Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors šiuo metu efektyviausia priemone kelių priežiūrai laikoma druska ir smėlio mišiniai, pasigirsta kalbų apie alternatyvias priemones, pavyzdžiui, cukraus naudojimą. Specialistai paaiškino, ar Lietuvoje ketinama naudoti naujas kelių barstymui skirtas medžiagas ir kokią įtaką išbertos druskos daro ne tik automobilių kėbulams, gamtai, bet ir žmogui.

Nors šiuo metu efektyviausia priemone kelių priežiūrai laikoma druska ir smėlio mišiniai, pasigirsta kalbų apie alternatyvias priemones, pavyzdžiui, cukraus naudojimą. Specialistai paaiškino, ar Lietuvoje ketinama naudoti naujas kelių barstymui skirtas medžiagas ir kokią įtaką išbertos druskos daro ne tik automobilių kėbulams, gamtai, bet ir žmogui.

REKLAMA

Automobilių pirkėjai, išgirdę, kad transporto priemonė yra atkeliavusi iš Skandinavijos valstybės, iškart suklūsta. Pagrindinė to priežastis – Norvegijoje, Danijoje ar Švedijoje išberiama druska keliuose, mat transporto priemonių kėbulai dažnu atveju būna paveikti korozijos. 

Bendrovės „Kelių priežiūra“ technologijų grupės vadovo Pauliaus Kairiūkščio teigimu, Lietuvos keliuose šiuo metu naudojamas druskos ir smėlio mišinys yra vienas populiariausių variantų, o tokią kelių barstymo strategiją naudoja ir kitos valstybės.

REKLAMA

„Naudojama drėkinta natrio chlorido (NaCl) druska, druskos ir smėlio mišiniai. Prevenciškai prieš plikledžio ar šerkšno susidarymą ant kelio dangos naudojamas 21 proc. koncentracijos NaCl druskos tirpalas. Esant žemesnei kaip -10 laipsnių temperatūrai, druska drėkinama kalcio chlorido (CaCl2) tirpalu.

Šios slidumą mažinančias medžiagos kol kas efektyviausios ir plačiai naudojamos visame pasaulyje, be to, palyginti su panašiomis, dažnai mažiau ir agresyvios aplinkai“, – kalbėjo specialistas.

Kiekvienu skirtingu atveju – priklausomai nuo meteorologinių sąlygų – naudojamas nevienodas išberiamos druskos kiekis.

„Druskos naudojama tik tiek, kiek riekia užtikrinti saugioms eismo sąlygoms ir kokybiškai kelių priežiūrai. Barstytuvai – šiuolaikiški, todėl juose galima pasirinkti barstymo normą į kvadratinį metrą, o barstytuvo talpa yra konkretaus kiekio, todėl nesunku kontroliuoti, kiek druskos sunaudojama, į kokį plotą beriama“, – teigė P. Kairiūkštis. 

REKLAMA
REKLAMA

Barstomų medžiagų kainą gali skirtis ir 10 kartų

Pašnekovas paaiškina, kad kai kuriais atvejais naudojamų medžiagų, skirtų keliams barstyti, tendencija išsiskiria. 

„Būtų galima išskirti Skandinavijos šalis, kurios mažesnio eismo intensyvumo keliuose naudoja ne smėlio-druskos mišinius, o pašildytą granitinę skaldelę, kuri įšąla į apledėjusią kelio dangą ir taip padidina sukibimą su slidžia kelio danga“, – kalbėjo specialistas.

Be to, kai kuriose vietovėse naudojamos brangios medžiagos, tačiau, pasak specialisto P. Kairiūkščio, tokių priemonių kaina, palyginti su natrio chlorido druska, gali skirtis ir 10 kartų ar net daugiau.

„Mažomis apimtimis, pavyzdžiui, kelių ruožuose, kur yra ypač griežtos sąlygos poveikiui aplinkai (įvairiuose saugomose teritorijose ir pan.) naudojamos kitos alternatyvios slidumą mažinančios cheminės medžiagos: įvairūs acetatai, formiatai ar karbonatai bei jų mišiniai.

Deja, jų kaina, palyginti su natrio chlorido druska yra 10 ir daugiau kartų didesnė, todėl jų naudojimas yra labai ribotas“, – pastebėjo pašnekovas. 

