Verslas

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Europos Komisija trečiadienį pritarė pastatų „Renovacijos bangos“ strategijai, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą ir taip kovoti su klimato kaita. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius BNS teigė, kad tai leis sumažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekį, sumažins sąskaitas gyventojams, pagerins oro taršos rodiklius.

Vyriausybė sustabdė „Auskos“ vilos Palangoje privatizavimą. Šiuo metu sovietmečiu statyti tam metui prabangūs poilsio namai „Auska“ priklauso valstybei. Vila išnuomota privačiai įmonei, o turtas įtrauktas į aukcione parduodamų valstybės nekilnojamų turto objektų sąrašą. Finansų ministras Vilnius Šapoka per Vyriausybės pasitarimą informavo, kad valdyti vilą siūlosi perimti Palangos savivaldybė.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žiniasklaidai teikia komentarus apie Vyriausybės priimtus sprendimus dėl kitų metų valstybės biudžeto, minimalios algos, pensijų ir kitų išmokų didinimo. Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų.

Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bazinis pareiginės algos dydis nuo kitų metų didėtų nuo 176 iki 177 eurų. Įstatymų pakeitimus turės priimti Seimas.  „Projekto tikslas – patvirtinti 2021 metų bazinį dydį, nustatant 177 eurų bazinį dydį, atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties projekte numatytą dydį.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,41 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 25,454 mlrd. eurų, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 1,936 mlrd. eurų, 2,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 505 mln.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nuo 2021 m. pradžios bus padidinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai. Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis. Šiuo metu apie 130 tūkst.

Vilniaus Tarandės bendruomenė prašo valstybės institucijų ir Vilniaus miesto bei rajono savivaldybių skubiai spręsti jų susisiekimo problemas, kylančias jau kelerius metus po sostinės vakarinio aplinkkelio atidarymo.

Nemokumo rizikų turinčiam verslui bus kuriama išankstinio perspėjimo sistema. Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iki kitų metų liepos vidurio sukurti atitinkamą IT įrankį.  „Pagrindinis tikslas – padėti verslui išvengti galimo nemokumo, tai yra kaip prevencinė priemonė“, – posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Teigiama, kad VMI disponuoja didelės apimties duomenimis apie verslo subjektus.

Vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos metu patirtų nuostolių skyrė papildomų lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Lietuvos zoologijos sodui, taip pat dar keliems Aplinkos ministerijos valdomiems muziejams. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė LGGRTC skirti 53 tūkst. eurų. Centras iš viso prašė kompensuoti 130 tūkst. eurų praradimus, nes vien darbo užmokesčiui dėl nesurinktų lėšų už bilietus trūksta apie 80 tūkst.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetams, taip pat daugeliui su jais susijusių kitų teisės aktų. Jie numato nemažai pokyčių dėl to, kokias išmokas gyventojai gaus ir kiek mokesčių turės mokėti. Tiek biudžetų, tiek kitų įstatymų projektams dar reikės Seimo pritarimo. Priimti projektai įsigalios tada, kai juos pasirašys prezidentas.

JAV technologijų milžinė „Apple“ antradienį pristatė keturis išmaniuosius telefonus „iPhone 12“ su 5G mobiliojo tinklo technologija bei minigarsiakalbio „HomePod“ versiją. „Šiandien prasideda nauja „iPhone“ era“, – pareiškė „Apple“ vadovas Timas Cookas naujienų pristatymui skirtame renginyje, vaizdo ryšio priemonėmis transliuotame iš bendrovės būstinės Kalifornijoje. „Tai yra labai svarbi akimirka ir mes esame labai laimingi.

Socialinis tinklas „Facebook“ antradienį paskelbė, kad draus savo platformoje skelbti reklamą, skatinančią žmones nesiskiepyti, nors išimtis bus taikoma skelbimams apie vyriausybių vykdomą vakcinacijos politiką. Bendrovė jau ir taip draudžia skelbimus, kuriuose yra melagingos informacijos apie vakcinas, tokios kaip klaidingas teiginys, jog skiepai sukelia autizmą. Pagal naująją politiką šis draudimas bus taikomas ir reklamai, raginančiai vengti vakcinų dėl bet kokių kitų priežasčių.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugsėjį buvo 281,5 euro už toną – 7,6 proc. didesnė nei rugpjūtį (261,7 euro). Per metus – rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju – pieno supirkimo kaina buvo 2,4 proc. didesnė (2019 metų rugsėjį – 275,eurai), skelbia Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina  per mėnesį padidėjo 1,8 proc. ir buvo 226,8 euro už toną. Per devynis šių metų mėnesius supirkta 1030,5 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Seimas pradėjo svarstyti 13-kos įvairių frakcijų parlamentarų siūlymą nuo 2021 metų apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Seimas antradienį priėmė svarstyti Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, paprašiusi pertraukos. Dabar siūloma pataisas priimti skubos tvarka.

Dėl galimų saugumo problemų per 24 valandas buvo sustabdyti dviejų preparatų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 vėlyvos stadijos klinikiniai tyrimai. Tai naujausia iš virtinės kliūčių, su kuriomis susidūrė mokslininkai ilgoje kovoje su koronaviruso pandemija.   JAV farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ antradienį dėl neįvardijamo incidento sustabdė jos laboratorijoje sukurto antikūnų preparato trečiosios fazės tyrimus, kuriuose dalyvauja hospitalizuoti pacientai.

Nuo spalio 17 dienos skrydžių bendrovė „Turkish Airlines“ atnaujina skrydžius tarp Vilniaus ir didžiausio Turkijos miesto Stambulo, informuojama pranešime žiniasklaidai.  Pranešama, kad skrydžiai bus vykdomi tris kartus per savaitę. Be to, vadovaujantis paskutiniais abiejų šalių nutarimais, nuo spalio 12 dienos šiuo maršrutu keliaujantiems Lietuvos piliečiams netaikoma saviizoliacija nei Turkijoje, nei Lietuvoje.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pranešė apie mieste pradedamą šildymo sezoną. Kaip socialinėje paskyroje rašė D. Varnas, šildymas turėtų būti įjungtas jau šiandien. „Šiandien pradedame 2020-2021 metų šildymo sezoną Ukmergės rajone. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas nuo rugsėjo 24 dienos.

Vyriausybei imantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ragina atsakingai įvertinti išlaidas dabartinių rizikų akivaizdoje.  „Dabar poreikio (didinti išlaidas – BNS) iš tikrųjų nėra, aišku, mes negalime žinoti, kaip pasikeis, bet tai čia irgi reikalingas atsargumas ir ką aš matau, ką finansų ministras komunikuoja pristatydamas biudžeto projektą Vyriausybei – irgi tas atsargumo elementas labai aiškiai yra įdėtas.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Socialinis tinklas „Twitter“ antradienį pranešė sustabdęs kelias netikras paskyras, kurios tariamai priklausė afroamerikiečiams, palaikantiems prezidentą Donaldą Trumpą, ir vos per kelias dienas sulaukė kelių tūkstančių sekėjų.    „Mūsų komanda kruopščiai tiria šią veiklą ir imsis veiksmų pagal „Twitter“ taisykles, jei bus nustatyta, kad žinutės jas pažeidžia“, – sakė San Fransiske įsikūrusios bendrovės atstovas spaudai.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Vyriausybė trečiadienį pradeda svarstyti 2021 metų biudžeto projektą. Jam pritarus, dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimui.  Vyriausybės posėdyje bus svarstomi valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai, kartu su jais teikiami susijusių kitų teisės aktų projektai, įskaitant, tikėtina, ir dėl minimalios algos (MMA) didinimo.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusius kitus įstatymų projektus. Nuo jų priklausys, kokio dydžio bus vienkartinė ar mėnesinė išmoka už vaikus, pašalpa mirus, minimali mėnesinė alga (MMA), šalpos pensija ir kitos išmokos. Bene aktualiausia daugeliui yra mėnesinė išmoka vaikams, kuri šiuo metu siekia 60 eurų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, kitais metais ši išmoka turėtų didėti iki 70 eurų.

Informacinių technologijų milžinė „Apple“ antradienio vakarą pradžiugino savo ištikimiausius gerbėjus. Tiesioginės transliacijos metu pačio „Apple“ vadovo Timo Coocko buvo pristatyti naujausi įmonės produktai. Pristatymo, kurį stebėjo milijonai žmonių, kulminacija tapo dar rugsėjo mėnesį laukta, tačiau dienos šviesos neišvydusi „iPhone 12“ išmaniųjų telefonų serija, rašo „DailyMail“. Naujasis telefonas išsiskirs ir savo dizainu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje.  Fondas numato, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,1 proc. Balandį TVF prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc., o kitąmet augs 8,2 procento. Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,2 proc. ir 6 proc., o 2021 metais – padidėti 4,5 proc. ir 5,2 proc.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad, būdama premjere, atšauktų Lietuvoje šią vasarą įsigaliojusį automobilių taršos mokestį. Politikės teigimu, šis mokestis su tarša neturi nieko bendro. Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paklausta, ar atšauktų automobilių taršos mokestį ir pakeistų ji subsidija hibridiniams automobiliams, I. Šimonytė svarstė, kad pastaroji priemonė nėra visiškai tinkama. Tačiau ir paties automobilių taršos mokesčio ji nepalaiko.

Klaipėdos mieste, atsižvelgiant į vėstančius orus bei artimiausių dienų orų prognozes, šią savaitę pradedamas šildymo sezonas, pranešė savivaldybė.  Nuo trečiadienio bus pradėtos šildyti biudžetinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos, o visame mieste šildymo sezonas prasidės ketvirtadienį. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato administratoriaus.

Lietuvos teisėsaugos darbas kovojant su verslo kyšininkavimu užsienyje įvertintas kaip vienas prastesnių, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (TILS) tyrimas.   Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti trys balai – ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius konvenciją. 2018 metais Lietuva buvo įvertinta dviem balais.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistikos duomenimis, neapibrėžtumo kupinas pavasaris skirtingai atsiliepė verslo ir gyventojų skolinimuisi. Įmonių paskolų portfelis beveik nepakito, tuo metu gyventojai aktyviai skolinosi būstui įsigyti bei vartojimui.  Nors kovą prasidėjęs karantinas iškart paskatino būsto paskolų rinkos susitraukimą, stagnacijos laikotarpis neužtruko. 2020 m. II ketvirčio duomenimis, Lietuvoje išduotų būsto paskolų portfelis šio laikotarpio pabaigoje sudarė 8,4 mlrd.

Lietuvos biudžetas kitais metais tikrai bus deficitinis, tačiau daugelio  kitų valstybių biudžetų deficitas bus dar didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, tai lems ekonominė situacija. „Biudžetas tikrai bus deficitinis ir čia jau ne trylikta pensija kalta, o tiesiog ekonominė situacija. Šiandien daugelis valstybių turi dar didesnius biudžeto deficitus.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą, dar liko 0,93 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak jos, nuo rugsėjo pabaigos šiai priemonei skyrus papildomai 3 mln. eurų ir pratęsus kvietimą, jau sulaukta 2,3 tūkst. paraiškų už 2,07 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks lėšų.

Ką tik gyventojus pasiekė dvi žinios – jau galima pretenduoti į kompensaciją įsigyjant nedideles, iki 10 kW galios saulės elektrines iš elektrinių parkų bei kompensaciją įsirengti elektrinę savo namų ūkiuose. Saulės energetikai sako, kad nutolusios saulės elektrinės nuo įrengiamų savo teritorijoje gali gerokai skirtis kainos ir efektyvumo santykiu.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Rugsėjį į darbo rinką sugrįžo rekordiškai daug – 28,1 tūkst. – žmonių – 44,2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo rinkos priemonėse rugsėjį pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurį mėnesį šiemet ir 59 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos bendrovės „Novatek“ dujų krovinys – trečias toks krovinys spalį prasidėjusiais naujaisiais dujų metais.  Dujovežis „Coral Favia“ atvyko iš Vysocko, kur yra „Novatek“ gamykla, ir ankstų rytą prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai myshiptracking.com, vesselfinder.com ir marinetraffic.com.

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.  Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.

Elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai šiemet sudarys dešimtadalį visų šiemet Europoje parduotų transporto priemonių, o jų paklausa, palyginti su praėjusiais metais, išaugs triskart, tvirtina „Transport & Environment“ ekspertai. Anot jų, kitąmet elektromobilių dalis rinkoje didės iki 15 proc., Europos automobilių gamintojams stengsiantis mažinti CO2 emisiją savo produkcijoje.

Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės. „Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Tai tikrai, manau, kad geras rezultatas, dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kur link rutuliosis pandemija“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Socialinis tinklas „Facebook“ pirmadienį paskelbė drausiantis skelbti turinį, neigiantį Holokaustą ir iškreipiantį jo faktus, taip pat pažadėjo padėti nukreipti vartotojus į autoritetingus šaltinius, ieškant informacijos apie nacių vykdytą genocidą. Naują politiką pristatė bendrovės generalinis direktorius Markas Zuckerbergas, „Facebook“ nusprendus imtis papildomų veiksmų prieš sąmokslo teorijų ir dezinformacijos skleidimą prieš JAV prezidento rinkimus, vyksiančius po trijų savaičių.

Bendrovė „Johnson & Johnson“ pirmadienį paskelbė, kad laikinai sustabdė savo vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 tyrimą, nes vienas iš jo dalyvių susirgo. „Mes laikinai sustabdėme tolesnį dozių tiekimą visuose mūsų kandidato į vakciną nuo COVID-19 klinikiniuose tyrimuose, įskaitant III fazės ENSEMBLE tyrimą, dėl vieno tyrimo dalyvio nepaaiškinamos ligos“, – sakoma bendrovės pranešime.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusiško biokuro tiekėjais jiems gali tekti stabdyti gamyklas, 13-a įvairių frakcijų parlamentarų siūlo nuo 2021 metų sugriežtinti tokio kuro importą. Seimas antradienį spręs, ar pradėti svarstyti tai numatančių Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, nes paprašė pertraukos.

Seimas nepradės svarstyti penkių valstiečių siūlymo peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir nuo kitų metų nedidinti mokesčių už aplinkos teršimą.   Tai numatančios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos Seimui turėjo būti pateiktos antradienį. Tačiau aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai paprašius, pakeitimai iš darbotvarkės išbraukti: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė šeši.

Seimui antradienį teikiamos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siūloma naujoms Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonėms kaupiamąsias sąskaitas atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose.  Jeigu Seimas pritartų, Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir Ūkinių bendrijų įstatymų pakeitimai, kuriems jau yra pritarusi Vyriausybė, įsigaliotų jau nuo lapkričio.

Pirmame Seimo rinkimų ture daugiausia palaikymo sulaukė dešiniųjų pažiūrų partijos. Tikėtina, kad dėl to gali keistis ir šalies ekonominė politika. Vis dėlto skuboti pokyčiai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai užsimena, kad pasikeitus valdžiai galima tikėtis tam tikrų pokyčių mokesčių, asmens laisvių ir teisių srityje.

„Regitrai“ paskelbus apie naują numerių ženklinimo sąrašą su daugiau kaip 88 tūkst. skirtingų kombinacijų, vairuotojai suskubo geidžiamus derinius užsisakinėti iš anksto. Tiesa, neapsieita ir be kritikos – dalis žmonių trumpiniuose įžvelgė užgaulias reikšmes, kurios gali žeminti žmonių orumą ir garbę, taip pat įžvelgta ir kitų neigiamų asociacijų. Socialinėje paskyroje „Facebook“ komentatoriai nevengė sukritikuoti „Regitros“ sprendimą išleisti tokius trumpinius kaip: LOP, LSD, LOH.

Nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, praneša Žemės ūkio ministerija. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln.

Aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ akcininkas ir valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis perka Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenas valdančias įmones bei bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“. „Avia Solutions Group“ BNS patvirtino, kad G. Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“, investuojanti į ilgalaikius nekilnojamojo turto projektus, pasirašė sutartį dėl „Siemens“ areną valdančios įmonės „Universali arena“ ir dar trijų grupės įmonių įsigijimo.