Andresa Repšytė

Nepaisydama Rusijos sukelto karo Ukrainoje garsi Lietuvos šokėjų ant ledo pora – Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko ketina dalyvauti jau antradienį Sočyje prasidėsiančiose vyksiančiuose „Gulbių ežero“ pasirodymuose. Smerkdamas šį sportininkų žingsnį Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Statys Šedbaras iškėlė M. Drobiazko pilietybės klausimą.

Atostogauti nori visi – ne išimtis nei merai, nei ministrai. Kitą savaitę Vyriausybėje nebus daugiau nei pusės Ministrų kabineto narių, tarp jų ir premjerės Ingridos Šimonytės. Tuščia bus ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus kėdė – nuo darbų jis ilsėsis daugiau nei 6 savaites. Vienų ekspertų vertinimu, šalyje paskelbtos nepaprastosios padėties metu atostogaujantieji politikai yra prastas pavyzdys visuomenei, o kiti tvirtina, kad būtent dabar geriausias metas jų poilsiui.

Reaguodami į Rusijos karą Ukrainoje lietuviai dar vasarį užplūdo šalies vaistines. Gyventojų krepšeliuose vis dažniau atsirasdavo nereceptiniai vaistai nuo skausmo, peršalimo, tvarsčiai, o kalio jodido tablečių paklausa buvo tokia milžiniška, kad jų praktiškai nebuvo įmanoma įsigyti.

„Keršto turizmas“ – taip gyventojų alkį kelionėms įvardija kelionių organizatoriai. Per pandemiją prisibuvę namuose lietuviai šį sezoną netaupo – jų negąsdina nė sparčiai augančios kelialapių į užsienį kainos. O prioritetiniu atostogautojų pasirinkimu vis dažniau tampa su įvairiomis šventėmis sutampančios kelionių datos į užsienį. Ne išimtis ir ilgasis Žolinių savaitgalis – didžioji dalis kelialapių jau išpirkti.

Beždžionių raupai užfiksuoti ir Lietuvoje. Šią savaitę patvirtinti trys šios infekcinės ligos atvejai šalyje. Pranešama, kad visi užsikrėtę asmenys – vyrai, grįžę iš tos pačios Europos šalies.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį beždžionių raupų atvejį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kaip atpažinti šios ligos simptomus. Ministerija taip pat pateikia informaciją, kaip elgtis sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims. SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje nurodė, kad beždžionių raupais gali užsikrėsti tiek vaikai, tiek saugusieji.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša apie pirmąjį patvirtiną beždžionių raupų atvejį Lietuvoje. Patvirtinta, kad virusas nustatytas vyrui, į Lietuvą atvykusiam iš kitos Europos šalies. SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė surengtoje spaudos, kad trečiadienį apie 12 val. buvo gautas patvirtinimas, kad Lietuvoje užregistruotas pirmas beždžionių raupų atvejis šiais metais.

Tokio nesusipratimo dar nebuvo. Nuo šiandien įsigalioja Lygių galimybių įstatymo pataisos, o šiandien, aiškinant, kas keičiasi, pateiktas pavyzdys su automobilių stovėjimo aikštele. Esą diskriminacija yra ir tuomet, jei darbuotojas vietą automobiliui gautų tik todėl, kad turi vaikų. Tai sukėlė pasipiktinimų bangą, tad galiausiai toks pavyzdys buvo pašalintas.

Dar prieš keletą metų vaikščiodami Palangos tiltu būtumėte prasilenkę su žvejų būriu. Dabar čia jų tik keletas. Vienas tokių – kretingiškis Arvydas, žvejybą Baltijos jūroje nutaręs iškeisti į žvejybą mariose. Jo teigimu, situacija pajūryje žvejams per pastaruosius metus „kardinaliai pasikeitė“. „Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

Metai iš metų vasaromis Palanga poilsiautojus pasitinka maisto naujovėmis. Vafliai, burbuliniai ar tailandietiški ledai – dar tikrai ne užmarštyje, tačiau šiemet eilės rikiuojasi visai prie kitų skanėstų. Keletą jų apžvelgė šiame kurortiniame mieste apsilankę tv3.lt žurnalistai. „Cepelinais žmonių nebesužavėsi“, – teigia į Palangą iš Šiaulių atvykusi Justina. Prie neseniai šalia tilto atsidariusios kavinukės moteris laukia kavos. Tiesa, ne bet kokios, o su savo atvaizdu.

