Andresa Repšytė

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seimui antradienį pateikus 2023 metų valstybės biudžetą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai teigia jame pasigendantys ilgalaikių sprendimų, galinčių užtikrinti tvarias pajamas. Jie taip pat bado pirštais į valstybės biudžeto deficitą, atsidūrusį prie „raudonos linijos“, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų.

Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas, prezidento Gitano Nausėdos vertinimu, yra „geras žingsnis į priekį“. Tačiau jame jis teigia pasigendantis taiklesnių priemonių itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms. G. Nausėda tikisi, kad biudžetą svarstant Seime tai bus patobulinta, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Pirmadienį ryte Rusija apšaudė Kyjivą – nugriaudėjo trys galingi sprogimai. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai rodo, kad šalis agresorė krypsta „gėdingo pralaimėjimo link“. „Rusijos Kremliaus režimas stengsis vis labiau destabilizuoti situaciją, imtis desperatiškų veiksmų, ir tai tikrai didina bendrąją riziką tiek Ukrainoje, tiek kitur.

Seimas priėmė nutarimą, paskelbdamas 2023-ųjų savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų datą. Rinkimai įvyks kitų metų kovo 5 dieną, o politinė kampanija startuoja jau šį penktadienį.  Informaciją apie savivaldos rinkimų eigą ir tvarką penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Startavo politinės kampanijos dalyvių registracija Penktadienį prasidėjo politinės kampanijos dalyvių registracija.

Šeimų sąjūdis organizuoja naują mitingą. Nusitaikę prieš valdančiuosius ir Civilinės sąjungos įstatymą, protestuotojai spalio 22 d. bendraminčius kvies susirinkti į Katedros aikštę ir „apginti Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Tikimasi, kad protesto akcijoje dalyvaus iki 15 tūkst. žmonių. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas, leidimas mitingui jau yra išduotas.

Seimo narė Agnė Širinskienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisas, siūlančias numatyti, kad ministrais ir ministru pirmininku galėtų būti skiriami tik asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą. Tokias Vyriausybės įstatymo pataisas A. Širinskienė teikia, nes mano, kad būtina užtikrinti, kad ministrų kabinetą sudarytų tik aukštos kvalifikacijos asmenys. O šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams.

Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Ji abejoja Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo Karolio Žukausko gerais norais kovoti prieš Rusijos propagandą. Jai klausimų sukėlė už „Contribee“ platformoje surinktas lėšas nupirkti tūkstančiai netikrų rusiškų socialinių tinklų profilių.

Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Šalis nėra ratifikavusi ir Stambulo konvencijos, stipriai susijusios su seksualinio smurto prevencija. Ir tai, anot ekspertų, yra didelė problema, apie kurią kalbama nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik kalbos kalbomis, tačiau per dešimtmečius mažai kas pasikeitė teigiama kryptimi, kad seksualinį smurtą patyrę asmenys gautų reikiamą pagalbą ir būtų apsaugoti.

„Turizmas neklesti, jis gyvuoja, laukia geresnių laikų“, – sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Anot jos, pokyčiai šalies atvykstamajame turizmo dėl COVID-19 pandemijos akivaizdūs – užsienių turistų šalyje sudaro mažiau nei 40 proc. to, kas buvo 2019 metais. Tačiau dėl to, anot Ž. Gavelienės labiausiai kalti ne pandemija ar Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, bet neišspręsti vidiniai klausimai.

Užfiksuotas žiaurus gyvūno kankinimo atvejis Šakiuose. Sekmadienį prie automobilio pririštą šunytę ugniagesys gelbėtojas tempė iš paskos asfaltu – stiprūs sužalojimai patirti beveik visame kūne, yra lūžių. Nusikaltimą įvykdęs vyriškis savo kaltės nepripažįsta ir teisinasi su gyvūnų šitaip pasielgęs netyčia – neva prie automobilio šunytę pririšo tėvas, o jis pats esą gyvūno nė nepastebėjo.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį lydi skandalas. Savaitgalį jis susitiko su Vilniuje apsilankiusiu Rusijos ideologo Aleksandro Dugino bendražygiu, nacionalbolševikų organizacijos „Falanga“ lyderiu Bartošu Bekieriu.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą. „Duos [teigiamą] efektą todėl, kad centralizuoto šildymo kainos yra kainos, kurios yra reguliuojamos valstybės. Tai yra, jeigu yra nustatomas PVM vienoks ar kitoks tarifas, kaina atsiduria tiesiogiai.

Antradienį Seime energetikos ministras Dainius Kreivys atsakinėjo į opozicijos parengtus interpeliacijos klausimus. Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė tvirtina, kad opizicijos jie toli gražu netenkino.

