Verslas

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Daugiausia iššūkių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šių metų ketvirtąjį ketvirtį brangstančios statybinės medžiagos, jų tiekimo vėlavimas bei darbo jėgos trūkumas, teigia dauguma BNS apklaustų NT vystytojų ir statybos įmonių.  Anot jų, dėl brangstančių statybinių medžiagų dalis investuotojų turi koreguoti kainas arba išvis stabdyti projektus, o medžiagų trūkumas ir dėl to susidariusios eilės vėlina projektų įgyvendinimo terminus.

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių sekė smurtas ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, perimtas „Ryanair“ skrydis ir migrantų krizė prie Lietuvos-Baltarusijos sienų, lėmė itin suprastėjusius diplomatinius santykius tarp abiejų šalių.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Šiais metais Lietuvos didmiesčiuose ir kurorte matomas dviženklis nekilnojamojo turto kainų augimas. Jis itin ryškus pajūryje – kai kurių būstų kainos yra aukštesnės nei užsienio kurortuose.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinio tinklo asmeninė paskyroje pasidalijo įrašu apie kylančias būstų kainas Baltijos pajūryje.

Lietuvius vis labiau baugina ne tik sparčiai kylančios maisto, degalų, bet ir įvairių paslaugų kainos. Kišenes teks patuštinti ne tik norintiems gražesnės šukuosenos ar dailesnės suknelės, bet ir kenčiantiems dantų skausmą. Kainų šuolio priežastis savo sričių specialistai aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“. Brangsta odontologų paslaugos Vilnietė Sidonija jau eilę metų gyvena be vieno priekinio danties ir dėl to vengia plačiai šypsotis.

Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose. Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.

Artėjant Vėlinėms daugelis gyventojų susirūpina artimųjų kapų tvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti samdo kapų prižiūrėtojus. Jie pastebi, kad žmonės dažniau nori aplankyti kapus, uždegti žvakutes, o darbus patiki kapų prižiūrėtojams. Vienkartinis toks kapo sutvarkymas kainuoja 25–89 eurus. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad kapus Vilniuje prižiūri pati, tačiau kitus, esančius Tauragėje, patiki kapų prižiūrėtojai.

Kylančios trąšų kainos turėtų pakelti maisto kainas. Dėl Europos energetikos krizės kyla pavojus ne tik jūsų šildymo sąskaitai – ES ministrai perspėja, kad elektros energijos kainų šuolis reiškia, jog ateinančiais mėnesiais ir jūsų maistas bus brangesnis. Liuksemburge vykusiame Europos žemės ūkio ministrų susitikime buvo sutarta, kad aukšta gamtinių dujų kaina padidins ir trąšų kainą, ir kad šis padidėjimas greičiausiai atsidurs vartotojų lėkštėse.

Antros kartos „Volkswagen Tiguan“ yra tarsi karštos bandelės naudotų automobilių rinkoje. Vieną jų apžvelgė ir pagrindinius pliusus bei minusus sudėliojo laidos „Autopilotas“ apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas. Antroji „Tiguan“ karta debiutavo 2016-aisiais, o 2020 metais modelis buvo atnaujintas ir gaminamas iki šiol.

Vilniuje dyzelinės transporto priemonės orą teršia labiau nei Madride ar Paryžiuje. Ministerija kritikos strėles nukreipė ir į sostinės viešąjį transportą, esą senesni autobusai yra mažiau taršūs nei nauji. Visgi savivaldybės įmonės atstovai su tokiais teiginiais nesutinka.

Rudens sezonas būsto nuomos skelbimų rinkoje visada yra intensyvus, nes gyvenamosios vietos ieško į didžiuosius Lietuvos miestus studijuoti atvykę studentai. Dėl šios priežasties ir būsto kainos rinkoje kyla. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu skelbimų portaluose atsiranda vis daugiau netikrų būsto skelbimų. Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse didmiesčių gyventojai dalijasi įtarimą keliančiais skelbimais.

Jungtinė Karalystė pasiūlė „apokaliptinį scenarijų“, jei žemynui ir toliau nesiseks įdarbinti vairuotojų. Aiškėja, kad sunkvežimių vairuotojų trūkumas nėra tik Didžiosios Britanijos problema, rašo politico.eu.  Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė deda skubias pastangas išgelbėti šalį nuo tiekimo grandinės chaoso ir siūlo Europos sunkvežimių vairuotojams trumpalaikes vizas.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai, vis daugiau gyventojų maisto produktus perka ne patys gyvai, o užsisako internetu. Prekių pristatymo paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad šis verslas klesti.

