Verslas

Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi. Jeigu prisidėjus krizei buvo prognozuota, kad atlyginimai šiemet sumažės, dabar manoma, kad vis dėlto jie gali padidėti. Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Skaičius tikrai maloniai nustebino.

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos, rašoma SADM pranešime spaudai.

Vilniaus savivaldybės bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) dėl techninių kliūčių atšaukė ir iš naujo skelbs dviejų milijoninės vertės objektų Vilniuje aukcionus. „Aukcionų atšaukimai įvyko tik dėl techninių kliūčių - taip jau sutapo, jog Registrų centro gedimai paveikė ir elektroninių varžytinių sistemos darbą.

Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe iš naujojo Europos gaivinimo fondo pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų, tačiau lėšas būtina nukreipti į tas sritis, kurios duotų ilgalaikės grąžos, teigia ekonomistai. Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalims, Lietuvai jame numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

ES valstybių vadovams sutarus dėl būsimo bendrijos biudžeto, taip pat dėl papildomo pagalbos paketo, aiškėja ir tai, kiek pinigų artimiausiais metais gaus Lietuvos žemdirbiai. Ketvirtadienį apie tai žurnalistams pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Manau, kad rezultatas tikrai geras. Jeigu žiūrėti visą žemės ūkio biudžetą <...>, bendroje sumoje jis didėja beveik 900 mln. eurų. Rezultatas tikrai sveikintinas“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Fizines parduotuvės valdančių prekybos tinklų „Topo centras“ ir „Avitela“ pajamos pernai augo sparčiau nei rinka, bet abu tinklai priima panašius tinklo optimizavimo sprendimus ir uždaro parduotuves mažesniuose miestuose, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Topo centro“ vadovo Remigijaus Štaro, uždaromos trys parduotuvės, kurios buvo vienos pirmųjų vykdant tinklo plėtrą – Panevėžyje ir Mažeikiuose jos veikia nuo 2003 metų, Prienuose – nuo 2004 metų pabaigos.

Populiariausiu mėnesiu ilgosioms lietuvių atostogoms išlieka liepa, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų nusprendė šiemet ilsėtis rugpjūtį. Visuotinė pandemija ir šalyse įsigaliojęs karantinas pakoregavo ne tik atostogų datą, bet ir vietą – vos 1 iš 7-ių Lietuvos gyventojų šią vasarą planuoja atostogauti užsienyje. Būtent tokį lietuvių požiūrį į atostogas parodė bendrovės DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa.

Nevažiuojantys ir mėnesių mėnesius daugiabučių kiemuose stovintys automobiliai galvos skausmas gyventojams. Tačiau panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė šią problemą ėmėsi spręsti, paskelbdama neeksploatuojamų automobilių sąrašą. Visi jame esantys automobiliai, kurių savininkai yra nežinomi, liepos 31 dieną bus perimami savivaldybės žinion.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD sąrašo lyderė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė, komentuodama finansų ministro mintis apie ateinančių metų biudžetą ir išsakytą būtinybę jame rūpintis augančia valstybės skola, atkreipia dėmesį, kad labiausiai diskusijas dėl ateinančių metų apsunkina tai, jog nėra aiškus atspirties taškas, t. y. šių metų faktinė padėtis.

Europos Komisija pranešė pasirašiusi susitarimą už 63 mln. eurų įsigyti tūkstančius antivirusinio preparato remdesiviro dozių.     Liepos pradžioje Europos Komisija suteikė oficialų leidimą naudoti remdesivirą koronaviruso infekcijai COVID-19 gydyti.  Europos Komisija skelbia, kad nupirko maždaug 30 tūkst. ligonių su sunkia koronavirusine infekcija gydyti reikalingą remdesiviro kiekį. Šiuos vaistus gaus Europos Sąjungos narės ir Jungtinė Karalystė.

Vyriausybei nuo šeštadienio grąžinus prievolę dėvėti kaukes uždarose viešose patalpose, didieji prekybos tinklai žada neįsileisti klientų, kurie neturės veido apsaugos priemonių. Kai kurie prekybininkai nurodo, jog kaukes ar respiratorius bus galima įsigyti ir pačiose parduotuvėse.

Lietuvoje grąžinant privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto vėl riboti verslo veiklą. Pasak jo, Vyriausybė mano, kad privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu yra pakankama priemonė, bet neatmetė galimybės, jog situacijai pablogėjus, gali būti svarstomi ir kiti žingsniai.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstė dar 14,2 mln. eurų koronaviruso krizės pasekmėms sušvelninti.  Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad 1,338 mln. eurų skirta Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, Žemės ūkio ministerijai – 7,986 mln. eurų išsaugoti gamybą ir maisto tiekimo grandinę.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirta 4,3 mln. eurų, Teisingumo ministerijai – 454,3 tūkst.