Antradienį Seime vyksta interpeliacija energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Premejrė Ingrida Šimonytė, vertindama opozicijos parengtus klausimus, sako, kad jie prieštarauja vienas kitam. „Opozicijos užmojus vertinu paprastai. Opozicija dirba savo darbą. Kiek yra pagrįsti klausimai, čia yra atskiras klausimas. Todėl, kad interpeliacijoje yra klausimų, kur vienas klausimas prieštarauja kitam, bet tai nėra kažkas naujo ir unikalaus mūsų gerbiamos opozicijos darbe.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Nors teigiama, kad taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą, konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tarifo sumažinimas esminio poveikio kainoms neturėtų. „Reikia atkreipti dėmesį, kad centrinio šildymo PVM tarifo sumažinimas nuo 9 procentų iki nulio esminio pokyčio šildymo kainoms neturės.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako pritarianti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimui maitinimo įstaigoms. Anot jos, toks valdančiųjų žingsnis būtų „prasmingas“. „Mes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, birželio mėnesį paskelbėme nedidelę studiją ir jau birželį signalizavome, jog siūlytume viešbučiams ir restoranams šią lengvatą pratęsti. Tos nuomonės laikomės. Na, su biudžetu spręsime.

Aukštojo mokslo svarba neabejotina – universitetai augina lyderius, mokslininkus ir kūrėjus, garsinančius Lietuvos vardą pasaulyje. Tačiau net ir čia gausu problemų. Šalis negali pasigirti pakankamu tyrėjų, galinčių padėti pasiekti proveržį universitetuose, skaičiumi. Viena pagrindinių to priežasčių – mažas finansavimas.

Besikeičiantis aukštojo mokslo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje įgauna vis didesnę reikšmę. Valstybės siekis – sudaryti visas sąlygas siekti išsalavinimo mokytis visiems norintiems. Tačiau, anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždienės, tai neturi vykti kokybės sąskaita.

„Lieka jis mūsų atmintyje kaip nepajudinama uola epochų lūžio laikotarpyje“, – pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 90-ųjų gimimo metinių minėjimo proga kalbėjo Kovo 11-osios signataras Česlovas Juršėnas. Anot jo, A. M. Brazausko tvirtas būdas ir gebėjimas imtis lyderystės vienijo bendražygius vienu sunkiausių laikotarpių šalyje – kelyje link Lietuvos išsivadavimo iš sovietų režimo.

Vienų dievinamas, kitų nekenčiamas – toks buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis gyveno dvejomis epochomis, sugebėdamas suderinti komunistinę patirtį ir šalies interesus. Nors niekada pats nesijautė politiku, jo tvirta asmenybė neretam piliečiui simbolizavo saugumą. Į kolektyvinę atmintį A. M. Brazauskas įsirėžė kaip prezidentas, ne tik sugebėjęs rodyti lyderystę, bet ir būti arti visuomenės.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, o sulaukti valstybės paramos verslai jau nebesitiki, todėl „kraujuojančiomis širdimis“ praneša esantys priversti užverti savo duris klientams.

Artėjanti žiema kelia nerimą ne tik dėl staiga išaugusių  elektros, bet ir kasmet augančių šildymo kainų. Gyventojai baiminamasi, kad pinigų pragyvenimui nebeužteks – didžiąją dalį pajamų reikės atiduoti mokesčiams. Tam, kad šis laikotarpis žmonėms būtų lengvesnis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad besikreipiantys dėl kompensacijų jas galės gauti visą šildymo sezoną.

Lietuvos mokyklose net 75 proc. vaikų mokosi rusų kalbos, o dalyje vadovėlių – neslepiami Kremliaus propagandos pėdsakai. Tai paaiškėjo laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad jau yra priimti atskiri sprendimai, kaip spręsti šią problemą. Vienas jų – nedelsiant išimti Rusiją šlovinančius vadovėlius iš apyvartos.

Seimas ir Vyriausybė liko be valgyklų – parlamentarus maitinusios įmonės vasarą paprašė nutraukti nuomos sutartis. Iki šiol neatsirado nė maitinimo įstaigos, norinčios aptarnauti Seimo narius, tad jie turi tenkintis maisto užsisakymo paslaugomis. Tačiau toli gražu ne visi tuo patenkinti – kai kurie politikai neslepia pasipiktinimo.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į pasikeitusią geopolitinę situaciją parengė civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų. Pirmadienį dokumentą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad juo siekiama geresnės civilinės saugos institucijų tarnybų sąveikos, stipresnių gebėjimų įveikti krizes ir ekstremalias situacijas, karo sąlygas.

Jau kitų metų pavasarį gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos savo balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į merus 60-yje šalies savivaldybių. Likus pusmečiui iki savivaldos rinkimų yra aiškios tik dalies kandidatų pavardės, didžioji dalis jų – Seimo narių. Konkurencija tarp politikų artėjančiuose savivaldos rinkimuose kaip niekad didelė – net 28 parlamentarai ryšis išmainyti savo kėdes į merų postą.