Nors lietuviškai vasarai būdingi orai niekur trauktis nežada, žmonės ir toliau traukia į Palangą. Atostogų metu retai kada norisi suktis prie puodų, tad atvykę į šį kurortinį miestą poilsiautojai ieško vietų, kuriose galėtų skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Naujienų portalas tv3.lt palygino pusryčių ir pietų kainas aibę turistų pritraukiančioje J. Basanavičiaus gatvėje.

Jei šiemet lankėtės Palangoje, tikriausiai bent kartą praėjote pro vieną garsiausių pajūrio naujienų – apžvalgos ratą, kuris pakyla į 40 metrų aukštį. Šalia jo – nuo ryto rikiuojasi eilės. Kai kurie gyventojai aiškina, kad to ir atvyko į Palangą, o kiti išgirdę kainą „išpučia akis“ ir teigia, kad ši pramoga atrodo neverta nustatytos kainos, tad „išpučia akis“ ją išgirdę, kiti – teigia, kad už tokį reginį ryžtųsi sumokėti ir daugiau.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Komisija (EK) turi teisę aiškinti sankcijas Rusijai, išleisdama tam tikrus paaiškinamuosius raštus. „Pirmus paaiškinamuosius raštus buvome gavę balandžio pradžioje. Jais remdamiesi informavome įmones ir institucijas – įmonės įvedė sankcijas. EK turėjo teisę išaiškinti kitaip – arba patikslinti, arba išaiškinti savo paaiškinimą. Tą ir padarė.

Penktadienį parlamentinės partijos Seime pasirašė naują gynybos susitarimą, kuriame siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių.Teigiama, kad šis susitarimas svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Savaitgalį į Palangą atvykusius poilsiautojus gelbėtojai pasitiko iškėlę raudoną vėliavą, draudžiančią maudytis jūroje. Nepaisančius šio draudimo prie kranto budintys gelbėtojai drausmino ir varė į krantą, siekdami išvengti galimų nelaimių. Didžioji dalis pažeidėjų – užsieniečiai, teigiantys nesuprantantys vėliavos reikšmės, o taip pat ir neprižiūrimi vaikai.

Palangos turgaus prekeiviai skundžiasi sunkesnės nei šios vasaros daugiau nei dvidešimt metų neturėję. Žmonių šiame pajūrio kurorte yra, tačiau į turgų užsuka vos vienas kitas. O ir tie patys pasiryžę derėtis dėl 50 centų kainuojančių mėtų. Kodėl taip yra, ar žmonės taupo, ar nebemato poreikio lankytis turguje – nežinia. Patys prekeiviai gūžčioja pečiais ir svarsto, ar pajėgs išgyventi dar vieną sezoną, ar nebankrutuos.

Išsiilgę saulėtų kopų ir Baltijos jūros ošimo minios žmonių vasaromis traukia į Palangą. Ne išimtis ir šie metai – poilsiautojų čia apstu. Vieni renkasi ramų poilsį, o kiti audringai šėlsta privačiose erdvėse ar pasilinksminimo vietose Basanavičiaus gatvėje. Deja, ne viskas visuomet vyksta sklandžiai, tad neretai į linksmybes tenka įsikišti ir policijai. Apie tai naujienų portalas tv3.lt kalbasi su Palangos policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu.

Palangoje netoli garsiausios miesto vietos – J. Basanavičiaus gatvės – dienų dienas pro automobilių langus praeivius stebi taksistai. Ir taip jau 30 metų. Visi jie pensinio amžiaus vyriškiai, tad net ir per dieną sulaukę vos keleto iškvietimų pavežti per daug nenusimena ir tvirtina besidžiaugiantys bent šiokia tokia veikla. Humoro jausmo jiems taip pat netrūksta. Juokauja, kad dirba, nes šiame pajūrio kurorte jų akis džiugina gražios poilsiautojos. „Jų daug gražių – kas antra.

Lietuvoje prasidėjo miško gėrybių sezonas – šiuo metu juose sirpsta mėlynės ir dygsta voveraitės. Tiesa, pastarųjų rasti sunku, o ir uogos menkos, tad kainos pirkėjus verčia suklusti. Už kilogramą mėlynių Palangos turgavietėje prekeiviai užsiprašo net 14 eurų. Palangos turgavietėje akys raibsta nuo uogų, vaisių ir daržovių pasiūlos.