Vyriausybei nutarus nuo šeštadienio grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, viešojo transporto įmonės žada aktyviai informuoti keleivius apie šį reikalavimą ir sako besitikinčios jų sąmoningumo.  Sostinės viešąjį transportą valdančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė spaudai Miglė Bielinytė informavo BNS, kad ruošiamasi aktyviau informuoti keleivius apie grįžusią pareigą dėvėti veido kaukes.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlymui ir skyrė pareigūnams 1,338 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išlaidoms darbo užmokesčio priemokoms ir mokėjimams už darbą švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą kompensuoti tiems VRM pavaldžių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo suvaldant ekstremaliąją situaciją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad notarams būtų leista rengti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ir nuomos aukcionus, nors Konkurencijos tarybai dėl to kilo abejonių.  Notariato įstatymo pataisas parengusi Teisingumo ministerija teigia, kad aukcionai būtų rengiami Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Tačiau ši paslauga notarams nebūtų privaloma. „Informacines technologijas notarai susikurs patys. Tai nėra prievolė, o tiktai galimybė.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė nuo rugpjūčio 6-osios pradėsianti skraidinti iš Rygos į turistų pamėgtą Graikijos Rodo salą. Anot pranešimo, skrydžiai šiuo maršrutu numatyti du kartus per savaitę lėktuvu Airbus A220-300. Šį turistinį maršrutą „Air Baltic“ dabar planuoja uždaryti spalio 22-ąją. Latvijos aviakompanija primena apie jos taikomas griežtas COVID-19 plitimo prevencijos priemones, vadovaujantis atitinkamų institucijų rekomendacijomis.

Lietuvoje vėl išaugus susirgimų koronavirusu skaičiui, Vyriausybė nusprendė atnaujinti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose patalpose – pavyzdžiui, parduotuvėse, taip pat viešajame transporte. Pavasarį, dar prieš oficialiai paskelbiant karantiną, deficitu buvo tapę ne tik respiratoriai, bet ir vienkartinės, taip pat medžiaginės kaukės. Dabar šios prekės parduotuvėse yra pigesnės nei kovą, bet norint jas įsigyti vis tiek teks pakratyti piniginę.

Už mėnesio baigsis vasara, o į Vilniaus gatves sugrįš spūstys. Skaičiuojama, jog rugsėjo mėnesį į gatves išvažiuoja apie 30 proc. daugiau automobilių, lyginant transporto judėjimą su vasarą fiksuojamais srautais. Po atostogų į miestą grįžę studentai, dirbantieji ir kiti vairuotojai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis adaptuojasi miesto aplinkoje, ieško patogiausių kelionių maršrutų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje fiksuojant vis naujų afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų laukinėje gamtoje, didžiausia tikimybė šiam virusui patekti į ūkius šiemet kyla Telšių apskrityje, o ypač budrūs turėtų būti kiaules auginantys Plungės rajono gyventojai. Antras šiais metais AKM židinys nustatytas Plungės rajone, nedideliame ūkyje, kur savo reikmėms buvo penimos penkios kiaulės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjus mėnesiui nuo automobilių registracijos mokesčio įsigaliojimo, kurio dydį nusako automobilio taršos rodiklis, vis dar ryškiai pastebimas lietuvių polinkis pirkti naudotas, 11–15 metų senumo transporto priemones. Ekspertai tikina, kad ši tendencija nepasikeis dar ilgą laiką, mat net ir skiriant lėšų registracijos mokesčiui, įsigyti naudotą automobilį yra finansiškai naudingiau, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Autoplius.

Aukso kaina muša naują visų laikų rekordą ir beveik pasiekė 2000 dolerių už Trojos unciją kartelę. Kokios priežastys lėmė aukso kainos šuolį, ar tai vis dar patraukli investicija ir ką rodo rekordiškai didelės kitų finansinių aktyvų kainos? Auksas paprastai brangsta kuomet baiminamasi dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų arba didesnės infliacijos bei pinigų perkamosios galios nuvertėjimo. Šiuo metu aukso paklausą kursto abi šios baimės.

Finansų ministras kartoja, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Vilius Šapoka perspėja, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.  „Mes (ministerija – BNS) pateiksime saugų biudžetą.

