Verslas

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė atleisti karantino paveiktus verslus nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto nuomos mokesčio. „Šis tarybos sprendimas suteiktų įgaliojimus administracijos direktoriui spręsti, kuria dalimi galima kompensuoti tam tikrą dalį nuomos mokesčio“, – tarybos posėdyje sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Artimiausiu metu Kaune didės geriamojo vandens kaina. Tokiam Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įpareigojimui antradienį vykusiame nuotoliniame posėdyje pritarė Kauno miesto taryba. Savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad pokytis kauniečius palies beveik nejuntamai, mat praėjusiais metais vanduo Kaune buvo atpigintas 6 centais už kubinį metrą ir iki šiol išlieka vienas pigiausių šalyje.

Naują valstybės debesijos paslaugų infrastruktūrą už beveik 1 mln. eurų per tris mėnesius įdiegs telekomunikacijų bendrovė „Telia“. 930 tūkst. eurų (be PVM)  vertės sutartį bendrovė su partneriais BAIP ir „Blue Bridge“ bei Informacinės visuomenės plėtros komitetu pasirašė balandžio 15 dieną, pranešė „Telia“. Pasak Telia“ verslo klientų vadovo Danieliaus Karpovičiaus, tai leis valstybės sektoriui sumažinti ūkio valdymo išlaidas.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, vien sostinės regione vienas gyventojas pernai išmetė apie 74 kg maisto. Visoje Lietuvoje per metus išmetama net 581 tūkst. tonų maisto atliekų, o ES mastu šis kiekis siekia šokiruojančius 88 mln. tonų. Pasaulio ekonomikai patiriant sunkumus dėl „COVID-19“ pandemijos, specialistai pabrėžia, kad švaistymo problemą būtina spręsti, o pagalbą gali suteikti išmanios technologijos.

„Tallink Grupp“ paskelbė, kad atideda pirmųjų Baltijos šalyse „Burger King“ restoranų atidarymą, kuris turėjo vykti Estijoje balandžio viduryje ir gegužės pradžioje, taip siekiant užtikrinti, kad restoranai pradėtų veikti tik tada, kai tai bus saugu darbuotojams ir klientams. Bendrovė taip pat atideda „Burger King“ restoranų atidarymą Lietuvoje ir Latvijoje iki 2020 m. antrosios pusės, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Kitą savaitę startuoja paskata gyventojams įsigyti mažiau taršias transporto priemones. Gyventojai savo senus automobilius galės iškeisti į kompensacijas elektromobiliams arba alternatyvioms netaršioms transporto priemonėms – dviračiams, paspirtukams, viešojo transporto bilietams ir kt. – pirkti.

Lietuva antradienį tarptautinėse rinkose platina naujas penkerių ir dešimties metų euroobligacijų emisijas. „INVL Asset Management“ fondų valdytojas Regimantas Valentonis prognozuoja, kad priklausomai nuo paklausos, gali būti pasiskolinta iki 1 mlrd. eurų. „Emisijų apimtys priklausys nuo obligacijų paklausos, tačiau jos neturėtų būti mažesnės kaip po 300 mln. eurų. Todėl pasiskolintų lėšų suma turėtų prasidėti nuo 600-700 mln. eurų, o jei bus didelė paklausa – iki 1 mlrd.

Iš visų paprašytų subsidijų už į prastovas išleistus darbuotojus, jos jau išmokėtos 96 proc. įmonių, antradienį pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Pasak ministro, dėl subsidijų kreipėsi daugiau nei 12 tūkst. įmonių, iš jų 11,7 tūkst. išmokas jau gavo. Išmokėta suma siekia beveik 10 mln. eurų.

Šių metų pradžioje Lietuvoje įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT)  išleista penktadaliu didesnė suma nei pernai sausį-kovą, augo ir būsto kainos. Tačiau šios tendencijos dėl koronaviruso jau pasikeitė ir pirmieji pandemijos ženklai NT kainų statistikoje bus matomi šių metų viduryje, prognozuoja Registrų centro analitikai. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln.

