Verslas

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiama, pranešė fondų valdytojai, tačiau jie ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją. „Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai ketvirtį baigė su maždaug 4-4,5 proc. neigiama grąža“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „SEB investicijų valdymas“ atstovas Paulius Kabelis.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų paketą valdo „Gazprom“, skelbia analizuojanti Rusijos reikalavimą už iš jos gaunamas gamtines dujas mokėti ne eurais, o rubliais. „Latvijas gaze“ per Rygos „Nasdaq“ vertybinių popierių biržą išplatintame pranešime teigiama, jog toks reikalavimas analizuojamas tiek teisiniu, tiek ir verslo interesų požiūriu. Pranešime pažymima, kad Rusijos reikalaujama naujoji atsiskaitymo tvarka gali formaliai nepažeisti sankcijų režimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog karą Ukrainoje tebetęsiančios Rusija ir Baltarusija turi būti visiškai izoliuotos tarptautiniu mastu, o Europa Sąjunga (ES) turi griežtinti ekonomines ir finansines sankcijas šioms šalims.

Suomijos ir Lietuvos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „KS Holding“ pranešė Suomijos investicijų fondui „Titanium Baltic Real Estate“ už maždaug 20 mln. eurų pardavusi du pastatus Vilniuje ir Daugpilyje, kuriuose veikia „Kesko Senukų“ parduotuvės. Bendra sandorių vertė, skaičiuojant kartu su Rygos prekybos centro „Ozols“ pardavimu, siekia 60 mln. eurų, teigiama pranešime. „Ozols“ praėjusių metų lapkritį „Titanium“ fondas įsigijo už daugiau nei 40 mln. eurų.

Ukrainos ekonomikos ministerijos vertinimais, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį dėl Rusijos invazijos sunyko 16 proc., o dabar dėl karo neveikia 30-50 proc. ekonomikos. „Rusijos karinė agresija iš esmės pakeitė mūsų ekonomiką. Manome, kad pirmąjį ketvirtį BVP sumenko 16 proc., o ekonomikos nuosmukis per visus šiuos metus gali siekti 40 proc.“, – pareiškė Serhijus Marčenka.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ per pastaruosius metus klientams išsiuntė rekordinį skaičių automobilių – daugiau nei 1 mln., rodo šeštadienį paskelbti duomenys. Nuo 2021 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų kovo bendrovė klientams pristatė 1,06 mln. automobilių, iš jų daugiau nei 310 tūkst. vien per pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra 67 proc. daugiau nei per analogišką laikotarpį pernai. Vis dėlto šis skaičius nepateisino analitikų lūkesčių – 317 tūkst.

Kremliaus kontroliuojamas Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ „nutraukė dalyvavimą“ savo 100 proc. antrinėje įmonėje Vokietijoje „Gazprom Germania“, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Gazprom“ spaudos tarnybos pareiškimu. „Gazprom“ pranešė, kad „atsisakė“ visų šios antrinės įmonės Vokietijoje aktyvų, įskaitant „Gazprom Marketing & Trading“, tačiau tokio sprendimo priežasčių nekomentavo ir išsamesnės informacijos nepateikė.

Nuo balandžio 4 d. parduotuvėse keičiasi beveik dvejus metus galiojusi tvarka. Laikantis Sveikatos apsaugos ministro nurodymų, tiek pirkėjams, tiek darbuotojams medicininių kaukių dėvėjimas parduotuvėje tampa rekomendacija, o saugaus atstumo ir toliau būtina laikytis.

Degalai kovo mėnesį smarkiai pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, tuo tarpu dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino. Pigiausi degalai regione – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 8,5 proc. iki 1,689 euro, Rygoje – 12,4 proc. iki 1,814 euro, Taline – 9,4 proc. iki 1,859 euro.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai savaitgalį visiškai atsisakius dujų importo iš Rusijos, kai kurie ekspertai sako, kad Baltijos šalims užtektų vieno Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Tačiau tokiu atveju jis turėtų veikti maksimaliu pajėgumu, tai yra – nuolat, be pertraukų dirbti ištisus metus, o tai praktiškai nėra įmanoma – tokie terminalai paprastai veikia apie 70 proc. pajėgumo.

Netrukus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas gali sutrumpėti, nes į jį nebebūtų įtraukiamos įmonės už smulkius nusižengimus, nors ir padarytus pakartotinai.  Tokias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas inicijuoja „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jos svarstymuose Seime jau įveikė pusiaukelę – Biudžeto ir finansų komitetas joms pritarė.