Registrų centrui antradienį popiet atnaujinus e.sveikatos sistemos veiklą, per pusdienį užfiksuota beveik 100 tūkst. pasirašytų elektroninių dokumentų. Pasak Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, atkūrus e.sveikatą, jos pajėgumai yra tokie patys, kaip ir buvo iki šiol.  Jo duomenimis, iš 100 tūkst. elektroninių dokumentų beveik 40 tūkst. – elektroniniai receptai. Su jais antradienį išduota beveik 13 tūkst. vaistų. Taip pat užfiksuota per 20 tūkst.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Koronaviruso pandemijos sukelta krizė pasauliniam turizmo sektoriui atsiėjo 320 mlrd. JAV dolerių prarastų pajamų per pirmuosius penkis 2020 metų mėnesius, sukeldama grėsmę milijonų žmonių pragyvenimo šaltiniui, antradienį pranešė JT. Pajamų suma, prarasta nuo sausio iki gegužės, yra „daugiau nei tris kartus didesnė už per 2009 metų pasaulinę finansinę krizę patirtus nuostolius“, – sakoma Madride įsikūrusios Pasaulio turizmo organizacijos pranešime.

Šalia Vievio naikinama viena intensyviausių geležinkelio pervažų. Vietoj vieno lygio pervažos po pustrečių metų bus įrengtas tunelis automobiliams su pėsčiųjų taku.  „Pervaža šalia Vievio patenka į 30-uką pačių rizikingiausių ir nesaugiausių Lietuvos pervažų. Todėl jos pertvarkymas yra neabejotinai gera žinia apylinkės gyventojams“, – pranešime sakė bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) vadovas Karolis Sankovskis.   Naują tunelį.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ribas, nes tai, anot jo, sumažintų lietuvių konkurencingumą Europos Sąjungoje. Ministro teigimu, siūlomi apribojimai taip pat didintų administracinę naštą, be to, pasak jo, smulkieji ir vidutiniai ūkiai didesnę paramą galės gauti kitomis priemonėmis.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš uždarosios akcinės bendrovės pertvarkyta į akcinę bendrovę.  Juridinių asmenų registre antradienį įregistruoti ir įsigaliojo naujos redakcijos bendrovės įstatai, kuriuose pakeista bendrovės teisinė forma, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.  Bendrovės įstatai pakeisti jos akcininkės Finansų ministerijos birželio 30 dienos sprendimu.

Prezidentui Gitanui Nausėda siūlant nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, dalis stambių bendrovių su tuo nesutinka, tikindamos, kad sąžiningai dirbantys žemės ūkio atstovai turėtų būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo dirbamų hektarų skaičiaus. Pasvalio rajono bendrovės „Pasvagra“, valdančios apie 2600 hektarų, direktorius Stanislovas Algirdas Keparutis sako, kad iniciatyva yra neteisinga.

Iškyla, kurios metu portalo tv3.lt skaitytoja Ilona ketino kepti šašlykus baigėsi nė neprasidėjusi. „Maxima“ parduotuvėje pirkti šašlykai anot moters, priminė sliekus, o ne kiaulieną. Mėsos gabalai buvo per ploni, kad būtų galima juo verti ant iešmo ir kepti. Parduotuvė atsiprašo, teisinasi dėl žmogiškos klaidos. Socialiniame tinkle „Facebook“ Ilona pasidalino šašlykų nuotrauka. „Vienoje „Maxima“ parduotuvėje nusipirkau 1 kg kiaulienos sprandinės šašlykų.

Šią savaitę, nuo rugpjūčio 1 dienos, Lietuvos darbo kodeksas (DK) pasipildys gana skubiais naujais pakeitimais, kuriuos Seimas patvirtino gegužės pabaigoje. Iš pirmo žvilgsnio jie teatrodo redakcinio pobūdžio, tačiau nauji papildymai padės išspręsti ne vieną darbuotojo ir darbdavio ginčą, kylantį dėl skirtingo DK interpretavimo.

Registrų centrui antradienį pranešus apie atnaujintą e.sveikatos veiklą, šalies vaistinių atstovai baiminasi, kad medikų per savaitę išduoti popieriniai receptai gali dubliuotis su išrašytais elektroniniais. Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS sakė tikinti, kad didžioji dalis problemų, kilusių dėl ilgiau nei savaitę sutrikusios sistemos, išsispręs, bet, anot jos, kils iššūkių dėl kompensuojamųjų receptinių vaistų.

Antradienį Registrų centro specialistai atkūrė didžiausios šalyje informacinės sistemos e. sveikata veiklą – užbaigus testavimo darbus ir įsitikinus duomenų integralumu, sėkmingai užbaigtas sistemos paleidimo etapas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dėkoju visai Registrų centro komandai ir visiems išorės specialistams, teikusiems pagalbą ir konsultacijas. Visų šių žmonių pastangomis pavyko atkurti vienos svarbiausių sistemų Lietuvoje darbą.