Ketvirtadienio vakarą vaizdai pajūryje neramino poilsiautojus. Virš Klaipėdos ir Palangos ratus suko lėktuvas, lydimas dviejų naikintuvų. Neįprastas reginys ir triukšmas kėlė aibę klausimų ne tik gyventojams, bet ir policijai, savivaldybės atstovams. Kas čia įvyko? Vaizdo įrašais apie dangų skrodusį lėktuvą ir du naikintuvus gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis apie 21 val. vakare. „Matėme namuose pro langą… Buvo išties nejauku“ , – komentuoja palangiškė.

Vasara Palanga neįsivaizduojama be koncertų. Pasiklausyti pamiltų scenos žvaigždžių dainų ir išvysti atlikėjus gyvai į šį pajūrio kurortą plūsta minios poilsiautojų. Ne išimtis ir šis savaitgalis. Į šėliones gyventojus ir miesto svečius liepos 8-10 dienos kvies gausus ratas dainininkų. Garsiausioje miesto vietoje – J. Basanavičiaus gatvėje, greta kavinių iškabinti ryškūs skelbimai, raginantys užsukti.

Saulėtą vasaros dieną Palangoje girdimas ne tik Baltijos jūros ošimas, gatvės muzikantų šurmulys, bet ir nelegalių čeburekų ir keptos duonos prekeivių riksmai. Nuo tilto per valandą bent dukart greitu ėjimu žingsniuodami prekeiviai poilsiautojus ragina įsigyti neaiškios sudėties maisto gaminių ir gėrimų. Už tokius veiksmus yra baudžiama, bet pastariesiems nė motais.

Ar kada nors bandėte įsivaizduoti lietuvišką vasarą be šaltibarščių ir šalia jų patiektų karštų bulvių? Jei taip, tikriausiai vaizdiniai galvoje kaupėsi sunkiai. Ši vėsinanti sriuba gyventojų itin pamėgta ne tik dėl išskirtinio skonio, bet ir dėl lengvo, greito paruošimo, prieinamos kainos.

Nors iš šalies jau pasitraukė karščiai, Palangoje žmonių vis dar apstu. Vieni aktyviai leidžia laiką – nuomojasi dviračius ir važinėja gražiausiais pajūrio takais ar išbando kitas poilsiautojų pamėgtas pramogas, o likę – gaudo saulės spindulius ir grožisi Baltijos jūros peizažu. Naujienų portalui tv3.lt Palangos miesto svečiai atvirauja, ar brangiai atsiėjo poilsis šiame pajūrio kurorte. Jūros temperatūra pirmadienį rodo 20 laipsnių šilumos.

Rusijai žarstant grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo ir įspėjus šalį dėl rimtų pasekmių, prezidentas Gitanas Nausėda sako netikintis, kad šalis agesorė galėtų reaguoti karinėmis priemonėmis. Jo teigimu, „Lietuvai pakenkti nėra taip paprasta“. „Netikiu tokiu scenarijumi, nes nuo 2004 m. esame NATO nariai. Ir mes turime labai aiškius patikinimus, kuriuos daug kartų pakartojo ir prezidentas Joe Bidenas, kad 5 straipsnis yra šventas, tvirtas.

Liepos 1 d. sukanka metai, kai dėl neteisėtų migrantų antplūdžio ir įtampų Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kurioje gyvename iki šiol. Per šiuos metus valstybei teko susidurti su daugybe iššūkių, o vienu didžiausių galvos skausmu tapo užsieniečių sugrąžinimas į jų kilmės šalis. Kilusiems iššūkiams ir tolimesniems veiksmams aptarti penktadienį surengta spaudos konferencija.

Siaubinga nelaimė ilgąjį Joninių savaitgalį Klaipėdos rajone pareikalavo 25-erių mamos ir jos 4-erių metų dukros gyvybių. Neblaivaus vyriškio vairuojamas automobilis neasfaltuotame kelyje rėžėsi į šalia tvenkinio stovėjusį medį ir versdamasis atsidūrė vandenyje. Į nelaimės vietą atbėgę netoliese vykusio renginio dalyviai dalijasi gelbėjimo operacijos liudijimais ir pasakoja, kad atvykstančios medikų pagalbos teko laukti itin ilgai.