Europos Sąjunga privalo išlaikyti atomines ir dujų jėgaines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos, penktadienį nurodė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos Sąjunga privalo drastiškai sumažinti anglies dvideginio išlakas, todėl „akivaizdu, kad mums reikia daugiau atsinaujinančių šaltinių ir švarios energijos“, EK vadovė sakė Briuselyje baigiantis 27 šalių blokų viršūnių susitikimui.

Vyresni nei 50 metų Lietuvos gyventojai trijuose didžiausiuose šalies bankuose turi apie 1,4 mln. einamųjų arba indėlių sąskaitų, jose šių metų balandį laikomų lėšų suma vidutiniškai sudarė maždaug po 6–7 tūkst. eurų. Per koronaviruso pandemiją sumenko vyresnių nei 65 metų gyventojų santaupos, tuo metu kitų amžiaus grupių gyventojų bankuose laikomos lėšos didėjo. Tokius Lietuvos banko atliktos trijų didžiausių šalies bankų, užimančių 83 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šeštadienį su Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministru Sungwooku Moonu aptars Lietuvai aktualius pasiūlymus, kaip būtų galima paskatinti abipusę prekybą, ekonominius santykius ir investicijas, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Mūsų šalis Pietų Korėjos verslui gali pasiūlyti palankią investicinę aplinką, modernią infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą.

COVID-19 pandemijos metu vartotojus pasiekė žinia, kad naftos kaina tarptautinėse biržose krito net iki neigiamo lygio. Tačiau nuosmukis truko neilgai – nuo pat pavasario kaina ėmė kilti ir šiuo metu viršija 80 JAV dolerių už barelį. Ir Lietuvoje brangsta degalai vartotojams, tačiau ne tik dėl pasaulinių kainų. Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų.

Daugiau kaip šimtas lietuvių per dieną sugeba uždirbti po 10 tūkstančių eurų. O metų pabaigoje multimilijonierių Lietuvoje bus daugiau nei bet kada – maždaug 500, o gal ir dar daugiau. Apie tai, kad turtingų žmonių gretos didėja, tvirtina ir prabangių papuošalų pardavėjai – pirkėjai tūkstančius eurų pakloja tiesiog užsukę iš gatvės. Ir vis dažniau dairosi briliantų – investicijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą organizuojant Europos energetikos krizę ir paragino Europos Sąjungą drauge su Kijevu kovoti prieš Rusijos „dujų agresiją“. Europą šiuo metu apėmusi energetikos krizė: dujų kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų, žemyne vėl įsibėgėjant ekonominei veiklai po karantinų, įvestų per koronaviruso pandemiją, taip pat stringant energijos išteklių iš tokių atsinaujinančiųjų šaltinių kaip vėjas tiekimui.

Nuo penktadienio Lietuvoje įsigaliojo griežtesni ribojimai prekybininkams. Jie turi užtikrinti, kad prekybos vietose vienam pirkėjui būtų užtikrinamas tam tikras minimalus plotas. Dėl to artėjant savaitgaliui ne tik nusidriekė eilės prie kai kurių parduotuvių. Staigmenos laukia vairuotojų, mat kai kuriose degalinėse jų neaptarnaus be galimybių paso.

7 milijardus JAV dolerių Markui Zuckerbergui kainavęs beveik septynias valandas trukęs programėlės „dingimas iš interneto", netikėtai išaugęs konkurentų populiarumas, buvusios darbuotojos liudijimai ir akistata prieš Jungtinių Valstijų Senatą. „Facebook“ – populiariausiam socialiniam tinklui pasaulyje – spalis tikrai nebuvo lengvas. Tačiau tai dar ne paskutinis akmuo į kompanijos daržą – apie griežtesnę socialinio tinklo kontrolę ir saugumo politiką prakalbo ir Europos Sąjunga.

Dėl itin didelio vėjo laivyba Klaipėdos jūrų uoste penktadienio popietę vis dar ribojama. Pasak uosto atstovės Ignės Rotautaitės-Pukenės, išplaukti iš uosto šiuo metu negali keturi laivai, o įplaukti laukia penki laivai. Uoste incidentų neužfiksuota. Šiuo metu gūsiais fiksuojamas iki 17 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje siekia apie 4,5 metro. Dėl sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėta riboti laivybą ketvirtadienio pavakarę.

Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir  mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvių darbą prie jų nusidriekė pirkėjų eilės.   Prekybininkai sako, jog viskas vyksta sklandžiai, bet pripažįsta kai kur susidarančias eiles. Tuo metu vieni pirkėjai apgailestauja dėl tokios tvarkos, kiti piktinasi, kad valdžia neprivertė skiepytis, treti galvoja, kaip išvengti eilių.

Dėl stipraus vėjo, naujausiais duomenimis, elektros Lietuvoje vis dar neturi mažiau nei 2 tūkst. vartotojų.  Pasak elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovo Pauliaus Kalmanto, neturinčių elektros skaičius smarkiai nekinta, nes kai kurie klientai keičiasi – vieniems elektrą atstačius, atsiranda naujų gedimų.

Daliai žemės ūkio organizacijų raginant žemės ūkio ministrą trauktis, Kęstutis Navickas kartoja, jog atsistatydinti neketina. „Neketinu atsistatydinti, neketinu atsisakyti žaliojo kurso. Nežinau, kas čia gali būti neaiškiau“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras. Pasak K. Navicko, Lietuvos žemės ūkio taryba ir ypač žaliuoju kursu nepatenkinti grūdininkai jam daro politinį spaudimą.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Vilniaus Antakalnio rajone gyvenanti pensininkė Anelė su baime laukia žiemos. Moteris suskaičiavo, kad pernai šalčiausią mėnesį už 65 kvadratinių metrų buto šildymą paklojo apie 150 eurų. Šiemet šildymo sąskaitos gali išaugti 60-70 procentų, tad tektų mokėti jau apie 250 eurų. Laidai „Karštai su tv3.lt“ moteris atskleidė, kad gauna vos 350 eurų pensiją ir beveik viską teks atiduoti už komunalines paslaugas. Jei ne Anelės anūkas, moteriai greičiausiai tektų badauti.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų devynis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugsėju, palyginamosiomis kainomis išaugo 17,4 proc. iki 19,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 16,8 procento. Vien rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,3 proc. iki 2,5 mlrd. eurų (nepašalinus – 7,2 proc.

Daugiau negu kas trečias (36 proc.) Lietuvos gyventojas teigia svarstąs per ateinančius vienus – trejus metus tapti verslininku ar verslininke, ra6oma pranešime spaudai. SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktas tyrimas rodo, kad trečdalio iš šių respondentų ketinimai rimti: išbandoma verslo idėja, yra registruojama įmonė ir ruošiamasi pradėti veiklą, arba gyventojai verslu jau vertėsi ir ketina tai daryti vėl.

Šalies transporto sektoriuje kritiškai trūkstant profesionalių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų, stringant logistikos grandinėms ir kai kurių prekių pristatymams, vežėjai siūlo Vyriausybei diferencijuoti dabar taikomą koeficientą pagal įmonės dydį – smulkiesiems, mažiesiems ir vidutiniams vežėjams jį panaikinant arba sumažinant, o didiesiems paliekant dabartinį 1,65. Skaičiuojama, kad nuo 2022 metų minimaliai mėnesio algai (MMA) kylant iki 730 eurų per mėnesį, tolimų reisų vairuotojams su koef...

Rusija yra pasirengusi padėti Europos Sąjungai, kuri susiduria su trąšų stygiumi dėl žaliavos jų gamybai – gamtinių dujų – kainų šuolio, pareiškė Vladimiras Putinas per „Valdajaus“ diskusijų klubo posėdį ketvirtadienį. „Jau sakiau, kad [ES] trąšų gamybos įmonės uždaromos, o nuo trąšų priklauso būsimo derliaus kokybė ir apimtys. Tačiau mes tiekiame tarptautinei rinkai reikiamas trąšų apimtis, ir mes esame pasirengę [tiekimą] toliau didinti“, – sakė Rusijos prezidentas.

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – ženkliai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės pardavimai, o alus traukiasi iš vartotojų pasirinkimo. To priežastys yra vartotojų įpročių keitimasis, kuris paskatintas kultūriniais virsmais bei mokesčių politikos, kuri artimiausiu metu gali keistis ir dar sukelti papildomos rizikos, kad Lietuvoje verdamas alus bus pakeistas įvežtiniu.