Daugelis politikų ir aukštų valdininkų mėgsta viešai pasigirti, kaip jie palaiko nuo karo baisybių bėgančius ir Lietuvoje prieglobsčio ieškančius ukrainiečius. Tačiau realiai nedaroma nieko, kad piniginė parama iš valstybės biudžeto juos pasiektų ne po kelių mėnesių, o kuo greičiau, dabar. Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst.

Slovakijos ekonomikos ministras Richardas Sulikas pareiškė, kad šalyje negali sustoti dujų ir naftos tiekimas, todėl Rusijai už dujas, jeigu reikės, bus atsiskaitoma rubliais, rašo pravda.sk. Slovakija yra viena iš labiausiai nuo rusiškų dujų ir naftos priklausančių šalių. Teigiama, kad Slovakija naudoja 85 proc. rusiškų dujų ir 100 proc. naftos. Visgi opozicinės jėgos kritikuoja tokį vyriausybės sprendimą.

Sue Pearl ir jos vyras Davidas kiekvieną rytą atsibunda irzlūs. „Mano vyras knarkia taip garsiai, kad dreba visas namas“, – BBC sako Sue.  Deividas, 65 metų advokatas iš Londono, išbandė beveik viską, kad išspręstų šią problemą – nuo nosies lašų ir juostelių iki purškiklių ir net elektrinės apyrankės su elektrošoko funkcija. Tačiau niekas, net ir jo gydytojas, nepadėjo. „Mane Davidas dažnai pažadina, sutrinka mano miego ritmas, todėl aš jį išsiunčiu miegoti į kitą kambarį.

Karas Ukrainoje veikia ir Lietuvos turizmo sektorių. Kurortų atstovai pasakoja, kad kai kurie užsieniečiai, pavyzdžiui, vokiečiai, atšaukinėja keliones į Lietuvą. Be to, pastaruoju metu mažėja turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Kurortai skaičiuoja, kad ši vasara bus jau trečia iš eilės, kai turizmo sektoriui tenka taikytis prie sudėtingos situacijos. Baiminamasi, kad dėl to savivaldybės susidurs su nuostoliais.

Pastarosiomis savaitėmis į Lietuvą fiksuoti dideli nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai. Palikę diplomus Ukrainoje jie ėmėsi ieškoti darbų čia, o tuo užsiimančios įmonės praneša apie įsidarbinti norinčių žmonių antplūdį. Ekspertai kalba, kad ukrainiečiams yra siūloma darbų įvairiose srityse, o laisvų darbo vietų skaičius žaibiškai mažėja. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad Lietuvoje jau įsidarbino daugiau nei 2 tūkst. ukrainiečių.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.

Dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai pabrango dienos pietūs. Restoranų ir kavinių vadovai tikina, kad nėra kitos išeities – brangsta maisto produktai, dujos, elektra, tad tenka kelti ir dienos pietų kainas. O pigesnių pietų gyventojai ieško prekybos centruose arba gamina maistą patys namuose.  Tad suskaičiavau kiek kainuoja vieną darbo savaitę pietauti Vilniaus mieste, o kitą gaminti maistą pietums namuose.

Baltieji rūmai siūlo naujus mokesčius turtingiausiems amerikiečiams Baltieji rūmai: „Turtingiausi amerikiečiai mokės mokesčius, kaip ir kiti“ JAV prezidento Joe Bideno administracija siūlo minimalų mokestį turtingiausiems namų ūkiams, praneša BBC. Mokestis būtų skirtas 20 tūkst. JAV mokesčių mokėtojų, kurių turtas viršija 100 mln. JAV dolerių (90 mln.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu neseniai pareiškė, kad į šalį kaip turistus ir investuotojus priimtų sankcionuotus Rusijos oligarchus. Tai buvo pasakyta dieną po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsiminė, kad „tam tikros kapitalo grupės“ galėtų „pas mus laikyti savo įrenginius“, taip tarsi kalbėdamas apie oligarchų jachtų atvykimą.

Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo, rašoma pranešime spaudai.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Prasidėjus karui Ukrainoje prekybos tinklai ėmė atsisakyti Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų produktų, juos pakeitė vietinė arba Europos Sąjungoje gaminama produkcija. Pašalintos buvo ir tarptautinių įmonių, kurios tęsė gamybos darbus šiose šalyse, prekės. Ekspertai kalba, kad šiuo metu yra svarbiausias etiškumas ir vertybinė pozicija, finansai lieka antroje vietoje.