Regionų frakcijos narė Seime Agnė Širinskienė teigia sulaukusi grasinančio skambučio. Jos teigimu, telefonu paskambinusi moteris grasino susidorojimu dėl pasisakymų parlamente po balsavimo dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui. „Ką tik sulaukiau telefoninio skambučio ir skambinusi ponia išrėžė, kad už savo šiandienos pasisakymus Seime sulauksiu atpildo – „savam mirtim nemirsit“. Cituoju pažodžiui.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Didžiausią turtą ministrų kabinete valdo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo šeimos bendra valdoma turto vertė siekia daugiau nei 18,48 mln. eurų.  Mažiausiai turto deklaravo turintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, milijoninę vertę turintį turtą ministrų kabinete deklaravo du ministrai: užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir energetikos ministras D. Kreivys.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda teigė besiviliantis, kad jo metu bus priimti svarbūs sprendimai dėl Baltijos šalių regiono ir viso rytinio aljanso flango apsaugos. Šalies vadovo teigimu, Rusija privalo suprasti, kad Europa ir visas demokratinis pasaulis nėra silpni ir negalintys priimti sprendimų, kurie galėtų sustabdyti agresorę. NATO viršūnių susitikimą G. Nausėda įvardijo „labai svarbiu ir istoriniu“. „Tikimės drąsių sprendimų.

Dar pernai atmestas narkotikų dekriminalizavimas šiemet pavasario sesijoje vėl svarstomas Seime. Tiesa, jis pateiktas ne projekto iniciatorės Laisvės partijos narės Danielės Morganos, bet Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Jame siūloma iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nebe visų narkotinių medžiagų, o tik kanapių ir jų dalių neteisėtą disponavimą.

„Dugnas ar demokratijos kaina?“, – tokį klausimą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje iškėlė konservatorius Andrius Navickas. Jo teigimu, pirmadienį vykusio neeilinio Seimo posėdžio metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas priėjęs prie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavadino ją „nužmogėjusia kale“. „Šiandienos neeilinis posėdis.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomone, Lietuva neturėtų abejoti Europos Sąjungos (ES) sankcijomis, ribodama Kaliningrado tranzitą. Tačiau „būtų apgailėtina“, jei Europos Komisija (EK) pakeistų savo poziciją ir nutartų, kad šalis turi atsitraukti nuo sankcijų. „Tai yra Europos Sąjungos (ES) pozicija dėl sankcijų ir Lietuva čia neturi jokio pagrindo abejoti ar prieštarauti ES sankcijoms.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vykusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptarė kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Po susitikimo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pristatė, kas buvo nutarta. „Šiandien buvo sutarta, kad yra remiamos Vyriausybės pastangos, kada bus tos gairės ir kokios jos bus.

Praėjusį pirmadienį Vilniaus Migracijos departamente pasikeitė gyventojų priėmimo tvarka. Iki tol gyvoje eilėje laukę paso ar asmens tapatybės kortelės prašymo pateikimo ir atsiėmimo lankytojai, nuo šiol savo vizitą privalo rezervuotis iš anksto. Tiesa, nuo to eilės nesutrumpės. Priešingai – savo vizito galite laukti iki rugpjūčio, nebent esatę pasiryžę sumokėti apvalią sumą.

Ilgiausia diena metuose ir paparčio žiedo paieškos – jau visai netrukus. Šventės entuziastai nekantriai laukia, kokie orai pasitiks Jonines: ar nuo seno prigijusi lietuvių liaudies išmintis, kad „visuomet per Jonines lyja“ išsipildys ir  reiks pasiruošti lietpalčius, ar džiugins saulėti ir šilti orai? Naujienų portalas tv3.lt pateikia artėjančio ilgojo savaitgalio  prognozes ir Joninių orų tendencijas.

Pirmadienį netikėtai apskridusi žinia apie restorano „Amatininkų užeiga“ savininkės Irenos Marozienės (63) mirtį sukrėtė Lietuvos pramogų pasaulį. Vienas artimų jos bičiulių, Vilniaus tarybos narys, otorinolaringologas Darius Rauba sunkiai renka žodžius apie verslininkės netektį ir dalijasi prisiminimais apie jos šviesią asmenybę.  Bendri atsiminimai su I. Maroziene ir jos asmenybė ilgai išliks D. Raubos atmintyje. „Ji buvo turtinga tiek išore, tiek vidumi.

Nors COVID-19 pandemijos sergamumo rodikliai šalyje šiuo metu nėra aukšti, pamiršti šios virusinės infekcinės ligos nereiktų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikia naujausias prognozes, kokia galima šios infekcijos eiga rudenį – laikotarpiu, kai paūmėja virusinės ligos. Kaip ir praėjusiais dvejais metais, tikėtina, kad ir šiemet rudenį situacija bus analogiška – užsikrėtimų koronaviruso atvejų skaičiai šalyje augs, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad frakcija į bendrą Seimo salę su valdančiaisiais grįš tuo atveju, jei iš pavasario sesijos darbų sąrašo bus išbraukti civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo klausimai. Į šį pareiškimą sureagavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad siekiant dialogo, ultimatumų kelti nereiktų.

