Dienos pjūvis

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Seimo nario Vytauto Bako turėti slapti duomenys, kurie nesudomino nei Seimo, nei prokuratūros surado kelią į laisvę. Trečiadienį paviešinta, kad Valstybės saugumo departamentas rinko informaciją apie prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos narius ir galimai mėgino kompromituoti kitą kandidatą į prezidentus Vygaudą Ušacką. Sąrašas žmonių, kurie domino VSD, – įspūdingas ir gana ilgas, o jame atsidūrę žmonės – nustebę. Visgi politikos analitikai nėra tikri, ar VSD pažeidė įstatymus.

Koronovirusas baimės Lietuvoje pasėjo, kai buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Tačiau po savaitgalio emocijos atslūgo ir žmonės atrodo apsiramino. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad dar visiškai nurimti negalima, bet ir baimintis nėra dėl ko. Tad apie koronaviruso grėsmę ir kalbame su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iš viso Lietuvoje atliktas 201 tyrimas dėl koronaviruso.

Nors Lietuvoje naujų koronavirusų atvejų nėra, pasaulyje viruso grėsmė dar nenurimo. Tad kai kurie miestai vis dar lieka izoliuoti, o Kinija dar irgi nepradėjo normalaus gyvenimo. Dėl to, ekonomika stoja, o akcijų kaina biržoje krenta. Tad kaip koronavirusas paveiks pasaulio ir Lietuvos ekonomiką kalbame su ekonomistu, finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.

Naujienos apie plintantį koronavirusą kelia nerimą ir Lietuvoje, ypač, kai jau aišku, kad šalyje turime pirmąjį žmogų, užsikrėtusį šia liga. Pokalbis apie tai, kaip suvaldyti perteklinį nerimą dėl koronaviruso ir ką daryti, jei su nerimu nepavyksta susitvarkyti pačiam – naujienų portale tv3.lt.

Pastarosiomis dienomis informacijos apie koronavirusą ypač daug, apie jį kalba visi ir, kaip matome, iš tuščių parduotuvių lentynų, nemaža dalis tautiečių baiminasi, kad užklupus virusui nerasime ne tik kaukių parduotuvėse, bet ir maisto. Tad apie visą naujausią informaciją, ypač apie tai, kas vyksta už mūsų sienų ir kaip plinta naujasis koronavirusas kalbame su ULAC vadovu Sauliumi Čaplinsku. Atmintinė.

Koronavirusui vis labiau artėjant prie Lietuvos sienų imtasi dar daugiau prevencinių priemonių – sugriežtinta kontrolė oro uostuose, galvojama net apie ekstremalios situacijos paskelbimą. Kartu savimi ir aplinkiniais pasirūpinti raginami ir gyventojai: jei buvote teritorijose, kuriose diagnozuotas koronavirusas, siūloma save izoliuoti 14-ai dienų. Kaip teigiama, yra numatytos visos reagavimo schemos, algoritmai.

Koronavirusui vis labiau plintant Europoje, kyla vis daugiau klausimų, ar jam tinkamai yra pasiruošusi Lietuva. Pokalbis apie tai su sveikatos viceministru Algirdu Šešelgiu. Vidaus reikalų ministerijoje pirmadienį buvo sukviesta ekstremalių situacijų komisija, kurioje aptartas galimas koronaviso išplitimas ir tai, kokių priemonių turėtų imtis Lietuva.  Italijoje nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei keturi asmenys.

Europos Sąjungos parama keliauja iš šiaurės į pietus. Kitaip tariant, iš Lietuvos į Graikiją. Galiausiai Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų. Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

Pastaroji žiema daugeliui yra neįprasta: stipresnio šaltuko Lietuvoje taip ir nesulaukėme, nors vasaris buvo vadinamas tuo mėnesiu, kai dar, tikėtina, gali gerokai atvėsti. Dėl to, kad žiemiško šaltuko taip ir nebuvo tiek ūkininkai, tiek su įvairiais parazitais kovojantys specialistai jau skambina pavojaus varpais: galime tikėtis ir mažesnio derliaus, ir gausesnių uodų bei kitų kraujasiurbių pulkų.

