Verslas

Didelė dalis anksčiau į Kiniją eksportuotos produkcijos tikrai atras naujas rinkas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, grįžtantis iš vizito Singapūre bei Australijoje. „Didelė dalis produkcijos, kuri keliaudavo į Kiniją, tikrai atras savo rinkas. Čia Užsienio reikalų ministerija padės ir prisidės visomis savo išgalėmis“, – BNS ketvirtadienį telefonu iš Melburno teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos gyventojams susidūrus su rekordiškai išaugusiomis elektros bei šilumos kainomis, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad ateityje kainų augimą padėtų suvaldyti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Jo teigimu, pavyzdžiui, elektros kaina, pasitelkus vėjo energiją, galėtų būti ir dvigubai ar trigubai mažesnė. Energetikos ministerijos teigimu, 2020 m. 20 proc. Lietuvos sunaudojamos elektros energijos atėjo iš atsinaujinančios energetikos.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Seimui pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prezidento siūlymus mažinti infliacijos pasekmes valdantieji kritikuoja, o ir patys projektai dar negreitai pasieks Seimo salę – idėjos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją galiausiai atsisakyta.

Saulės elektrinių naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį, o palankios paskolų sąlygos bei noras sumažinti išlaidas ne tik elektrai, bet ir šildymui sugundo savo požiūrį į ekologiją pakeisti ne vieną gyventoją. Specialistai paaiškina, kiek kainuoja saulės elektrinių įrengimas bei kur kaupiama nepanaudota energija.  „Swedbank“ atstovų surinkti duomenys rodo, kad banko klientai saulės elektrinių įsigijimui arba  įsirengimui per 2021 m. pasiskolino net 1,5 mln.

Europos Komisija (EK) sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 3,4 procento. Pernai lapkritį ji prognozavo, kad Lietuvos bendrasis produktas (BVP) augs 3,6 procento.  Pasak Komisijos, 2023 metais Lietuvos BVP taip pat turėtų augti 3,4 proc., ši prognozė nepasikeitė.  „Namų ūkių pajamos toliau didės, tačiau vartojimo augimą stabdys padidėjusios kainos.

Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno jau veikia 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos (toliau – KIŽ), kurios informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja leistiną greitį, praneša apie galimai atsiradusias kliūtis kelyje. Įrangą iš rangovo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) planuoja pilnai perimti iki šių metų kovo mėn.

Šįryt 10:15 val. sutriko „Smart-ID“ ir mobiliojo elektroninio parašo veikimas Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Dėl to gali kilti sunkumų prisijungiant prie el. bankininkystės ar kitų paslaugų, kurioms reikalingas „Smart-ID“, mobilusis elektroninis parašas ar kitos susijusios paslaugos. Šią paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ specialistai aiškinasi priežastis ir sprendžia problemą, kad „Smart-ID“ ir mobilusis elektroninis parašas sklandžiai veiktų kuo greičiau.

Praėjusiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija surinko daugiau įvairių mokesčių, taip pat ėmėsi kai kurių naujų iniciatyvų dėl geresnio mokesčių surinkimo. Tačiau ko gyventojai ir verslas iš VMI gali tikėtis šiemet? Ketvirtadienį savo planus pristatė VMI viršininkė Edita Janušienė ir jos pavaduotojai Artūras Klerauskas ir Eglė Ramanauskienė. E. Janušienė pasidžiaugė, kad pernai VMI pavyko surinkti rekordinį mokesčių kiekį – daugiau nei 12 mlrd. eurų.