Nuo kovo vidurio Lietuvoje įvestas karantinas ir daugelio įmonių veikla sustabdyta. Tačiau net dalies jų įtraukimas į nukentėjusių nuo koronaviruso bendrovių sąrašą darbuotojų algų nesumažino. Priešingai, šį kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, daug daugiau įmonių mokėjo gerokai didesnes algas. „Sodros“ duomenimis, šių metų kovą Lietuvoje buvo 41 įmonė, kurioje darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Europos aviacijos ir kosminių technologijų milžinės „Airbus“ vadovas įspėjo apie grėsmę bendrovės išlikimui koronaviruso pandemijos sąlygomis, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, remdamasis Guillaume’o Faury laišku darbuotojams. „Mūsų finansai tirpsta precedento neturinčiu greičiu ir tai gali kelti grėsmę mūsų bendrovės išlikimui“, – pažymėjo jis ir nurodė, jog bendrovei gali tekti dar labiau sumažinti gamybą.

Turkijos viešbučiai, atnaujinę veiklą po naujojo koronaviruso pandemijos, atsisakys maitinimo savitarnos būdu, arba vadinamojo „švediško stalo“, kad užtikrintų epidemiologinį poilsiautojų saugumą, rašo laikraštis „Ahaber“. „Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Ersoy (Mechmetas Ersojus) paskelbė naujas taisykles viešbučiams, kurios įsigalios nuo naujojo vidaus turizmo sezono pradžios – gegužės mėnesio pabaigos. Naujovės numato draudimą organizuoti maitinimą savitarnos būdu.

Pasaulinės naftos ir degalų kainos ritasi žemyn bei muša dešimtmečio rekordus, tuo metu Lietuvoje degalų kainos mažėja per lėtai, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. S. Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija „Linava“ ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarnybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija degalų rinkoje neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už perkamą kurą.

Savaitės pradžia Lietuvą pasitiko su permainomis – įsigaliojo švelnesnės karantino sąlygos. Su tam tikrais ribojimais dirbti leidžiama lauko kavinėms, grožio salonams, kultūros ir laisvalaikio įstaigoms, galima bus sportuoti lauke, tikintiesiems duris atvers bažnyčios. Vilniaus gatvėse pirmadienį jau kur ne kur praeiviai prisėdo lauko kavinėse skanesniam kąsniui ar kavos puodeliui, šalia parduotuvių darbininkai ruošėsi atidarymui.

SGD ir naftos terminalų valdytojos „Klaipėdos naftos“ smulkioji akcininkė „Achemos grupė“ reiškia pretenzijas, kad Klaipėdos įmonė dividendams numato išmokėti visą pernai uždirbtą pelną. Anot jos, „Klaipėdos nafta“ nesilaiko jos patvirtintos dividendų politikos ir nesugeba pateikti aiškių atsakymų į „Achemos grupės“ klausimus.

 JAV technologijų milžinė „Apple“ maždaug mėnesiui atideda naujųjų išmaniojo telefono „iPhone“ modelių, kurie turi būti išleisti vėliau šiais metais, gamybos didinimą, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais. Pasak leidinio, toks sprendimas buvo priimtas dėl paklausos pasaulio rinkoje sumažėjimo, kurį lėmė koronaviruso pandemija ir tiekimo grandinių Azijoje sutrikimai.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per praėjusią savaitę išaugo 27 proc. iki 28,1 euro už megavatvalandę (MWh) ir sugrįžo į metų pradžioje buvusį lygį, pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Jos duomenimis, tokia pati elektros kaina buvo ir Latvijoje bei Estijoje, kur jos padidėjimas per savaitę siekė atitinkamai 26 ir 20 procentų. Elektros biržos „Nordpool“ sistemos kaina po šešių savaičių nuoseklaus mažėjimo praėjusią savaitę išaugo 23 proc. iki 5,5 euro už MWh.