Į karą Ukrainoje naujo būsto rinka sureagavo taip pat, kaip į pandemijos pradžią. Pagrindinės žaliavos statyboms buvo perkamos Ukrainoje, Rusijoje bei Baltarusijoje, todėl atsiradęs kai kurių medžiagų trūkumas sparčiai augina NT plėtotojų savikainą ir kelia iššūkių dėl projekto realizavimo terminų. Plačiau apie įtemptą situaciją statybų sektoriuje – TV6 laidos „Staybų gidas“ reportaže.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nuo kovo mėnesio į Indiją tiekiamos rusiškos naftos kiekiai gerokai išaugo – Maskva taiko dideles nuolaidas. Situacija gali pasinaudoti ir Kinija, taip pat perkanti naftą iš Rusijos, praneša CNBC. Didžiausios naftą importuojančios šalys, tokios kaip Indija ir Kinija, susiduria su didesnėmis naftos kainomis, kurios nuo 2021 m. smarkiai išaugo visame pasaulyje. Nors pastarosiomis savaitėmis naftos kainos buvo nepastovios, jos vis dar yra maždaug 80 proc.

Gyventojam išnaudojus  visą 6 mln. eurų paramą už įsigyjamus elektromobilius Aplinkos ministerija sako, kad mažiau taršiam transportui, tarp jų ir elektromobiliams, planuojama skirti dar 5 mln. eurų.  Ministerijos teigimu, nors dabar lėšų neliko, gyventojai iki birželio 1 dienos gali teikti paraiškas elektromobiliams, nes Vyriausybė balandžio viduryje turėtų pritarti papildomų 5 mln. eurų skyrimui mažiau taršioms ar alternatyvioms transporto priemonėms ir elektromobiliams.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuo balandžio 1-osios ukrainiečiai, radę prieglobstį Klaipėdos rajone, galės kreiptis ne tik dėl valstybės skiriamos socialinės paramos, bet ir dėl specialios vienkartinės savivaldybės išmokos. Tarybos sprendimu kiekvienam rajone gyvenančiam ukrainiečiui bus skiriami 267 eurai, padėsiantys čia įsikurti, pradėti gyvenimą. Šiuo metu Klaipėdos rajone jau gyvena virš 800 ukrainiečių.

Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė „nagrinėjanti“ Kremliaus įsaką, reikalaujantį nuo šiol už tiekiamas rusiškas dujas priimti tik rubliais atliekamus mokėjimus, Maskvai pagrasinus kitu atveju nutraukti tiekimą. Berlynas ir Vakarų sąjungininkės tvirtina, kad su Rusijos įmonėmis sudarytose sutartyse aiškiai nurodyta, jog mokėjimai gali būti atliekami tik eurais arba JAV doleriais.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Nuo pirmadienio, balandžio 4 d., Vyriausybės sprendimu, visoje šalyje keičiama apsauginių veido kaukių ir respiratorių dėvėjimo tvarka uždarose patalpose. Šis pasikeitimas palies ir prekybos sektorių bei apsipirkimo vietas, kuriose nuo pirmadienio apsauginių veido kaukių ar respiratorių dėvėjimas tampa rekomendacinio pobūdžio.

Estijos vyriausybė patvirtino nacionalines sankcijas Rusijos kapitalo bendrovei „Yandex“ – jos tiesioginė ar netiesioginė veikla Estijoje uždraudžiama nuo balandžio 11 dienos. Komentuodama tokį sprendimą premjerė Kaja Kallas pabrėžė, jog jis priimtas Estijos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais. „Uždraudžiant „Yandex“ veiklą siunčiamas aiškus signalas, kad su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bendradarbiaujančioms įmonėms Estijoje ne vieta.

Europa turėtų centralizuotai rūpintis gamtinių dujų pirkimais taip, kaip rūpinosi vakcinų pirkimais. Jeigu dujos būtų perkamos iš „Gazprom“, europiečiai turėtų nustatyti protingą kainą, dalį pinigų atidėti Ukrainai ir nemokėti Rusijai, kol ji nebaigs karo. Apie tai asmeninėje socialinio tinklo paskyroje rašo didžiausios Lietuvos energetikos grupės „Ignitis“ vadovas Darius Maikštėnas.

Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d.  kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą. Iki šiol darbuotojai, neturintys būtino ligos socialinio draudimo stažo, negaudavo ligos išmokos nei iš darbdavio, nei iš „Sodros“. „Sodros“ mokamos ligos išmokos ir toliau bus skiriamos įprasta tvarka.

Penktadienį buvo pristatytos Vyriausybės siūlomos priemonės, kurios turėtų padidinti gyventojų pajamas ir taip ištverti gerokai išaugusias kainas. Siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didėtų 15 proc., palyginti su pernai.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Jau balandžio 11 d. viešojo susirinkimo metu visuomenei bus pristatytos keturios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvos, iš kurių viena bus įvardinta kaip rekomendacinė alternatyva. Vietovių, per kurias drieksis geležinkelio ruožas, bendruomenės, susijusios organizacijos kviečiamos teikti argumentuotus savo pasiūlymus iki viešo susirinkimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl atsiskaitymo rubliais už jo šalies eksportuojamas gamtines dujas ir įspėjo „nedraugiškas“ šalis, įskaitant visas ES nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos neatidarys sąskaitų rubliais tokiems mokėjimams atlikti. „Jie turės atidaryti rublines sąskaitas Rusijos bankuose.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms, Vyriausybė penktadienį pristatys, šaltinių teigimu, maždaug 1 mlrd. eurų vertės paramos bei kompensacijų gyventojams ir verslui planą, kuris turėtų amortizuoti itin didelį infliacijos šuolį.

Prieš kurį laiką pirkėjus gerokai nustebino šviežių lietuviškų agurkų kaina, gerokai viršijusi 10 eurų už kilogramą. Gerokai pabrango ir kitos populiarios daržovės. Galbūt dėl to, o gal ir galvodami apie kai kurių produktų trūkumą dėl karo Ukrainoje, lietuviai ėmė labiau domėtis galimybėmis patiems užsiauginti kai kurių produktų. Bent jau taip užsimena sėklų ir sėjinukų pardavėjai.

Prancūzija sulaikė du rusų oligarcho Ališerio Usmanovo sraigtasparnius, kurių bendra vertė – 26 mln. Kiek anksčiau dėl taikomų sankcijų Rusijai Jungtinės Karalystės pareigūnai antradienį sulaikė rusų oligarchui priklausančią superjachtą.   Apie 38 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 45 mln.

Trečiadienį Vokietija paskelbė „išankstinį įspėjimą” apie galimą gamtinių dujų trūkumą dėl mokėjimų ginčo su Rusija. Jis gali privesti prie energijos tiekimo ribojimų didžiausios ekonomikos ES šalyje, rašo portalas CNN. Praėjusią savaitę Maskva išreiškė norą, jog jai būtų mokama rubliais, o ne JAV doleriais ar eurais, kaip numatyta galiojančiose dujų tiekimo sutartyse, ir pagrasino nutraukti tiekimą, jei tai nebus padaryta.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Lenkijos ekonomikai 2022 m. pradžia buvo sėkminga. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje baiminamasi, kad tai neigiamai paveiks Lenkijos ekonomikos augimą, praneša CNBC. Lenkija yra šešta pagal nominalųjį BVP Europos ekonomika (neatsižvelgiant į infliaciją) ir viena pagrindinių mašinų, transporto priemonių, elektronikos bei naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, varį, cinką ir akmens druską, gamintoja.  Vasario mėn. šalies ekonominiai rodikliai, dar prieš karo Ukrainoje pradžią, buvo geri.

Didžiausia pasaulyje orlaivių lizingo kompanija „AerCap“ pareikalavo iš Rusijos 3,5 mlrd. JAV dolerių už lėktuvus, kuriuos ji pasisavino dėl tarptautinių sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą, skelbia  „Financial Times“. „AerCap“ pranešė, kad pateikė 3,5 mlrd. dolerių draudimo ieškinį, siekdama padengti galimus nuostolius dėl Rusijoje likusių savo orlaivių ir variklių“, – teigiama pranešime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuris įpareigoja užsienio pirkėjus nuo balandžio 1 d. už dujas mokėti rubliais, rašo „The Guardian“.  Pabrėžiama, kad juridiniai asmenys, kurie atsisakys už dujas mokėti rubliais, jų sutartys, neįvykus mokėjimui, bus stabdomos. V. Putinas taip pat kaltino Vakarų valstybes, kad šios neva ruošėsi įvesti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai jau anksčiau – prieš metus.

Retas pirkėjas nuolat patikrina išsirinktos prekės svorį ir kainą, kuri nurodyta jos etiketėje ir kurią kasininkas išmuša kasos kvite, kurį reikia apmokėti. Tačiau tą padarius, kartais galima nemaloniai nustebti – kai kurie pirkėjai paprasčiausiai permoka. Prekybininkai atsiprašo dėl tokių klaidų. Ketvirtadienį daug gyventojų komentarų ir reakcijų sulaukė socialinio tinklo „Gargždai united“ paskyros įrašas.