REKLAMA
REKLAMA

Cukrus – nauja išeitis?

Viešumoje vis dar užsimenama apie cukraus naudojimą kelių barstymui. Visgi P. Kairiūkštis patikslina, kad kalbama ne apie gryno cukraus naudojimą, bet augalinės kilmės medžiagą, šalutinį cukraus gamybos produktą melasą.

Specialistas patvirtina, kad tokia medžiaga išties gali būti naudojama barstant kelius. 

„Melasa – šalutinis cukraus gamybos technologinio proceso produktas (klampus skystis), kurį kaip priedą galima įterpti į barstomą druską siekiant pailginti išbarstytos druskos poveikį, sumažinti jos nuostolius dėl meteorologinių sąlygų ir eismo poveikio“, – paaiškino P. Kairiūkštis.

Tiesa, perspėjama, kad šios priemonės naudojimas gali daryti neigiamą poveikį, todėl Lietuvos keliuose ji nėra barstoma.

„Naudojant melasą, labai svarbu preciziškas jos dozavimas, nes per didelis kiekis turi atvirkštinį poveikį – kelio danga pasidengia lipnia mase ir tampa slidi, ypač tada, jei temperatūra pakyla aukščiau 0 laipsnių.

REKLAMA
REKLAMA

Įvertinus šalutinio poveikio susidarymo tikimybę, melasos „Kelių priežiūra“ nenaudoja“, – teigė pašnekovas. 

„VilniusTech“ universiteto Kelių tyrimo instituto direktorius, profesorius Audrius Vaitkus antrina, kad natrio ir kalcio chloridai, naudojami barstant kelius, yra svarbi priemonė, kurios efektyvumą vertina daugelis kitų valstybių.

Tačiau vis labiau siekiama, kad šių medžiagų išberiamas kiekis būtų mažinamas. 

„Pagrindinės ledo ir sniego tirpdymo medžiagos išlieka natrio ir kalcio chloridai. Šios medžiagos išsiskiria greitu veikimu ir maža kaina. Chloridai naudojami praktiškai visose šalyse, kuriose vykdomas kelių slidumo mažinimas žiemą.

Svarbu paminėti, kad pasaulis krypsta link šių medžiagų kiekio mažinimo vykdant prevencinius barstymą prieš reiškinį. Štai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse didžiausias vienkartinis išberiamas druskos ant kelio dangos kiekis ribojamas iki 40 gramų į kvadratinį metrą. Tuo metu Rusijoje siekia 80 gramų ir daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Vykdant savalaikę prevencinę priežiūrą, tiesiog nebėra poreikio berti tokią didelę druskos normą“, – paaiškino A. Vaitkus.

Visgi idėją kelių barstymui naudoti cukrų ar melasą, pasak specialisto, reikėtų pamiršti.

„Mūsų šalies klimatinėje zonoje cukraus barstymo ledo tirpdymui pasekmės gali būti itin skaudžios. Cukraus ar melasos ledo tirpdymo poveikis reikšmingas iki -1 laipsnio šalčio, temperatūrai nukritus žemiau šios ribos, visas ištirpdytas sniegas ir ledas itin greitai taptų dar didesnio storio ledu, kurio ištirpdymui būtų reikalingos agresyvios cheminės medžiagos ir padidintas jų kiekis“, – paaiškino „VilniusTech“ atstovas.

Koks poveikis automobiliams ir gamtai?

Pašnekovas A. Vaitkus tvirtina, kad druskoje esantys sulfatai lemia korozijos atsiradimą, pavyzdžiui, ant automobilių kėbulo.

„Plieno korozijai esminį poveikį turi natrio ir kalcio chlorido mišiniuose esantys sulfatai. Šių sulfatų ribojimas leidžia sumažinti korozinį druskų poveikį, tačiau ne visiškai“, – paaiškino „VilniusTech“ atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, pašnekovas, vertindamas druskos žalą gamtai, teigia, kad jos poveikis gali būti nevienodas ir priklausyti nuo skirtingų priežasčių.

„Neigiamas druskų poveikis yra reikšmingas iki 10 metrų nuo kelio briaunos. Šis poveikis priklauso nuo žiemos ir pavasario sąlygų. Kuo daugiau užšalimo ir atšilimo ciklų, plikšalos, lijundros, sniego ir pustymo, tuo daugiau sunaudojama druskos žiemos priežiūros laikotarpiu.

