Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ketvirtadienį žurnalistams pranešė, kad Dieveniškių kilpos teritorijoje yra pastebimas migrantų srautų aktyvumas. To priežastis – Baltarusijos pareigūnų bandymai sienos pažeidėjus stumti į Lietuvą.
„Tik noriu patvirtinti, kad per paskutinę savaitę padaugėjo atvejų, kai Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovai jėga stumia neteisėtus migrantus į Lietuvos Respublikos Gintaro Žagunio užkardos ruožą. Vakar (trečiadienį) į Lietuvą buvo neįleistas 71 neteisėtas migrantas. Jie visi bandė atvykti būtent per šį užkardos ruožą“, – nurodė VSAT vadas, pridurdamas, kad tokių grupių buvo ir ketvirtadienį.
R. Liubajevas akcentavo, kad nuostabą kelia Baltarusijos pareigūnų noras būtent šiame ruože stumti migrantus į Lietuvos teritoriją, kadangi jis yra stipriai saugomas.
„Dėl geografinės specifikos, padėties tie pažeidimai vyksta beveik visame ruože. Šiek tiek mums kelia nuostabą baltarusių noras šitame ruože įstumti migrantus į LR teritoriją, nes šis ruožas yra pakankamai gerai kontroliuojamas. Užtikrinti šio ruožo kontrolę yra labai nesudėtinga. <…> Tie neteisėti migrantai, kurie atvyktų, būtų sulaikyti arba prie sienos, arba būtent ten“, – patvirtino R. Liubajevas.
Tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį visi neteisėti migrantai, kurie buvo įstumti į Lietuvą, anot VSAT vado, deklaravo, kad nenori eiti į Lietuvą. Jie visi teigė buvę jėga įstumti Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų.
Žurnalistams pasiteiravus, ar Dieveniškėse išaugus migrantų srautams, kitose pasienio ruožuose jų sumažėjo, R. Liubajevas nurodė, kad „ten, kur anksčiau būdavo daugiausia pažeidimų, buvo ramu“.
Kokios Baltarusijos pareigūnų pajėgos gali būti susikaupusios aplink Dieveniškių kilpą, pasieniečiai duomenų neturi: „Mes labai daug tų pareigūnų nematome. Matome tik tuo atveju, jei vyksta migrantų stūmimas.
Pavyzdžiui, šiandien stebėjimo sistemos pagalba buvo fiksuotas įvykis, buvo matoma pakankamai didelė grupė Baltarusijos pareigūnų. Pasakyti, kiek konkrečiai šiuo metu Baltarusijos pusėje, mes negalime“, – sakė VSAT vadas.
R. Liubajevas taip pat pranešė, kad Dieveniškėse yra baigta instaliuoti vaizdo sistema, kuri bus naudojama stebėti situacijai pasienyje.
„Buvo dislokuotos papildomos pajėgos. Važiuodami į šį ruožą mes pastebėjome kariškių koloną, kuri judėjo mūsų užkardos link, todėl čia padidinome režimą. Taip pat vyksta ir fizinio barjero bei sienos stebėjimo sistemų darbai“, – nurodė jis.
Jis informavo, kad pasieniečiai, reaguodami į šią situaciją, aktyvavo bendradarbiavimą su kariuomenes ir kitomis institucijomis planą.
Baltarusija skleidžia dezinfromaciją
Režimo žiniasklaida skleidžia dezinformaciją, kad Lietuvos teritorijoje yra mušami migrantai.
Anot R. Liubajevo, toks melagingos informacijos paskleidimo tikslas yra vienas – diskredituoti ne tik Lietuvą, bet ir Europos Sąjungą: „Mes matome, kad pakankamai fiktyviai naudojamas tas įrankis“.
Paklaustas apie incidentą, kuomet Lietuvos pasieniečių šuo įkando migrantui, R. Liubajevas teigė, kad net ir paprastame gyvenime šeimininkas ne visada gali suvaldyti šunį.
„Būna atvejų, kai ir vaiką sudrasko. Buvo tokia situacija, kad tiesiog mūsų kinologas nesuvaldė šuns, kuris puolė ir įkando. Ačiū Dievui, medicininės pagalbos neprireikė, visi neteisėti migrantai buvo sveiki. Toliau jie žygiavo palei Lietuvos sieną ir neprireikė medicinos pagalbos“, – sakė jis.
Lietuva ruošiasi didesniam migrantų srautui
Kaip tv3.lt pasakojo nevyriausybinių organizacijų vadovės, nepaprastoji padėtis nesutrukdys ir toliau teikti humanitarinę pagalbą migrantams. Tiesa, į pasienio ruožus savanoriai patekti negali, tad humanitarinius paketus dalina pasieniečiai. Nevyriausybinės organizacijos daugiausiai padeda migrantams, jau apgyvendintiems Lietuvoje.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovė, generalinė sekretorė Kristina Meidė portalui tv3.lt sakė, kad reiškiniai, vykstantys prie Lenkijos sienos, iš tiesų neramina. Todėl organizacija nesėdi sudėjusi rankų – turi ir savanorių rezervą, ir kaupia atsargas.
„Jau galvojame, kur gautume greitai drabužių, kokių maisto produktų ilgo galiojimo reikėtų turėti. Kokią įrangą organizuotume, su kuria galėtume gaminti maistą. Tokias pagalbos schemas dėliojamės, kaip reaguotume, jei didesnis skaičius žmonių patektų į Lietuvą“, – sakė K. Meidė.
Pašnekovė minėjo, kad prireikus daugiau darbo rankų, Raudonasis Kryžius nedvejodamas kvies savanorius prisidėti.
Nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė patikino, kad pasiruošimas galimam didesniam migrantų srautui intensyviai vyksta. Šiuo metu savanoriai pakuoja humanitarinius paketus, skirtus pasienyje įstrigusiems žmonėms.
Humanitarinių paketų turinys priklauso nuo to, kam jie skirti – vyrams, moterims ar vaikams. Juos sudaro maisto produktai, pavyzdžiui: jautienos konservai, užpilami makaronai, riešutų mišinys, avižinė užpilama košė, sausainiai, cukrus, arbata, vanduo. Greta pridedamos ir higienos priemonės, dezinfekcinis skystis, respiratoriai.
Kiekvienas pabėgėlis gauna drėgnų servetėlių, o moterys papildomai – higieninių įklotų. Vaikams priklauso kūdikių dantų pasta, kremas, sauskelnės, mišinukas ir buteliukas pienui.
Pasieniečiai nuo rugpjūčio apgręžė per 7 tūkst. migrantų
Pasieniečių į Lietuvą iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius trečiadienį perkopė 7 tūkst. Nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 71 migrantui.
Antradienį VSAT pareigūnai neįleido 65 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, pirmadienį – 90, sekmadienį – 126, šeštadienį – 114, penktadienį – 144, ketvirtadienį – 110.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7040 (vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį duomenys).
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų.
Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją. Lietuvos pasienyje nuo lapkričio 10 d. įsigaliojo nepaprastoji padėtis, nes Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus, kaip ir Lenkijoje.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
