Andresa Repšytė

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina įvairūs veiksniai. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinomis kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų atkalbinėjimai. Nevyriausybinės organizacijos informuoja apie atvejus, kuomet paaiškėja, kad nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse žmonės yra izoliuojami nuo žinių apie skiepus.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pranešus, kad atsisakys penkių jai pavaldžių įstaigų, valstiečių frakcija prašo teisinių institucijų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos ministrės Agnės Bilotaitės korupcijos. Kaltinimai jai metami po visuomenininko Skirmanto Malinausko vykdyto tyrimo, kuriame jis pateikia argumentus, kaip šių sprendimų priėmimą galėjo lemti bendrapartietės Veronikos Skeberdytės siekiai susigrąžinti uošviams priklausiusį žemės sklypą.

Kaltų paieškos nurimo. Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, antradienį vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė apie įmonės vadovo Manto Bartuškos pasitraukimą. Po to sulaukta ir žinių apie premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą nepatenkinti dviejų ministrų, siejamų su šia krize, atsistatydinimo prašymų.

Praėjusią savaitę nacionalinį politikos lauką sudrebino du ryškūs epizodai – tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą klausimas bei periodiški politikų pasitraukimai iš didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Nors šių įvykių padariniai dar neatsispindi visuomenės nuomonių vertinimuose, ekspertai prognozuoja – jų bus.  Abu šie procesai gali nepalankiai nušviesti įtrauktas į šį procesą politines partijas.

Praėjusią savaitę šalį sudrebino trąšų tranzito skandalas išklibino net dviejų ministrų kėdes. Po šio įvykio prabilta ir apie visos Vyriausybės galimą atsistatydinimą. Tačiau Ekomonikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi – valdantieji atlaikė jau ne vieną krizę, tad atlaikys ir šią. Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą praėjusią savaitę sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Seimui atmetinėjant vieną Laisvės partijos pasiūlymą po kito, pastaroji teigia pasigendanti koalicijos partnerių solidarumo. Narkotikų dekriminalizavimo projektas – paskutinis klausimas, kuriam nepritarus mažoji koalicijos partnerė garsiai prakalbo apie galimas diskusijas dėl būvio valdančiojoje daugumoje. Regis, gąsdinimai ir maištinga jos pozicija veikia – konservatoriai jau moka kainą už tolesnį koalicijos veikimą.

Pirmadienį startavo Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojami kasdieniai piketai nepritariantys Vyriausybės sprendimams dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Protestuotojai daugiau nei dvi savaites rinksis prie Seimo pastato ir sieks, kad valdantieji atkreipę dėmesį į jų iškeltus reikalavimus nutrauktų gyventojų „segregaciją ir diskriminavimą“. Priešingu atveju – analogiški protestai sausį bus rengiami ir prie Vyriausybės pastato.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.

Vyriausybės sprendimu nuo gruodžio 1 d. medicininių kaukių dėvėjimas tapo privalomas ne tik vyresniųjų, bet ir pradinių klasių mokiniams. Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šis sprendimas buvo neišvengiamas, mat sergamumas ugdymo įstaigose vėl auga. Tačiau vos tik užsiminta, kad kaukėmis mokyklas aprūpins savivaldybės, realybė kitokia – rūpinasi patys tėvai. Pastarieji tikina – kaukių taikymas pradinukams yra nelogiškas.

Jau startavo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijos pirmininko rinkimai. Du kandidatai – daugiau nei dešimtmetį pirmininkaujantis Ramūnas Karbauskis ir Seimo narys Giedrius Surplys rungiasi dėl partijos vairo. Tačiau intrigų tikėtis ekspertai nesiūlo, esą rinkimai tik formalūs. Jie taip pat įžvelgia ir grėsmes partijos likimui. Jei nebus rasta, kuo pakeisti partiją palikusio ekspremjero Saulius Skvernelio, LVŽS ateitis – niūri.

Pandemija, regis, puiki terpė verslams išnaudoti savo komunikacinius ir reklaminius gebėjimus. Dar vakcinacijos pradžioje pasiskiepiję gyventojai buvo kviečiami nemokamam puodeliui kavos ar apsilankymui sporto klube – šitaip verslai ragino nepasiskiepijusius gyventojus tai padaryti. Tačiau kai kurie nauji pasiūlymai socialinėje erdvėje sukėlė ir dvejonių.