Rinkos dalyviams laukiant šią savaitę planuojamų didžiųjų centrinių bankų posėdžių, kuriuose gali būti apsispręsta dėl naujų skatinamųjų priemonių, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienį kopia aukštyn. Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ sesijos pradžioje pakilo 1,47 proc. iki 334,43 punkto. Didžiosios Britanijos FTSE 100 priaugo 1,34 proc., Vokietijos DAX – 1,94 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,7 proc., Italijos FTSE MIB – 2,08 proc.

„Sodra“ balandžio mėnesį nevėluodama išmokėjo pensijas senjorams. Kitos socialinio draudimo išmokos – ligos, vaiko priežiūros bei vaiko išlaikymo, nedarbo – taip pat laiku nukeliavo į gyventojų sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. „Nors, atsižvelgiant į karantiną ir ekstremalią situaciją, pensijas į namus pristatančios bendrovės turėjo imtis griežčiausių apsaugos priemonių, didesnių rūpesčių neiškilo. Dėkojame ir senjorams, kad jie, atsiimdami pensiją, saugojosi.

Koronaviruso pandemijos sukrėstas turizmo sektorius išgyvena sudėtingą laikotarpį. Masiškai atšaukdamos suplanuotus skrydžius, oro transporto bendrovės savo klientams neskuba grąžinti pinigų už bilietus ir vietoje to primygtinai siūlo juos iškeisti į kuponus būsimiems skrydžiams.

Nuo pirmadienio leidus vėl veikti lauko kavinėms, Lietuvos kurortuose jos neskuba atsidaryti – kai kurios laukia ilgojo savaitgalio, kitos – kol pradės veikti viešbučiai. Vis dėlto pavienės kavinės jau veikia.  Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad kavinės Palangoje nepuolė atsidarinėti – kai kurios karantiną išnaudoja remontui ir pertvarkai, dalis laukia šiltesnių orų, didesnio žmonių srauto bei viešbučių atsidarymo.

Grūdų augintojai dėl veiklos sezoniškumo kol kas nepajuto koronaviruso krizės įtakos, tačiau tam reikia ruoštis, sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.  „Koronaviruso poveikis grūdų sektoriui nepasireiškė dėl sezoniškumo. Pinigai pradės judėti tik rudenį“, – praėjusią savaitę parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, kur diskutuota apie koronaviruso įtaką atskiriems žemės ūkio sektoriams, tvirtino Ignas Jankauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG Keleiviams“ atkreipia keleivių dėmesį, kad dėl Vilniaus geležinkelio stotyje (VGS) atliekamų tunelio remonto darbų keisis dalies esamų maršrutų tvarkaraščiai, rašoma „Lietuvos geležinkelių“ pranešime spaudai.

Siekiant valdyti koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo riziką, darbdaviams, esant galimybėms, ir toliau rekomenduojama leisti darbuotojams dirbti iš namų. Tais atvejais, kai nuotolinis darbas neįmanomas, patariama apsvarstyti galimybes darbą atnaujinti etapais, taip pat rekomenduojama, kad fizinėse darbo vietose nedirbtų rizikos grupėje esantieji, t. y. vyresni nei 60-ties metų, sergantys lėtinėmis ligomis.

Pirmadienį Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu baigiamas 2019–2020 metų šildymo sezonas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Esant poreikiui, gyventojai savo pastatus gali šildyti ir pasibaigus šildymo sezonui. Tam tereikia gyventojų daugumos balsais nuspręsti vėl įjungti šildymą pastate ir apie tai pranešti savo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Dalyje sostinės gatvių keičiasi automobilių stovėjimo tvarka. Nuo gegužės 1 d. pagrindinių miesto paplūdimių prieigos – Balsio ežero, Valakampių pirmojo ir antrojo paplūdimio, Tapelių ir Balžio ežerų – tampa geltonąja rinkliavos zona. Parkavimo tvarkos pakeitimai įvedami ir dalyje Antakalnio bei Naujamiesčio, kurių gatvės nuo šiol pateks į žaliąją rinkliavos zoną.

