti įvairioms progoms ar atsinaujinti įvaizdį skuba užsirašyti vizitams į kirpyklas ir grožio salonus. Tačiau kainos pastaruosius verčia suklusti. Gyventojai skundžiasi dešimtimis eurų pabrangusiomis paslaugomis ir mano, kad kainos neadekvačios.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiek neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kėlimas, tiek aktyvi regionų politika ir investuotojų pritraukimas ne tik į didmiesčius, bet ir į kitus Lietuvos miestus, lieka svarbiausiu iššūkiu. „Labai tikiuosi, kad šiuo klausimu visos valdžios institucijos sutaria, nes tai yra labai svarbus Lietuvos gerovės aspektas.

Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad šalis kariniu būdu gintų Taivaną, jei Kinija įsiveržtų į autonomiškai valdomą salą. Jis taip pat pasiuntė perspėjimą Kinijai teigdamas, kad ši „flirtuoja su pavojumi“. Ką tai iš tiesų signalizuoja? JAV Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, kad panašūs J. Bideno pasisakymai buvo girdimi jau praėjusį rudenį, tačiau skirtingai nei šįsyk, anksčiau jo padėjėjai ir kiti politikai bandė sušvel...

Jau kitą savaitę Lietuvos mokyklose startuos brandos egzaminų sesija. Siekdami išsklaidyti abiturientų nerimą, ketvirtadienį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai pateikė atsakymus į labiausiai moksleiviams rūpimus klausimus. NŠA duomenimis, šiemet 27 tūkst. baigiamųjų klasių mokinių pateikė prašymus laikytis egzaminus. Skelbiama, kad pirmasis iššūkis abiturientų lauks jau birželio 1 d. – lietuvių ir kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminas.

Ketvirtadienį Seime – įtampa dėl Civilinės sąjungos įteisinimo: rytiniame posėdyje parlamentarai leidosi į karštas diskusijas dėl heteroseksualių ir homoseksualių porų santykius apibrėžiančio įstatymo. Užfiksuota, kaip po aštraus konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pasisakymo prie jos priėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė su Ukrainos kolege Maryna Lazebna pasirašė bendrą susitarimą, kuriuo smerkiami Rusijos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys Rusijoje įvaikinti ukrainiečių vaikus. M. Lazebna patvirtino, kad šiuo metu į Rusijos valdomas teritorijas yra išvežta apie 100 tūkst. vaikų.

Išsiilgę šilumos poilsiautojai nuo pat antradienio ryto traukia prie jūros gaudyti saulės spindulių. Tikri entuziastai, nepabūgę dar vėsios jūros temperatūros, lipa ir į vandenį. Tiesa, tik trumpam. „Žmonės pasidegina, įbėga trumpam, šiuo metu matau du, kurie iš vandens grįžta į krantą“, – antradienio vidudienį naujienų portalui tv3.lt pasakojo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Ką galime pavadinti šeima Lietuvoje? Ar šeimos sampratą atitinka tik santuokoje gyvenančios ir vaikus auginančios heteroseksualios poros? Diskusijos šiais klausimais vyksta jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo į juos neranda nei visuomenė, nei politikai.

2024 metų gegužę Lietuva rinks naują prezidentą. Kol kas nėra aišku, kas sieks šalies vadovo posto, tačiau gyventojai jau renkasi savo kandidatus iš politinėje padangėje jau gerai žinomų veidų. Tarp lyderių – trys pavardės, bet ekspertai užsimena ir apie kitų galimų kandidatų galimybes. Gyventojų apklausose jau ryškėja, kad daugiausiai simpatikų kol kas turi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos verslo konfederacijoms pasiūlius įvesti papildomą mokestį krašto gynybai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia tam nepritariantis. „Nepritariu naujų mokesčių įvedimui. Šalies gynyba – tai ne vieno mokesčio klausimas.Tvarus finansavimas yra svarbus. Visos partijos apsisprendžia dėl biudžeto, o vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą. Vienas mokestis to nesprendžia“, – paaiškino jis.

Seimas ketvirtadienį atmetė parlamentarų siūlymą iki 2023-iųjų liepos atidėti draudimą prekiauti aromatizuotomis elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildikliais. Tad nuo šių metų liepos Lietuvoje bus draudžiama pardavinėti elektronines cigaretes su įvairiais skoniais ir kvapais. Už tai, kad prekybos draudimas įsigaliotų vėliau, balsavo 27 Seimo nariai, prieš buvo 38, o susilaikė 49. Kitu balsavimu 66 balsais už pataisa buvo atmesta.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvoje viešinti Kosovo vadovė Vjosa Osmani išreiškė palaikymą Suomijos prisijungimui prie NATO. G. Nausėda taip pat patvirtino paraginęs šalies institucijas kelti Ukrainos kandidatės statuso į ES suteikimo klausimą.

Trečiadienį šalies gimnazijų paskelbti ugdymo rezultatų duomenys parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų per dešimtmetį mokiniai nesurinko nė vieno šimtuko. Komentuodamas šiuos rodiklius švietimo viceministras Gintautas Jakštas nurodo, kad pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus mokyklų nereikėtų vertinti. Ugdymo tikslas, jo teigimu, „nėra paruošti kuo daugiau šimtukininkų“. „Pirmiausia turėtume žiūrėti, iš kokio socioekonominio statuso ateina vaikai.

Kol vieni švenčia gegužės 9-ąją ir mini Europos dieną, Rusijoje švenčiama pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare diena. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Rusija šią dieną supras, kad jos vykdomi nusikaltimai Ukrainoje kartais yra žiauresni, brutalesni nei nacistų Antrojo pasaulinio karo metu.

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų.

Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, metai gali laukti sunkūs, nederlūs, o vasara – permaininga. „Turėsime ir lietingų, ir sausų dienų. Jeigu gegutė ant nuogų šakų kukuoja, tai yra blogas požymis“, – naujienų portalui tv3.lt sako L. Klimka. Vienos iš paskutiniųjų į Lietuvą parskrenda kregždutės, dabar joms sugrįžti neįprastas laikas. „Jos ant savo sparnelių atneša šilumą.

Ant europarlamentaro Andriaus Kubiliaus stalo – laiškas iš Kremliaus. Politiko žodžiais pasipiktinęs ir įsižeidęs vienas režimo atstovų, susijusių su liūdnai pagarsėjusia Rusijos privačia ​​karine grupuote „Wagner“, A. Kubilių, jo kolegę Violą von Cramon ir patį Europos Parlamentą (EP) nori pasiųsti aiškintis Rusijos teismams. Negana to, iš kiekvieno iš jų siekiama prisiteisti po 10 milijonų rublių.

Gegužės 9-osios, Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją, dienos laukimas šiemet pasėjo nerimą Lietuvos tarnyboms. Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja apie galimas provokacijos ir smurtinius incidentus, o policija žada pasitelkti didesnes pajėgas visoje šalyje. „Sustiprintos pajėgos pradeda dirbti nuo gegužės 8 dienos“, – penktadienį žurnalistams sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Gegužės 9 d. Rusijai minint pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse vyksta minėjimai, dažnas atvykusiųjų atributas – Georgijaus juostelės, kurias Seimas dėl karo Ukrainoje uždraudė viešai demonstruoti. Šiemet Rusijai paskelbus karą Ukrainoje ir šalyje vykdant karo nusikaltimus, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ragina pagerbti žuvusiuosius kita data. Vakarai Antrojo pasaulinio karo pabaigos data laiko gegužės 8-ąją.

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje – Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovės akibrokštas. Gegužės 15 d. gyventojai jau raginami vykti į „Didįjį šeimų gynimo maršą“, kurį planuojama organizuoti Kauno rajone, ieškoma privačios sodybos. Pranešta, kad į organizuojamą renginį dalyviams nebus leidžiama įsinešti užsienio valstybių vėliavų ir negalės atsinešti Ukrainos vėliavos.

 Ketvirtadienį netoli Vilniaus oficialiai atidarytas vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, ši jungtis padidins bendrą šalių nepriklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. „Šiandien labai svarbi, istorinė diena, žyminti labai glaudų Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą.

Lietuvos mokyklose ugdoma jau virš 10 tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų. Švietimo, mokslo, sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtina, kad didžiųjų Lietuvos miestų ir kurortinių miestellių mokyklose vietų nebėra, todėl prašo juose nebeskatinti apsigyventi ukrainiečių šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais. Vyriausybė trečiadienį ukrainiečių vaikų švietimui nusprendė papildomai skirti 6,7 mln. eurų.

Į Seimą grįžo narkotikų dekriminalizavimo klausimas. Trečiadienį Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo svarstoma dėl siūlymo, pagal kurį už kanapių ir jų produktų neteisėtą disponavimą grėstų įspėjimas ar baudos nuo 30 iki 250 eurų. Visgi Regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės teigimu, toks baudų dydis yra gerokai per mažas.

Ekspertų prognozės Lietuvos ekonomikai – toli gražu ne optimistinės. Auganti infliacija ir Rusijos karas Ukrainoje, ekonomistų teigimu, tik toliau spartins maisto kainų augimą, deglobalizaciją. Ne išimtis ir statybos sektorius. Buvusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės, ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, greitu metu šio sektoriaus paslaugų kainų augimą pajus kone kiekvienas.

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje toliau auga. Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse. Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo palankūs: eksporto rodikliai buvo geri, atlyginimai augo, į biudžetą surinkta 11 proc.

Besitęsiantis Rusijos karas ir vykdomi karo nusikaltimai Ukrainoje paskatino Lietuvą ir kitas Vakarų šalis peržvelgti gynybos strategijas. Taip pat, reaguojant į šalies agresorės veiksmus, akcentuojama karinės, humanitarinės, politinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai klausimų svarba. Pabrėždamas tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nurodo, kad tarptautinės bendrijos pareiga – užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų nubausti.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Penktadienį Rygoje premjerė Ingrida Šimonytė kartu su kitais Baltijų šalių ministrais pirmininkais aptarė bendras pastangas stiprinti regiono saugumą, o taip pat ir sankcijų karą prieš Ukrainą paskelbusiai Rusijai griežtinimą.

Į Seimą sugrįžo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ klausimas. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį inicijavo diskusiją dėl valstybės pripažinimo šiai religinei bendrijai, kurį 2019 metais atsisakė suteikti parlamentas. Pagal įstatymus bendruomenė vėl kreiptis dėl pripažinimo gali tik po dešimtmečio. Tačiau teisininkai teigia, kad toks reikalavimas neatitinka Konstitucijos.

Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui tėvams, dirbantiems viešajame sektoriuje, sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Vis dėlto, kai kurių parlamentarų teigimu, šios pataisos, kurios leis tėvams lengviau derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, nesąžiningos privačiame sektoriuje dirbančių tėvų atžvilgiu, todėl mano, kad šį principą reiktų taikyti visoms šeimoms.

Ilgą laiką kaupusi savo pajėgas rytinėse Ukrainos teritorijose, Rusija pradėjo intensyvų mūšį Donbaso regione. Skaičiuojama, kad šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis, tačiau ekspertai abejoja dėl galimos okupantų sėkmės. Jų teigimu, ukrainiečiai stiprina gynybą ir yra pasiryžę kautis – formuoja ir naujus karinius dalinius, kurių dalis jau Donbase.