„Raudonoji“, „prorusiška“ merė – tokius epitetus Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei dalina Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) nariai. Jų teigimu, Ž. Pinskuvienės retorika dėl rajone besipuikuojančių sovietinių reliktų yra nesuprantama, o už bet kokią kritiką savivaldybės vykdomai politikai yra sulaukiama grasinimų. Pati Širvintų rajono merė visus kaltinimus kategoriškai neigia.

Iki Seimo rudens sesijos starto likus vos dienai – aistros dėl teikiamų įstatymų projektų. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir juos lydinčius teisės aktus iš darbų programos, teigdama, kad jiems dar neatėjo laikas – reikia rūpintis energetikos krize. Tokį parlamentarės žingsnį įvertinęs Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kritikuoja ją, esą ši tik ieško priežasčių ir užsiima politikavimu.

Rusijos veiksmų sukelta energetinė krizė skatina Lietuvą greičiau vykdyti energetikos sektoriaus transformaciją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Anksčiau nepadarę namų darbų, dabar siekdami sumažinti kainas vartotojams [esame] priversti remtis dotacijomis ir subsidijomis. Tai yra neišvengiamas, bet ne itin tvarus kelias. Kita vertus, Seimo neseniai priimtas vadinamasis proveržio paketas žada spartesnę vietinės generacijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą.

Energetikos krizė gyventojus verčia veržtis diržus. Kas tikėdamiesi sutaupyti nakčiai ištraukia kištukus iš rozečių, kas eina miegoti anksčiau, kad elektros lemputės šviestų trumpiau. Vis didesnį nerimą kelia šaltasis metų periodas – ekspertai ragina nusiteikti, kad žiema bus sunki, nes tikėtina, kils dar ir šildymo kainos. Čia opozicija atsigręžia į Vyriausybę – ją kritikuoja nesiimant veiksmų ir ragina kuo greičiau imtis pagalbos gyventojams ir verslui plano.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dėl besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir didėjančio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki gruodžio 16-osios. Taip pat nutarta toliau riboti rusų ir baltarusių patekimą į šalį – galios griežtesnis vizų režimas. Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Rekordinėms energetikos kainoms verčiant gyventojus atiduoti paskutines santaupas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kritikuoja Vyriausybę nerandant sprendimų, kaip padėti šalies gyventojams ir verslui. Parlamentarai pateikia krizės valdymo pasiūlymus, kurių turėtų būti imtasi jau dabar.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rugpjūtį poilsiaudama Palangoje sulaukė netikėto Šeimų sąjūdžio atstovės Adelinos Sabaliauskaitės akibrokšto. Staiga ji pradėjo filmuoti Seimo pirmininkę, kartu su ja poilsiaujančius žmones, jų vaikus ir kaltinti Seimo pirmininkę neva dėl naikinamos Lietuvos.

Kupiškiečiai gyvena baimėje. Po jų kiemus jau savaitę bastosi vilkai – pjauna avis, kumeliukus. Pranešama ir apie nuo plėšrūnų nukentėjusius žmones. Kupiškietė Edita naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie incidentą – ketvirtadienį jos tėtį užpuolė vilkas, įkandęs į ranką. Susirėmimas su vilku baigėsi plėšrūno mirtimi – jį gindamasis vyras padūrė peiliu. Dėl sužalojimų vyrą teko išvežti į priimamąjį, kur jam buvo subintuota ranka.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Seksizmo apraiškos temdo Mažeikius. Buvusi kandidatė į Seimą, konservatorių skyriaus pirmininkė Mažeikiuose viešai deklaruoja rajono mero pozicijoje norinti matyti „jauną, energingą vyrą“, nes esą jis teiktų „daugiau pasitikėjimo“. Jos simpatijų tokiems kandidatams pro akis nepraleido Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC). L. Rimkienę kritikuoja dėl diskriminacinio pasisakymo lyties ir amžiaus pagrindu, o už tokius pareiškimus ragina atsiprašyti ne tik politikę, bet ir jos atstovaujam...

Būstų nuomos kainoms kylant ankšta darosi studentų bendrabučiuose. Kas priversti gyventi nedideliame kambaryje trise, o kas visai vietų juose negavo. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, prieš pat Rugsėjo 1-ąją jie bursis į mitingą – prie ministerijos iškils palapinių miestelis.

Nauji mokslo metai – jau čia pat. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį pristatė, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai, kas laukia mokinių. Artėjančius mokslo metus, anot ministrės, jau dabar galima vadinti išskirtiniais, nes po dviejų dešimtmečių mokyklose nebelieka 5-8 jungtinių klasių. Nelieka ir klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai.