Trečiadienį oficialiai paskelbtos pagrindinės taisyklės, kokie darbuotojai galės atvykti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje nuo kitų metų pradžios. Iki šiol lietuviai daugiausia emigravo į šią šalį, tačiau netrukus tai padaryti bus gerokai sunkiau. Taškais pagrįstą sistema įsigalios 2021 m. sausio 1 d. ir tuomet gerokai apribos laisvą asmenų ribojimą, sugriežtins sienų kontrolę ir visuomenės pasitikėjimą, rašoma pagrindiniame JK vyriausybės interneto puslapyje gov.uk.

2020-uosius metus Vilniaus knygų mugė pasitinka su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė šiais metais kviečia ieškoti naujų atvirų saviraiškos formų, eksperimentuoti ir rasti, kas aktualu, įdomu ir svarbu kiekvienam iš mūsų. Vasario 20–23 d. mugėje bus nekasdienių susitikimų, pokalbių, nuomonių, atradimų vieta.

Pirmadienį Vilniuje girta 39-erių moteris pagimdė kūdikį. Gimdyvė pripūtė daugiau nei pustrečios promilės. Tačiau toks atvejis Lietuvoje ne vienintelis, medikai su girtomis gimdyvėmis susiduria neretai. Tad kaip motinų vartojamas alkoholis pakenkia kūdikiui ir kodėl Lietuvos moterys geria būdamos nėščios, kalbame su Vilniaus gimdymo namų vadove Kornelija Mačiuliene ir Seimo nare Dovile Šakaliene.

Koronavirusas vis dar nesustabdytas, apsikrėtusių žmonių vis dar auga, mirčių taip pat. Pakeitus skaičiavimo metodiką, skaičiai paaugo dar daugiau. Kol kas atrodo, kad pasaulis sugeba su pavojingo viruso grėsme susitvarkyti tik izoliuodamas Kinijoje apsikrėtusius žmones. Tačiau Azijoje apsilankę kitų šalių piliečiai užkratą parveža ir į savo šalis.

Lietuvoje skurdo riziką patiriančių pensininkų skaičius yra vienas iš didžiausių visoje ES. Siūlymui jį mažinti įvedant naują išmoką vienišiems asmenims paprieštaravo Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministras Linas Kukuraitis tokį pasiūlymą viešai kritikavo sakydamas, kad jį įgyvendinus būtų nuskriausti neįgalieji.

Atrodo, kad tarp prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio perbėgusi juoda katė nesutarimus tik dar labiau augina. Nepaklausęs prezidento raginimų atstatydinti susikompromitavusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, premjeras sulaukė smūgio atgal. Prezidentas nepatvirtino Skvernelio siūlyto kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luko Savicko. Tad karas tarp dviejų galingiausių Lietuvos žmonių gali įsiplieksti dar labiau.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Visgi, galimas ir visiškai kitoks scenarijus, kai naująją koaliciją su partneriais formuos konservatoriai.

Atlikus pirminius tyrimus, paaiškėjo, kad didžiausiame prekybos tinkle „Maxima“ pirkėjams galėjo būti pardavinėjama salmonelės užkrėsta mėsa ir jos produktai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad informaciją apie galimą produktų taršą įmonė gavo praėjusios savaitės pradžioje, tačiau savikontrolės priemonių ėmėsi ir atsakingai institucijai privalomą informaciją pateikė tik po kelių dienų, kai įtariamos žaliavos tinkamumo terminai jau buvo pasibaigę.

Lietuvos saugumo ir žvalgybos tarnybos paskelbė naujausią informaciją apie Astravo atominę elektrinę Baltarusijoje, kuri turėtų priversti sunerimti daugelį Lietuvos žmonių. Pasirodo Astravo atominėje elektrinėje yra įvykęs ne vienas incidentas ir net gaisras, kurį baltarusiai nuslėpė tiek nuo tarptautinės bendruomenės, tiek nuo savo žmonių. Mūsų tarnybos teigia, kad atominę statanti Rusijos įmonė „Rusatom“ yra suinteresuota viską slėpti, kad nepakenktų tarptautinis jos prestižas.

Lietuva – žudikų šalis, jos didmiesčiuose nužudymai vyksta dažniausiai, visame Europos žemyne – tokią naujieną paskleidė amerikiečių naujienų portalas „Fox news“. Straipsnyje skelbiama, kad Klaipėda, Vilnius ir Kaunas karaliauja pagal nužudymų skaičių ir tokia žinia sulėkė sujudimą Lietuvos institucijoje. Policija aiškina, kad lyginti nužudymų statistiką tarp skirtingų šalių neetiška, o Vyriausybė priduria, kad amerikiečiai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Seimas patyliukais priėmė įstatymų pakeitimus, kurie palengvina politikų dalią. Kalbu apie tai, kad nuo šiol politikai ir valdininkai gali nebenurodyti dalies savo turtinių sandorių, narystės tam tikrose organizacijose ir panašiai. Vieni pirmųjų šia nauja įstatymo nuostata pasinaudojo aukščiausi šalies politikai – premjeras Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Valstiečių partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis traukiasi iš atsakingų pareigų Seime. Jis nusprendė atsisakyti Seimo frakcijos seniūno posto ir atsidėti būsimiems Seimo rinkimams. Esą Lietuvoje paskleista daug melo apie valstiečių partiją ir jų darbus, tad reikia žmonėms paaiškinti, ką gero per ketverius metus nuveikė valstiečių valdančioji koalicija.

Didžiausią žvalgybos grėsmę Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, aktyviai bendradarbiaujančios su Baltarusijos tarnybomis, skelbiama visuomenei antradienį pristatytame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Pasaulyje visų akys nukreiptos į sparčiai plintantį koronovirusą, ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalyje skelbiama apie ypatingą pasirengimą galimam viruso atvejui, gyventojams vis dar kyla klausimų, ar šalis yra pakankamai pasirengusi. Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu.

Pastarosiomis dienomis kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Ar tai turėtų kelti baimę Lietuvoje paukščius auginantiems žmonėms ir kaip keisis dėl to paukštienos kainos.

Sausio mėnesis jau skaičiuoja paskutines dienas. Po visų švenčių šis mėnuo įprastai būna „liesesnis“ visiems žmonėms, nes gruodį daug pinigų išleidžiame Kalėdoms ir naujiesiems metams. Tačiau ministerijų valdininkams šios šventės buvo skalsesnės, nes nemažai jų gavo tryliktuosius atlyginimus. Ši praktika tęsiasi jau daugelį metų, kai premijomis pamaloninami aukšti valdininkai.

Per pastaruosius penkerius metus, kai mes įsivedėme eurą, kilo ne tik kainos. Augant ekonomikai sparčiai kilo ir mūsų atlyginimai. Štai atlyginimo pokyčius fiksuojančios įmonės skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus daugeliui sektorių darbuotojų atlyginimai augo beveik trečdaliu. Daugiausiai uždirbo tie žmonės, kurių įmones valdo užsienio kapitalas, o didžiųjų miestų apskrityse – mokami didžiausi atlyginimai. Tiesa, moterų algos vis dar atsilieka nuo vyrų.

Seimo etikos ir procedūrų komisija paskelbė metinę Seimo narių kanceliarinių išlaidų ataskaitą. Pasirodo Seimo nariai per metus išleido beveik pusantro milijono eurų, o išlaidos – įvairios. Bene daugiausiai pinigų parlamentarai skyrė automobilių nuomai ir jų priežiūrai. Kiti parlamentarų pinigai atiteko jų informacijos viešinimui, gėlėms, suvenyrams, knygoms ar net apgyvendinimo išlaidoms užsienio kelionių metu.

Lietuvos pareigūnai imasi saugumo veiksmų dėl Kinijoje plintančio pavojingo viruso, kuris gana sparčiai plečiasi ir yra mirtinas. Nuo jo jau mirė daugiau nei pusšimtis žmonių, o virusas plinta ne tik Kinijoje, bet jau fiksuojami užkrato atvejai Europoje ir Amerikoje.

Klaipėdoje kilęs skandalas, kai buvo nustatyta, kad žinoma bendrovė „Grigeo“ į Kuršių marias nežinia kiek laiko leido nevalytas atliekas, daug ką šokiravo. Vėliau vienas po kito ėmė lįsti nauji faktai apie teršėjus daugelyje Lietuvos vietų.