Karantinas švelninamas, jau pradėjo dirbti ne tik maisto, bet ir remonto ar sodo prekių parduotuvės. Šią savaitę duris atvėrė ir lauko kavinės, kirpyklos, muziejai, bibliotekos, lauko sporto aikštynai. Tačiau nepaisant atidarytų parduotuvių ir įstaigų vis dar bus ribojami klientų srautai. Taip pat visiems privaloma dėvėti apsaugines kaukes. Pasak prekybininkų, apsauginių kaukių poreikis vis dar didelis.

Žemės ūkio ministerijai priekaištaujant, kad ūkininkai nebeturi vietos sandėliuoti pakuočių atliekų, Aplinkos ministerija tikina, kad netrukus ras tokių atliekų tvarkytojus.  Pasak žemės ūkio ministro patarėjos Giedrės Pupšytės, šalies ūkininkų sandėliai užversti pakuočių atliekomis.   „Ūkininkai nebeturi vietos sandėliuoti atliekas, nes pardavėjai jų nepriima“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę teigė G. Pupšytė.

Nors bankai ir kitos finansų įstaigos gali atidėti paskolų mokėjimą, daliai gyventojų susikaupusios skolos per krizę gali tapti sunkiai pakeliama našta. Vienas iš būdų įveikti to pasekmes – asmeninis bankrotas, kuriuo siekiama atkurti žmogaus mokumą. Ekspertai teigia, kad finansinės problemos, su kuriomis gyventojai susiduria dabar, gali būti išspręstos, tačiau tai užtrunka.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), reaguodama į koronaviruso protrūkio pasekmes muzikos industrijai, parengė 2,7 mln. eurų vertės pagalbos planą savo nariams – muzikantams, aktoriams, muzikos leidėjams.  Asociacija teigia, kad paramą bus galima gauti keliais būdais, o pasinaudojus visomis priemonėmis, suma teksianti vienam nariui gali siekti keletą tūkstančių eurų. Finansinių išmokų bus galima sulaukti nuo gegužės.

Dviem bankams Lietuvoje pradėjus teikti tarpbankinių mokėjimų telefonu paslaugą, kai pavedimui užtenka žinoti vien gavėjo telefono numerį, technologijų ekspertai vertina sprendimą kaip žingsnį į priekį, tačiau vartotojus perspėja būti apdairius ir nepakliūti į sukčių pinkles.  „Bus vienu žingsniu arčiau geresnio, lengvesnio pavedimų darymo.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe, 30 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Per šį laikotarpį trys darbuotojai žuvo eismo įvykiuose, darbuotojai žuvo, per sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus įvyko du mirtini ir penki sunkūs nelaimingi atsitikimai.

Lenkija sugriežtino dirbti atvykstančių ar per Lenkiją tranzitu vykstančių vilkikų vairuotojų kontrolę.  Kalvarijų ir Lazdijų pasienio kontrolės punktuose susiformavo eilės.  Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad iki ketvirtadienio vakaro eilių nebuvo, bet tikimasi, jog padėtis artimiausiu metu normalizuosis. „Eilė yra: kilometras Kalvarijoje ir maždaug pusė kilometro Lazdijuose.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Vyriausybė prasidėjus karantinui patvirtino milijardų eurų vertės ekonomikos gelbėjimo planą koronaviruso pandemijos sukeltoms pasekmėms mažinti. Jau aišku, kad 150 mln. eurų iš šios sumos bus skiriama Lietuvos keliams taisyti ir tiesti. Susisiekimo ministerija tikisi, kad šios lėšos leis intensyviau vykdyti kelių remonto ir rekonstravimo darbus, sudarys sąlygas kelių sektoriaus bendrovėms tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino medienos sektorius Lietuvoje susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Valstybinių miškų urėdija jau kovo mėnesį gavo pirmuosius signalus, kad žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkėjai svarsto nepirkti medienos, o balandį jau beveik pusė pirkėjų pranešė stabdantys medienos pirkimus. Pirmąjį metų ketvirtį medieną iš Valstybinių miškų urėdijos įsigijo 287 įmonės, per pastarąsias kelias savaites perkančiųjų liko 145, praneša urėdija.