Spalvingas sportininkų gyvenimas Lietuvoje: vieną dieną intensyviai treniruojasi artėjančiai olimpiadai, čempionatams, kad atstovautų šalį, o kitą – Užimtumo tarnyboje konsultuojasi dėl darbo. To priežastis – Seimo priimta naujoji Sporto reforma, nurėžusi trečdalio profesionalių lengvaatletų stipendijas. Netekę valstybės rėmimo sportininkai teigia, kad atsidūrė kryžkelėje ir svarsto, kad reforma gali neigiamai paveikti jų rezultatus.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Nejauki akimirka socialdemokratų nuotolinėje spaudos konferencijoje. Penktadienį Seimo narė Rasa Budbergytė diskusijoje su energetikos ekspertais, pamiršusi išsijungti kamerą ir mikrofoną pasakė ne itin malonią repliką savo vyrui. Nemaloni akimirka R. Budbergytę ištiko dar jos atstovaujamos partijos surengtos diskusijos pradžioje.

Elektros kainų kilimas daugiau ar mažiau palies visus. Jei iki šildymo sezono pradžios valdantieji neras sprendimo, kaip suvaldyti energetikos krizę šalyje, anot ekspertų, gali kilti ir masinio nepasitenkinimo banga – žmonės gali išeiti protestuoti į gatves.

Mobingo ir seksizmo skandalas temdo Plungę. Šilumos tinklų vadovė Margarita Charitonova kaltina Plungės rajono merą Audrių Klišonį diskriminuojant moteris ir laikant jas pagarbos nevertomis „vištomis“. Teigiama, kad A. Klišonis nuolat kabinėjasi ir žemina įmonės vadovę dėl lyties, o norėdamas pabrėžti savo viršenybę dalina pašaipias frazes apie „gulėjimą vienoje lovoje“. Meras šias kalbas neigia ir tvirtina, kad pasakojimai neatitinka tikrovės.

Rugsėjį į Lietuvą atvyksta Vokietijos kariai, sustiprinsiantys NATO batalioną. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jų priėmimui jau vyksta pasiruošimas. Jis taip pat atskleidžia, kaip saugumo situaciją šalyje keitė vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. Anot ministro, rudenį į Lietuvą atvykstančių vokiečių karių bus iki 50-ies. „Greičiausiai jau prisijungs mums skirta brigada į mokymus Lietuvos teritorijoje.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko populiarumas auga – jo reitingai lenkia ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus. Pats ministras sako jų nesureikšminantis. „Reitingai ateina ir praeina. Visi politikai tą žino“,– žurnalistams pirmadienį kalbėjo ministras A. Anušauskas. Jis taip pat pridūrė, kad reitingai dažnai trukdo darbui. „Atsiranda įvairių įtampų kartais dėl to“, – nurodė jis.

Viena krizė po kitos vis slenka ant valdančiųjų pečių. Vieni politikai jas stebi ir savo nuomonės viešojoje erdvėje nereiškia, kiti – kritikuoja ar net kelia Vyriausybės atsistatydinimo klausimą. Situaciją atspindi ir premjerės Ingridos Šimonytės krentantys reitingai – vis mažiau žmonių norėtų ją matyti užimančią ministrės pirmininkės pareigas. Būtent tai lemia mažesnį jos atotrūkį tarp kitų politikų.

Nuolatinis sirenų gaudesys, raketų baimė ir išgyvenimo viltis skamba tarsi scena iš filmo. Tačiau toli gražu ne visiems. Prieš pusmetį Rusija milijonų taikių ukrainiečių gyvenimus pavertė tikru pragaru – kasdien jie išgyvena protu nesuvokiamus okupantų veiksmus. „Dabar iš tiesų žinome, ką reiškia palinkėjimas ramios nakties“, – sako laikinai į Lietuvą iš Ukrainos atvykusi lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova.

Kiek daugiau nei prieš metus prasidėjusi migrantų krizė nesibaigia iki šiol – kasdien keliasdešimt užsieniečių ir toliau bando neteisėtai kirsti valstybės sieną. Negana to, pranešama apie atvejus, kai Baltarusijos pareigūnai tyčia gadina fizinį barjerą. Siekiant efektyviau užtikrinti saugumą pasienyje su Baltarusija diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos.

Latvija užtrenkia duris rusams – vizų šioje šalyje jie nebegaus. Išimtiniai atvejai bus teikiami tik apsilankymui artimo giminaičio laidotuvėse. Drastiška tai ar ne – skėsčiojama rankomis. Aišku tik viena: sprendimas neužkirs kelio šalies, kariaujančios prieš Ukrainą, piliečiams atvykti į valstybę. Priimti sprendimai dėl vizų režimo sugriežtinimo nekeičia situacijos ir Lietuvoje – norinčių laikinai gyventi šalyje rusų ir baltarusių skaičiai auga kaip ant mielių.