„Karas savotiškai išgelbėjo sveikatos apsaugos ministrą“, – apie Arūno Dulkio padarytas klaidas kalba buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga. Jo teigimu, COVID-19 pandemijos valdyme buvo padarytos dvi didelės esminės klaidos: švietimas perkeltas į nuotolinį mokymąsi ir priimti prieštaringi vakcinaciją turėję paskatinti sprendimai.

Opozicija ir toliau boikotuoja darbą Seime. Tam, kad būtų rastas bendras sutarimas parlamente, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė opozicijos ir valdančiosios daugumos atstovus aptarti galimybes „tolesniam sklandžiam Seimo darbui aptarti“. Prezidentas G. Nausėda su parlamentinių partijų atstovais sutarė ieškoti dialogo galimybės, „neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų ir ieškoti, kaip pasiekti, tą rezultatą, kad darbas galėtų vyktų vienoje salėje“, po susitikimo nurodė prezi...

Prieštaringai vertinamas Lietuvos šeimų sąjūdis tęsia protestus prieš valdančiuosius. Į šešių dienų protesto akciją „STOP valdančiųjų buldozeriu!“ prie Seimo kviečiami bendraminčiai susivienyti nebe prieš pandemijos valdymą, bet prieš „viską, kas griauna valstybę“. Teigiama, kad palaikymą išreikš ir kalbas sakys Seimo opozicinių frakcijų atstovai.

Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Jame jis negailėjo kritikos valdantiesiems, sakydamas, kad COVID-19 pandemijos metu Vyriausybė nesiklausė ekspertų rekomendacijų, rinkosi eiti lengviausiu keliu ir nusprendė, kad su žmonių bendruomene „galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“. Vertindami metinę pranešimą valdantieji teigia, kad dalį šios kritikos turi prisiimti ir pats prezidentas.

Trečiadienį šalies abiturientai laikė dar vieną išbandymą – valstybinį istorijos brandos egzaminą. Pasitikrinti rezultatus naujienų portalas tv3.lt kviečia su „Alfa klasės“ paruoštais preliminariais egzamino atsakymais. Šiemet laikyti valstybinį istorijos egzaminą pasirinko 7568 kandidatai, egzaminas vyko 105 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Egzamino užduotis galite rasti: čia.

Seime – idėja apriboti žiurkėms skirtais nuodais prekybą. Socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo įstatymo projektą, kuriuo už šių preparatų prekybą, įsigijimą ar naudojimą neturintiems sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licencijos grėstų bauda, galinti siekti 850 eurų. Siūlomu įstatymo projektu tikimasi pažaboti naminių ar benamių gyvūnų nuodytojus. Vis dėlto veterinarai sako, kad tai problemos nespręs, tik sukels naują: su graužikais kovoti taps neįmanoma.

Antradienį politinę padangę apskriejo netikėta žinia – iš Darbo partijos pirmininko posto pasitraukė Viktoras Uspaskichas. Ilgametis partijos lyderis tikina pavargęs ir norintis užleisti vietą „jauniems žmonėms“. Tačiau ekspertų šie motyvai neįtikina. Politologas Virgis Valentinavičius įžvelgia, kad V. Uspaskichas gali gali trauktis dėl visai kitų priežasčių, susijusių su verslu ir korupcijos skandalais.

Vaikystė tremtyje, badas, aplinkinių mirtys ir nuolatinės patyčios – skaudų 1941-aisiais metais ištikusį likimą prisimena gydytoja, buvusi Seimo narė, visuomenės veikėja Vida Marija Čigriejienė. Praėjo 81-eri metai nuo lemtingos nakties, kai birželio 14-ąją daugiau nei 20 tūkst.

Šešerius metus už nuomojamą pusantro kambario butą sostinės širdyje, Pylimo gatvėje, 480 eurų mokėjusi vilniečių pora teigia, kad vos per naktį priversta ieškotis naujos gyvenamosios vietos. Mažėjant būstų pasiūlai ir kylant nuomos kainoms rinkoje buto šeimininkas kainą pakėlė daugiau nei perpus – iki 780 eurų. Nesutikus su iškeltomis sąlygomis porai iš buto teks išsikraustyti mažiau nei per mėnesį. Panašiomis istorijomis dalinasi ir kiti Vilniaus gyventojai.