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Lazdijų rajone, penktadienį vyks renginys, skirtas abiejų šalių dujotiekių sujungimui. Tiesiant magistralinį dujotiekį (GIPL) čia jau suvirinta vamzdyno vadinamoji „auksinė siūlė“.  Renginyje dalyvaus energetikos ministras Dainius Kreivys ir Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotras Naimskis, pranešė „Amber Grid“. Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km – jungties pradžios taškas ...

Mažesnės, iki 1,5 tūkst. kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio privalo reguliuoti jų srautus ir užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.  Kone visi didieji prekybos tinklai tokiose parduotuvėse ketina reguliuoti pirkėjų srautus, kai kurie tai darys skaičiuodami krepšelius. Vienintelis „Lidl“ nusprendė nuo šiol aptarnauti tik su galimybių pasu.

Lietuvos keliuose jau išbandomas automobilis, kuris važiuoja be vairuotojo. Jį valdo specialūs operatoriai iš biuro, esančio už keliasdešimties kilometrų, o automobilyje važiuojantis žmogus gali tai stebėti sudėjęs rankas. Kol kas vyksta tik eksperimentiniai tokio vairavimo bandymai, tačiau, anot automobilį pristatančių bendrovių, pavažiuoti su juo galbūt galėsime jau kitais metais.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Dėl sustiprėjusio vėjo ketvirtadienio pavakare Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba. „Šiuo metu gūsiais fiksuojamas 22 m/s stiprumo vėjas. Bangos aukštis jūroje siekia 4 metrus“, – pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pasak jos, išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia du laivai, išplaukti iš uosto dėl stipraus vėjo negali taip pat du laivai.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be Galimybių paso, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiose parduotuvėse, turgavietėse ir vaistinėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui arba vienu metu aptarnaujamas tik vienas asmuo.

Lietuva kitąmet 2022 metais, kaip ir šiemet, planuoja paprasčiau įdarbinti  užsieniečius vairuotojus, statybininkus bei kitus pramonės ir statybos darbuotojus.  Užimtumo tarnyba pranešė atnaujinusi pagrindinių trūkstamų darbuotojų sąrašo 2022 metams projektą.

Nuo 2023 metų keičiantis automobilių apmokestinimui, iki 2030 metų tikimasi surinkti 1,5 mlrd. eurų ir taip finansuoti transporto bei darnaus judumo pokyčius.  Kasmet būtų surenkama 40 mln. eurų automobilių registracijos mokesčio ir 150 mln. eurų jų naudojimo mokesčio, prognozuoja aplinkos ministras.  „Pagrindinė šito fondo (Darnaus judumo fondo – BNS) pajamų sritis yra automobilio taršos mokestis, kuris jau yra pateiktas, tikiuosi pritarimo Seime.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog Lietuva gali tapti transporto inovacijų laboratorija. Pasak jo, transporto sektorius visada turėtų būti siejamas su inovacijomis. „Lietuva su viskuo, ką mes turime, – žmonėmis, infrastruktūra, dinamiškumu – tikrai gali būti transporto inovacijų laboratorija“, – Susisiekimo ministerijos ir Transporto inovacijų asociacijos organizuotame forume ketvirtadienį sakė ministras.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikrą interneto banką. Žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva įtartiną veiklą paskyroje. Bankas įspėja neatidaryti pateiktų nuorodų ir nevesti savo asmens ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.  Atsiuntę suklastotą SMS žinutę sukčiai bando gauti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas, rašoma banko pranešime.

Nuo penktadienio parduotuvėms ir kitoms prekybos vietoms įsigalioja nauji operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu įvesti ribojimai. Tuo pačiu kai kurie prekybininkai ir patys imasi naujų priemonių. Dėl to kai kuriose parduotuvėse ketvirtadienį nusidriekė eilės. Apie pirkėjų antplūdį kai kuriose „Lidl“ tinklo parduotuvėse netrukus pasklido ir įrašai socialiniame tinkle.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pareiškė nebūtinai turintis vykdyti nepatenkintų jo darbu žemdirbių siekius. Tai jis sakė ketvirtadienį susitikime su Lietuvos žemės ūkio tarybos, kuri jam pareiškė nepasitikėjimą, atstovais. K. Navickas teigė, jog asociacijos turi spausti valdžią, bet ministras, jo žodžiais, pirmiausiai yra Vyriausybės narys ir jis nebūtinai turi žemdirbių atstovų siekius vykdyti, pranešė naujienų portalai delfi.lt ir 15min.lt.