Politikos padangėje – vis ryškesni reitingų svyravimai. Dar vos prieš metus populiariausių politikų viršūnėje besilaikiusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiai dienai skaičiuoja mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, o prie jos jungiasi ir dar keletas nacionalinės politikų veikėjų. Tačiau kai kuriems politikams, anot ekspertų, teigiamas vertinimas garantuotas – jie intriguoja ir tai jų raktas į palankų gyventojų vertinimą.

Sostinėje tris kartus prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato batus nusiavusios mamos, protestuojančios prieš galimybių pasą vaikams, sustoti neketina. Akcijos lyderė tikina, kad ir toliau neužmezgus dialogo su valdančiaisiais, bus galima tikėtis ne tik pratęsti protestų bangą, bet ir sulaukti „daug ko“. Tačiau kai kurie dalykai kelia diskusinių klausimų.

Lietuvos sveikatos sistema – komplikuota ir sudėtinga, todėl ypač svarbu ne tik identifikuoti kilusias problemas, bet ir jas spręsti. Medikų emigracija didina jų stygių Lietuvoje, reikalauja papildomų išteklių trūkstamų medikų rengimui, lemia šios profesinės grupės darbuotojų senėjimą. Ar išsipildys baisiausias scenarijus – nebebus kam dirbti?  Kaip spręsti sveikatos sistemą slegiančias problemas penktadienį vykusioje konferencijoje „Nacionalinės sveikatos sistemos žaizdos.

Seime – įnirtingos diskusijos dėl galimybių paso. Parlamentarai kaltina vienas kitą išsireiškimais ir veiksmais audrinant visuomenę.  Praėjusią savaitę Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Vaikai galimybių pasą taip pat galės gauti testuodamiesi.

Seime pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl jos nuo kitų metų vidutinė pensija didės 51 euru – taip tikimasi skurdžiausius senjorus ištraukti iš skurdo duobės. Opozicijai kyla klausimų,  ar šitaip neliks nuskriausti kai kurie pensinio amžiaus gyventojai.

Basos mamos ir toliau tęsia protestus. Trečiadienį nepritariančių galimybių paso taikymui vaikams nuo 12 metų tėvų grupė Vilniaus Daukanto aikštėje surengė akciją „Nesprogdinkite vaikystės. Uždekime Prezidentui šviesą veikti“. Jos metu netrūko ašarų ir Seimo narių palaikymo. Lauko temperatūrai siekiant vos vieną laipsnį šilumos, dešimtiems tėvų grupė prie prezidentūros pastato kelioms minutėms nusiavė batus.

Antradienį Seime – dar vienas išbandymas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Daliai žemdirbių ir ūkininkų garsiai išreiškus nepasitenkinimą ministro darbu, jis stojo į akistatą su parlamentarais, atsakydamas į jų užduotus kompromituojančius klausimus. Kiek anksčiau K. Navickui savo poziciją teko atstovėti prieš aukščiausius šalies vadovus ir opoziciją.

Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis turės būti nušalintas. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių sričių skiepijimo turėtų apsispręsti Seimas. „Tokie sprendimai yra priimti ne vienoje šalyje, tiek mūsų kaimyninėje Latvijoje ne taip seniai buvo priimti.

Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis turės būti nušalintas. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šios srities specialistams neturėtų kilti problemų vykdyti reikalavimus. Ji taip pat atsako, kaip atrodys šių metų didžiosios šventės. „Tokie sprendimai yra priimti ne vienoje šalyje, tiek mūsų kaimyninėje Latvijoje ne taip seniai buvo priimti.

Milijardai eurų būsimos Europos Sąjungos paramos klibina žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko kėdę. Viešai jį kritikuoja ir ragina atsistatydinti ne tik kai kurios žemės ūkio asociacijos. Pastaruoju metu jam teko aiškintis ir prezidentui, ir premjerei. Pirmadienį K. Navickas turėjo atsakinėti ir ne į pačius lengviausius opozicinės socialdemokratų frakcijos atstovų klausimus Seime.

Protestuotojai vis dažniau sulaukia prezidentūros dėmesio. Dar gegužę vykusio „Šeimos gynimo maršo“ metu prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas tradicinei šeimai sulaukė tūkstantinės minios plojimų, o po mėnesio pastarieji palydėjo ir prezidento patarėjo Povilo Mačiulio padėkas protestuotojams „už aktyvumą“. Rudenį protestuotojams atsivėrė ir prezidentūros durys – penkios mamos turėjo galimybę išdėstyti nuogąstavimus dėl savo vaikų gerovės.