Populiariausia kriptovaliuta – bitkoinas – atpigs iki 38 tūkst. JAV dolerių, prognozuoja JAV banko „JPMorgan Chase“ analitikų grupė.  Portalo „CoinDesk“ duomenimis, trečiadienį bitkoino kaina buvo smukusi iki 43,85 tūkst. JAV dolerių, tačiau vėliau atsitiesė ir ketvirtadienį perkopė 44 tūkst. JAV dolerių kartelę. Bitkoino kaina tebeviršija paskutinį 33 tūkst. JAV dolerių minimumą, kurį buvo pasiekusi sausį, ir yra didesnė už 41 tūkst.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ trečią dieną tęsiantis neterminuotam streikui, jame dalyvauja apie 300 darbuotojų, teigia bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė. Tuo metu įmonės vadovas teigia, kad streikuojančiųjų yra gerokai mažiau. Be to, skelbiama, kad įmonėje vėl veikia antradienį sustabdytas cechas.   „Kiekvieną parą streikavo apie 150 darbuotojų, šiandien – irgi panašiai, dalis iš jų kartojasi, bendrai dalyvauja apie trys šimtai.

Nuo šių metų pradžios padidintas darbo užmokesčio fondas, iš kurio mokami atlyginimai socialinės srities darbuotojams. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidintas 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų.

Siekiant sudaryti galimybę būsimiems vairuotojams praktikos egzaminus laikyti greičiau, „Regitra“ vasarį didžiojoje dalyje padalinių juos organizuos 6 dienas per savaitę. Į egzaminus jau galima registruotis ir pirmadieniais – nedarbo dienomis. Planuojama, kad per vasario mėnesį praktikos egzaminą papildomai galės laikyti tūkstantis būsimų vairuotojų. Tai trumpalaikė priemonė, padėsianti sumažinti laukimo į egzaminus laiką.

Prezidentui siūlant kelti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neatmeta, kad tai galėtų būti daroma ateityje tačiau šiandien, jos nuomone, šis svarstymas yra per ankstyvas. „Nesakau, kad NPD didinimas yra blogas dalykas savaime. Man atrodo, kad mums reikėtų, tiesiog, nepamiršti, kad sausio mėnesį tiktai pradėjo galioti jau pakeltas NPD vieną kartą. Ir tie žmonės, kurių atlyginimuose tas pasijus, tą savo atlyginimą gaus vasario mėnesį.

Prasidėjus šildymo sezonui, sąskaitos už šildymą daliai Lietuvos gyventojų smogė itin skaudžiai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis. Ekspertų teigimu, kainų mažėjimas artimiausiu metu nenumatomas, todėl belieka tikėtis, kad likę sezono mėnesiai nebus itin šalti ir neprireiks gaminti papildomos šilumos.

Vokietijos įmonės patikino nesitrauksiančios iš Lietuvos rinkos dėl Kinijos vykdomo spaudimo, sako prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Anot jos, tokį patikinimą Lietuvoje veikiančios įmonės davė prieš Gitano Nausėdos ketvirtadienio vizitą į Vokietiją. „Žinoma, kad prezidentas kalbės su Vokietijos lyderiais ir apie tai.

„Ikea“ ragina visus pirkėjus, įsigijusius šaldytų daržovių kukulių „Huvudroll“ (1000 g), kurių tinkamumo vartoti terminas yra 2022 10 26, kreiptis į „Ikea“ ir atgauti sumokėtus pinigus. Dalis produktų atšaukiami dėl rizikos, kad į juos galėjo patekti plastiko dalelių, rašoma pranešime. Maisto saugumas ir kokybė yra vienas svarbiausių „Ikea“ prioritetų. Pirkėjams siūlomi tik tie produktai, kurių sudėtimi ir atsakingais gamybos metodais jie gali pasitikėti.

Sausį būsto šildymo, karšto bei šalto vandens išlaidų kompensacijoms gauti prašymus pateikė beveik 11 972 vilniečių vilniečių – 3,4 karto nei pernai tuo pačiu metu (3456), remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus duomenimis. Apie tai pranešė portalas alfa.lt. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) siūloma apmokėjimo už šildymą atidėjimą iki šiol yra pasirinkę 110 vilniečių.  Kaip alfa.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc.