Kuo daugiau kritulių lietaus pavidalu žiemą ir pavasarį, tuo labiau neutralizuojamas neigiamas druskų poveikis augalams“, – kalbėjo A. Vaitkus.

„Kelių priežiūros“ atstovas savo ruožtu paaiškina, kad ten, kur išberiamos druskos kiekis yra didžiausias, yra atliekami intensyvesni šienavimo darbai.

„Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad išbarstomos druskos poveikis aplinkai yra minimalus. Tą rodo tiek „VilniusTech“, tiek aplinkosaugininkų nuolat atliekami tyrimai, kuriais patvirtinama, kad daugiau nei 10 metrų nuo kelio druskos poveikis apskritai neaptinkamas. Buitinis pavyzdys – pakelėse vešliai auganti žolė.

REKLAMA
REKLAMA

Aukščiausio priežiūros lygio keliuose – magistralėse – kuriuose išbarstomos druskos kiekis yra pats didžiausias, pakelių šienavimo darbus vykdome iki 5 kartų per sezoną“, – kalbėjo P. Kairiūkštis.

Neigiamą įtaką gali daryti ir žmogui 

Universiteto profesorius A. Vaitkus, kad nors šiuo metu druska aktyviai beriama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse, visgi ateityje vertėtų apsvarstyti galimas alternatyvas, kadangi druskų poveikis gali daryti neigiamą įtaką ne tik augalams, transporto priemonėms, bet ir pačiam žmogui.

„Pasaulinė tendencija yra natrio ir kalcio chloridų išberiamo kiekio kelių priežiūrai žiemą mažinimas. Tačiau šiuolaikiniam visam kelių ir gatvių tinklui naudoti alternatyvias visiškai aplinkai draugiškas medžiagas negali net ekonomiškai pajėgiausios pasaulio valstybės.

Mes nuolatos skatiname valstybinių kelių tinklą valdančią organizaciją bei miestų savivaldybes taikyti mažiau agresyvias kelių priežiūros žiemą medžiagas. Ypač skatintina tai daryti pėsčiųjų eismo zonose, kur išberiamas medžiagų kiekis yra sąlyginai menkas, tačiau neigiamo poveikio aplinkai ir žmogui efektas – didelis“, – pastebėjo A. Vaitkus. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovo, tokiais atvejais gali puikiai pasitarnauti kalcio magnio acetatas (CMA) bei rūgštys. Tiesa tokių alternatyvių priemonių naudojimas brangesnis.

„Šios medžiagos, išbertos prevenciškai prieš reiškinį, išlieka ant dangos ilgą laiką ir pradeda „veikti“ tik iškritus pirmosioms snaigėms ar šąlant. Tokiu būdu neutralizuojamas poreikis didelių žmogiškųjų resursų per itin trumpą laiką jau pradėjus snigti nubarstyti visus takus ir kitas eismo zonas vienu metu.

Be to, stebima alternatyvių medžiagų atpigimo tendencija, o tai turėtų paskatinti susisiekimo infrastruktūros savininkus bent jau iš dalies taikyti draugiškesnes aplinkai medžiagas“, – svarstė specialistas. 

„Kelių priežiūros“ atstovai tvirtina, kad bent jau artimiausiu metu, vertinant medžiagų kainas ir jų privalumus, alternatyvių priemonių keliuose naudojimas yra ribotas. 

Šiuo metu „VilniusTech“ universiteto Kelių tyrimo instituto specialistai iki pat kitų metų pavasario atlieka įvairius mokslinius tyrimus, kurių metų vertinamas tradicinių ir alternatyvių medžiagų naudojimas kelių barstymui. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Vaitkaus, pradinė tyrimo duomenų analizė rodo, kad kalcio chloridas išsiskiria itin dideliu ledo tirpdymo pajėgumu net ir esant -15 laipsnių temperatūroje, tuo metu tyrime pasitelktas magnio chlorido blogesnį rezultatą.

Taip pat nustatyta, kad draugiškesnės aplinkai ledą tirpdančios medžiagos, pavyzdžiui, kalcio magnio acetatas, natrio formiatas ženkliai skiriasi ledo tirpdymo pajėgumu bei veikimo principu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų