Verslas

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Įmonė planuoja atleisti 5 proc. darbuotojų. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, kad šiuo metu sudaromi darbuotojų grafikai, dalis darbuotojų eis į prastovas ir jos bus apmokamos pagal darbo kodekso reikalavimus.

Lietuvai atsisakius rusiškų ir baltarusiškų krovinių ir dėl to šiemet penktadaliu smukus Klaipėdos uosto krovai Latvijos uostuose ji augo. Tam įtakos turėjo ir tai, kad kaimyninėje šalyje buvo kraunami rusiški kroviniai, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA). „Ryga pernai neteko pakankamai didelio anglies srauto, kuris sugrįžta, pagrinde anglys ir rūdos įvairios, kurios padeda kompensuoti praradimus ir turėti pozityvų rezultatą.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) iki 2024-ųjų gruodžio būtų pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę.  Be to, patvirtinta, jog nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“, Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Valstybės investicijų valdymo agentūros, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir „Valstybės investicinis kapitalas“ bus konsoliduojamos iki 2022 metų rugsėjo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad stabdoma Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ galėtų pasinaudoti šimtamilijoninio fondo parama. Aušrinės Armonaitės teigimu, tiek įmonei, tiek visam regionui galėtų būti skirta iki 100 mln.

Lietuvoje galima sukonstruoti labai panašius į turkiškus „Bayraktar“ orlaivius, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aeronautikos inžinerijos katedros mokslininkas Domantas Bručas.    Pasak jo, pakankamai nebrangi jų gamyba Prienuose užtruktų pusmetį ar ilgiausiai metus.

Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ trečiadienį pranešus apie laikinai stabdomą veiklą nuo rugsėjo, bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sako, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir pajamas darbuotojams. „Situacija yra sudėtinga, bandome ieškoti geriausių sprendimų su įmonės vadovybe, esame pasiruošę bendradarbiauti.

Jau ruošiamasi naujiems 2022-2023 mokslo metams, kai COVID-19 liga galbūt taps įprasta užkrečiamąja liga. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui patikslinti ligos išmokų mokėjimo nuostatas užkrečiamųjų ligų protrūkių ar jų epidemijų metu tais atvejais, kai švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigų, – jie lieka namuose.

Pagrindinis Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis finansuotos priemonės „Inovaciniai čekiai“ tikslas buvo paskatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. MB „Ekosula“ vadovas Vladas Šimelis neslepia: mokslo ir verslo bendradarbiavimas vykdant projektą „Pramoniniu būdu išgaunamos ekologiškos beržų sulos išlaikymo tyrimai apdorojant produktą ozonu“ buvo labai įdomus ir prasmingas.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, jog pelningai pirmąjį pusmetį dirbusios didžiausios rajono darbdavės – azoto trąšų gamintojos „Achema“ stabdymas nėra netikėta naujiena. Gamykla, mero žiniomis, nedirbs mažiausiai tris mėnesius, todėl privalo „socialiai sąžiningai“ pasirūpinti darbuotojais. „Mes suprantame, kad prastovos bus ne kelių dienų – mano neoficialiomis žiniomis, yra kalbama apie terminą iki lapkričio 30 dienos–  tai yra bent trijų mėnesių prastova.

Dėl išaugusių dujų kainų didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų vartotojai, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ pranešus apie stabdomą veiklą, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad „Achemos“ pavyzdys rodo problemišką visų pasaulio trąšų gamintojų padėtį, tačiau tai nereiškia, kad šios veiklos Lietuvoje nebereikės.  „Tai problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai ir kol kas gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra.

Rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų mažėjimo kol kas tikėtis neverta, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vienintelis kelias – mažinti dujų vartojimą.  „Kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos, žiūrint ateities sandorius, net ir kitų metų žiemai kaina išlieka 250 eurų už megavatvalandę“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Sankcionuojamai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ kol kas nepavyko panaikinti Finansų ministerijos sprendimo paskirti įmonės laikinąjį administratorių.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį atsisakė priimti „Lifosos“ skundą, nes įmonei atstovavusiam advokatui Ramūnui Audzevičiui nebuvo tinkamai suteikti įgaliojimai.  „Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatui tinkamai suteikti įgaliojimai vesti bylą.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad infliacija Lietuvoje  liepą-rugpjūtį jau pasiekė piką. Jis prognozuoja, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc., o 2024 metais sieks 2,5 procento. „Infliacija piką jau pasiekė liepos-rugpjūčio mėnesį.

Lietuviškų grūdų eksporto apimtys per Klaipėdos uostą šiemet turėtų išlikti panašios, kai ir pernai, tačiau jų kokybė dėl prastų oro sąlygų turėtų būti blogesnė, sako bendrovės „Vakarų krova“ vadovas. „Kol kas matome, kad krova uoste, lyginant su pernai, krito 3 proc., tai nedaug, bet prekybininkai ir augintojai sako, kad bus panašiai, kaip pernai, tikimės perkrauti panašų kiekį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Gediminas Rimkus.  Pernai per Klaipėdos uostą išgabenta 3,3 mln.

Lietuva skatins naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų eksportą, sako energetikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė. „Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis.

Nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 20 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas.

Lenkijos vyriausybė patvirtino du įstatymų projektus energijos išteklių kainų augimui švelninti, skelbia Lenkijos radijas. „Saugumas. Energetinis ir finansinis saugumas – mūsų mąstymo pagrindas. Tai yra pagrindinis „Teisės ir teisingumo“ [valdančiosios partijos] valdybos filosofijos elementas“, – pareiškė vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako matanti rizikų dėl energetikos ministro pareiškimo, kad Vyriausybė skirs dalines kompensacijas nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, pastarajai pranešus apie veiklos stabdymą. „Yra rizika, kad tie 180 tūkst. žmonių patenka į privilegijuotą poziciją , palyginti su kitais. Ir kaip matėme, iškart po „Perlas Energijos“ pareiškimo kiti rinkos dalyviai pasiūlė sprendimus, tai čia reikia vertinti pliusus ir minusus.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausias iš šalies ekonomistų ir verslininkų yra Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Visuomenės nuomone, pirmoji pozicija šiame sąraše jau ketvirti metai iš eilės tenka verslininkui, nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkui Arvydui Avuliui.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl individualių garantijų žemės ūkio bendrovėms, nukentėjusioms nuo Rusijos karo Ukrainoje.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, siekiama sumažinti neigiamą įtaką  žemės, maisto, miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų dėl išaugusių pašarų, trąšų, energetinių išteklių kainų.

Vyriausybė trečiadienį ketina tikslinti ligos išmokų mokėjimo tvarką, kai prasidėjus mokslo metams, švietimo įstaigoje būtų numatytas infekciją ribojantis režimas.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujais mokslo metais COVID-19 gali tapti įprasta užkrečiamąja liga, todėl, anot jos, iškilus poreikiui prižiūrėti vaikus, būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimą nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Vengrijoje pirmadienį buvo atleisti du meteorologijos tarnybos aukšti pareigūnai, kai dėl netikslios kritulių prognozės teko atidėti fejerverkų šou per svarbiausią šalies nacionalinę šventę,  Atleidus Nacionalinės meteorologijos tarnybos vadovę ir jos pavaduotoją Vengrijos nacionalistų vyriausybė sulaukė kaltinimų dėl politinio kišimosi. Kasmetinis Šv.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Estijos finansų ministerija antradienį pristatė atnaujintas makroekonomines prognozes, kurios numato ekonomikos augimą šiais metais 1 proc., ateinančiais metais – 0,5 procento. Ankstesnėse, balandžio mėnesį skelbtose prognozėse buvo numatytas ekonomikos susitraukimas šiemet 1 procentu.

Lietuva turi gaminti savo kovinius dronus, įsitikinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Todėl Vilniaus rajone ministerija surengė dronų dieną, kurioje šalies įmonės ir komandos demonstravo, kuo galėtų aprūpinti Lietuvos kariuomenę. Dalis gamintojų galėtų pradėti gamybą vos ne rytoj, kiti rodo tik projektus. Anušauskas svarsto: reikėtų įmonėms susiburti, tada ir dronų gamyba ir mums ir Ukrainai bus greitesnė.

Rusijos IT milžinė „Yandex“ antradienį paskelbė parduodanti savo žiniasklaidos projektus su vyriausybe siejamai varžovei, didžiausio Rusijos socialinio tinklo savininkei VK.  Šis pardavimas – tai yra dar vienas ženklas, kad šalies vyriausybė didina Rusijos auditorijai prieinamų interneto platformų kontrolę, Maskvai tęsiant karinę intervenciją Ukrainoje.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, valstiečiai siūlo gyventojams leisti nepriklausomą tiekėją pasirinkti po 1,5 metų – iki 2024-ųjų.  Iki to laiko visiems dar nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams – tiek trečiojo, tiek kitų etapų – būtų užtikrintas visuomeninis elektros tiekimas, o ne šešių mėnesių garantinis tiekimas.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį elektros biržai „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą, dėl kurios Baltijos regione formuojasi rekordiškai aukštos kainos.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Antradienį Vilniuje, Kareivių gatvės sankryžoje, įrengtas pirmasis Lietuvoje viešajam transportui skirtas šviesoforo signalas, rašoma pranešime spaudai. Vilnius KET atsiradusią naujovę pritaikė miesto gatvėse ir šviesoforo sekciją įrengė Kareivių g. 11 sankryžoje. Pažymima, kad sekcija nebus painiojama su pagrindiniais signalais, nes ji dega tik balta spalva juodame fone.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali būti skirta  0,5–1 mlrd. eurų, finansų analitikai sutinka, kad tai daryti reikia, tačiau primena, jog tai didins valstybės skolą, gali didėti mokesčiai ar atsiras naujų, o galbūt bus mažinamos valstybės išlaidos.  Tuo metu politologas neatmeta, kad kompensacijos gali būti siejamos ir su artėjančiais rinkimais.

Į Vakarų sankcijų spaustuvus dėl karo Ukrainoje patekęs, nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungtas didžiausias Rusijos komercinis bankas „Sberbank“ priverstas trauktis iš kaimyninės Kazachstano rinkos.

Atsiskaitymai už rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą nuo rugsėjo 1-osios turėtų vykti be kliūčių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis.  „Ta informacija, su kuria aš esu supažindintas, sako, kad turėtų būti išspręstas atsiskaitymų klausimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis. Jis pabrėžė, kad sankcijų apmokėjimui už rusiškų prekių tranzitą nėra.  „Apmokėjimams sankcijos neegzistuoja, nėra įvesta.

Kinijai rugpjūčio viduryje pareiškus, kad ji nutraukia bendradarbiavimą su Lietuva susisiekimo srityje, užsienio reikalų ministras sako realių veiksmų iš Kinijos kol kas nematantis.  „Ne. Man atrodo, kad dažnai Kinijos reakcijos yra perreagavimai, nes būna stipri reakcija į ganėtinai nedidelį veiksmą iš kitų valstybių ir tada būna didelis klausimas, ką su ta stipria reakcija daryti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Gabrielius Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

„Perlas Energija“ pranešus apie stabdomą nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą tūkstančiai šios įmonės vartotojų atsidūrė nežinioje. Nors elektros tiekimas jiems nenutrūks, valstybė tiesia pagalbos ranką, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertas Audrius Buivydas ragina šiuos gyventojus nelaukti paskutinės minutės ir reikiamus sprendimus priimti jau dabar. Pasak ESO Sprendimų klientams departamento vadovo A. Buivydo, apsisprendimą turėtų padaryti apie 73 tūkst.

Valdžia kviečia verslą ir mokslą jungtis į konsorciumus ir nuo rugsėjo teikti paraiškas gauti beveik 78 mln. eurų valstybės paramą kuriant inovacijas.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai. o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.

Sunkumų dėl augančių elektros kainų patiria vis daugiau tiekėjų. Praeitą savaitę bendrovė „Energija Perlas“ paskelbė, kad stabdo veiklą, nes išaugus kainoms nebegali vykdyti savo įsipareigojimų. Šiandien, rugpjūčio 23 d. bendrovės „Ignitis grupė“ vadovas pranešė, kad įmonė irgi susiduria su sunkumais, jos skola jau siekia 1,2 mlrd. eurų. Tačiau ramina klientus ir tikina, kad sutarčių įsipareigojimus vykdys, pokyčių nenumato.

Ne vieną vairuotoją nustebino gatvėse atsiradusios mėlynos rodyklės. Nors šios rodyklės atsirado jau prieš kai kurį laiką, informacijos apie jų paskirtį vairuotojams stinga. Paaiškėjo, kad vairuotojams nereikia į jas kreipti jokio dėmesio, rodyklės skirtos viešajam transportui. Tai portalui MadeinVilnius.lt patvirtino SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Šios rodyklės ant stulpų buvo sumontuotos modernizuojant troleibusų kontaktinį tinklą.

Aplinkos ministerija siūlys sumažinti reikalavimus nesudėtingiems statiniams – jiems nebereikės atlikti statybos užbaigimo procedūrų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Be to, anot jo, inicijuojamos įstatymų pataisos, kuriomis tikimasi padidinti statybų užbaigimo rinkos konkurenciją ir paslaugų kainas.

Savarankiško gyvenimo pradžia – smagus ir tuo pačiu jaudinantis metas. Kad jo neapkartintų prasti savarankiški finansiniai sprendimai, svarbu įvertinti ir studentiško gyvenimo kainą, ir su tvaria finansine elgsena susijusius niuansus. Daugelis klausimų aktualūs visiems studentams ir jų tėvams, tačiau vykstantiems studijuoti į kitus miestus finansinius savarankiško gyvenimo aspektus reikia pasverti itin atidžiai, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Nepaisant šiemet šiek tiek vėlyvesnio grūdų derliaus, Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai jau vežami į Klaipėdos uostą ir jau laivais išgabenami į įvairias pasaulio šalis. Grūdų krova užsiimantys terminalai rengiasi artimiausiu metu priimti „Panamax“ tipo laivus, kurie vienu metu išplukdys didesnius kiekius lietuviškų grūdų, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Vokietijos „Adidas AG“, viena didžiausių pasaulyje sporto prekių gamintoja, pranešė, kad 2023-iaisiais prie jos vairo stos naujas vadovas, kuriam bus pavesta padėti bendrovei įveikti pandeminių apribojimų sukeltus ir kitus iššūkius. Dabartinis generalinis direktorius Kasperas Rorstedas eis pareigas, „kol bus paskirtas jo įpėdinis“, kad padėtų „užtikrinti sklandų perėjimą prie bendrovės vairo stojus naujam vadovui“, sakoma „Adidas“ pranešime.

Valstybės institucijos sukūrė sąlygas veikti vartotojų lūkesčių neišpildžiusiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“, todėl privalo įsitraukti į klientų nuostolių kompensavimo procesą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimais Tomas Lukoševičius.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 107,9 mln. eurų grynojo pelno, arba 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pelnas siekė 63,4 mln. eurų. Grupės pajamos siekė 1,733 mlrd. eurų ir buvo 2,3 karto didesnės nei pernai tuo pačiu metu, kai gauta 738,1 mln.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) sumokėjo privalomą 30 proc. (2,1 mln. eurų) pradinę įmoką už 5G dažnių aukcione įsigytą vertingiausią 3,5 GHz radijo dažnių bloką. Likusi suma nuo pasiūlytos 7 mln. eurų kainos pagal aukciono nuostatus turės būti sumokėta lygiomis dalimis per 20 metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.