Kinijai tęsiant ekonominį spaudimą Lietuvos atžvilgiu ir šalies įmonėms patiriant sunkumų, kai kurios jų atsisako planų plėstis Lietuvoje arba žada perkelti gamybą į kitas valstybes. Tačiau yra ir tokių, kurios pačios atsisako dirbti su Kinija iš ieško naujų rinkų, sako užsienio ir Lietuvos pramonės įmones vienijančių organizacijų vadovai.

Daugelis pirkėjų yra labiau linkę parduotuvėse rinktis kai kuriuos vietinius maisto produktus. Pavyzdžiui, daržoves, vaisius ar mėsą. Žinodami tai, pardavėjai tyčia arba per aplaidumą užsienietiškas prekes pateikia kaip vietines – taip jų parduoda daugiau. Priežiūros institucijos pripažįsta problemą ir fiksuoja nemažai pažeidimų, kai pirkėjams nurodoma klaidinga prekių kilmė. Prekybininkai teisinasi nespėjantys keisti etikečių ir susitvarkyti su gausiu prekių kiekiu.

Daugelis gyventojų turi sąskaitas bankuose ir naudojasi jų elektroninėmis paslaugomis kompiuteriu ar telefonu. Paprastai į jį bankas praneša, kada kokia suma nuo sąskaitos nurašyta, o kada kokia – įskaityta. Tačiau kartais tokie pranešimai gali gerokai nustebinti. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) iš Vilniaus.

Prezidentūra keistu vadina valdančiųjų sprendimą nešaukti Seimo neeilinės sesijos, per kurią būtų galima apsispręsti dėl dar didesnės valstybės paramos gyventojams, išaugus energijos ir maisto kainoms. „Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos“, – rašoma BNS trečiadienį pateiktame Prezidento komunikacijos grupės komentare.

Antrąją neterminuoto „Achemos“ darbuotojų streiko dieną darbo vietas paliko 124 darbuotojai, pranešė įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas. Tuo metu profesinės sąjungos duomenimis, „Achemoje“ trečiadienį nedirbo apie 150 darbuotojų. Pastarieji streiko atšaukti kol kas neketina. Nepaisant tebesitęsiančio protesto, įmonės vadovybė toliau tvirtina neketinanti pasirašyti kolektyvinės darbo sutarties.

Europos Komisijai (EK) baigus derinti Lietuvos pagalbos schemą nuo COVID-19 pandemijos ir Kinijos spaudimo nukentėjusiems Lietuvos verslams dėl lengvatinių paskolų, pastarieji jau gali kreiptis paramos.  Paskolų priemonę nuo ketvirtadienio pradeda administruoti valstybės finansų įstaiga „Invega“. Paskoloms planuojama skirti iki 200 mln. eurų – 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Europos Komisija (EK) patvirtino 435 mln. vertės Lietuvos schemą, skirtą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms remti. EK teigimu, priemonė atitinka laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė komisijos atstovybė Lietuvoje. Pasak pranešimo, Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga ekonomikos sutrikimams atitaisyti bei skatina investicijas į tam tikrą ekonominę veiklą.  Parama teikiama paskolų taikant subsidijuojamas palūkanų normas forma.

Seimo neeilinė sesija, per kurią planuota apsispręsti dėl dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šilumai, nebus šaukiama, pranešė premjerė. Tai patvirtino Seimo valdantieji. Pasak Ingridos Šimonytės, tokį sprendimą valdantieji priėmė, nes anksčiau manyta, kad per neeilinę sesiją parlamentarams reikės priimti sprendimus dėl saugumo rizikų.

