Pirmadienį dokumentą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad juo siekiama geresnės civilinės saugos institucijų tarnybų sąveikos, stipresnių gebėjimų įveikti krizes ir ekstremalias situacijas, karo sąlygas. Taip pat būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.
Koncepcijoje yra numatytos šešios pagrindinės kryptys. Pirmoji – gyventojų perspėjimas.
„Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema nėra pakankamai efektyvi, nes pagal apklausas mes matome, kad tik 67 procentai gyventojų į savo mobiliąsias priemones yra gavę pranešimus. Mūsų tikslas – kad 99 procentais gyventojų tokius pranešimus gautų“, – pirmadienį žurnalistams dėstė A. Bilotaitė.
Kita problema, kurią pabrėžė ministrė – Lietuvos sirenų tinklas. Šiuo metu jį sudaro 888 sirenos, tačiau jomis būtų galima perspėti vos 54 procentus gyventojų.
„Tai nėra pakankama. Mes esame pasiskaičiavę, kad Lietuvai reikėtų papildomai dar 900 sirenų. Bet procesas vyksta – šiuo metu papildomai perkama 200 perspėjimo sirenų“, – pabrėžė ji.
„Mes sieksime sukurti daugiaplanę komunikacijos platformą. Antras dalykas – kompleksiškai modernizuoti perspėjimo sirenų sistemą“, – pridūrė ji.
Dar viena kryptis, kurios bus imtasi – evakuacijos pajėgumų vystymas.
Lietuva šiuo metu susiduria su priedangų stoka. Pavojaus atvejų kolektyvinių statinių ir priedangų užtektų 18 procentų visų šalies gyventojų.
Planuojama, kad statant naujus viešosios paskirties statinius, kuriuose renkasi daugiau nei 200 asmenų, būtų privaloma įrengti atitinkamas patalpas, kurios atitiktų priedangos reikalavimus. Penkiaaukščiuose pastatuose taip pat toks reikalavimas turėtų būti numatytas.
Ministrė pabrėžė ir savivaldybių civilinės saugos gerinimą.
„Mes matome, kad dauguma įstaigų šiandien neturi ekstremalių situacijų gelbėjimo planų, sukaupusios reikalingo rezervo priemonių. Todėl yra tobulintinas ir ekstremalių situacijų rizikos mažinimo priemonių planavimas. O ruošiantis ekstremalioms situacijoms – institucijų operacijų centruose turėtų būti paruoštos saugios darbo vietos, – paaiškino ministrė.
Dar vienas prioritetas – parengties pareigūnai. Numatoma, kad visose atsakingose už civilinę saugą institucijose dirbs 74 tokie specialistai.
Penkta priemonė – gyventojų švietimas. Siūloma atnaujinti civilinės saugos svetainę LT72. Švietimo įstaigose bus parengtos papildomos civilinės saugos pamokos.
„Suprantame, kad to nepakanka, todėl bus vykdomas aktyvus visuomenės informavimas ir prevencinė švietimo kampanija hibridinių ir karinių grėsmių tematika“, –nurodė A. Bilotaitė.
Paskutinysis punktas – pasirengimas galimai Astravo atominės elektrinės nelaimei.
Visa tai per aštuonerius metus valstybei kainuos apie 283 mln. eurų.
Ministrė pripažino, kad civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina modernizuoti ir pertvarkyti iš esmės.
„Nes problemų yra nemažai. Trūksta ir lyderystės, ir strategijos, ir tikrai yra menkas finansavimas – turime eilę sisteminių trūkumų. Tikiu, kad šita naujai parengta civilinės saugos stiprinimo koncepcija padės mums padėti tvirtus pamatus civilinei saugai. Mums reikalinga darni, efektyvi ir gerai organizuota civilinės saugos sistema, kuri padėtų apsaugoti žmonių gyvybes, sveikatą, turtą ir aplinką“,– žurnalistams pirmadienį dėstė A. Bilotaitė.