„Volkswagen“ automobilių savininkams Jungtinėse Valstijose, kuriuos Vokietijos automobilių gamintoja suklaidino įdiegusi taršos duomenis klastojančią įrangą, nuo 2016 metų sumokėjo maždaug 9,5 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį pranešė JAV federalinė vartotojų apsaugos tarnyba. Tarptautinis kilęs skandalas, vadinamas „dyzelgeitu“, smarkiai pakenkė „Volkswagen“ įvaizdžiui. Automobilių gamybos milžinė 2015 metais prisipažino 11 mln.

Nuo koronaviruso padarinių nukentėjusiems turgaviečių verslininkams jau paskirstyta daugiau kaip 650 tūkst. eurų turgavietės mokesčio kompensacijų.  300 eurų dydžio vienkartinės išmokos jau pasiekė 2177 turgaviečių prekiautojus, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Džiaugiamės smulkiųjų turgaviečių verslininkų aktyvumu net ir vasaros sezonu ir tikimės, kad ši pagalba bent iš dalies galės kompensuoti praradimus, kuriuos teko patirti turgaviečių prekiautojams ne maisto produktais.

Tris oro uostus vienijanti bendrovė Lietuvos oro uostai ieško, kas norėtų nuomotis patalpas picerijoms Vilniaus oro uoste. Pasak įmonės atstovo spaudai Tado Vasiliausko, dalis reikalavimų konkurso dalyviams pakeisti, atsižvelgiant į neseniai priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį. „Peržiūrėjome ir pakeitėme visus nurodytus reikalavimams, įskaitant, bet neapsiribojant prekės ženklo paplitimu ir valdomų taškų skaičiumi.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį.

Nepaisant visų kalbų apie ekonominę krizę ir būsimą sunkmetį, Lietuvos gyventojai parduotuvėse išleidžia jau daugiau pinigų nei praėjusiais metais, kai apie koronavirusą dar niekas nežinojo. Labiausiai išaugo prekyba nemaisto prekėmis ir degalais. Statistikos departamento duomenimis, per birželį, atšaukus Covid-19 karantino sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 49,7 proc.

Lietuva siekia dar didesnio Europos Sąjungos (ES) įsitraukimo į Baltarusijoje statomos ir galimai artimiausiu laiku pradėsiančios veikti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo problematiką, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.  Jaroslavas Neverovičius kalbėjo po to, kai šalies vadovas laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininką Charlesą Michelį dėl Astravo AE.

Kiaulių supirkimo kainos antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje bei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių mažėjo, tačiau prognozuojama, kad artimiausiu metu kainos turėtų stabilizuotis.  Lietuvos skerdyklose antrąjį ketvirtį paskersta 219,9 tūkst. kiaulių – 3,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pagaminta 17,9 tūkst. tonų skerdenų – 7,1 proc.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, smuko maždaug po 15 proc., tai labiausiai lėmė išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 20-26 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,58 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje. Estijoje ji pigo iki 27,94 euro už MWh.

Prekybos tinklų ir vaistinių atstovai prognozuoja, kad Vyriausybės ketinimai įvesti privalomą kaukių dėvėjimą išaugins jų pardavimus, tačiau tikina, kad šių prekių rinkoje nepritrūks.  „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis sako, kad valdžios pareiškimai pardavimus išaugina kelis kartus.  „Viskas ramu, kol nėra pareiškimų. Kai jie pasirodo, kelis kartus išauga kaukių pradavimai. Vėliau grįžta į normalias vėžes ir stabilizuojasi. Turime pakankamai.

Darbo neturinčių asmenų Lietuvoje ir toliau daugėja. Užimtumo tarnyba pastebi ir naują tendenciją: tarp neužimtų asmenų moterų skaičius viršijo vyrų skaičių. Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad liepos 23–24 d. Lenkijoje užregistruoti trys nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai. Liga pasireiškė šios šalies pietryčiuose, Liublino vaivadijos Bilgorajaus teritorijose įsikūrusiuose kiaulių ūkiuose, kuriuose savo reikmėms laikyta nuo 22 iki 2,6 tūkst. kiaulių.  Ypač pavojinga užkrečiama virusinė liga patvirtinta ištyrus kelių nugaišusių kiaulių mėginius.

Birželį įspūdingų atlyginimų Lietuvos įmonėse ir organizacijose netrūko. Didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo net 18 įmonių, o vienoje jų atlyginimų vidurkis siekė beveik 50 tūkst. eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Birželį didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, buvo didesnės nei 10 tūkst.

Norint užtikrinti didesnį gyventojų saugumą, pradedami keisti dujų balionai, naudojami maistui gaminti daugiabučiuose. Jie valstybės lėšoms bus pakeisti kitais šaltiniais – elektra arba dujomis.  Parama vienam butui sieks iki 600 eurų, iš viso tam šiemet skirta 15 mln. eurų, skelbia Energetikos ministerija.