Vyriausybė buvo pasiruošusi dalyvauti Konstitucinio Teismo (KT) byloje dėl galimybių paso teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Jei teismas būtų svarstęs bylą, būtume joje dalyvavę. Kadangi teismas nusprendė nutraukti teiseną, tai yra Konstitucinio Teismo teisė tokį sprendimą priimti, nelabai turiu daugiau ją pasakyti“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Klaipėdos uosto rinkliavų pakeitimams – kai kurios rinkliavos sumažintos ar panaikintos, tačiau įvedama nauja – tonažo rinkliava. Ja bus apmokestintas tik transporto priemonių gabenimas Smiltynės perkėlos keltais. Smiltynės perkėla nurodė, kad įvedus tonažo rinkliavą keleiviniam keltui, bendrovės sąnaudos išaugs 20 proc., arba 1 mln. eurų, todėl brangs automobilių perkėlimas – nuo birželio bilieto kaina galėtų augti 23 procentais.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, prezidento siūlymas skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams ir nepasiturinčioms šeimoms gali ne pagerinti, o pabloginti žmonių padėtį, nes dar labiau skatins infliaciją.  „Man atrodo, yra svarbu neinspiruoti dar labiau infliacijos, tai yra neužpilti daug pinigų ant infliacijos malūno, nes iš esmės galime pabloginti situaciją“, –  prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.

Sąskaitos už šildymą toliau šokiruoja gyventojus. Žmonės piktinasi, kad net nedidelių butų savininkams už šildymą tenka mokėti po 100 eurų. O didesnių butų savininkų sąskaitos viršija ir 160 eurų ribą.  Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos iki 10 proc. didesnės nei gruodžio.  Portalo tv3.lt skaitytoja Inga ppasidalijo savo sąskaita už šildymą.

Vasario 9-ąją minima tarptautinės picos diena. Šia proga suskaičiuota ir įvertinta, kad vilniečiai ir klaipėdiečiai mieliau renkasi aštrias picas su malta mėsa, o kauniečiai – švelnesnes su kumpiu ir sūriu. Pranešime žiniasklaidai „Čili Pizza“ informuoja, kad kasmet bendrovės restoranuose gyventojai suvalgo 1–1,1 mln. picų. Skaičiuojama, kad lietuvių apetitas vis auga, mat pastaraisiais metais picų užsakoma 6–7 proc. daugiau.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Japonija gali pasiūlyti Europai dalį savo suskystintų gamtinių dujų importo, vyraujant nerimui, kad tiekimą sutrikdys įtampa, susijusi su galima Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pareiškė Tokijo prekybos ministras. Privačios Japonijos įmonės jau nukreipia virtinę dujų krovinių į Europą, pažymėjo Koichi Hagiuda (Koičis Hagiuda), nors ir nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kiek laivų dalyvauja pristatymuose ir koks SGD kiekis bus pristatytas.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Statant arba galutinai įrengus namą, gyventojams nevertėtų užmiršti ir apsaugos sistemos, kuri užtikrintų ramybę jūsų namuose. Keliautojas Martynas Starkus pasakoja, kad projekto „Starkus stato“ metu jam teko priiminėti ne tik svarbius klausimus, susijusiais su statybomis, bet taip pat pasirūpinti ir apsauga. „Aš jau ne kartą kalbėjau apie tai, kad, statyboms įsibėgėjant, atsiranda papildomų rūpesčių, nes tu ne vien tik statai namą, bet ir pradedi jį įrenginėti.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė pareiškė, kad nuo antradienio streikuojantys Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojai patiria didžiulį administracijos spaudimą – juos į darbą bando sugrąžinti papildomais pinigais arba grasinimais.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams pradėjus neterminuotą streiką, reikalaujant vadovybės pasirašyti kolektyvinę sutartį, prezidento patarėja sako, kad būtina skatinti kolektyvinius susitarimus ir didinti jų aprėptį.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas. Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc.

Trečiadienį susitikime su profesinių sąjungų atstovais Gitanas Nausėda aptarė savo siūlomas priemones infliacijos pasekmėms švelninti. Darbuotojų organizacijų atstovai juos vertina teigiama ir darbdavių manipuliacijomis vadina svarstymus, kad įgyvendinus priemones kainos tik dar padidės. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo kai kurioms gyventojų grupėms skirti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas.