Seimas užsimojo nebeleisti mokykloms rinktis, ar nori priimti specialius poreikius turinčius vaikus į mokyklą ar ne. To priežastis logiška – vaikų negalima rūšiuoti. Tačiau pedagogai kalba ir apie tai, kad specialių poreikių vaikams reikia ir gerokai daugiau papildomo dėmesio, kyla problemų mokant tokius vaikus, dėl to nukenčia likusieji klasės vaikai, o priėmus tokį įstatymą padėtis gali ir pablogėti.

Tie kas domimės politika, pastarosiomis dienomis matome žodžių karą tarp prezidento ir premjero patarėjų. O konfliktas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimo atrodo perauga į rimtesnį konfliktą tarp Prezidento ir Premjero. Tad dėl ko vyksta šis galios žaidimas ir ar gali būti jame laimėtojų kalbame su politologu Kęstučiu Girniumi ir premjero patarėju Skirmantu Malinausku.

Jau po dešimties dienų Didžioji Britanija turėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos ir pagaliau baigsis kelis metus trukęs chaosas į kurį įsivėlė ne tik britai, bet ir Europa. Šis klausimas ypač svarbus ir Lietuvai, mat į Angliją yra emigravę daugiausiai mūsų tautiečių.

Nežiemiški sausio orai kelia nerimą, panašu, kad žalos bus daugiau nei naudos. Ši žiema Lietuvoje buvo ypatingai šilta, tačiau panašu, kad  tokia šiluma gali būti ir kenksminga, nes nesumažėja tam tikrų vabzdžių ir kenkėjų. Šią savaitę, trečiadienį Nidoje ir Šilutėje pasiekti sausio 15 dienos šilumos rekordai: šių vietovių meteorologijos stotyse užfiksuota 7,8 laipsnio šilumos siekianti temperatūra.

Trečiadienį paskelbti šių metų karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. 2020 metų šauktinių sąrašus ir nurodymus dėl atvykimo datos galima pamatyti svetainėje sauktiniai.karys.lt.

Antradienis buvo išbandymas valdančiajai koalicijai: Seime spręsta, ar nuleisti rinkimų kartelę, o vakare spręstas susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas. Galiausiai paaiškėjo, kad nuleisti rinkimų kartelei pritrūko vieno balso ir, pasak valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, prie šio klausimo šis Seimas greičiausiai nebegrįš.

Antradienį Seimo Socialdemokratų darbo partijos frakcijos salėje vyks valdančiosios koalicijos tarybos posėdis. Jo metu bus svarstoma, ar toliau gali dirbti susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Antradienio rytą premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad ministru pasitiki, o prezidento raginimų trauktis sulaukusiam J. Narkevičiui išsakyti priekaištai yra subliuškę.

Daugelis žmonių liejo pyktį reikalaudami griežtai bausti „Grigeo“ įmonę, kai kurie siūlė boikotuoti tualetinio popieriaus pirkimą ar net reikalavo likviduoti įmonę. Ar iš tiesų Lietuvos verslas ir verslininkai tokie jau blogi? Apie tai pirmadienį kalbame su pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi.

„Luminor“ banko ekonomistas atstovas Žygimantas Mauricas pasidalinęs lentele apie vidutinio darbo užmokesčio „į rankas" skirtumus, dėstė, kad turtinės nelygybės skirtumai yra, tačiau ne tokie reikšmingi, kaip mėgiama sakyti.  „Tik nerodykite šio grafiko kovotojams su neva „itin didele“ regionine atskirtimi Lietuvoje.

Visą Lietuvą sujaudino žinia iš Klaipėdos, kad kartono gamykla „Grigeo Klaipėda“, kaip įtariama, į Kuršių marias net keletą metų pylė beveik nevalytas atliekas taip teršdama gamtą. Nusikaltimą tiria prokurorai, tačiau daugeliui kyla klausimas, kaip kontroliuojančios įstaigos ir pareigūnai to nepamatė tiek metų. Apie tai šiandien ir pakalbėsime su Aplinkos viceministre Justina Grigaravičiene ir Seimo nariu, aplinkosauga besirūpinančiu Linu Balsiu.