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina nemenkas sąrašas veiksnių. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinoms kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų ar gydytojų atkalbinėjimai. Apie šias priežastis nutarę prabilti Seimo nariai ir medicinos įstaigų atstovai neslepia apmaudo – teisinio pagrindo, sprendžiančio šią problemą nėra.

Šeštadienį Vilniuje per 1500 žmonių protestuoja prieš COVID-19 ribojimus. Skambiais šūkiais ir užrašais ant plakatų mitingo dalyviai reikalavo sustabdyti „priverstinę vakcinaciją“ ir netaikyti galimybių paso vaikams. Prie Vyriausybės ir Seimo pastato buvo uždegtos gedulo žvakės, o prezidentūros kieme – perduotas kreipimąsis prezidento Gitano Nausėdos atstovams.

Po dviejų pandeminių metų pertraukos didžiuosiuose prekybos centruose šį savaitgalį startuoja „juodasis penktadienis“ ir išpardavimų dienos, kurių metu lankytojus vilios įvairios akcijos. Tačiau pastaroji žinia džiugina ne visus. Sveikatos apsaugos specialistai ragina nepamiršti, kad COVID-19 niekur nepasitraukė, o  ten, kur susirenka daug žmonių, rizika virusinės ligos plitimui svariai išauga.

Situacija Baltarusijos su Lenkija bei Baltijos šalių pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai šąlančių migrantų tikisi kirsti Europos išorinę sieną ir taip priartėti prie išsvajotosios Vokietijos. Nors situacija Lietuvos pasienio ruože kol kas toli gražu neprimena to, kas dedasi Lenkijoje, pareigūnai pastarosiomis dienomis fiksuoja išaugusius migrantų srautus Dieveniškių teritorijoje.

Protestų banga ir toliau vilnija per Lietuvą. Kiek anksčiau šią savaitę protestuojantys tėvai prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato išreiškė nepasitikėjimą valdančiųjų sprendimu taikyti galimybių paso naudojimą vaikams nuo 12-os metų. Toks gestas neliko nepastebėtas prezidento Gitano Nausėdos komandos – šie mamas pakvietė aptarti joms rūpimus klausimus. Šeštadienį organizuojama dar viena protesto akcija, kurio metu vėl bus tikimasi šalies vadovo palaikymo.

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę.

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę.

Naujausiuose partijų reitinguose – ekspertų dėmesį atkreipiantys rezultatai. Valdančiųjų stovykloje įtampoms negęstant, jie prakalbo apie galimas grėsmes ir koalicijai, už kurio stovi buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo suburta partija „Vardan Lietuvos“. Politologų teigimu, bičiulystė su S. Skverneliu yra labai pavojinga, jis – rimtas konkurentas premjerei Ingridai Šimonytei. Spalį naujienų portalo delfi.

Aistroms dėl sprendimo taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų negestant, šalyje aidi protestų bangos. Pirmadienį grupelei tėvų prie Vyriausybės pastato išreiškus nepasitenkinimą šiuo valdančiųjų siekiu, netrukus suorganizuota nauja akcija prie prezidentūros – siekiant, kad jų žinutę išgirstų ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Pirmadienį būrelis tėvų susirinko protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Skyrybos – ypač sunkus ir sudėtingas krizinis laikotarpis šeimai, paliekantis žymą vaikų psichologinei sveikatai ilgam laikui. Vaikų teisių apsaugos specialistai ir teisininkai pastebi rimtą problemą, pasitaikančią šeimos skyrybų metu – vaikai neretai priverčiami nešti atsakomybę už tėvų sprendimus, yra panaudojami pastarųjų interesams pildyti.

Ketvirtadienį Seimui atmestus prezidento veto dėl įstatymo pataisų, numatančių nepasiskiepiję darbuotojai jau nuo gruodžio turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus, švietimo profsąjungų vadovai įžvelgia politikų politinius siekius. Anot jų, tai niekaip nepagerins epidemiologinės situacijos.

Situacija Baltarusijos su Lenkija pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai migrantų siekia per ją patekti į išsvajotąją Vokietiją. Padėtis Lietuvos pasienyje taip pat neramina, institucijos ruošiasi galimam migrantų antplūdžiui. Prezidentas Gitanas Nausėda ramina gyventojus prašydamas pasitikėti tarnybų darbu. Situacija pasienyje su Baltarusija, prezidento vertinimu, yra labai rimta.

Smarkiai suprastėjus epidemiologinei situacijai šalyje Vyriausybė priėmė sprendimą prailginti mokinių rudens atostogų laiką tam, kad koronaviruso protrūkių židiniai ugdymo įstaigose minimizuotųsi. Duomenys rodo, kad moksleivių atostogų laikotarpiu situacija šalyje kiek pagerėjo – užsikrėtimo rodikliai stabilizavosi.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį ministrų kabinetui pristatė siūlymą galimybių pasą taikyti ne nuo 16 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Tokio pasiūlymo prasmės nesupranta šalies savivaldybių merai. Dėl to Vyriausybė apsispręsti turėtų pirmadienį.

Praėjusią savaitę Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkei Morganai Danielei atskleidus, kad dar paauglystėje eksperimentavo su įvairiomis narkotinėmis medžiagomis, komisijos nariai išreiškė norą keisti pirmininką. Balsavime šeši komisijos nariai pasisakė prieš, septyni – už siūlymą reikšti nepasitikėjimą pirmininke. „Visko buvo. Sakyčiau, tokio amžiaus tu ne visai ir supranti, ką ten nusiperki ir gauni. Mano atsakymas – buvo visko.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai vis pažeria netikėtumų. Trečiadienį Lietuvos tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narys Bronislavas Matelis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pasirodė su apatiniais. Apsinuoginusio vyriškio vaizdas nuotoliniame posėdyje – ne pirmasis toks nutikimas.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Seimas reaguodamas į galimas grėsmes Lietuvai pritarė nuo trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad kai kuriuos gyventojus  palies tam tikri suvaržymai.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Vyriausybė siūlo Seimui jau nuo šio trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože reaguojant į galimas grėsmes Lietuvai. Opozicija šiuo klausimu lieka vieninga – nepaprastosios padėties reikia, tačiau jai pritars tik tuo atveju, jei valdantieji pateiks motyvuojančius, naujus krizės sprendimo argumentus.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai netveria pykčio – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų. Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai skėsčioja rankomis – tai sisteminė problema, o ne ligoninės darbo spraga.

Kasmet Lietuvoje išsiskiria per 7-8 tūkst. sutuoktinių. Nemaža dalis jų turi vaikus, kurių globa teisiniu būdu priskiriama vienam iš tėvų. Tačiau procesas nėra toks paprastas, kaip gali skambėti. Jį vejasi ir opios, metų metus besitęsiančios problemos, kurių epicentre – vaiko psichologinė būsena ir tėvų manipuliacijos.

Aktyviai už narkotikų dekriminalizavimą kovojanti Seimo narė, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė prisipažino dar paauglystėje išbandžiusi įvairių narkotinių medžiagų. Kalbėti apie patirtis ji teigia pasirinkusi sąmoningai – gyvenimas tyloje ir paslaptyje, politikės teigimu, problemų nesprendžia, priešingai – jas klampina. Tačiau, ar prisipažinimas nepakiš kojos pataisų priėmimui Seime? „Visko buvo. Sakyčiau, tokio amžiaus tu ne visai ir supranti, ką ten nusiperki ir gauni.

Ne vienerius metus trunkanti pasaulinė COVID-19 krizė kelia vis didesnį žmonių nepasitenkinimą, emocinį išsekimą. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, Lietuva šią žiemą pateks į ypač sudėtingą situaciją, nes visuomenės palaikymas vieniems ar kitiems sprendimams valdant šią krizę senka. Jo teigimu, būtina keisti taktiką ir suprasti, kad skiepai – ne vienintelis būdas ištrūkti.

Šią savaitę Seimo narys Dainius Kepenis, aktyviai pasisakantis prieš ribojimus, skirtus suvaldyti pandemiją, laiką leido teatre. Tiesa, be privalomai reikalaujamos dėvėti kaukės uždarose patalpose, reikalingos norint apsaugoti sveikus žmones ir sustabdyti viruso plitimą tarp žmonių. Parlamentaras ginasi, kad nuotrauka klaidinanti – ją nusiėmė tik trumpam bei atskleidė, tačiau atskleidė nusprendęs pakeisti savo poziciją ir išsiimti Galimybių pasą.

Sekmadienį prie Vyriausybės pastato žmogaus teisių gynėjai sostinės gyventojus ir svečius kvies į protestą už migrantų teisę į prieglobstį. Remdamiesi pastarojo pusmečio aktualijomis migrantų krizės klausimais, protesto organizatoriai prašys valdančiųjų veiksmų pakeitimo ir supratimo, kad „migracija nėra nusikaltimas ir prieglobsčio ieškantys žmonės nėra grėsmė“. Jie taip pat platina peticiją, kurią pasirašė 27 organizacijos ir judėjimai.

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.