Pirmąjį šių metų mėnesį registruotas nedarbas išliko stabilus, bet išaugo profesinio mokymo ir remiamo įdarbinimo priemonių paklausa. Registruotas nedarbas siekė 10,2 proc. – tiek pat, kiek gruodį. Užimtumo tarnyboje registravosi 14,4 proc. (3,1 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, bet 2,5 proc. (16,2 tūkst.) daugiau ir įsidarbino, rašoma pranešime spaudai.  Sausį net 40,4 proc. (2,8 tūkst.) didėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių paklausa nei praėjusių metų gruodį.

Lietuvos prekių eksportas 2021 metais siekė 34,6 mlrd. eurų, o importas – 37,8 mlrd. eurų ir buvo atitinkamai 20,5 proc. ir 29,5 proc. didesnis nei 2020-aisiais, skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, esporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (74,1 proc.), baldų (22,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (26,7 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (73,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (27,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (40 proc.

Sustabdžius galimybių paso taikymą, klientų srautai prekybos vietose kai kur išaugo iki trečdalio, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. „Stebuklų nėra, tačiau prekybininkai sako, kad apie 10 proc. srautai padidėjo, nereikia atlikti tos beprasmės patikros, kuri kėlė įtampą, brangiai kainavo. Daugiausiai – iki 30 proc., tai drabužių pardavėjai pajuto“, – trečiadienį LRT teigė Rūta Vainienė.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Ko gero, pastaruoju metu nėra prekių ar paslaugų, kurios nebrangtų. Daugiau tenka mokėti, tiek už maisto produktus, tiek už elektrą ar šildymą. Prezidentas siūlo priemones didinti gyventojų pajamas, o viena jų – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas. Darbdaviai tam pritaria, o ekonomistai įspėja, kad NPD kainų nesumažins, priešingai – vėliau lems didesnius mokesčius.

Švedijos lengvųjų automobilių ir visureigių gamintoja „Volvo Cars“ pranešė per artimiausius metus į gamyklą Torslandoje investuosianti 10 mlrd. Švedijos kronų (beveik 1 mlrd. eurų) jos pertvarkymui į elektromobilių gamybą. Įgyvendinant šį projektą bus įdiegta virtinė naujų ir aplinkai draugiškesnių technologijų bei gamybos procesų, pažymi bendrovė.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė „Ignitis gamyba“ ir „Litgrid“ išsamiau apibrėžė paslaugas esant izoliuotam elektros energetikos sistemos režimui.  Kaip pranešė „Ignitis grupė“, pagal pasirašytą papildomą susitarimą galimą izoliuoto darbo tikimybę įvertinusi „Litgrid“ iš anksto turės nurodyti „Ignitis gamybai“ pagal grafiką pasirengti nepertraukiamai elektros gamybai, o „Ignitis gamyba“ iš anksto įsigys gamtinių dujų.

Nauji kirčiai į taršos skandalą įklimpusios įmonės „Grigeo“ prezidentui ir pagrindiniam akcininkui Gintautui Pangoniui. Šeimininko nemalonę užsitraukę buvę jo pavaldiniai teisėsaugai liudija sulaukę tiesioginių Pangonio nurodymų leisti per šoną į Kuršių marias neišvalytas įmonės nuotekas. Pangonis ir toliau atsakomybės kratosi, tačiau aplinkos ministras tvirtina „Grigeo“ vadovais galutinai praradęs pasitikėjimą.

Penkios lietuviško kapitalo įmonės galėtų sulaukti Baltarusijos režimo sankcijų, skelbia Baltarusijos verslo naujienų portalas officelife.media, tačiau įmonių atstovai teigia politinių sprendimų nekomentuosiantys.