Trečiadienio rytas pažėrė naujienų: Iranas apšaudė karines bazes Irake, kur buvo JAV ir NATO pajėgų karių. Toks poelgis vėliau šiandien iraniečių aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei pavadintas „antausiu“ JAV, nors JAV prezidentas tviteryje iškart po atakos komentavo, kad pirminiais duomenimis, viskas yra gerai, nors skaičiuojama padaryta žala.

Įtampa pasaulyje išaugo, kai sausio 3 dieną JAV bepilotis orlaivis Irako teritorijoje nukovė Irano Revoliucijos gvardijos Kudso specialiųjų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, kuris vadovavo Irano Artimųjų Rytų operacijoms. Aršūs pasisakymai apie žiaurų kerštą ir dar aršesnį atsaką, didėjanti baimė dėl ne tik Artimuosius Rytus, bet ir visą pasaulį galintį paveikti karinį konfliktą.

Didžiųjų miestų gyventojai nuo šių metų susidūrė su problema, kuri šiandien ypač paaštrėjo po švenčių daugeliui sugrįžus į darbus. Nuo sausio 1 d. nuo šviesoforų nuėmus žaliąsias rodykles, kurios leisdavo pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, daugelis susidūrė su spūstimis.

Per interviu portalui tv3.lt premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai yra antivalstybinė partija, kuri veikia prieš Lietuvos valstybę. Šis premjero pasisakymas papiktino ne tik pačius konservatorius, bet ir daugelį kitų politikų. Premjerą suskubo palaikyti kitas valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis pareiškė, kad senieji konservatoriai turėtų atsiprašyti Lietuvos žmonių, o jaunuosius konservatorius, kurie dabar yra perėmę vadovavimą partijai, išvadino nuliais.

2020 metai mums atneša nemažai pakeitimų. Bene labiausiai prie to prisidėjo Seimas ir Vyriausybė nusprendę pakeisti mokesčius – praplėsti esamus ar įvesti naujus. Be to, keičiasi ir įmokos, tad turėtume gauti daugiau vaiko pinigų, didesnes pensijas. Tačiau bene svarbiausia, kas darysis pasaulyje, mat nuo didžiųjų valstybių ekonomikos būklės priklauso, kaip seksis Lietuvos finansams ir mūsų darbdaviams. O tai tiesiogiai atsiliepia darbo pasiūlai, atlyginimams.

Prieš šventes dažnai žmonės sako, kad patiria prieššventinį stresą, mat laukia daug papildomų darbų: ir dovanas reikia supirkti, ir kostiumais pasirūpinti, ir maisto paruošti, namus susitvarkyti. Visgi, po švenčių pradedama kalbėti apie pošventinę depresiją. Ne paslaptis, kad didžiosios metų šventės yra vienas labiausiai įtemptų laikotarpių ir žmonės jį iš tiesų išgyvena šiek tiek sunkiau.

Priėmę kitų metų biudžetą, valdantieji žada, kad lietuviai 2020 m. gyvens tikrai geriau nei šiemet. Tačiau ar tikrai pasijus pagerėjimas, kai tuo pačiu metu valdžia nusprendė padidinti ir mokesčius. Tad kaip tai atsilieps lietuvių gyvenimui ir mūsų šalies ekonomikai, kai pasaulyje vis daugiau nerimą keliančių ženklų? Apie tai ir kalbame su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

2020-ieji Lietuvai nors ir nežada būti ypatingi, tačiau pasaulinių grėsmių nė kiek ne mažiau, nei ankstesniaisiais metais. Ir čia kalbame ne tik apie finansinę krizę, kurią didžiausi pasaulio finansų ekspertai prognozuoja jau keletą metų iš eilės. Bene didžiausi Lietuvos laukiantys iššūkiai – geopolitiniai. Prie Rusijos grėsmės jau esame pripratę ir atrodo nieko naujo čia nepasakysi.

Seimui priėmus biudžetą valdantieji giriasi, kad jis kaip niekada socialiai orientuotas į skurdo mažinimą, pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Be to, valstiečiai džiaugiasi, kad vis daugiau moka vaiko pinigų ir kelia pensijas. Tačiau ką apie tai galvoja Seimo opozicija, ar iš tiesų viskas tai jau ir gerai su mūsų kitų metų biudžetu.