Su įmonėmis, kurios patiria nuostolių dėl paskelbto karantino, jau pasirašytos 649 sutartys dėl mokestinių paskolų atidėjimo ar išdėstymo dalimis, iki šiol mokestinių paskolų suteikta už 12,46 mln. eurų, penktadienį pranešė Vyriausybė. Jos teigimu, taip pat sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Šiuo metu mokestinių nepriemokų suma siekia virš 246 mln. eurų bei yra 52 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš kurių laikinai nevykdomas nepriemokų išieškojimas.

Viešai pradedami skelbti aktualiausi duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tikimasi, kad šis įrankis taps ypač reikšmingu šio plano stebėsenoje ir efektyviai įgyvendinant jame numatytas priemones.

Lenkija sugriežtino dirbti atvykstančių ar per ją tranzitu lengvaisiais  automobiliais vykstančių vilkikų vairuotojų kontrolę, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT teigimu, jei tokie asmenys į Lenkiją įvažiuoja ne vilkikais, jie Lenkijos pasienio pareigūnams privalo pateikti papildomus įrodymus. „Vilkikų vairuotojai, nemaža jų dalis savo reisus pradeda Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir visur kitur.

Lietuvos oro uostams prognozuojant, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti gegužės viduryje, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad kol kas sprendimai nepriimti, tačiau pabrėžia, kad pirmieji skrydžiai vyktų ten, kur nėra aktyvių viruso židinių.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus taisykles lauko kavinių veiklai, Vilniaus savivaldybė šį sezoną lauko kavinėms atveria visas miesto viešąsias erdves, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be to, pradėtas projektas Talonai.lt, kuris skatins vilniečius palaikyti savo mylimus restoranus perkant jų paslaugas ateičiai. Tikimasi, kad šios priemonės suteiks galimybę išgyventi karantino metu įstaigoms, be kurių sostinė nebūtų gyva.

Dėl gyvsidabrio vandenyje neatmetama tyrimų klaidos tikimybė, teigia vandentvarkos įmonės „Kėdainių vandenys“ vadovas Rimgaudas Praninskas. „Šiandien, matydami radikaliai priešingus atliktų pakartotinių tyrimų rezultatus, neatmetame tyrimų klaidos galimybės, tačiau pirmiausia sutelksime dėmesį į mūsų atsakomybėje esančių dedamųjų tyrimą“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė įmonės direktorius.

Transporto kompetencijų agentūra sudarė 2020 metų „Juodųjų dėmių“ valstybinės reikšmės keliuose žemėlapį – šiemet jame pažymėta 31 dėmė, t.y. 82 proc. daugiau negu praėjusiais metais, kai jų buvo 17. Ekspertų teigimu, lyginant su 2019-aisiais, išnyko 5 dėmės, tačiau atsirado 19 naujų, o 7 dėmės pakeitė savo vietą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuva tikisi, kad trys Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, numatantį iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europa, neįsileisti Astravo atominės elektrinės (AE) pagamintos elektros. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad  svarbų vaidmenį pasirašant dokumentą atliks Europos Komisija.  „Galima sakyti, kad šios derybos pabaigtos ir kitas etapas – užbaigti pasirašymo procedūras.

Robotika – viena iš sparčiausiai augančių mokslo ir inžinerijos sričių pasaulyje, kurioje inovacijų kūrėjai gali realizuoti futuristines idėjas, gerinančias žmonių gyvenimo kokybę ir transformuojančias pramonę. Vienas robotų kūrimo lyderių Lietuvoje Justinas Katkus sako, kad mūsų šalyje auga itin perspektyvi inovatorių karta, tačiau neturime reikiamos ekosistemos, todėl turime mokytis iš labiau pažengusių valstybių, tokių kaip Norvegija.